Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimo, kuriuo E. S.:

už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ANK) 417 str. 8 d., skirta 11 Eur (vienuolikos eurų) dydžio bauda;

už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d., skirta 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 str., paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos apėmimo būdu bei skirta galutinė nuobauda 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio bauda su administracinio poveikio priemone - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

E. V. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) (galiojusio iki 2016-12-31) 187² str. už tai, kad jis 2016-12-13 9:00 val., (duomenys neskelbtini), davė teismui galimai melagingus parodymus – 2016-06-13 13:38 val. (duomenys neskelbtini), jis tariamai vairavo transporto priemonę „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio galine dalimi apgadino apšvietimo stulpą bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nubaustas už tai, kad jis 2016-06-13, 13.38 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbula, nepaliko saugaus atstumo iki gatvės apšvietimo stulpo ir į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir gatvės apšvietimo stulpas. Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

E. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 1 dalyje nurodytas ir įrodymų administracinio nusižengimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje įtvirtinta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl, nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, susipažinęs su E. S. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimą, taip pat, siekdamas įvertinti visas su byloje nagrinėjamu įvykiu susijusias aplinkybes, išnagrinėjęs ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, laiko, kad pažeidėjo E. S. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje E. S. kaltė padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tuo tarpu, E. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Dar kartą pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl pažeidėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nėra pagrindas teismo priimtą procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu, o juo labiau ir neteisėtu.

Apygardos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog E. S. 2016-06-13, 13.38 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbula, nepaliko saugaus atstumo iki gatvės apšvietimo stulpo ir į jį atsitrenkė, eismo įvykio metu apgadino automobilį ir gatvės apšvietimo stulpą bei po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus, įrodytos administracinio nusižengimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais įrodymais – 2016-10-18 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. 2016-07-28 rašytiniame paaiškinime, R. B. 2016-06-13 rašytiniame paaiškinime (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), R. B. 2016-07-28 rašytiniame paaiškinime, iš dalies S. B. 2016-07-28 rašytiniame paaiškinime, eismo įvykio vietos schemoje (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), transporto priemonės techninės apžiūros akte (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), fotonuotraukose (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiais duomenimis, liudytojų R. S., S. B., L. D., G. G., R. B. parodymais apylinkės teismo posėdyje. Šie byloje (ir administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys duomenys papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią E. S. kaltę dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl liudytojų R. B. ir R. S. parodymų šališkumo, nenuoseklumo ir prieštaringumo kaip nepagrįstus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti duoti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį E. S. kaltinančius parodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie buvo apklausti teismo posėdyje, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai siejasi tarpusavyje, esminėmis detalėmis sutampa, liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – iš dalies liudytojo S. B. parodymai, kai jis apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio dieną apie pietus, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato rūkė kartu su R. S. ir matė, kaip į aikštelę įsuko pikapas, kuris sustojo ir paskui atsitrenkė į apšvietimo stulpą, po to tas automobilis pastovėjo ir iš įvykio vietos pasišalino, po atsitrenkimo stulpas nulinko; transporto priemonės techninės apžiūros aktas (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), fotonuotraukos (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurių matyti, kad gatvės apšvietimo stulpas ir automobilio „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis yra apgadinti. Nors E. S. apeliaciniame skunde, išdėstydamas liudytojų R. B. ir R. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir jų parodymus apylinkės teismo posėdyje, teigia, kad šių liudytojų parodymai labai skiriasi, tačiau skunde konkrečiai nenurodo, kokiomis esminėmis detalėmis, kurios turėtų reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, jie skiriasi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manyti, kad liudytojų R. B. ir R. S. parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas skundžiamą nutarimą.

Kaip matyti iš S. B. 2016-07-28 rašytinio paaiškinimo, liudytojas nurodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jis su bendradarbiu R. S. rūkė kieme ir išgirdo trenksmą. Jis atsisukęs pamatė mašiną - džipą, atsirėmusį į apšvietimo stulpą. Po smūgio automobilis pastovėjęs apie 10 sekundžių iš aikštelės išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę link centro. Valstybinio numerio jis neįsidėmėjo. Vairuotojas išlipęs iš automobilio nebuvo, todėl nurodyti, kas vairavo, jis negali (7 b. l.). Apylinkės teismo posėdžio metu liudytojas S. B. parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio dieną apie pietus, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato rūkė kartu su R. S. ir matė, kaip į aikštelę įsuko pikapas, kuris sustojo ir paskui priekiu atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Jis išgirdo garsą ir atsisuko. Po to tas automobilis pastovėjo ir iš įvykio vietos pasišalino. Jis nepastebėjo, ar kas nors buvo išlipęs iš automobilio, nematė, kas vairavo automobilį ir ar dar kas nors buvo automobilyje. R. S. užsirašė automobilio valstybinį numerį. Be to eismo įvykį pro langą matė pastato savininkė R. B.. Po atsitrenkimo stulpas nulinko (53, 54 b. l.).

Atsižvelgiant į liudytojo S. B. rašytinį paaiškinimą ir parodymus apylinkės teisme, matyti, kad liudytojas savo rašytiniame paaiškinime, priešingai nei liudytojai R. B. ir R. S., nurodė, kad vairuotojas po atsitrenkimo į apšvietimo stulpą išlipęs iš automobilio nebuvo. Tačiau iš šio liudytojų parodymų apylinkės teisme matyti, kad jis apklausiamas parodė, jog jis nepastebėjo, ar kas nors buvo išlipęs iš automobilio, nematė, kas vairavo automobilį ir ar dar kas nors buvo automobilyje. Taip pat apylinkės teismo posėdžio metu liudytojas S. B., priešingai nei liudytojai R. B. ir R. S., parodė, kad į aikštelę įsukęs pikapas atsitrenkė į apšvietimo stulpą priekiu. Tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šią liudytojo nurodytą aplinkybę, byloje nėra. Dėl to apylinkės teismas, spręsdamas E. S. kaltės klausimą dėl padaryto administracinio nusižengimo liudytojo S. B. parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys.

Administracine tvarka nubaustas E. S. skunde taip pat ginčija jo atpažinimo iš nuotraukų teisėtumą ir mano, kad šio veiksmo metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymu, nes atpažinimas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK nuostatas, reglamentuojančias atpažinimo tvarką.

Pažymėtina, kad dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos ANK 593 straispnyje administracinius nusižengimus tiriančiam pareigūnui numatyta teisė, taikant mutatis mutandis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, atlikti parodymą atpažinti. Tiesiogiai atpažinimo iš nuotraukų procesinis veiksmas iki 2017-01-01 galiojusiame Lietuvos Respublikos ATPK nebuvo reglamentuotas, tačiau Lietuvos Respublikos ATPK 249 straipsnyje įtvirtinta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Taigi, administracinėje teisenoje atpažinimo iš nuotraukų procesinis veiksmas iki 2017-01-01 buvo galimas kaip priemonė įrodymams gauti, tačiau jo atlikimas turėjo būti atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų veiksmai, siekiant nustatyti 2016-06-13 13.38 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį ir pateikiant liudytojams R. B. ir R. S. E. S. ir E. V. nuotraukas, atitiko atpažinimo iš nuotraukų procesinio veiksmo esmę. Pažymėtina, kad šiuo atveju įrodymas buvo ne pačios nuotraukos (kaip nurodoma Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnyje), bet duomenys, gauti pateikus nuotraukas liudytojams ir pasiūlius atpažinti asmenį, kuris vairavo automobilį. Taigi pripažinus, kad pareigūnų veiksmai atitiko atpažinimo iš nuotraukų procesinį veiksmą, jo teisėtumas turi būti vertinamas remiantis Lietuvos Respublikos BPK taisyklėmis.

Asmens parodymo atpažinti tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 191-195 straipsniai. Atliekant asmens parodymo atpažinimą įtvirtintas reikalavimas, kad atpažinimui turi būti pateikiami tos pačios lyties asmenys, atpažįstant iš nuotraukų turi būti pateikiamos ne mažiau kaip trys nuotraukos (Lietuvos Respublikos BPK 192 straipsnio 1, 5 dalys). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje atliktas asmens parodymas atpažinti neatitinka Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų, nes liudytojams buvo pateiktos dvi tos pačios lyties asmenų, tačiau skirtingo amžiaus asmenų nuotraukos. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus Lietuvos Respublikos ATPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-942/2015). Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju automobilį vairavusio asmens atpažinimas buvo padarytas ir užfiksuotas nesilaikant esminių reikalavimų, keliamų atitinkamo procesinio veiksmo atlikimui. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šio procesinio veiksmo metu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymu, nes duomenys gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir šis pažeidimas kelia abejonių gautų duomenų patikimumu.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad jų pakanka išvadai dėl to, kad 2016-06-13 13.38 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. S.. Pažymėtina, kad liudytojai R. S. ir R. B. jau pirmuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad automobilį vairavo apie 40-50 metų amžiaus vyras. E. S. kaltė dėl padaryto pažeidimo skundžiamame apylinkės teismo nutarime pagrįsta įvertinus jau anksčiau minėtų įrodymų visumą, kurių ir be atpažinimo iš nuotraukų metu gautų duomenų pakanka E. S. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo konstatuoti.

E. S. nuomone, liudytojų G. Ž. ir G. D. duoti parodymai yra nuoseklūs, nešališki, teisingi ir patikimi, šių liudytojų parodymai patvirtina, jog jis (E. S.) 2016-06-13 dienos metu buvo įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo atlyginimus darbuotojams. Tai, kad liudytoja negalėjo nurodyti tikslaus laiko, apelianto manymu, yra visiškai suprantama, nes nuo įvykio iki jos apklausos praėjo pusę metų, be to, byloje nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, kad šių liudytojų parodymams įtakos turėjo priklausomumas nuo darbdavio, t. y. nuo jo (E. S.). Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, teismas atmetė ir laikė nepatikimais liudytojų G. D. ir G. Ž. parodymus, kadangi jų nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, be to, liudytojos yra pavaldžios darbdaviui E. S.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis apylinkės teismo išvadomis. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojos G. Ž. ir G. D. yra susiję darbiniais santykiais, yra pavaldžios E. S. ir yra iš dalies materialiai priklausomos nuo E. S.. Be to, jų parodymai neatitinka kitų skundžiamame nutarime išanalizuotų įrodymų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šių liudytojų parodymais kaip objektyviais įrodymais apylinkės teismas nesirėmė pagrįstai.

E. S. nuomone, liudytojų G. Ž. ir G. D. duoti parodymai patvirtina nuoseklius eismo įvykį sukėlusio E. V. parodymus, todėl Šiaulių apylinkės teismas visiškai be jokio pagrindo jam iškėlė administracinio nusižengimo bylą dėl neva duotų melagingų parodymų apkalbant save.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. V., apklausiamas apylinkės teismo posėdyje parodė, kad 2016-06-13, apie 13.00 – 13.30 val., direktoriaus E. S. nurodymu firmos mašina „Toyota“ džipu sidabrinės spalvos nuvažiavo paimti kilimo ir dušo kabinos. Leidžiantis nuo viaduko, negalima daryti kairio posūkio, todėl jis apsisukinėjo (duomenys neskelbtini) g. aikštelėje, prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Važiuodamas atbuline eiga, jam pasirodė, kad atsitrenkė į bordiūrą, nes automobilis sujudėjo. Išlipęs apžiūrėjo automobilį ir gatvės apšvietimo stulpą. Automobilio bamperis buvo įlenktas, o apšvietimo stulpas atrodė lyg ir tiesus. Iš įvykio vietos išvažiavo, nes nepastebėjo, kad stulpas būtų apgadintas. Įvykio dieną E. S. turėjo būti darbo vietoje. Įmonėje atlyginimai mokami 12 dieną, tačiau kada tiksliai buvo mokami atlyginimai 2016 m. birželio mėnesį, jis nepamena (54, 55 b. l.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje (ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiais duomenims (R. S. 2016-07-28 rašytiniame paaiškinime, R. B. 2016-06-13 rašytiniame paaiškinime, R. B. 2016-07-28 rašytiniame paaiškinime, iš dalies S. B. 2016-07-28 rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, eismo įvykio vietos schemoje, transporto priemonės techninės apžiūros akte, fotonuotraukose esančiais duomenimis, liudytojų R. S., S. B., L. D., G. G., R. B. parodymais apylinkės teismo posėdyje) nustačius, jog būtent E. S. 2016-06-13, 13.38 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino gatvės apšvietimo stulpą ir vairuotą automobilį bei pažeisdamas KET reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino, darytina išvada, kad E. V. apylinkės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės neatitinka teisminio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog E. V. davė melagingus parodymus, siekdamas, kad jo darbdavys E. S. išvengtų administracinės atsakomybės, ir pagrįstai jais nesirėmė, priimdamas skundžiamą nutarimą.

Apeliantas taip pat skunde pažymi, kad telefono abonentas (duomenys neskelbtini) buvo išduotas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jam (E. S.) asmeniškai ir 2016-06-13 nesijungė prie jokios bazinės stoties, o UAB (duomenys neskelbtini)“ vardu registruotas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis ir naudojasi, eismo įvykio metu nuolat jungėsi prie (duomenys neskelbtini) aptarnaujančių bazinių stočių.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais E. S. skundo argumentais, kad sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tel. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta E. S. vardu, o tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (48 b. l.), tačiau tai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu (2016-06-13 13.38 val.) tel. Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių (duomenys neskelbtini) tinkle fiksuota nebuvo, o UAB (duomenys neskelbtini)“ vardu registruotas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat jungėsi prie (duomenys neskelbtini) aptarnaujančių bazinių stočių, dar neįrodo, kad E. S. būtent tuo laiku buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ biure, adresu (duomenys neskelbtini) ir naudojosi šiuo tel. Nr., telefonas tiesiog galėjo būti paliktas įmonės biure.

E. S. skunde taip pat nurodo, kad 2016-06-13 jam banko išduotas generatorius, kuriuo naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis kaip vienintelis kasininkas, jokiu būdu negalėjo būti naudojimui paliktas kitiems įmonės darbuotojams, kadangi generatorius yra susietas ne tik su bendrovės sąskaita, bet ir su jo asmenine sąskaita, todėl jis neturėjo jokio pagrindo perleisti generatorių kitiems asmenims.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek apklausiamas apylinkės teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde E. S. nurodo, kad jis 2016-06-13 visą dieną buvo įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo atlyginimus darbuotojams, nes pats yra kasininkas. Šiems teiginiams patvirtinti teismui buvo pateiktos dokumentų kopijos, patvirtinančios, kad 2016-06-13 13.09 val. ir 13.56 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo atlikti mokėjimo pavedimai naudojantis banko „(duomenys neskelbtini)“ elektronine bankininkyste. E. S. skunde nurodo, kad 2016-06-13 prisijungimo priemonė prie interneto banko – slaptažodžių generatorius negalėjo būti naudojimui palikta kitiems įmonės darbuotojams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad tai, jog 2016-06-13 13.09 val. ir 13.56 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo atlikti mokėjimų pavedimai naudojantis banko „(duomenys neskelbtini)“ elektronine bankininkyste, dar nepatvirtina, kad E. S. 2016-06-13 visą dieną buvo įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), šie mokėjimų pavedimai galėjo būti atlikt ir ne įmonės patalpose. Be to, iš 2016-06-13 atliktų mokėjimo pavedimų laiko (13.09 val., 13.56 val.) matyti, kad šie mokėjimų pavedimai atlikti ne byloje nagrinėjamo įvykio metu, o prieš ir po byloje nagrinėjamo įvykio. Taigi šios E. S. nurodytos aplinkybės neįrodo, kad ne jis, o kitas asmuo 2016-06-13, 13.38 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino gatvės apšvietimo stulpą ir vairuotą automobilį bei pažeisdamas KET reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino.

E. S. skunde taip pat nurodo, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime daug gramatinių ir esminių, aplinkybes iškraipančių, klaidų, tokių, kaip jo parodymų iškraipymas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos duomenų iškraipymas, duomenų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškraipymas, ir tai, apelianto nuomone, turėjo esminės įtakos neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs E. S. skunde nurodytas skundžiamame apylinkės teismo nutarime padarytas klaidas, daro išvadą, kad jos neturi jokios įtakos priimto nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apylinkės teismo nutarimas šioje dalyje nekeistinas.

Administracinės nuobaudos E. S. už jo padarytus administracinius nusižengimus paskirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio reikalavimų. E. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi apeliantui paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, todėl keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.