Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria buvo netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. P. skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijas) 2026 m. balandžio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

E. P. (toliau – ir Pareiškėjas) Institucijos 2026 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 423 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, 426 straipsnio 1 dalį galutine nuobauda – 2000 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonėmis – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 36 mėnesiams ir transporto priemonės – automobilio „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos – 1540 Eur – konfiskavimu už tai, kad 2026 m. vasario 17 d., 18.55 val. Panevėžyje, J. Tilvyčio g. tiesiai lenkė priešais važiuojantį automobilį „Volkswagen Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grįždamas į savo važiavimo krypties eismo juostą, neįsitikino, kad grįžti yra saugu, kliudė ir apgadino „Volkswagen Tiguan“ automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta. Be to, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tuo E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 101, 219.1. 219.2, 220, 222, 226 punktus. Nesutikdamas su šiuo nutarimu E. P. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad skundžiamame nutarime nurodytos eismo įvykio aplinkybės, tačiau nepateikta jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių E. P. dalyvavimą eismo įvykyje. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo netenkintas E. P. skundas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistu. Teismas sprendė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo abejoti, o Pareiškėjo versiją vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Akcentavo ir tai, jog iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog per paskutinius 5 metus Pareiškėjas už KET pažeidimus baustas 14 kartų, paskirtų baudų nemoka, šios aplinkybės atsakomybėn traukiamą asmenį E. P. charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad iš esmės jis nėra pavyzdingas vairuotojas ir nėra linkęs laikytis ANK nuostatų. Teismo vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad būtent E. P. administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo nurodytą automobilį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pažymi, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą E. P. kaltinančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtino, jog apeliantas įvykdė jam inkriminuotų Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalies, 424 straipsnio 5 dalies, 426 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus administracinius nusižengimus. Skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.). Apeliaciniu skundu Pareiškėjas nesutinka su Institucijos bei teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, tvirtina, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, išskyrus neteisėtai surašytą atpažinimo aktą ir neteisėtai gautus nukentėjusiosios parodymus, kurie patvirtintų apie Pareiškėjo atliktus neteisėtus veiksmus.

Išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamų procesinių sprendimų, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas gana išsamiai (teikto skundo ribose) ir nešališkai išnagrinėjo byloje surinktų duomenų visumą bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, jog E. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 423 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 5 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai, kurie nėra nauji ir jau buvo įvertinti ir Institucijos nutarime, priešingų išvadų daryti neleidžia. Skunde Pareiškėjas nepateikė naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, jo neįvertinti ir dėl kurių reikėtų atlikti pakartotinį vertinimą.

Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, jog, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, būtina vertinti visą byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, tarpusavio nuoseklumą, galimus prieštaravimus, loginį pagrįstumą, duomenų pateikimo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties bei Institucijos nutarimo, šiuose procesiniuose dokumentuose yra išvardinti procesinio sprendimo priėmimui dėl E. P. kaltės atlikus kaltinime nurodytus veiksmus reikšmės turėję duomenys, atlikta jų analizė, vertinimas bei priimamo sprendimo argumentai. Kaip akcentavo apylinkės teismas, apelianto atliktus veiksmus – pavojingą lenkimo manevrą, grįžtant į savo eismo juostą neįsitikinus, kad tai daryti saugu, kito automobilio kliudymą ir jo apgadinimą bei pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, patvirtina nukentėjusiosios J. Č. ir liudytojos S. V., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja, kuri įformino eismo įvyki, parodymai. Būtent šiuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių, papildančių viena kitą, visuma, apygardos teismui leidžia visiškai pritarti skundžiamuose procesiniuose sprendimuose padarytoms išvadoms. Atsižvelgiant į tai, kad visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai yra aiškiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, apygardos teismas visų jų nekartoja.

Dėl atskirų apeliacinio skundo argumentų, apygardos teismas pažymi, jog jie nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta neišsamiai bei E. P. veiksmus vertinti priešingai. Akcentuotina, jog kaip matyti iš nukentėjusiosios J. Č. parodymų, ji nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, E. P. atliktus veiksmus – pavojingą lenkimo manevrą, grįžtant į savo eismo juostą neįsitikinus, kad tai daryti saugu ir jos automobilio kliudymą. Po autoįvykio nukentėjusioji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Teismui pagarsinus S. V. tarnybinį pranešimą, liudytoja patvirtino, kad jame visos aplinkybės nurodytos teisingai.

Tačiau šie Pareiškėjo argumentai nepaneigia byloje surinktų įrodymų visumos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji J. Č. Pareiškėją atpažino iš jai pateiktos nuotraukos, taip pat nukentėjusiosios teigimu, po autoįvykio su Pareiškėju jie buvo priėję šalia vienas kito, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusios parodymų patikimumu, nes J. Č. teigimu, Pareiškėjo veidą ji aiškiai atsimena. Be to, viso proceso metu J. Č. parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs ir tarpusavyje neprieštaringi. Tiek pirminiame 2026 m. vasario 17 d. paaiškinime policijai, tiek apklausiama teismo posėdžio metu ji iš esmės nurodė eismo įvykio aplinkybes, automobilį, sukėlusį eismo įvykį, vairuotojo elgesį po susidūrimo bei pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes. Taip pat J. Č. paaiškino, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo važiavo šviesiai mėlynos spalvos automobiliu „Seat Altea“, automobilio valstybiniu numerio teismo posėdžio metu ji nurodyti negalėjo, tačiau paaiškino, kad skambindama numeriu 112 stovėjo prie šio automobilio ir nurodė tikslų valstybinį numerį. Taip pat nukentėjusioji nurodė girdėjusi, kaip policijos pareigūnė telefonu bandė nustatyti automobilio savininką, susisiekė su buvusiu automobilio savininku, kuris vėliau perskambinęs pareigūnei nurodė Pareiškėjo vardą ir pavardę. Pareigūnei, liudytojos S. V. kolegei, suvedus gautus duomenis kompiuteryje ir parodžius nuotrauką, nukentėjusioji atpažino jį kaip eismo įvykį sukėlusį asmenį, dar esant tarnybiniame automobilyje. Todėl vertinant šias aplinkybes kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiosios parodymai buvo įtakoti vien dėl pareigūnės veiksmų. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad nukentėjusiosios nurodytas asmuo buvo nustatytas kaip galimas transporto priemonės vairuotojas ne vien pagal atpažinimo procedūros rezultatą, bet ir pagal kitų byloje esančių aplinkybių visumą.

Pažymėtina, kad Pareiškėjo nurodyti ANK 593 straipsnio bei BPK 191 ir 192 straipsnių reikalavimų pažeidimai savaime nesudaro pagrindo pripažinti atpažinimo procedūrą niekine, jei byloje esantys duomenys leidžia vertinti tokį įrodymą kartu su kitais įrodymais. Be to, vien aplinkybė, jog atpažinimo procedūra atlikta remiantis nuotrauka, nepaneigia jos, kaip faktinių duomenų šaltinio administracinio nusižengimo byloje. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad skunde pateikiami subjektyvūs, Pareiškėjui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie, teismo manymu, Institucijos nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl Pareiškėjo kaltės nekeičia. Priešingai Pareiškėjo nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina, kad Pareiškėjas atliko administraciniame kaltinime nurodytus jam inkriminuotus veiksmus.

Teismų praktikoje pažymėta, kad teisėtas, pagrįstas ir kartu teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-9-976/2020).

Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas visapusiškai išsiaiškino įvykio aplinkybes, skundžiamoje nutartyje aptarė byloje surinktus įrodymus ir, remdamasis jų visuma, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad E. P. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta. Aplinkybė, jog įrodymai įvertinti kitaip nei Pareiškėjas mano esant teisinga, nereiškia, jog apylinkės teismas juos vertino netinkamai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 21 d. nutartį nepakeistą ir E. P. skundo netenkinti.

Šis nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.