- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-27
- Bylos Nr.
- e2-781-934/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00575-2025-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Turto banko
- Trečiasis asmuo
- " Turto bankas ", "SME capital33"
- Atsakovas
- "Interresta"
- Ieškovas
- "Nord metal"
- Kreditorius
- UAB „Doka Lietuva“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Interresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 26 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko prašymas leisti nutraukti sutartį restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Interresta“ restruktūrizavimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Interresta“ nemokumo (restruktūrizavimo) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto centras“. Ta pačia nutartimi teismas pripažino esmine restruktūrizuojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Interresta“ (toliau – ir bendrovė ar rangovė, ar RUAB „Interresta“) ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko (toliau – ir pareiškėja ar užsakovė, ar VĮ Turto bankas) 2023 m. spalio 12 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos rangos sutartis), kurios objektas: administracines paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo ir remonto) statybos darbai. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 25 d.
Šalies argumentai
2025 m. rugpjūčio 1 d. VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą, prašydama leisti nutraukti Statybos rangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Nurodė, kad objekte nuo 2025 m. liepos 7 d. darbai nevykdomi, nors turėjo būti baigti iki 2025 m. vasario 28 d., o pagal atnaujintą darbų grafiką – iki 2025 m. liepos 13 d. Be to, bendrovė neturi galiojančio draudimo, nes jos draudimo liudijimas galiojo iki 2025 m. balandžio 30 d. ir nebuvo pratęstas.
Atsiliepimas
RUAB „Interresta“ atsiliepime prašė netenkinti pareiškėjos prašymo leisti nutraukti statybos rangos sutartį. Nurodė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis, esminiai objekto modernizacijos ir remonto darbai yra baigti, liko užbaigti tik tam tikrus vidaus ir išorės apdailos darbus. Atsakovė įvykdė didžiąją dalį darbų (apie 85 proc.) ir darbai yra toliau vykdomi, tačiau pareiškėja nesutinka pasirašyti susitarimo pratęsti statybos rangos darbų atlikimo ir užbaigimo terminą. Visos draudimo kompanijos reikalauja pateikti įrodymą dėl aktualaus darbų vykdymo termino. Kadangi tokio įrodymo nėra, draudimo kompanijos atsisako bendrovei išduoti draudimo liudijimą. Šalims sudarius susitarimą dėl darbų termino pratęsimo bei užbaigimo, bendrovė užbaigs darbus per tris savaites.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi netenkino VĮ Turto banko prašymo leisti nutraukti Statybos rangos sutartį, nurodęs, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog rangovė objekte vykdo darbus, taip pat, jog papildomo termino rangovei suteikimas nepažeistų VĮ Turto banko interesų. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-932-798/2026 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį paliko nepakeistą.
2025 m. rugsėjo 24 d. VĮ Turto bankas pakartotinai pateikė prašymą leisti nutraukti Statybos rangos sutartį. Nurodė, kad bendrovė nuo 2025 m. liepos 7 d. objekte faktiškai nevykdo darbų, išskyrus 2025 m. rugsėjo 3 d., kai atvyko į objektą su antstoliu bei darbininkais ir atliko veiksmus, kurie negali būti laikomi realiu darbų vykdymu, o labiau darbų imitavimu. Rangovė nesilaikė patvirtintos statybų žurnalo pildymo tvarkos ir kiekvieną dieną nepildė atliekamų statybos darbų. Būtent dėl šios priežasties statybų techninės priežiūros atstovas negalėjo priimti rangovės teikiamo Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Turto bankas sustabdė statybų techninės priežiūros paslaugų sutarties vykdymą, nes rangovė nuo 2025 m. liepos 7 d. faktiškai nevykdė darbų objekte. Statybos rangos sutarties vykdymas ir statybos techninės priežiūros paslaugų teikimas bus nedelsiant atnaujintas kai rangovė pateiks užsakovei statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo polisą bei atnaujins darbų vykdymą objekte. VĮ Turto bankas kreipėsi į uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę (toliau – UADBB) „Rizikos cesija“, kuri pateikė paaiškinimą, kad statybos darbų ir privalomas civilinės atsakomybės draudimas gali būti išduotas net ir tuo atveju, jei sutartyje nurodytas galutinis darbų atlikimo terminas yra pasibaigęs.
Atsiliepimas
RUAB „Interresta“ atsiliepime prašė VĮ Turto banko prašymą atmesti arba palikti nenagrinėtą, kadangi pareiškėja pateikė tapatų prašymą. Bendrovė pažymėjo, kad Statybos rangos sutartyje numatyta tokia bendrovės atliktų darbų perdavimo procedūros užsakovei struktūra, jog tik esant statinio techninio prižiūrėtojo patvirtinimui (parašui), darbus gali priimti užsakovės atstovai. Nesant užsakovės paskirto statinio techninio prižiūrėtojo, bendrovės atliktų darbų perdavimo užsakovei procedūra tampa neįmanoma. Tokiu atveju bendrovė negali įgyti teisės į atliktų darbų apmokėjimą, nes už atliktus darbus išrašytos PVM sąskaitos faktūros apmokamos tik esant faktui, jog užsakovei yra perduoti atitinkami darbai. Kai bendrovė pakartotinai pateikė statinio techniniam prižiūrėtojui derinimui Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 9 d. buvo gautas statinio techninio prižiūrėtojo UAB „Statybos projektų valdymo grupė“ pranešimas, jog VĮ Turto bankas sustabdė techninės priežiūros paslaugų teikimą, todėl statinio techninės priežiūros paslaugos šiam objektui nėra teikiamos. Dėl nurodytos priežasties bendrovė nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. sustabdė darbų vykdymą objekte.
Žemesnės instancijos teismas
VĮ Turto bankas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad rangovė teismui teikia prieštaringą ir klaidinančią informaciją, teigdama, jog nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. sustabdė darbus objekte dėl VĮ Turto bankas nevykdomų priešpriešinių įsipareigojimų. Tačiau statybos darbų žurnale rangovė nurodė, kad nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. iki 2025 m. rugsėjo 19 d. objekte buvo atliekami įvairūs darbai (angokraščių tinko remontas, gruntavimas, sienų tinkavimas, naujų PVC durų įrengimas ir kt.). VĮ Turto bankas 2025 m. rugsėjo 24 d. atliko dar vieną patikrinimą objekte ir nustatė, kad tuo metu objekte nedirbo nė vienas darbuotojas, darbai nebuvo vykdomi, teritorija neaptverta, o patekti į pastatą nebuvo galimybės. Be to, UADBB „Rizikos cesija“ susisiekė su bendrove ir pateikė pasiūlymą dėl statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo pratęsimo. Taigi, rangovė nesiekia gauti statybos darbų ir civilinės atsakomybės pratęsimo.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi VĮ Turto banko prašymo leisti nutraukti Statybos rangos sutartį netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjai sustabdžius techninės priežiūros paslaugų teikimą ginčo objektui, bendrovė pagrįstai sustabdė darbų pagal Statybos rangos sutartį objekte vykdymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1098-577/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
2026 m. gegužės 15 d. VĮ Turto bankas pakartotinai pateikė prašymą leisti nutraukti Statybos rangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Nurodė, kad bendrovė iki šiol ne tik nėra užbaigusi darbų pagal Statybos rangos sutartį, bet per visą šį laikotarpį jų faktiškai net nepradėjo vykdyti. Be to, bendrovė turi galiojantį, atnaujintą statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą, o, pateikus atnaujintus draudimo dokumentus, pareiškėja atnaujino statybų techninę priežiūrą ir apie tai informavo bendrovę. Pareiškėja ne tik bendradarbiauja su bendrove, bet ir aktyviai ją ragina pradėti darbus bei imasi proaktyvių veiksmų, kad darbai būtų užbaigti kaip įmanoma greičiau, tačiau rangovė Statybos rangos sutarties nurodytų darbų vykdymo neatnaujino. Pareiškėjai kyla reali rizika, kad Statybos rangos sutarties vykdymas nebus užbaigtas Europos Sąjungos finansavimo sutartyje nurodytu terminu bei dėl to pareiškėja gali prarasti lėšas, numatytas Statybos rangos sutarties finansavimui, taip pat negauna teisės aktuose nustatyto atlygio už centralizuotai valdomo valstybės nekilnojamojo turto nuomą.
Nurodė, kad rangovė 2026 m. vasario 6 d. užsakovei pateikė pratęstą Statytos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo polisą, kuris galioja nuo 2025 m. lapkričio 21 d. iki 2026 m. liepos 1 d., nors sutartyje nurodytas darbų atlikimo terminas iki šiol nėra pratęstas šalių rašytiniu susitarimu. Rangovė darbus vykdė neturėdama galiojančio privalomojo draudimo dokumentų bei, nors ir turėjo galimybę apsidrausti teisės aktų nustatyta tvarka, to nedarė bei teikė klaidingą informaciją apie tai teismams. Šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui rangovės veiksmus pripažinti neteisėtais, pažeidžiančiais Statybos rangos sutartį bei duoti pareiškėjai sutikimą nutraukti sutartį.
Darbų bei statybų techninės priežiūros paslaugų sutarties vykdymas buvo sustabdytas, nes rangovė užsakovei nepateikė pratęsto statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo. Atsižvelgiant į tai, kad rangovė nepagrįstai nepateikė draudimo dokumentų išimtinai dėl priežasčių už kurias yra atsakinga rangovė, užsakovė turėjo teisę sustabdyti statybos darbų techninės priežiūros paslaugų teikimą ginčo objekte, o rangovės vėliau atliktas darbų stabdymas yra be teisinio pagrindo bei taip pat pažeidžiantis Statybos rangos sutartį. VĮ Turto bankas inicijavo ir organizavo ne vieną susitikimą (2026 m. vasario 6 d., kovo 5 d., kovo 18 d., kovo 24 d.) siekdama rasti realius ir teisėtus sprendimus dėl darbų pagal Statybos rangos sutartį užbaigimo. Tačiau rangovės dalyvavimas juose dažnai buvo formalus ir nekonstruktyvus – į susitikimus buvo atvykstama nepasiruošus (neįvertinti likę pagal Statybos rangos sutartį darbai, nurodoma, kad vis dar deramasi su subrangovais, nepateikiamos pastabos taikos sutarties projektui ir pan.), nepateikiant esminių duomenų arba apie nedalyvavimą informuojama paskutinę akimirką, nurodant, kad tuo metu rangovės atstovai vyksta į objektą įvertinti darbų, kai šiems veiksmams atlikti rangovė turėjo pakankamai laiko iki susitikimo. Rangovė per beveik trijų mėnesių laikotarpį nuo derybų dėl taikos sutarties projekto nesugebėjo suorganizuoti realaus darbų užbaigimo proceso: neužtikrino subrangovų pasitelkimo specialiesiems statybos darbams, nesuderino taikos sutarties sąlygų, nepateikė aiškaus ir realaus darbų užbaigimo grafiko.
Atsiliepimas
Rangovė, 2025 m. rugpjūčio 20 d. teikdama atsiliepimą teismui, nurodė, jog antstolis užfiksavo likusius darbus ir konstatavo, kad liko tik tam tikri vidaus apdailos bei nežymūs išorės apdailos darbai. Rangovės teigimu šiuos darbus ji galėtų užbaigti per 3 savaites, o vėliau derinant taikos sutarties sąlygas (2026 m. vasario mėn.) rangovės atstovas nurodė, kad visus sutartinius įsipareigojimus (t. y. užbaigti likusius darbus ir gauti statybos užbaigimo aktą), būtų galima įvykdyti per 3 mėnesius. Taigi, nors likusių darbų apimtis nėra didelė, rangovė, turėdama visas sąlygas darbams užbaigti iki šiol nesiėmė realių veiksmų jų įgyvendinti. Statybos rangos sutarties šalims derantis dėl taikos sutarties projekto, rangovė 2026 m. gegužės 13 d. pateikė užsakovei informaciją, kad, pakartotinai įvertinus visus likusius darbus, visiems darbams užbaigti reikalingas 6 mėnesių terminas. Be to, rangovė neapmoka užsakovei skolos už statybvietės komunalines išlaidas. 2026 m. balandžio 21 d. duomenimis rangovės įsiskolinimas VĮ Turto bankui sudarė 8 207,93 Eur. Bendrovė nevykdo garantinių įsipareigojimų pagal kitas su VĮ Turto banku sudarytas sutartis. Garantinio laikotarpio metu objekte buvo nustatyti esminiai darbų defektai, įskaitant: lubų drėkimą, lubų plokščių kritimą dėl drėgmės poveikio, stogo dangos deformacijas bei vandens kaupimąsi ant stogo. Nepaisant VĮ Turto banko reikalavimo pašalinti nustatytus defektus, rangovė nereagavo nei į pirminį raštą, nei į pakartotinį raginimą, išsiųstą 2026 m. kovo 10 d. arba neturi realių techninių ir organizacinių pajėgumų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, arba sąmoningai jų nevykdo.
RUAB „Interresta“ atsiliepime prašė netenkinti VĮ Turto banko prašymo. Nurodė, kad VĮ Turto bankas 2026 m. vasario mėn. pateikė taikos sutarties projektą dėl tolimesnio Statybos rangos sutarties vykdymo. Rangovė dėl šio projekto teikė komentarus ir pastabas 2 kartus. Taikos sutarties derinimas sklandžiai nevyko – žodžiu rangovės atstovams buvo komunikuojamos vienos sąlygos, raštu atsakoma dėl kitokių sąlygų. VĮ Turto banko atstovai raštu neigė tokias nuotolinių susitikimų metu aptartas sąlygas, nurodydami, kad rangovė netinkamai interpretavo darbų pradžią.
Pažymėjo, kad viso laikotarpio metu tarp šalių nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jau atliktų darbų pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo ir išmokėjimo už juos. Atliktų darbų pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimas buvo svarbus, nes tik žinant konkrečias darbų apimtis bendrovė galėjo parengti tiek darbų grafikus, tiek nustatyti likusių darbų apimtis. Mokėjimas už atliktus darbus pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) yra sulaikytas VĮ Turto banko. Nors VĮ Turto bankas nurodė, kad jos iniciatyva sustabdyta techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartis buvo atnaujinta dar 2026 m. kovo mėn., tačiau rangovės atstovui susisiekus su techninę priežiūrą atliekančiu specialistu dėl atliktų darbų pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, šis nurodė, kad sutartis nėra atnaujinta. Rangovei iki šiol nėra žinoma, kada tiksliai buvo atnaujinta techninės priežiūros paslaugų sutartis. Rangovės atlikti darbai pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) su techniniu prižiūrėtoju priimti tik 2026 m. gegužės 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
Gavus taikos sutarties projektą, rangovė organizavo susitikimus su subrangovais dėl darbų tęstinumo, tačiau neturint tikslios darbų apimties, derybos nevyko konstruktyviai, o galiausiai rangovei tapo žinoma, kad su subrangovais susitikimus organizuoja VĮ Turto bankas, leisdama jiems suprasti, kad perleis rangovės teises ir pareigas pagal Statybos rangos sutartį subrangovams, o konkrečiai – UAB „Šilutės polderiai“. Teismui netenkinus paskutinio VĮ Turto banko prašymo leisti nutraukti Statybos rangos sutartį, VĮ Turto bankas iš esmės imitavo konstruktyvų bendradarbiavimą, bandydama sudaryti kliūtis Statybos rangos sutarties vykdymui ir dėl to galiausiai pati pasiūlė apsvarstyti Statybos rangos sutarties nutraukimą ir pateikti kokiomis pagrindinėmis sąlygomis bendrovė siūlytų užbaigti šiuos sutartinius santykius. Nors VĮ Turto bankas nepasirašė Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini), techniniam prižiūrėtojui apžiūrėjus atliktus darbus, juos priėmus, o rangovei tapus tiksliai žinomai darbų apimčiai, bendrovė pateikė VĮ Turto bankui darbų atlikimo grafikus, per kuriuos būtų pajėgi įvykdyti Statybos rangos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 26 d. nutartimi tenkino pareiškėjos VĮ Turto banko prašymą ir davė leidimą nutraukti Statybos rangos sutartį.
Teismas nustatė ir ginčo tarp šalių nėra, kad bendrovė pateikė pareiškėjai Statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo polisą, galiojantį nuo 2025 m. lapkričio 21 d. iki 2026 m. liepos 1 d. Reaguodama į tai, VĮ Turto bankas atnaujino statybų techninę priežiūrą. Nepaisant to, kad buvo sudarytos visos reikiamos sąlygos, rangovė ginčo objekte iki šiol faktiškai nepradėjo vykdyti statybos darbų.
Atsiliepimas
Nors rangovė atsiliepime bando gintis derybų dėl taikos sutarties aplinkybėmis bei užsakovės elgesiu, teisinė ir faktinė analizė patvirtina, kad bendrovė piktnaudžiauja jai restruktūrizavimo procese suteikta teisine apsauga. 2025 m. rugpjūtį rangovė teismui pati teigė, jog liko tik smulkūs apdailos darbai, kuriuos galima baigti per 3 savaites. Nepaisant mažos darbų apimties ir užsakovės atnaujintos statybų techninės priežiūros, rangovė iki šiol taip ir neužbaigė šių įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas rangovės argumentą, kad darbai nevyko dėl taikos sutarties derinimo nesklandumų ir nesutarimų dėl darbų pradžios datos, vertino kaip teisiškai nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad Statybos rangos sutartis yra galiojanti ir vykdytina. Šalims besiderant dėl taikos sutarties sąlygų, galiojančios sutarties vykdymas neturėtų būti stabdomas. Derybos dėl taikos sutarties ar papildomų susitarimų derinimas neatleidžia rangovės nuo pareigos vykdyti esamus įsipareigojimus, ypač kai pirminiai terminai yra praleisti. Gavus draudimą ir atnaujinus techninę priežiūrą, rangovė privalėjo nedelsdama grįžti į objektą. Derybų procesas negali būti naudojamas kaip teisėtas pagrindas pasyvumui ir darbų nevykdymui.
Atsiliepimas
Nors bendrovė atsiliepime akcentavo, kad negalėjo rengti grafikų ar tęsti darbų, nes VĮ Turto bankas delsė priimti ir apmokėti anksčiau atliktus darbus pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsiliepime rangovė pripažino, kad techninis prižiūrėtojas Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) suderino ir darbus priėmė 2026 m. gegužės 26 d. Byloje nėra duomenų, jog rangovė bent jau po minėto akto suderinimo būtų faktiškai atnaujinusi darbų vykdymą objekte. Toks bendrovės pasyvumas, netgi visiškai pašalinus jos pačios įvardintas kliūtis, patvirtina, kad nepagrįstai pažeidžiami VĮ Turto banko interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad dėl bendrovės pasyvumo, VĮ Turto bankui kyla reali rizika, jog Statybos rangos sutarties vykdymas nebus užbaigtas Europos Sąjungos finansavimo sutartyje nurodytu terminu bei dėl to VĮ Turto bankas gali prarasti lėšas, numatytas Statybos rangos sutarties finansavimui. Be to, neužbaigus projekto VĮ Turto bankas negauna atlygio už valdomo valstybės nekilnojamojo turto nuomą. Todėl dirbtinis Statybos rangos sutarties išlaikymas restruktūrizavimo procese sukeltų neproporcingą materialinę žalą pareiškėjai. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes ir tai, kad pažeidžiami VĮ Turto banko interesai, nusprendė, kad yra pagrindas tenkinti VĮ Turto banko prašymą duoti leidimą nutraukti Statybos rangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
RUAB „Interresta“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartį ir pareiškėjos VĮ Turto banko prašymo nutraukti Statybos rangos sutartį netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Ginčo laikotarpiu (nuo pirmojo pareiškėjos pateikto prašymo leisti nutraukti Statybos rangos sutartį) tarp šalių nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jau atliktų darbų pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo ir išmokėjimo už juos. Darbai pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu jau buvo priimti statybos techninę priežiūrą vykdančio specialisto, tačiau pareiškėja šio akto nepasirašė. Atlikti darbai pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) su techniniu prižiūrėtoju buvo priimami 2026 m. gegužės 26 d., dalyvaujant ir VĮ Turto banko atstovams, tačiau nors techninis prižiūrėtojas darbus priėmė, VĮ Turto bankas teikė pastabas, o rangovė atitinkamai – teikė prašomą dokumentaciją VĮ Turto bankui, Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Turto bankas iki šiol nepasirašė.
Atsižvelgiant į Statybos rangos sutartį, vien tai, kad statinio techninis prižiūrėtojas pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad darbai yra perduoti. Pagal Statybos rangos sutartį, darbus priima užsakovės atstovas juos patvirtinus statinio techniniam prižiūrėtojui. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad net techninio prižiūrėtojo patvirtinti darbai užsakovės buvo nepriimti. Atsakovė nuo pat ginčo pradžios akcentavo tai, kad tiek darbų grafikus, tiek tikslias likusių atlikti darbų apimtis galėtų parengti tik žinodama konkrečias darbų apimtis. Būtent darbų pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimas yra svarbi aplinkybė planuojant darbų apimtis ir derantis su subrangovais. Su subrangovais derybos dėl darbų, kurių tiksli apimtis nėra žinoma, negalimos.
Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad bendrovės pasyvumas, netgi visiškai pašalinus jos pačios įvardintas kliūtis, patvirtina, kad nepagrįstai pažeidžiami VĮ Turto banko interesai, tačiau tokia išvada nepagrįsta, kadangi tokia situacija atsirado dėl VĮ Turto banko sistemingo siekio nutraukti Statybos rangos sutartį ir kryptingų veiksmų tokiam siekiui įgyvendinti. Būtent VĮ Turto bankas sudarė kliūtis Statybos rangos sutarties vykdymui, nepasirašinėjo darbų priėmimo aktų. Be to, nors atsakovė organizavo susitikimus su subrangovais dėl darbų tęstinumo, tačiau neturint tikslios darbų apimties, derybos nevyko konstruktyviai, o rangovei tapo žinoma, kad su subrangovais susitikimus organizuoja VĮ Turto bankas, leisdama jiems suprasti, kad perleis rangovės teises ir pareigas pagal Sutartį subrangovams, o konkrečiai – UAB „Šilutės polderiai“, todėl akivaizdu, kad tai apsunkino ir rangovės derybas su subrangovais, nes jie tikėjosi, kad objekto generalinė ranga atiteks jiems. Tai reiškia, kad teismams netenkinus ankstesnių prašymų nutraukti Sutartį, VĮ Turto bankas kryptingai veikė, kad rangovė negalėtų vykdyti Sutarties, o net ir rangovei derantis su subrangovais dėl subrangos darbų atlikimo, VĮ Turto bankas už atsakovės akių organizavo susitikimus su subrangovais, jiems žadėdamas generalinę rangos sutartį, o tai iš esmės lėmė, kad subrangovai nebenorėjo derėtis dėl darbų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į bendrovės atskirąjį skundą pareiškėja VĮ Turto bankas prašo atmesti bendrovės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2025 m. balandžio 9 d. raštu VĮ Turto bankas informavo atsakovę, kad, atsižvelgiant į tai, jog rangovė laiku nepateikė pratęsto sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo, VĮ Turto bankas iš rangovei mokėtinos sumos išskaitys 32 614,58 Eur be PVM. Taigi, visa pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtina suma buvo sulaikyta kaip Statybos rangos sutarties įvykdymo užtikrinimas (užstatas), kadangi atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nepateikė VĮ Turto bankui pratęsto Statybos rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo. Atsakovė šią esminę aplinkybę sąmoningai nutyli ir klaidina teismą, teigdama, kad VĮ Turto bankas neatsiskaitė už atsakovės atliktus ir statybos techninio prižiūrėtojo priimtus darbus pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau apie tai, kad pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtina suma Statybos rangos sutartyje aprašyta tvarka buvo sulaikyta kaip Statybos rangos sutarties įvykdymo užtikrinimas, atsakovė buvo informuota 2025 m. balandžio 9 d. raštu. Taigi, rangovės teiginiai apie tai, kad pareiškėja delsia atsiskaityti su rangove už pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) yra klaidinantys ir neteisingi.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, teigdama, jog, Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė statybos techninis prižiūrėtojas, o VĮ Turto bankas nepagrįstai atsisako jį pasirašyti. Nors atsakovė atskirajame skunde teismui remiasi tariamai statybos techninio prižiūrėtojo pasirašytu Atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikia statybų techninio prižiūrėtojo pasirašyto Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos.
Nors atskirajame skunde atsakovė teigia, kad statybų techninis prižiūrėtojas darbus, nurodytus Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė 2026 m. gegužės 26 d. vykusio susitikimo metu, tačiau vykstant darbų priėmimui pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės statybos darbų vadovas į objektą atvyko tinkamai nepasirengęs darbų pridavimui – nepateikė visų privalomų dokumentų, įskaitant visą išpildomąją dokumentaciją, o Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai nebuvo įrašyti statybos darbų žurnale. Dėl šių priežasčių statybos techninis prižiūrėtojas pateikė pastabas ir nurodė atsakovei pašalinti nustatytus trūkumus, pakoreguoti aktą, pateikti trūkstamą dokumentaciją, bei supildyti darbus statybos darbų žurnale. 2026 m. gegužės 27 d. atsakovė pateikė tik dalį prašytų dokumentų – išpildomąją dokumentaciją. VĮ Turto bankas paprašė atsakovės pateikti pakoreguotą Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą dieną atsakovė pateikė pakoreguotus dokumentus, tačiau tiek statybos techninis prižiūrėtojas (2026 m. birželio 4 d.), tiek VĮ Turto bankas (2026 m. gegužės 29 d.) pateikė pastabas dėl akto ir jame nurodytų darbų apimčių. 2026 m. birželio 17 d. atsakovė pateikė pakoreguotus darbų kiekius ir savo paaiškinimus dėl anksčiau pateiktų pastabų. Tačiau 2026 m. birželio 19 d. statybos techninis prižiūrėtojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, pakartotinai konstatavo, kad jie vis dar yra neišsamūs, pateikti su trūkumais ir neatitinka keliamų reikalavimų, darbai nėra supildyti statybos darbų žurnale.
Statybos darbų techninis prižiūrėtojas 2026 m. gegužės 26 d. negalėjo priimti Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų, kadangi nuo 2026 m. gegužės 26 d. vykusio susitikimo objekte iki šiol nėra pateikti visi reikalauti dokumentai, nėra pašalinti visi nustatyti trūkumai, taip pat statybos darbų žurnale nėra tinkamai užpildyti Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų įrašai. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pasirašyti Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikti galutinį jame nurodytų darbų priėmimą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo dieną (2026 m. liepos 17 d.) Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) vis dar nėra pasirašytas nei statybos techninio prižiūrėtojo, nei VĮ Turto banko.
Nepagrįstai užsitęsęs darbų priėmimo pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) procesas patvirtina netinkamą atsakovės požiūrį į savo pareigą tinkamai parengti darbus jų perdavimui ir priėmimui. Atsakovė yra profesionali rangovė, turinti daugiau kaip 20 metų veiklos patirtį ir įvykdžiusi ne vieną statybos projektą, todėl iš jos pagrįstai tikimasi rūpestingumo, operatyvumo ir teisės aktų bei sutartinių reikalavimų laikymosi. Nepaisant to, net ir pakartotinai gavusi statybos techninio prižiūrėtojo pastabas dėl nepateiktų dokumentų, netinkamai pildomo statybos darbų žurnalo bei kitų nustatytų trūkumų, atsakovė per daugiau nei mėnesį jų nepašalino, nepateikė reikiamų dokumentų ir nesudarė prielaidų tinkamam darbų priėmimui. Nepaisant šių objektyvių aplinkybių, atsakovė nepagrįstai siekia atsakomybę už užsitęsusį darbų priėmimo procesą perkelti pareiškėjai, teigdama, kad būtent ji vilkina darbų pridavimą. Tokie teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių. Faktinės darbų pridavimo aplinkybės patvirtina, kad darbų priėmimas negalėjo būti užbaigtas ne dėl VĮ Turto banko veiksmų ar neveikimo, bet dėl pačios atsakovės netinkamai vykdomų sutartinių ir teisės aktuose nustatytų pareigų: laiku nepateiktų visų privalomų dokumentų ir netinkamai pildytos statybos dokumentacijos.
Atsiliepimas
Atsakovė atskirajame skunde teismui pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, teigdama, kad neturėjo ir iki šiol neturi informacijos apie tai, kada buvo atnaujintas statybų techninės priežiūros paslaugų teikimas. Tokie teiginiai yra nepagrįsti ir paneigiami byloje esančiais rašytiniais įrodymais. VĮ Turto bankas dar 2026 m. kovo 16 d. raštu informavo atsakovę, kad, šiai pateikus pratęstą statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą, statybų techninis prižiūrėtojas buvo informuotas apie statybų techninės priežiūros paslaugų teikimo atnaujinimą. Taigi, atsakovei ši informacija buvo pateikta raštu dar iki atskirojo skundo pateikimo, todėl atsakovės teiginiai, jog jai ši informacija nebuvo žinoma, neatitinka tikrovės. Be to, pačios atsakovės veiksmai paneigia jos atskirajame skunde išdėstytus teiginius, kad jai nebuvo žinoma apie statybų techninės priežiūros paslaugų atnaujinimą. Atsakovė pati derino su statybų techninės priežiūros atstovu darbų apžiūros laikus, o tokie susitikimai objekte įvyko 2026 m. balandžio 22 d. ir 2026 m. gegužės 26 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė žinojo apie atnaujintą statybų techninės priežiūros paslaugų teikimą ir aktyviai bendravo su statybų techniniu prižiūrėtoju.
Atsakovė VĮ Turto bankui nepateikė pratęsto statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo, nes anksčiau VĮ Turto bankui pateikto draudimo galiojimas pasibaigė 2026 m. liepos 1 d. Taigi, atsakovė nevykdo vienos iš esminių savo, kaip rangovės, sutartinių pareigų ir neužtikrina nepertraukiamo statybos darbų bei civilinės atsakomybės draudimo galiojimo. Toks atsakovės elgesys patvirtina jos neatsakingą požiūrį į sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Būdama profesionali statybos rangovė, atsakovė privalo užtikrinti, kad visą Statybos rangos sutarties ir darbų vykdymo laikotarpį galiotų sutartyje ir teisės aktuose reikalaujami draudimai, taip pat laiku pateikti tai patvirtinančius dokumentus užsakovei. Nepaisant to, atsakovė šios pareigos nevykdo, tačiau kartu dokumentuose teismui siekia atsakomybę dėl susidariusios situacijos perkelti kitiems asmenims. Toks elgesys neatitinka rūpestingo, sąžiningo ir profesionalaus rangovės elgesio standarto bei patvirtina, kad būtent pačios atsakovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas lemia darbų vykdymo trikdžius.
Neatitinka tikrovės ir nepagrįsti byloje esančiais duomenimis atskirojo skundo teiginiai, kad pareiškėja bendravo su subrangovais ir žadėjo jiems perduoti generalinio rangovo teises bei pareigas. Priešingai, faktinės bylos aplinkybės, kurias VĮ Turto bankas teikė teismui su prašymu nutraukti Statybos rangos sutartį, patvirtina, kad būtent atsakovė siekė, jog dalis jos įsipareigojimų būtų perduota subrangovei UAB „Šilutės polderiai“, taip pat siekė, kad, užbaigus darbus, šiai subrangovei būtų išmokėta visa pagal Statybos rangos sutartį sulaikyta pinigų suma. Su tokiu atsakovės siūlymu pareiškėja nesutiko, motyvuodama tuo, kad ji pažeistų kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, prieštarautų kreditorių lygiateisiškumo principui, taip pat restruktūrizavimo proceso tikslams bei imperatyvioms teisės normoms. Be to, viešojo pirkimo būdu sudarytoms sutartims taikomas ribotas sutarties keitimo režimas, kuris yra bendrojo sutarties laisvės principo išimtis, todėl bet kokie tokių sutarčių pakeitimai turi būti atliekami griežtai laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų ir viešųjų pirkimų principų. Ši aplinkybė paneigia rangovės teiginius, esą VĮ Turto banko tikslas ar siekis buvo perduoti Statybos rangos sutarties vykdymą kitam subjektui arba be rangovės žinios derėtis su subrangovais dėl Statybos rangos sutarties vykdymo perdavimo jiems.
Žemesnės instancijos teismas
Nors atsakovė nesutinka su teismo nutartimi, kuria leista nutraukti Statybos rangos sutartį ir yra ją apskundusi, tačiau tuo pat metu demonstruoja pasyvumą vykdant sutartinius įsipareigojimus, t. y. nevykdo statybos darbų, nepateikia pratęsto statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo dokumentų bei nesiima veiksmų, patvirtinančių realų ketinimą tęsti Statybos rangos sutarties vykdymą. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė nėra suinteresuota tinkamai vykdyti Statybos rangos sutartį, o siekia tik kuo ilgiau išlaikyti formaliai galiojančius sutartinius santykius ir išvengti Statybos rangos sutarties nutraukimo dėl jos padaryto esminio sutarties pažeidimo bei iš to sekančių teisinių pasekmių.
Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pažeidžiami VĮ Turto banko interesai, o atsakovė piktnaudžiauja jai restruktūrizavimo procese suteikta apsauga. Teismas nutartyje taip pat pagrįstai konstatavo, kad atsakovės argumentai dėl taikos sutarties derinimo nesklandumų ir nesutarimų dėl darbų pradžios datos yra nepagrįsti. Statybos rangos sutartis visą laiką buvo ir yra galiojanti bei vykdytina, jos vykdymas nebuvo sustabdytas, todėl gavusi statybos darbų civilinės atsakomybės draudimą ir užsakovei atnaujinus statybos techninę priežiūrą, rangovė privalėjo nedelsdama grįžti į statybvietę ir tęsti Statybos rangos sutarties vykdymą. Jokių objektyvių teisinių ar faktinių kliūčių vykdyti Statybos rangos sutartį tuo metu nebuvo.
Teismas nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad dar 2025 m. rugpjūčio mėn. rangovė pati nurodė teismui, jog buvo likę atlikti tik smulkūs apdailos darbai, kuriuos buvo galima užbaigti per tris savaites, tačiau, nepaisant nedidelės likusių darbų apimties ir to, kad užsakovė atnaujino statybos techninę priežiūrą bei buvo pašalintos pačios rangovės nurodytos kliūtys, rangovė iki šiol nėra įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų ir darbų neužbaigė. Toks atsakovės pasyvumas patvirtina, kad pareiškėjos interesai yra nepagrįstai pažeidžiami. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai kyla reali rizika, jog Statybos rangos sutartis nebus įvykdyta Europos Sąjungos finansavimo sutartyje nustatytais terminais ir dėl to pareiškėja gali prarasti Statybos rangos sutarties finansavimui skirtas Europos Sąjungos lėšas. Be to, neužbaigus projekto, pareiškėja negauna pajamų iš jos valdomo valstybės nekilnojamojo turto nuomos. Taigi, teismas pagrįstai padarė išvadą ir priėmė pagrįstą nutartį, kad dirbtinis Statybos rangos sutarties išlaikymas restruktūrizavimo procese pareiškėjai sukeltų neproporcingą turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas leisti nutraukti Statybos rangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias sudarytos viešojo pirkimo sutarties nutraukimo klausimą.
Dėl naujų įrodymų
Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ekrano kopiją iš elektroninio statybos darbų žurnalo ir ištrauką iš rangovės teikiamo Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, kad šis dokumentas nelaikytinas nauju įrodymu, kadangi juo nėra įrodinėjamos naujos aplinkybės, o tik patvirtina ir (ar) detalizuoja byloje jau nurodytas nei nagrinėtas faktines aplinkybes. Vis dėlto, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad minėtas dokumentas laikytinas nauju įrodymu, prašo jį priimti, prijungti prie bylos medžiagos ir ištirti, kadangi šio įrodymo priėmimas yra reikšmingas visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Šios aplinkybės paneigia atskirajame skunde išdėstytus atsakovės teiginius dėl tariamo statybos techninės darbų techninės priežiūros atstovo darbų priėmimo ir tinkamai atlikto darbų pridavimo proceso. Statybos darbų techninis prižiūrėtojas 2026 m. gegužės 26 d. negalėjo priimti Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų, kadangi nuo 2026 m. gegužės 26 d. vykusio susitikimo objekte iki šiol nėra pateikti visi reikalauti dokumentai, nėra pašalinti visi nustatyti trūkumai, taip pat nėra tinkamai užpildyti Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų įrašai statybos darbų žurnale. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos pateikto įrodymo turiniu, vadovaudamasis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, nusprendžia, kad, viena vertus, nėra pagrindo pripažinti, jog šio įrodymo pareiškėja neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme ar jos teisė jį pateikti buvo nepagrįstai apribota. Todėl jo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes bendrovei turėtų būti suteikta galimybė su nauju įrodymu susipažinti ir išdėstyti poziciją dėl jo reikšmės apeliacine tvarka iškeltam klausimui išspręsti. Kita vertus, pareiškėjos pateiktas įrodymas yra neaiškus, nesuprantamas – jis sudarytas iš tam tikrų ekranvaizdžių iškarpų bei pareiškėjos pastabų, tačiau nėra aišku, ar šie duomenys yra realiai egzistuojantys, ar atitinka Statybos darbų žurnalo duomenis, rangovės pateiktą Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
Restruktūrizavimo bylos iškėlimas sukuria juridiniam asmeniui specifines teises ir pareigas – sustabdomas išieškojimas iš įmonės turto ir lėšų (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 19 straipsnio 5 dalis), sustabdomas prievolių vykdymas ir netesybų skaičiavimas (JANĮ 28 straipsnis), įsigalioja draudimas nutraukti esmines sutartis (JANĮ 102¹ straipsnis), taikoma naujo ir tarpinio finansavimo apsauga (JANĮ 64 straipsnio 3 dalis) ir kt. Taigi juridinis asmuo (skolininkas), kuriam taikomos restruktūrizavimo procedūros, tam tikra prasme atsiduria palankesnėje padėtyje nei kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-407/2023).
Bendrovei, siekiančiai inicijuoti restruktūrizavimo procesą, yra itin svarbu, kad apie tai sužinoję kreditoriai nenutrauktų sutarčių, kurios yra būtinos kasdienei veiklai vykdyti ir bendrovės gyvybingumui išsaugoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-910/2024).
Pagal JANĮ 102¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, juridinio asmens kreditoriai iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos negali nutraukti esminių sutarčių arba keisti jų sąlygų juridinio asmens nenaudai. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kreditoriaus prašymu teismas gali leisti netaikyti šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, jeigu pateikiami įrodymai, kad vykdant esminę sutartį būtų nepagrįstai pažeidžiami kreditoriaus interesai. JANĮ 2 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta, kad esminė sutartis – tai juridinio asmens ir kito subjekto sudaryta sutartis, kuri būtina juridinio asmens veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus juridinis asmuo nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. spalio 12 d. pareiškėja ir bendrovė sudarė Statybos rangos sutartį, kuria bendrovė įsipareigojo atlikti atnaujinimo (modernizavimo ir kapitalinio remonto) statybos darbus administracinės paskirties pastate (duomenys neskelbtini) (2025 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjos prašymo Nr. DOK-27074 priedas Nr. 1). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, o minėta Statybos rangos sutartis pripažinta esmine sutartimi pagal JANĮ 102¹ straipsnį. Pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 1 d. ir 2025 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismą, prašydama leisti nutraukti Statybos rangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo (2025 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjos prašymas Nr. DOK-27074 ir 2025 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjos prašymas Nr. DOK-33156). Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. ir 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimis pareiškėjos prašymų netenkino. Minėtos Vilniaus apygardos teismo nutartys buvo paliktos nepakeistos atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 23 d. ir 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimis (žr. šios nutarties 4 ir 8 punktus).
2026 m. gegužės 15 d. pareiškėja trečią kartą kreipėsi į teismą, prašydama leisti nutraukti Statybos rangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Pareiškėjos argumentai grindžiami tuo, kad: nuo paskutinės teismo nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip keturi mėnesiai, tačiau bendrovė iki šiol ne tik nėra užbaigusi darbų pagal Statybos rangos sutartį, bet per visą šį laikotarpį jų faktiškai net nepradėjo vykdyti; nurodytu laikotarpiu nebeliko kliūčių, kuriomis atsakovė anksčiau grindė darbų sustabdymą – šiuo metu atsakovė turi galiojantį, atnaujintą statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą, o, pateikus atnaujintus draudimo dokumentus, pareiškėja atnaujino statybų techninę priežiūrą ir apie tai informavo atsakovę; pareiškėja ne tik bendradarbiauja su atsakove, bet ir aktyviai ją ragina pradėti darbus bei imasi proaktyvių veiksmų, kad darbai būtų užbaigti kaip įmanoma greičiau; kadangi atsakovė neatnaujina Statybos rangos sutartyje nurodytų darbų, pareiškėjai kyla reali rizika, jog jos vykdymas nebus užbaigtas Europos Sąjungos finansavimo sutartyje nurodytu terminu bei dėl to pareiškėja gali prarasti lėšas, numatytas Statybos rangos sutarties finansavimui; dėl atsakovės vėlavimo įvykdyti Statybos rangos sutartį pareiškėja jau patiria reikšmingus nuostolius – negauna teisės aktuose nustatyto atlygio už centralizuotai valdomo valstybės nekilnojamojo turto nuomą, nes Statybos rangos sutarties objekto negali perduoti nuomininkams.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir išduoti leidimą nutraukti Statybos rangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Teismas nurodė, kad buvo sudarytos visos reikiamos sąlygos atlikti statybos rangos darbus, tačiau rangovė dar 2025 m. rugpjūčio mėn. teigdama, kad liko tik smulkūs darbai, kuriuos galima baigti per 3 savaites, ginčo objekte faktiškai nepradėjo vykdyti statybos darbų, o vien tai, kad šalys derėjosi dėl taikos sutarties sąlygų, neatleidžia rangovės nuo pareigos vykdyti esamus įsipareigojimus, ypač kai pirminiai terminai praleisti.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą. Atskirajame skunde nurodė, kad: užsakovė nepriėmė techninio prižiūrėtojo patvirtintų darbų – Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovė nepasirašė, darbai buvo perduoti vienašališkai, o darbams pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovė vis dar teikia pastabas, nors darbus patvirtino techninis prižiūrėtojas; būtent darbų pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimas yra svarbi aplinkybė planuojant darbų apimtis ir derantis su subrangovais; nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad bendrovės pasyvumas, netgi visiškai pašalinus jos pačios įvardintas kliūtis, patvirtina, kad nepagrįstai pažeidžiami pareiškėjos interesai, tačiau tokia išvada yra nepagrįsta, kadangi tokia situacija ir atsirado dėl pareiškėjos sistemingo siekio nutraukti Statybos rangos sutartį ir kryptingų veiksmų tokiam siekiui įgyvendinti; pareiškėja kryptingai veikė, kad rangovė negalėtų vykdyti Statybos rangos sutarties, o net ir rangovei derantis su subrangovais dėl subrangos darbų atlikimo, pareiškėja už bendrovės akių organizavo susitikimus su subrangovais, jiems žadėdama generalinę rangos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nurodytais argumentais.
Visų pirma, apeliantė nepagrįstai teigia, kad pareiškėja delsia atsiskaityti su rangove už atliktus ir statybos techninio prižiūrėtojo priimtus darbus pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad rangovė pateikė užsakovei Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atlikta darbų už 32 614,58 Eur be PVM. 2025 m. balandžio 9 d. raštu pareiškėja informavo rangovę, kad atsižvelgiant į tai, kad rangovė laiku nepateikė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo, vadovaudamasi Statybos rangos sutarties bendrųjų sąlygų 13.2.12 papunkčiu, pareiškėja kaip Statybos rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą sulaikė 10 proc. nuo sutarties kainos be PVM, t. y. 127 728,38 Eur, o iš mokėtinos sumos išskaitė 32 614,58 Eur be PVM (2025 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjos prašymo Nr. DOK-29324 priedas Nr. 3). Taigi, nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtina suma Statybos rangos sutartyje numatyta tvarka buvo sulaikyta kaip Statybos rangos sutarties įvykdymo užtikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo pirmojo pareiškėjos pateikto prašymo leisti nutraukti Statybos rangos sutartį tarp šalių nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jau atliktų darbų pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo ir apmokėjimo, tačiau sulaikomų pinigų išmokėjimo sąlygos ir terminai numatyti Statybos rangos sutarties 16.3.1 papunktyje, numatančiame, kad užsakovė privalo sumokėti rangovei sulaikomą sumą per 30 dienų po to, kai įvyksta visos 16.3.1.1–16.3.1.6 papunkčiuose numatytos galutinio atsiskaitymo sąlygos: yra įvykdytos visos sąlygos, nurodytos 7.1.1 papunktyje, kada darbai yra laikomi užbaigtais ir 7.2 papunktyje „Darbų priėmimas“ nustatyta tvarka yra sudarytas darbų perdavimo–priėmimo aktas; pagal 7.2.6 arba 7.2.11 papunktį yra grąžinta užsakovei visa statybvietė ir sudarytas statybvietės perdavimo–priėmimo aktas; yra 8.1 papunktyje „Statybos užbaigimas po darbų priėmimo“ arba 8.2 papunktyje „Statybos užbaigimas iki Darbų priėmimo“ nustatyta tvarka įformintas Statybos užbaigimo aktas ir kt. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kad buvo įvykdytos visos Statybos rangos sutarties 16.3.1.1–16.3.1.6 papunkčiuose nurodytos sąlygos, todėl pareiškėja neturėjo objektyvaus pagrindo sumokėti rangovei sulaikytą sumą pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
Antra, atliktų darbų priėmimo ir atsiskaitymo už juos tvarka yra reglamentuota Statybos rangos sutartyje. Statybos rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 papunktyje numatytas darbų priėmimas. Rangovė, užbaigusi darbus, privalo juos perduoti užsakovei, o užsakovė privalo juos priimti (7.2.1 papunktis). Kiekvienos dalies darbų užbaigimui ir priėmimui taikoma tokia pati tvarka, kaip visų objektų darbų užbaigimui ir priėmimui (7.2.2 papunktis). Rangovė, užbaigusi darbus, privalo pateikti prašymą užsakovei ir techniniam prižiūrėtojui priimti darbus ir pateikti užsakovei visus 7.1.1 papunktyje „Darbų pabaiga“ nurodytus dokumentus (7.2.3 papunktis). Užsakovė per 10 darbo dienų (arba per užsakovės užduotyje nurodytą kitokį terminą) po rangovės prašymo gavimo privalo peržiūrėti gautus dokumentus, patikrinti darbus (7.2.4 papunktis) ir priimti darbus, pasirašydama darbų priėmimo–perdavimo aktą (7.2.4.1 papunktis); arba priimti darbus su išlygomis, pasirašydamas darbų perdavimo–priėmimo aktą ir darbų patikrinimo metu sudarytą defektų aktą, kuriame užsakovė privalo nurodyti per darbų priėmimą pastebėtus objekto, statybos darbų, statybos produktų, įrenginių, rangovės dokumentų defektus (Defektų aktas) (7.2.4.2 papunktis); arba atsisakyti priimti darbus ir pateikti (arba išsiųsti) rašytinę motyvuotą pretenziją rangovei dėl netinkamo darbų įvykdymo ir (arba) nebaigtų darbų (7.2.4.3 papunktis). Statybos rangos sutarties 16 punkte numatytas atsiskaitymo už atliktus darbus (taip pat ir tarpinius mokėjimus) tvarka. Rangovė privalo iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 dienos pateikti techniniam prižiūrėtojui patvirtinti ataskaitinio laikotarpio atliktų darbų aktą, parengtą pagal priede Nr. 11 pateiktą pavyzdinę formą ir pasirašytą rangovės atstovo. Jeigu užsakovės užduotyje ir (arba) specialiosiose sąlygose yra įvardyti etapai, rangovė privalo atliktų darbų akte išskirti etapus. Ataskaitinis laikotarpis yra mėnuo nuo praėjusio kalendorinio mėnesio 25 dienos iki einamojo kalendorinio mėnesio 24 dienos (įskaitytinai) (16.2.1 papunktis). Užsakovė privalo užtikrinti, kad techninis prižiūrėtojas pasirašytų atliktų darbų aktą arba pateiktų rangovei rašytinį motyvuotą nepritarimą atliktų darbų aktui ar jo daliai per 5 darbo dienas nuo jo gavimo (16.2.2 papunktis). Po to, kai rangovė suderina atliktų darbų aktą su techniniu prižiūrėtoju ir šis jį patvirtina parašu, rangovė privalo jo pagrindu parengti pažymą apie atliktų darbų vertę pagal priede Nr. 12 pateiktą formą ir pateikti užsakovei abu dokumentus (16.2.3 papunktis). Taigi, nurodytų Statybos rangos sutarties nuostatų visuma patvirtina, kad užsakovė gali priimti rangovės atliktus darbus objekte tik esant statinio techninio prižiūrėtojo patvirtinimui ir apmokėti už juos rangovei po atliktų darbų perdavimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2026 m. gegužės 8 d. statinio statybos techninės priežiūros vadovas surašė Neatliktų darbų ir atliktų darbų defektinį aktą, iš kurio turtinio matyti, kad 2026 m. balandžio 24 d. atliktus VĮ Turto banko valdomo administracinės paskirties objekto (duomenys neskelbtini), apžiūrą, kurioje dalyvavo užsakovės, rangovės ir statinio statybos techninės priežiūros atstovai, nustatyti nebaigti darbai, o dalis atliktų darbų yra su defektais (2026 m. gegužės 15 d. prašymo Nr. CBP-566 priedas Nr. 14). Taigi, 2026 m. balandžio 24 d. statinio statybos techninės priežiūros vadovas įvertino rangovės atliktus darbus ir nustatė, kad jie yra su defektais ir nebaigti.
Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad darbai pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimti 2026 m. gegužės 26 d. vykusio susirinkimo metu, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Byloje taip pat nėra pateiktas Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytas statinio statybos techninio prižiūrėtojo.
Trečia, nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad jai iki šiol nėra žinoma, kada tiksliai buvo atnaujinta techninės priežiūros paslaugų sutartis. Byloje pateiktas pareiškėjos 2026 m. kovo 16 d. raštas, kuriuo bendrovė buvo raginama nedelsiant atnaujinti statybos darbus objekte ir imtis visų būtinų veiksmų, kad darbai būtų tęsiami nepertraukiamai bei kuo greičiau užbaigti pagal Statybos rangos sutarties sąlygas. Minėtame rašte nurodyta, kad 2025 m. vasario 6 d. bendrovei pateikus Statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, galiojantį nuo 2025 m. lapkričio 21 d. iki 2026 m. liepos 1 d., išnyko priežastis, kuri lėmė statybos techninės priežiūros paslaugų sustabdymą. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į statybos technines paslaugas teikiantį tiekėją bei atnaujino statybos techninės priežiūros paslaugų teikimą (2026 m. gegužės 15 d. prašymo Nr. CBP-566 priedas Nr. 10). Be to, 2026 m. balandžio 15 d. raštu pareiškėja apeliantei pakartotinai nurodė, kad: 2026 m. kovo mėn. viduryje atnaujino statybų techninės priežiūros paslaugų teikimą, todėl darbai turi būti atnaujinti ir užbaigti kuo greičiau, kadangi užsakovei kyla rizika prarasti finansavimą, jei darbai užsitęs ir nebus užbaigti artimiausi metu. Be kita ko, paaiškino, kad nors rangovės teigimu, susisiekus su statybos techninės priežiūros atstovu buvo gauta informacija, jog statybos techninės priežiūros paslaugos objekte nėra atnaujintos, tačiau statybų techninės priežiūros atstovas dėl apsirikimo pateikė rangovei netikslią informaciją apie paslaugų neatnaujinimą ir telefonu patvirtino užsakovės atstovui, jog artimiausiu metu nuvyks į objektą įvertinti Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų atlikimą (2026 m. gegužės 15 d. prašymo Nr. CBP-566 priedas Nr. 13). Kaip jau minėta šios nutarties 40 punkte, statinio statybos techninės priežiūros vadovas 2026 m. balandžio 24 d. atvyko į objektą ir atliko administracinės paskirties objekto (duomenys neskelbtini), apžiūrą bei konstatavo neatliktus darbus ir atliktų darbų defektus, išdėstydamas juos 2026 m. gegužės 8 d. Neatliktų darbų ir atliktų darbų defektiniame akte. Taigi, apeliantės teiginiai, kad jai nebuvo žinoma informacija apie tai, kada tiksliai buvo atnaujinta techninės priežiūros paslaugų sutartis, stokoja pagrįstumo ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.
Ketvirta, apeliantės teiginiai, kad pareiškėja sistemingai siekia nutraukti Statybos rangos sutartį, sudaryti generalinę rangos sutartį su subtiekėja UAB „Šilutės polderiai“ ir kryptingai to siekia, sudarydama kliūtis bendrovei vykdyti Statybos rangos sutartį ir nepasirašinėdama atliktų darbų aktų, yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįsti tik prielaidomis, kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis. Visų pirma, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvo inicijuotos procedūros dėl rangovės pakeitimo, todėl apeliantės argumentai, kad pareiškėjos tikslas buvo perduoti Statybos rangos sutarties vykdymą subtiekėjai yra nepagrįsti. Vien tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su subtiekėjais ir siekė išsiaiškinti su Statybos rangos sutarties vykdymu susijusias aplinkybes, savaime nereiškia, kad pareiškėja siekė pakeisti Statybos rangos sutarties šalį. Antra, kaip matyti iš byloje pateikto taikos sutarties projekto, pati bendrovė siekė įtraukti į taikos sutartį 5 punktą, kuriame nurodyta, kad subrangovė UAB „Šilutės polderiai“ vykdys statybos darbus pagal rangovės pavedimą bei 6 punktą, kuriame nurodyta, jog su subrangove UAB „Šilutės polderiai“ bus sudarytas trišalis susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo su subrangove (2026 m. gegužės 15 d. prašymo Nr. CBP-566 priedas Nr. 9). Taigi, būtent apeliantės iniciatyva buvo siekiama į bendrastatybinius darbus įtraukti subrangovę UAB „Šilutės polderiai“. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys į pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, kurių apeliantė atskirajame skunde nepaneigė, kad rangovė ir UAB „Šilutės polderiai“ yra susiję juridiniais asmenys, nes rangovės vadovas yra ir UAB „Šilutės polderiai“ valdybos narys. Taigi, nurodytų argumentų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės argumentai, jog pareiškėja sistemingai siekia nutraukti Statybos rangos sutartį, sudaryti generalinę rangos sutartį su subtiekėja UAB „Šilutės polderiai“, yra paremti tik deklaratyviais argumentais ir bandymu pagrįsti netinkamą Statybos rangos sutarties vykdymą (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje objektyvių duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, apeliantė nepateikė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad rangovė tinkamai ir laiku nevykdė Statybos rangos sutarties ir toks pasyvus elgesys, netgi pašalinus jos pačios įvardintas kliūtis, nepagrįstai pažeidžia užsakovės interesus. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nutraukti Statybos rangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo.
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nepažeidė proceso ir materialiosios teisės normų, taip pat nebuvo nustatyta įrodymų įvertinimo ar JANĮ nuostatų taikymo klaidų, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.