Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Linai Stankūnaitei, dalyvaujant kreditorei G. N., bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Archdeka“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Verslo šauklys“ atstovui T. M., advokatui Laurynui A. M., suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei A. M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Archdeka“ nemokumo byloje išnagrinėjo kreditorės G. N. ginčijamą nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Verslo šauklys“ apskaičiuotą finansinį reikalavimą, suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kreditorė G. N. prašė patvirtinti patikslintą 41 128,11 Eur (su mokesčiais) finansinį reikalavimą, kurį sudaro 35 489,03 Eur priskaičiuotas darbo užmokestis, 3 652,06 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 1 987,02 Eur išeitinė išmoka; bei įpareigoti nemokumo administratorę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV) pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 62 straipsnį.

Paaiškino, jog nemokumo administratorė nepagrįstai pritaikė neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), nors turėjo informaciją apie jos neįgalumo statusą ir prašymą netaikyti NPD. Teigė, jog tokiais veiksmais jai buvo užkirstas kelias teisingai deklaruoti pajamas ir susigrąžinti mokesčio permoką per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos.

Prašė patvirtinti nemokumo administratorės pripažintą 3 652,06 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, o ne administratorės pateiktą dydį, atskaičius mokesčius.

Nurodė, jog į finansinį reikalavimą nepagrįstai neįtraukta išeitinė išmoka. Teigė kad administratorė 2026 m. kovo 26 d. įteikė jai oficialų įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbdavio bankroto. Laikė, jog tokiu būdu nemokumo administratorė pripažino darbo santykių tęstinumą, todėl privalėjo paskaičiuoti ir išeitinę išmoką. Pabrėžė, kad VSDFV 2025 metų sprendimai dėl draudimo pabaigos įrašymo, konstatuojant bendrovės veiklos nevykdymą, nenutraukė darbo sutarties.

Nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Verslo šauklys“ nurodė, kad kreditorės finansinis reikalavimas buvo apskaičiuotas pagal bendrovės vadovo pateikus duomenis. Paaiškino, jog tarp nemokumo administratorei buvusio vadovo perduotų bendrovės dokumentų nėra kreditorės teiktų darbdaviui prašymų dėl taikytino neapmokestinamojo pajamų dydžio. Nurodė, jog vadovavosi VSDFV duomenų registro duomenimis dėl kreditorės neįrašymo į valstybiniu socialiniu draudimu apdraustųjų sąrašą, todėl išeitinės išmokos kreditorei neskaičiavo.

Suinteresuotas asmuo neturi duomenų, kad kreditorė kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių ir įrodė, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, jai buvo apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Teigė, jog byloje nepakanka duomenų spręsti, kad kreditorės darbo santykiai UAB „Archdeka“ faktiškai tęsėsi ir po 2025 m. vasario 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nemokumo administratorės apskaičiuoto kreditorės finansinio reikalavimo dalis tikslintina.

Kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje tvirtinami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 41-42 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

Nustatyta, kad nemokumo administratorė teikė teismui tvirtinti kreditorės G. N. 31 644,80 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš darbo teisinių santykių. Kreditorė nesutinka su nemokumo administratorės apskaičiuotu finansiniu reikalavimu ir tvirtina, kad jos finansinio reikalavimo dydis yra 41 128,11 Eur (su mokesčiais), kurį sudaro 35 489,03 Eur priskaičiuotas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 1 d., 3 652,06 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 1 987,02 Eur išeitinė išmoka. Paaiškina, kad VSDFV sprendimai dėl draudimo pabaigos įrašymo, nereiškia jos darbo sutarties nutraukimą, bendrovės vadovas ir po 2025 m. vasario 1 d. deklaravo pajamas, todėl jai priklauso išeitinė kompensacija.

Dėl darbo užmokesčio

VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 1191 punkte nustatyta, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimu į Registrą įrašoma apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 13 straipsniu, konstatuojama, jog draudėjas nevykdo veiklos ir apdraustasis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos iš Fondo valdybos teritorinio skyriaus gavimo nesikreipė į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įrodinėjimo sumų, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimo už darbo funkcijų vykdymą. Pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą (VSDĮ 13 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje yra suformuota tokia nuostata, kad, nepaisant to, jog VSDFV turi teisę įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, suinteresuotas asmuo nepraranda teisės įrodinėti, jog ginčijamu laikotarpiu atliko darbo funkcijas ir gavo (turėjo gauti) su darbo santykiais susijusias pajamas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327-407/2021, 20 punktas; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-508-407/2022, 18 punktas). Be to, tose pačiose nutartyse yra pažymėta, kad darbo teisiniai santykiai, visų pirma, yra sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, kuri yra išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (DK 32 straipsnis). Darbo teisinius santykius reglamentuoja DK, kuriame, be kita ko, numatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Nors DK 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad darbo sutartis gali pasibaigti ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, tačiau iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, jo lingvistinio ir sisteminio aiškinimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad VSDFV iniciatyva nustatyta apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data gali būti tapatinama su darbo teisinių santykių pasibaigimu (žr. pirmiau nurodytų nutarčių atitinkamai 21 ir 18 punktus; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-505-450/2022 22 punktą).

Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2025 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. VRE_SP1E-5817 į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą G. N. buvo neįrašyta, nes buvo konstatuotas UAB „Archdeka“ veiklos nevykdymas. Kreditorė teismo posėdyje patvirtino, kad, gavusi pranešimą iš VSDFV registro apie neįrašymą į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, nesikreipė į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Iš pateiktų kreditorės elektroninių laiškų matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 12 d. iki 2025 m. spalio 6 d. buvęs bendrovės vadovas D. Č. pavesdavo atlikti tam tikrus veiksmus dėl projektavimo darbų. Kreditorė G. N. paaiškino, jog minėtu laikotarpiu buvo baigiami projektai dėl Vilniaus rajono Dūkštų seniūnijos pastato bei Dūkštų darželio projektavimo. Liudytojas D. Č. paaiškino, jog aktualiu laikotarpiu vykdė korektūros darbus projektų: Fabijoniškių gimnazijos rekonstrukcijos, Vilniaus rajono Dūkštų seniūnijos bei Dūkštų darželio projektavimo, atsižvelgdami į ekspertizės pastabas, taisė projektų dalis. Taip pat liudytojas paaiškino, jog už minėtus projektus jau buvo atsiskaityta su užsakovais, buvo likęs tik klaidų, pastabų taisymas.

Byloje pateikta 1995 m. sausio 2 d. darbo sutartis Nr. 03 patvirtina, kad G. N. buvo priimta į darbą inžiniere-konstruktore, ir mokamas atlyginimas sudarė etatuose patvirtintą mėnesinę algą, bet ne mažesnę nei Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (MMA). Minėtoje darbo sutartyje nebuvo sutartas darbo režimas (darbo laikas). Teismo posėdžio metu kreditorė nurodė, jog per visą darbo laiką UAB „Archdeka“ ji negaudavo pranešimų apie atlygį, apie sumokamą atlygį kreditorė sužinodavo iš pranešimų iš VSDFV registro apie bendrovės deklaruotas draudžiamąsias įmokas.

Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog G. N. iki 2025 m. spalio 6 d. atliko darbo funkcijas, t. y. koregavo projektinius duomenis pagal UAB „Archdeka“ vadovo D. Č. nurodymus, todėl laikytina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. spalio 6 d. kreditorė vykdė savo darbo funkcijas ir turėjo pagrindą gauti darbo atlygį.

Nustatyta, kad nemokumo administratorė kreditorės G. N. neišmokėtą darbo atlygį apskaičiavo pagal buvusio UAB „Archdeka“ vadovo pateiktą darbo užmokesčio (DU) skolos detalizavimą. Byloje nėra ginčo, kad darbo atlygis skaičiuotas nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d. teismui padarius išvadą, jog darbines funkcijas kreditorė atliko iki 2025 m. spalio 6 d., nemokumo administratorės apskaičiuotas darbo atlygis tikslintinas.

Darbuotojo mokami mokesčiai, kai šie mokesčiai yra išskaičiuojami iš darbuotojo darbo užmokesčio, kuris yra sulygtas ir priskaičiuotas, mažina darbuotojui priskaičiuotą darbo užmokestį, kadangi darbdavys šias sumas išskaičiuoja iš darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio ir jas sumoka į valstybės biudžetą. Todėl bankroto byloje tvirtintinas iš darbo teisinių santykių kildinamas finansinio reikalavimo dydis, iš kurio turi būti išskaičiuojami darbuotojo mokėtini mokesčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-328-407/2023).

Šiuo atveju pagal nemokumo administratorės pateiktą DU skolos detalizavimą neišmokėtas kreditorei darbo už mokestis nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. spalio 4 d. sudaro 35 429,76 Eur, atskaičius visus privalomus mokesčius. Nors ir kreditorė prašė netaikyti NPD, skaičiuojant neišmokėtą darbo atlygį, vėliau, teismo posėdžio metu prašė visgi NPD taikyti. Teismas sprendžia, jog kreditorės, kaip buvusio darbuotojos, materialiųjų teisių nepažeis NPD taikymas, nes pritaikius NPD, kreditorė įgys teisę gauti didesnį neišmokėtą darbo atlygį ir jai nereikės deklaruoti pajamų tam, kad gauti mokesčių permoką. Kartu pažymi, jog visos žemiau nurodytos piniginių lėšų sumos skaičiuotinos pritaikius NPD ir pateikiamos atskaičius privalomus mokesčius.

Dėl kreditorės atleidimo ir išeitinės išmokos

DK 62 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti darbdaviui bankroto bylą ar kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, nemokumo administratorius sudaro darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti darbovietėje bankroto proceso metu, sąrašą. Tokios terminuotos darbo sutartys negali trukti ilgiau kaip iki įmonės bankroto proceso pabaigos. Per tris darbo dienas arba šio kodekso 63 straipsnio 1 dalyje nurodyto grupės darbuotojų atleidimo atveju – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka priėmimo dienos darbuotojai raštu įspėjami apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir penkioliktą darbo dieną nuo tokio įspėjimo įteikimo dienos su jais nutraukiamos darbo sutartys. Įspėjimas darbuotojui apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, kai jo negalima įteikti darbo vietoje, laikomas įteiktu praėjus penkioms darbo dienoms nuo jo išsiuntimo registruotąja pašto siunta darbuotojo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitu darbuotojo nurodytu (darbdaviui žinomu) adresu dienos arba nuo perdavimo elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) dienos, jeigu, įteikus įspėjimą elektroninių ryšių priemonėmis, įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės šią informaciją išsaugo.

Pagal DK 65 straipsnio 3 dalį, darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą turi būti išreikštas raštu.

Teismo vertinimu, tinkamai įforminti atleidimą iš darbo ir suformuluoti sutarties nutraukimo priežastis yra darbdavio pareiga, atitinkamai, nemokumo administratorė taip pat turėjo pareigą patikrinti, ar kreditorė buvo tinkamai atleista.

Iš pateiktos 1995 m. sausio 2 d. darbo sutarties Nr. 03 matyti, jog nėra įrašo apie kreditorės atleidimą iš darbo UAB „Archdeka“. Į bylą nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad kreditorė buvo išreiškusi valią dėl darbo teisinių santykių nutraukimo, nors teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo išsakiusi pageidavimą nutraukti darbo sutartį, tačiau dėl gerų santykių su UAB „Archdeka“ vadovu ir vadovo prašymu, savo teisės nutraukti darbo sutartį nerealizavo. Teismas, įvertinęs tai, kad nėra įrodymų apie kreditorės valią nutraukti darbo sutartį, konstatuoja, jog kreditorė turi teisę į išeitinę išmoką (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-38-407/2025).

DK 62 straipsnio 4 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Teismas, įvertinęs tai, kad kreditorės darbo teisiniai santykiai su UAB „Archdeka“ tęsėsi daugiau nei 30 metų, taip pat tai, jog 1995 m. sausio 2 d. darbo sutarties Nr. 03 nėra šalių susitarimo dėl išeitinės išmokos nemokėjimo, konstatuoja, jog kreditorei priklauso dviejų jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, t. y. 1 619,76 Eur (42 (vidutinis darbo dienų skaičius 2025 metais x 2) x 38,57 Eur (vidutinis darbo dienos užmokestis)). Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuotinas dalinant iš 2025 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos buvusių darbo dienų sumą ((835,59 Eur x 3) / (23 + 20 + 22 darbo dienos = 65)). Dėl to yra pagrindas tenkinti kreditorės reikalavimą dėl išeitinės išmokos priskaičiavimo.

Kreditorės ir UAB „Archdeka“ 1995 m. sausio 2 d. sudarytoje darbo sutartyje Nr. 03 nėra numatyta kasmetinių atostogų trukmė, suteikimo tvarka ir apmokėjimo sąlygos, tačiau 9 punktu darbo sutarties šalys susitarė, kad sutartyje neaptartais atvejais vadovausis darbo įstatymais. DK 126 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbuotojams su negalia suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Kreditorė neginčija nemokumo administratorės taikytinos kasmetinių atostogų trukmės, todėl laikytina, kad kreditorei priklauso minimalios 20 darbo dienų kasmetinės atostogos (DK 126 straipsnio 2 dalis).

Kadangi teismas nustatė, kad kreditorė iki 2025 m. spalio 6 d. turėjo teisę gauti darbo užmokestį, kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro 2 313,94 Eur (38,57 Eur (vidutinis dienos darbo užmokestis) x 60 darbo dienų).

Kreditorė neginčija nemokumo administratorės apskaičiuotos sumos, nuo kurios neskaičiuojamos VSDFV įmokos, todėl teismas dėl to nepasisako.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš esmės tenkinti kreditorės prašymą dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinės išmokos, todėl nemokumo administratorės apskaičiuota kreditorės 31 509,42 Eur finansinio reikalavimo dalis tikslintina iki 39 363,46 Eur sumos.

Kreditorė prašo įpareigoti nemokumo administratorę pateikti VSDFV pranešimą 2-SD su atleidimo kodu DK 62 straipsnis. Kadangi pagal JANĮ 66 straipsnį nemokumo administratorei yra priskirta funkcija atleisti darbuotojus, papildomas įpareigojimas pateikti VSDFV pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdaviui iškėlus bankroto bylą laikytinas pertekliniu, todėl toks prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, 41-42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

patiksinti G. N. finansinio reikalavimo dalį, vietoje 31 509,42 Eur nustatant 39 363,46 Eur sumą. Likusi nemokumo administratorės apskaičiuota kreditorės finansinio reikalavimo dalis paliktina nepakeista. Nutarčiai įsiteisėjus, nutarties patvirtintą kopiją nusiųsti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Archdeka“ nemokumo bylą Nr. eB2-171-1136/2026 spręsti kreditorės G. N. viso finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą. Nutartis per 7 (septyni) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.