Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „iClaim“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje pagal ieškovės pagal uždarosios akcinės bendrovės „Aletrans“ ieškinį atsakovei Vokietijoje registruotai bendrovei „Zurich Insurance Europe AG“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvaujantis atsakovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „iClaim“,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aletrans“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „iClaim“ 67 327,00 Eur žalos ir 36 717,00 Eur nuostolių atlyginimą. Atsakovė UAB „iClaim“ atsiliepime nurodė, kad neatstovauja bendrovei „Zurich Insurance Europe AG“ ir nėra šios draudimo bendrovės filialas.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi atsakovę pakeitė tinkama atsakove bendrove „Zurich Insurance Europe AG“, įtraukė UAB „iClaim“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu reikalavimų, byloje dalyvaujančiu atsakovės pusėje, ir perdavė bylą pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui.

Trečiasis asmuo UAB „iClaim“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad buvo pašalintas iš proceso, todėl neteko turėtų procesinių teisių.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 8 d. nutartimi trečiojo asmens prašymą atmetė.

Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. CPK nenustato specialios taisyklės, kaip turėtų būti sprendžiamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024, 35, 38 punktai).

Teismas nurodė, kad UAB „iClaim“ turi šalies procesines teises, taip pat ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pradinio atsakovo pakeitimas nėra bylos nutraukimas ar jos išnagrinėjimas iš esmės. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo turi priešingą suinteresuotumą ieškovės reikalavimui. Ieškovė pareiškė pretenzijas dėl trečiojo asmens UAB „iClaim“ vykdyto žalos administravimo. Byloje nėra atmestas ieškovės ieškinys, procesas tęsiamas, UAB „iClaim“ procesinė padėtis iš atsakovės pakeista į trečiąjį asmenį.

Trečiasis asmuo UAB „iClaim“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės UAB „Aletrans“ 4 909,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes UAB „iClaim“ buvo nepagrįstai įtraukta atsakove, priteisti 970,42 Eur už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neteisingai rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės. Kasacinis teismas 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi išsprendė trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kai ieškovas su atsakovu sudarė taikos sutartį (civilinė byla Nr. e3K-3-218-1075/2024). Kitoje byloje kasacinis teismas pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų už atskirąjį skundą dėl tarpinio procesinio klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

UAB „iClaim“ reikalauja atlyginti bylinėjimosi išlaidas ne kaip trečiasis asmuo, bet kaip atsakovė, kuri buvo pašalinta iš proceso Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartimi. Po netinkamos šalies pakeitimo teismas daugiau nebesprendžia dėl šios šalies teisių ir pareigų, todėl procesas jos atžvilgiu yra galutinai pasibaigęs. Netinkama atsakovė, pašalinta iš proceso, įgijo teisę reikalauti visų pagrįstai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. UAB „iClaim“ įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nėra pagrindas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą nukelti iki galutinio sprendimo byloje priėmimo, nes UAB „iClaim“, kaip atsakovei, procesas yra pasibaigęs. UAB „iClaim“ negali dalyvauti toje pačioje civilinėje byloje tuo pačiu metu dviem skirtingais statusais.

Teismas neteisingai nurodė, kad UAB „iClaim“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų turint atsakovės statusą, atlyginimas galėtų būti priklausomas nuo civilinės bylos baigties. Ne teismas, bet trečiasis asmuo UAB „iClaim“ nuspręs, kurioje pusėje – ieškovės ar atsakovės – jis dalyvaus byloje. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nepasisakė dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo (nepagrįstumo). Ji visuomet teigė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teismas padarė neteisingą išvadą, kad procesas tęsiamas, pakeitus UAB „iClaim“ procesinę padėtį iš atsakovės į trečiąjį asmenį. Atsakovė UAB „iClaim“ buvo pašalinta iš proceso ir įtraukta trečiuoju asmeniu.

UAB „iClaim“, kaip atsakovė patyrė 4 909,33 Eur bylinėjimosi išlaidų: 550,55 Eur už prašymo dėl termino atnaujinimo ir prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą; 2 697,70 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 1 177,80 Eur už tripliko parengimą, 235,95 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis už tokio pobūdžio paslaugas – 11 029,34 Eur. UAB „iClaim“ patirtos išlaidos yra 2,25 karto mažesnės, todėl privalo būti priteistos.

Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens antrąjį atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Netinkama šalis pakeista tinkama, nenutraukiant proceso, UAB „iClaim“ yra proceso dalyvė, todėl jos teisinis suinteresuotumas išliko. Byla iš esmės neišnagrinėta, todėl negalima nustatyti, kurios šalies naudai pasibaigė procesas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šioje stadijoje būtų ankstyvas.

Trečiasis asmuo neteisingai nurodo, kad buvo įtrauktas į procesą be teisinio pagrindo. Trečiasis asmuo UAB „iClaim“ – draudikės „Zurich Insurance Europe AG“ atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje. Trečiasis asmuo vykdė ikiteisminį žalos administravimą, todėl jo įtraukimas į procesą nulemtas materialiojo teisinio santykio.

Net jeigu šalies procesinis statusas keičiasi iš atsakovo į trečiąjį asmenį, bylinėjimosi išlaidos iš laimėjusios šalies nepriteisiamos, jeigu nėra konstatuojamas akivaizdžiai netinkamas ar nesąžiningas ieškovo elgesys. Ieškovė, gavusi papildomus duomenis, greitai pakeitė atsakovę, todėl nėra piktnaudžiavimo teise ar nesąžiningumo požymių. Trečiojo asmens prašomi 4 909,33 Eur yra neproporcingi atliktiems procesiniams veiksmams. Trečiasis asmuo toliau dalyvauja procese, todėl jo parengti procesiniai dokumentai bus vertinami nagrinėjant bylą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kai netinkama atsakovė pakeista į tinkamą, bet toliau dalyvauja byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankišku reikalavimų.

Dėl netinkamos atsakovės, pakeistos į tinkamą, teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas

CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kai byla išnagrinėjama iš esmės, t. y. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, o CPK 94 straipsnyje – kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pastaruoju atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai rėmėsi kasacinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024 ir 2018 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, nes šių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad CPK nenustato specialios taisyklės, kaip turėtų būti sprendžiamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024, 35, 38 punktai). Apeliantė teisingai teigia, kad nurodytoje byloje buvo sprendžiamas trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi atlyginimo klausimas, kai šalys sudarė taikos sutartį, o nagrinėjamoje byloje taikos sutartis nebuvo sudaryta. Vis dėlto kasacinio teismo išaiškinimas, kad tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kaip byla yra išnagrinėjama, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnyje įtvirtintas taisykles, yra universalus ir taikytinas kitose išnagrinėtose bylose.

Apskųstoje nutartyje teismas rėmėsi kasacinio teismo 2018 m. vasario 7 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, kurioje išspręstas CPK 93 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, kai, pirmosios instancijos teismui neišsprendus ginčo iš esmės ir priėmus nutartį sustabdyti bylą, šią nutartį apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas bylos šalies atskirojo skundo, nutartimi palieka nepakeistą. Taigi, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant teismo procesiniam sprendimui, priimtam šalies naudai. Nurodytu išaiškinimu teismai gali remtis bylose, kuriose prašoma atliginti bylinėjimosi išlaidas, nesant priimtam galutiniams teismo procesiniam sprendimui.

Apeliantė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, kurioje išaiškinta, kad, kai iš bylos pašalinamas byloje dalyvavęs asmuo, nuo nutarties pašalinti asmenį iš bylos įsiteisėjimo momento jis netenka procesinių teisių ir jokių veiksmų byloje atlikti nebegali, todėl tokio asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išspręstas nutartimi, kuria jis pašalinamas iš bylos, t. y. tarpine nutartimi (civilinė byla Nr. 2-587-910/2025, 34 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje byloje teismas netinkamą atsakovę Lietuvos advokatūrą pakeitė tinkamu atsakovu, bet nutartyje nieko nepasisakė dėl tolesnio Lietuvos advokatūros dalyvavimo byloje. Dėl to Lietuvos advokatūra turėjo pagrindą vertinti, kad jos atžvilgiu byla yra užbaigta ir ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje civilinio proceso stadijoje, nelaukiant teismo proceso dėl ginčo esmės baigties (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-587-910/2025, 45 punktas). Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi atsakovę UAB „iClaim“ pakeitė tinkama atsakove bendrove „Zurich Insurance Europe AG“, įtraukė UAB „iClaim“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu reikalavimų, atsakovės pusėje. Taigi, teismas aiškiai nurodė UAB „iClaim“ procesinį statusą byloje.

Kitoje apeliantės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui, pašalintam iš bylos, klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-409-464/2023, 19 punktas). Nurodytoje nutartyje teismas išaiškino, kad nuo nutarties pašalinti asmenį iš bylos įsiteisėjimo momento jis netenka CPK 47 straipsnyje išvardintų procesinių teisių ir jokių veiksmų byloje atlikti negali, be kita ko, negali teikti pareiškimų ar skundų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų visiškai ar iš dalies (ne)kompensavimo, jeigu tai būtų padaryta vėliau, jau baigiamuoju bylos procesiniu dokumentu arba iš viso nepadaryta. Poreikį išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą lėmė trečiojo asmens procesinės padėties, subjektiškumo šioje byloje netekimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-409-464/2023, 19 punktas).

Akcentuotina tai, kad apeliantė, prašydama atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė kaip atsakovė, rengdama procesinius dokumentus, nepagrįstai remiasi teismų praktika, nes nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse netinkama atsakovė ir trečiasis asmuo buvo pašalinti iš bylos. Nagrinėjamoje byloje nors apeliantė, kaip netinkama atsakovė buvo pakeista tinkama, ji toliau dalyvauja byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, t. y. pasikeitė jos procesinė padėtis.

Apeliantė teisingai nurodo, kad doktrinoje tokiu aspektu pasisakoma, kad susiklosčius panašioms aplinkybėms, t. y. kai iš proceso, remiantis netinkamos šalies pakeitimo tinkama institutu (CPK 45 straipsnio 1 dalis), yra pašalinamas bylos šalis, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas taip pat turėtų būti išspręstas vadovaujantis priežastingumo taisyklėmis. Netinkamam atsakovui, kai jis pakeičiamas tinkamu, byla baigiama be teismo sprendimo dėl jo esmės. Netinkamas atsakovas pakeičiamas ieškovo sutikimu (CPK 45 straipsnio 1 dalis), kuris savo esme yra tapatus ieškovo ieškinio netinkamam atsakovui atsisakymui (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Todėl tokio netinkamo atsakovo prašymu teismas nutartimi turėtų priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Justitia, 2007, p. 324). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje doktrinoje aptartas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kai netinkamas atsakovas pakeičiamas tinkamu, bet neaptarta situacija, kai netinkamas atsakovas įtraukiamas toliau dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Dėl to šiuo atveju negalima remtis apeliantės nurodyta doktrina ir apeliantės, kaip atsakovės, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išspręsti pagal CPK 94 straipsnio1 dalį.

Apeliantė teigia, kad ji negali dalyvauti toje pačioje civilinėje byloje tuo pačiu metu dviem skirtingais statusais. Pirmiau nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė netinkamą atsakovę UAB „iClaim“ tinkama ir įtraukė ją į procesą trečiuoju asmeniu. Pasikeitusi apeliantės procesinė padėtis nereiškia, kad ji vienu metu toje pačioje byloje dalyvauja dviem skirtingais statusais. Apeliantė toliau bylos procese dalyvauja kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Ji turi atitinkamas procesines teises, taip pat ir teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai byloje bus priimtas procesinis teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Priėmus nurodytą sprendimą bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos pagal CPK 93 straipsnyje įtvirtintas taisykles.

Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bylos procesas tęsiamas, nepriimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, byla nenutraukta, todėl apeliantė, toliau dalyvaudama byloje ne kaip atsakovė, bet kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, neįgijo teisės reikalauti tarpiniu sprendimu priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, kad apeliantė neturi teisės reikalauti, kad tarpiniu sprendimu jai būtų priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir jų paskirstymu, nes jie neturi įtakos apskųstos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

Apibendrindamas pirmiau šioje nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai taikė ir aiškino proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą nutartį. Dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Apeliantė pateikė į bylą duomenis, kad ji už atskirojo skundo parengimą patyrė 970,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad ji už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Kai pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 20 punktai).

Apskųsta nutartimi nebuvo išnagrinėta byla iš esmės, bet ja išspręstas tarpinis procese kilęs klausimas. Dėl to byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo, taip pat ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bus paskirstytos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla bus išnagrinėta iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.