- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-658-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02483-2020-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- Ž. L.
- Ieškovas
- Ž. K.
- Atsakovas
- Ž. L.
- Trečiasis asmuo
- R. Ž., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. L. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovei Ž. L. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys R. Ž., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, UAB „Žalias trikampis“, išvadą duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovei Ž. L. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys R. Ž., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, UAB „Žalias trikampis“, išvadą duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi teismo sprendimas buvo pakeistas ir sprendimo rezoliucinė dalis išdėstyta taip: įpareigoti atsakovę Ž. L. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ ir įrengti patalpas 1-14, 1-13, 1-6, 1-1, 1-8, 1-9 su atsakovei priklausančiomis patalpomis 2-7, 2-2, 2-1, 2-5 skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėms pastatų sienoms keliami reikalavimai. Pirmosios instancijos teisme 2026 m. balandžio 17 d. buvo gautas pareiškėjos Ž. L. (atsakovės pagal išnagrinėtą bylą) prašymas nustatyti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimo, pakeisto Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi, vykdymo tvarką, nustatant, kad sprendimas vykdytinas pagal 2026 m. kovo 2 d. eksperto Jono Gasiūno ekspertinėje išvadoje nurodytus techninius sprendinius bei įpareigojant ieškovę sudaryti atsakovei ir jos pasitelktiems rangovams galimybę patekti į ieškovės naudojamas patalpas tiek, kiek tai būtina tinkamam teismo sprendimo įvykdymui. Prašyme nurodė, kad teismo sprendime nebuvo nustatyta konkreti techninė šių darbų atlikimo tvarka ar sprendimo įgyvendinimo būdas. Šių darbų atlikimas yra susijęs su konstrukcijų sandūros zona tarp sublokuotų pastato dalių, kuri faktiškai patenka į ieškovės naudojamą pastato dalį, todėl sprendimo įvykdymas yra neatsiejamas nuo ieškovės bendradarbiavimo, sudarant sąlygas atlikti statybos darbus. 2024 m. metais šalys suderino projektinį sprendinį – MB „Braižas“ parengtą tarpbutinės sienos įrengimo projektą, tačiau ieškovė atsisakė sudaryti sąlygas darbus atlikti iš jos patalpų pusės ir reikalavo sieną įrengti iš išorinės pusės, nors tai būtų įmanoma tik nugriovus teisėtai pastatyto atsakovės namo kapitalinę sieną. 2026 m. atsakovė kreipėsi į teismo ekspertų sąrašą įtrauktą ekspertą Joną Gasiūną dėl papildomo techninio situacijos įvertinimo. 2026 m. kovo 2 d. ekspertinėje išvadoje nustatyta, kad konstrukcijų sandūros tarpas gali būti užpildytas šilumos izoliacine medžiaga, užtikrinant normatyvinių reikalavimų laikymąsi minimaliai trikdant ieškovės interesus, t. y. darbus atliekant tik iš palėpės dalies, kurioje inter alia turi būti atlikti statybos darbai sustiprinant stogo konstrukcijas virš ieškovės buto. Alternatyvus darbų atlikimo būdas iš išorinės pusės pagal MB „Braižas“ projektą objektyviai reikštų atsakovės teisėtai pastatyto namo kapitalinės sienos ardymą ir galėtų pažeisti statinio konstrukcinį stabilumą. Ieškovė nesutiko sudaryti sąlygų darbams nei pagal MB „Braižas“ projektą, nei pagal eksperto Jono Gasiūno pasiūlytą alternatyvų sprendimą ir nepateikė jokio techniškai pagrįsto alternatyvaus sprendimo. Nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo galimybės atlikti statybos darbus konstrukcijų sandūros zonoje, o šių darbų atlikimas yra susijęs su ieškovės pareiga sudaryti sąlygas patekti į jos naudojamas patalpas. Eksperto išvada konkretizuoja techninį sprendimo įvykdymo būdą ir sudaro pagrindą teismui nustatyti sprendimo vykdymo tvarką. Suinteresuotas asmuo Ž. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo. Su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tikrasis pareiškėjos tikslas yra ne įvykdyti statybos darbus pagal reglamentavimą, o minimalių kaštų patyrimas. Ekspertinė išvada yra parengta ne šiam objektui arba eksperto išvadoje yra padaryta klaida dėl tiriamųjų objektų, nes išvados 6 punkte ekspertas nurodė sąvokas dvibutis gyvenamasis namas, butas, pastato bendrojo naudojimo objektai ir kt., kurie yra neaktualūs nagrinėjamu atveju. Pareiškėjos pateikta išvada nebuvo paskirta bylos nagrinėjimo metu, ji negali būti prilyginta teismo ekspertizės aktui. Atkreipė dėmesį, kad eksperto pastabos, jog statybų metu nupjautos namo sienos neturi įtakos namo mechaniniam atsparumui, t. y. skėtimuisi, namo vaikščiojimui, prieštarauja elementariai logikai. Pripūtus putų tarp dviejų vienbučių namų sienos, jos namo dalis liktų be sienos, kuri atitiktų lauko sienai keliamus reikalavimus, o būtent tokiomis techninėmis savybėmis ir pasižymi du blokuoti vienbučiai gyvenamieji namai, t. y. kiekvienas iš jų turi turėti lauko sienai keliamus reikalavimus atitinkančią sieną. Pažymėjo, kad pareiškėja teigdama, jog darbai pagal iki šiol jai tikusius MB „Braižas“ brėžinius yra galimi tik nugriaunant jau pastatytą jos gyvenamojo namo kapitalinę sieną, tačiau jokių duomenų apie negalimumą darbus atlikti iš pareiškėjos namo pusės byloje nėra pateikta.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo netenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad pareiškėjos Ž. L. prievolė, nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, yra asmeninio pobūdžio, tai buvo konstatuota ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi e2VP-10625-1144/2024, 2024 m. lapkričio 4 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civ. byloje Nr. e2S-456-739/2024. Taip pat nustatė, kad praeityje pareiškėjos atliktų statybos darbų padariniai, padarant žalą suinteresuoto asmens turtui, turi būti pašalinti: 1) pareiškėjai parengiant atitinkamą projektą; 2) pareiškėjai jį įvykdant. Teismas konstatavo, kad joks atitinkamas projektas teismui nėra teikiamas. Su pareiškimu teismui pateikta Jono Gasiūno, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, 2026 m. kovo 2 d. ekspertinė išvada Nr. 2026/03/01 su 2026 m. gegužės 18 d. jos papildymu. Nors pastarojoje ir nurodoma, kaip galėtų būti šalinami padaryti pažeidimai, tačiau ji negali būti pagrindas statybos darbų atlikimui (teismo išaiškinimu trūkumai turi būti šalinami projekto parengimu ir jo įvykdymu). Išvadoje nėra detaliai išdėstyti ir paaiškinami atliktini darbai, jų vykdymo tvarka ir technologija, nepridedami jokie su atliktinais darbais susiję brėžiniai, konstrukciniai sprendimai, leidžiantys įvertinti galimą poveikį suinteresuoto asmens statiniui. Vertino, kad galimas tolesnis statybos darbų atlikimo pagrindas – tinkamos projektinės dokumentacijos parengimas, joje numatant atliktinų darbų apimtis, techninius darbų sprendimus, brėžinius ir pan., jos suderinimas tarp šalių ir atitinkamų institucijų (jei reikalinga). Todėl tarp šalių esant ginčui dėl padarytų pažeidimų pašalinimo, sutiktina su suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiškėjos teikiama išvada nėra pagrindas sprendimo vykdymo tvarkos nustatymui. Tik esant pareiškėjos parengtam ir reikiamų institucijų suderintam projektui dėl 2022 m. sausio 12 d. Kauno apygardos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytų atliktinų darbų, teismas, tarp šalių toliau esant ginčui, galėtų spręsti dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja Ž. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. gegužės 20 d. nutartį ir ginčą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantės teigimu, teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 284 straipsnio paskirtį. Ši norma skirta būtent tam, kad tais atvejais, kai sprendimo vykdymas yra neaiškus ar faktiškai apsunkintas, teismas nustatytų konkrečią jo įgyvendinimo tvarką. Mano, kad teismas šią normą faktiškai paneigė, nurodydamas, kad pirmiausia turi būti parengtas projektas, o tik po to gali būti sprendžiamas vykdymo tvarkos klausimas. Tokia pozicija prieštarauja pačiai CPK 284 straipsnio esmei, nes būtent vykdymo tvarkos neapibrėžtumas nagrinėjamu atveju ir yra pagrindinė kliūtis tokį projektą parengti.
Nurodoma, kad teismo pozicija sukuria situaciją, kurioje sprendimo įvykdymas tampa faktiškai neįmanomas. Pareiškėja įpareigojama parengti projektą, tačiau projekto parengimas objektyviai priklauso nuo to, kokiu būdu bus vykdomas sprendimas (iš kurios pusės atliekami darbai, ar galima patekti į kitos šalies patalpas ir pan.). Tuo pačiu metu teismas atsisako nustatyti šią tvarką. Tokiu būdu susidaro uždaras loginis ratas, paneigiantis realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą.
Pažymi, kad skundžiama nutartimi teismas iš esmės pasirinko nespręsti pareiškėjos prašymo esmės, o pareigą spręsti sprendimo įvykdymo klausimus perkėlė pačiai pareiškėjai, įpareigodamas ją parengti projektinę dokumentaciją, nors tokios dokumentacijos parengimas objektyviai priklauso nuo teismo nustatytinos sprendimo vykdymo tvarkos.
Mano, kad teismas nepagrįstai sutapatino ekspertinę išvadą su projektine dokumentacija. Ekspertinė išvada savo prigimtimi nėra skirta detalizuoti statybos darbų technologijos ar parengti brėžinius. Nagrinėjamu atveju jos paskirtis buvo nustatyti techninę galimybę įvykdyti sprendimą ir įvertinti galimus jo įgyvendinimo būdus atsižvelgiant į specialių žinių poreikį. Nagrinėjamu atveju, pateikta eksperto išvada kaip tik ir atsako į šiuos klausimus, todėl reikalavimas, kad ji atitiktų projektinei dokumentacijai keliamus kriterijus, yra nepagrįstas.
Taip pat mano, kad teismas neįvertino esminių pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Pareiškėja aiškiai nurodė, kad sprendimo įvykdymas yra tiesiogiai susijęs su galimybe atlikti darbus konstrukcijų sandūros vietoje, kuri patenka į suinteresuoto asmens naudojamas patalpas, o suinteresuotas asmuo atsisako sudaryti sąlygas tokiems darbams. Taip pat buvo nurodyta, kad darbų atlikimas iš išorinės pusės reikštų kapitalinės sienos ardymą ir galėtų pažeisti statinio konstrukcinį stabilumą. Šios aplinkybės yra esminės sprendžiant vykdymo būdo klausimą, tačiau teismas jų neįvertino ir dėl jų nepasisakė.
Teigia, kad teismas neteisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodydamas, kad sprendimo vykdymo tvarkos nustatymas negali keisti sprendimo esmės. Pareiškėja neprašė keisti sprendimo esmės, o tik konkretizuoti jo įgyvendinimo būdą, nustatant techninius sprendimus ir sąlygas, leidžiančias realiai įvykdyti sprendimą.
Mano, kad teismo išvada, jog pareiškėja privalo parengti projektą ir tik tuomet gali būti sprendžiamas vykdymo tvarkos klausimas, nepagrįstai išplečia sprendimo turinį ir nustato papildomą sąlygą, kuri nėra tiesiogiai išplaukianti iš vykdomo teismo sprendimo rezoliucinės dalies. Tai reiškia, kad teismo sprendimas neapsiriboja vien konkrečiu anksčiau parengtu, bet dėl atsakovės nesutikimo neįgyvendinamu projektiniu sprendiniu, o leidžia nustatyti ir kitus techniškai pagrįstus trūkumų pašalinimo būdus, kurių pagrindu gali būti rengiami nauji projektiniai sprendiniai.
Pasak apeliantės, nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymas yra objektyviai apsunkintas dėl neapibrėžtos jo įgyvendinimo tvarkos ir kitos šalies atsisakymo sudaryti sąlygas darbams atlikti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Ž. K. prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą, priteisti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas
Teigia, kad sprendžiant šalių ginčą iš esmės teismų buvo aiškiai konstatuota, kad apeliantės atliktos rekonstrukcijos padariniai turi būti pašalinti parengiant projektą ir jį įvykdant. Maža to, toks projektas turi būti suderintas su suinteresuotu asmeniu, kas faktiškai jau buvo padaryta su MB „Braižas“ projektu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, joks projektas teismui šiuo atveju nebuvo pateiktas.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad apeliantė faktiškai siekia, jog būtų nustatytas konkretus statybos darbų atlikimo modelis pagal projektui keliamų reikalavimų neatitinkantį dokumentą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tik ekspertinės išvados nepakanka vykdymo tvarkai nustatyti.
Nurodo, kad apeliantė, visuomet reikalavusi darbus atlikti pagal MB „Braižas“ brėžinius, su kuriais suinteresuotas asmuo buvo sutikęs, nors jie ir neturi teisinio statuso, nes buvo nepasirašyti, dabar jau keičia šiame projekte nurodytus projektinius sprendinius ir nori šiuo projektu nebesivadovauti, o prašo nustatyti sprendimo vykdymo tvarką pagal ekspertizės išvadą, o ne projektą. Tai rodo, kad apeliantė realiai nesiekia įvykdyti teismo sprendimo suinteresuotam asmeniui sukeliant kuo mažiau nepatogumų, jam geriausiu būdu, o ir toliau siekia kelti nepatogumus, vilkinti teismo sprendimo vykdymą, dėl ko suinteresuotas asmuo jau ilgą laiką patiria didelius nepatogumus, drėgmę, šaltį, pelėsį ir kt. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja darbų atlikimui, tačiau darbai turi būti atlikti pagal projektą iš apeliantės namo pusės, tokiu būdu nesukeliant papildomų nepatogumų suinteresuotam asmeniui, kuris ir taip jau pakankamai daug jų patyrė.
Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip nustatyta skundžiamoje nutartyje, Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi išsprendė buvusių pareiškėjos atliktų rekonstrukcijos darbų padarinių pašalinimo klausimą nurodydamas, kaip jie turi būti pašalinti, t. y. įpareigojo atsakovę (šiuo atveju pareiškėją) per šešis mėnesius sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ ir įrengti patalpas 1-14, 1-13, 1-6, 1-1, 1-8, 1-9 su atsakovei priklausančiomis patalpomis 2-7, 2-2, 2-1, 2-5 skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėms pastatų sienoms keliami reikalavimai. Toje byloje teismas konstatavo, kad ieškovės teisės yra pažeistos sugadinant stogo konstrukcijas ir vidines pastato sienas faktiškai pavertus lauko sienomis, paliekant oro tarpą (nutarties 32 punktas). Nurodyta, kad pareiga ištaisyti padarytą žalą kyla atsakovei, ji turi parengti atitinkamą projektą ir jį įvykdyti (nutarties 23 punktas).
CPK 284 straipsnyje yra numatytas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas (teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką). Atsižvelgiant į šią teisės normą ir pirmiau nurodytą teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo instituto esmę ir pagrindus (turtinė abiejų šalių padėtis ar kitos aplinkybės (CPK 284 straipsnio 1 dalis), šio instituto taikymas paprastai yra susijęs su tam tikrų savarankiškų faktinių aplinkybių nustatymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
CPK 284 straipsnyje įtvirtintas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas yra skirtas ne sprendimo peržiūrai ar koregavimui iš esmės, bet sprendimo įgyvendinimo užtikrinimui tais atvejais, kai jo vykdymas susiduria su objektyviomis, nuo sprendimą vykdančio asmens nepriklausančiomis kliūtimis. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad taikant šį institutą teismas neturi teisės išplėsti ar susiaurinti sprendimu nustatytų pareigų ar teisių, taip pat sukurti naujų pareigų kitiems asmenims. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės: jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo (skolininko), tai pakeisti sprendimo vykdymo tvarką taip, kad jis sukelia pareigų ir kitam asmeniui, išskyrus to atsakovo (skolininko) teisių perėmėjus, negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019, 47 punktas).
Darytina išvada, kad pareiškėja savo prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, t. y. nustatymu, kad sprendimas vykdytinas pagal 2026 m. kovo 2 d. eksperto Jono Gasiūno ekspertinėje išvadoje nurodytus techninius sprendinius bei įpareigojant ieškovę sudaryti atsakovei ir jos pasitelktiems rangovams galimybę patekti į ieškovės naudojamas patalpas tiek, kiek tai būtina tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, iš esmės siekia ne pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, bet pakeisti sprendimo esmę, ir nors atskirajame skunde teigiama priešingai, pareiškėja iš esmės siekia tvarkos pakeitimo, nurodant papildomus sprendimo motyvus ir išvadas, nustatant papildomus įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju, esant nustatytam įpareigojimui pareiškėjai atlikti konkrečius veiksmus, pareiškėjos prašymas nustatyti kokiu būdu ji tai turėtų atlikti, prašymas nustatyti papildomus įpareigojimus suinteresuotam asmeniui, yra nesuderinami su įstatyme numatyta galimybe pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką, nes tokiu būdų pareiškėja iš esmės siekia revizuoti teismo sprendimą, papildyti jį byloje neįrodinėtomis aplinkybėmis ir papildomomis pareigomis kitiems asmenims.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 284 straipsnio paskirtį, nes ši norma skirta būtent tam, kad tais atvejais, kai sprendimo vykdymas yra neaiškus ar faktiškai apsunkintas, teismas nustatytų konkrečią jo įgyvendinimo tvarką, yra nepagrįsti, nes, šiuo konkrečiu atveju, sprendimo vykdymo tvarka yra aiški ir konkreti, būtent pareiškėja privalo sustiprinti gyvenamojo namo, stogo konstrukcijas ir įrengti atitinkamas patalpas skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėms pastatų sienoms keliami reikalavimai ir tam, kad toks sprendimas būtų tinkamai įvykdytas, teismų sprendimuose yra aiškiai konstatuota, kad pareiškėja turi parengti atitinkamą projektą ir jį įvykdyti. Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, teismui konkretaus projekto, pagal kurį pareiškėja siektų atlikti teismo sprendimu jai numatytus įpareigojimus, pareiškėja nepateikė.
Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai pareigą spręsti sprendimo įvykdymo klausimus perkėlė pačiai pareiškėjai, įpareigodamas ją parengti projektinę dokumentaciją, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pati apeliantė siekia perkelti teismui pareigą nuspręsti kokiu būdu turėtų būti įvykdytas sprendimas, kokie sprendiniai būtų tinkami ir pan., nors įsiteisėjusiais teismų sprendimais būtent apeliantei yra nustatytas įpareigojimas pašalinti pažeidimus, todėl apeliantė turi parinkti tokį teismo sprendimo įgyvendinimo (suinteresuoto asmens pažeistų teisių atkūrimo) būdą, kuris atitiktų teisės aktų bei išieškotojos teisėtus interesus. Apeliantė yra neteisi teigdama, kad ji yra įpareigojama parengti projektą, nors projekto parengimas objektyviai priklauso nuo to, kokiu būdu bus vykdomas sprendimas (iš kurios pusės atliekami darbai, ar galima patekti į kitos šalies patalpas ir pan.). Priešingai apeliantės teiginiams, būtent tinkamas sprendimo įvykdymas priklauso nuo to, kokį projektą parengs pareiškėja ir kokius darbus atliks šalindama teismo nustatytus pažeidimus.
Apeliantė, teigdama, kad teismo pozicija sukuria situaciją, kurioje sprendimo įvykdymas tampa faktiškai neįmanomas, tokių savo teiginių neįrodė. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 6 d. nutartyje, kurioje spręstas pirmosios instancijos teismo nutarties dėl baudos skyrimo pareiškėjai CPK 771 straipsnio pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), konstatavo, kad teismo sprendimas neįvykdytas ne dėl nuo išieškotojos priklausančių priežasčių, o dėl pačios skolininkės pastangų įvykdyti teismo sprendimą nepakankamumo, nutartyje nurodyta, kad pati skolininkė nesutinka darbus atlikti iš savo pusės, kaltę dėl teismo sprendimo nevykdymo perkeldama išieškotojai, pagrįstai reikalaujančiai konkrečių duomenų apie iš jos pusės atliktinus darbus. Dėl to apeliantės argumentai, kad netenkinus jos prašymo dėl sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo yra paneigiama reali galimybė įvykdyti teismo sprendimą, yra neįrodyti ir nepagrįsti.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimų vykdymo tvarką, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Suinteresuotas asmuo Ž. K., pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo priteisti iš pareiškėjos 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija rekomenduojamo užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, todėl apeliantės atskirąjį skundą atmetus, suinteresuotam asmeniui iš apeliantės priteistinos 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš pareiškėjos Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.