Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-02-19 · Civilinė byla Nr. e2-218-467/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-19
Bylos Nr.
e2-218-467/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00575-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-218-467/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00575-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2; 3.3.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Interresta Development“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. ir 2026 m. vasario 4 d. nutarčių, kuriomis atsisakyta bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Interresta Development“ įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Interresta“ nemokumo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2288-614/2025 (dabar Nr. eB2-866-614/2026) iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Interresta“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė); restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Bankroto centras“; nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „Interresta“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. ir 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtino RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo planą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja bankrutuojanti UAB (toliau – BUAB) „Interresta Development“ (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos teismui 2026 m. sausio 21 d. pateikė pareiškimą, kuriame prašė įtraukti BUAB „Interresta Development“ į RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 19 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1780-1246/2026 pagal ieškovės BUAB „Interresta Development“ ieškinį atsakovei RUAB „Interresta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ieškinio suma – 95 840,43 Eur. Šioje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atliktas įrašas viešame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovei RUAB „Interresta“ priklausančiam nekilnojamajam turtui.

3. Pareiškėja BUAB „Interresta Development“ Vilniaus apygardos teismui 2026 m. vasario 2 d. pateikė pakartotinį pareiškimą, kuriame prašė įtraukti ją į RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad RUAB „Interresta“ yra BUAB „Interresta Development“ akcininkė, valdanti daugiau kaip 50 proc. akcijų, todėl pareiškėja yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamu ginču, nes bylos baigtis gali turėti įtakos jos turtinėms teisėms, pareigoms, taip pat jos veiklos rezultatams ir teisinei padėčiai. Teismo sprendimas šioje byloje gali sukelti teisines pasekmes BUAB „Interresta Development“, įskaitant, bet neapsiribojant, finansinius padarinius, prievolių apimties pasikeitimą ar netiesioginį poveikį jos valdymui ir akcininkų interesams. Neįtraukus pareiškėjos į bylą, galėtų būti pažeistas visapusiško ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo principas bei sudarytos prielaidos kilti naujiems ginčams ateityje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „Interresta Development“ pareiškimo dėl įstojimo į RUAB „Interresta“ nemokumo bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, netenkino.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja pradiniame pareiškime savo materialųjį teisinį suinteresuotumą bendrovės nemokumo byla grindžia tuo, jog Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1780-1246/2026 pagal ieškovės BUAB „Interresta Development“ ieškinį atsakovei RUAB „Interresta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

6. Teismas nurodė, kad iškėlus RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo bylą, pareiškėja negali būti įtraukiama į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nes po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jo finansinį reikalavimą.

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1780-1246/2026 nėra išnagrinėta, o BUAB „Interresta Development“ nėra įgijusi kreditorės teisinio statuso RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo byloje, atitinkamai, nėra dalyvaujantis asmuo RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo byloje.

8. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „Interresta Development“ pakartotinio pareiškimo dėl įstojimo į RUAB „Interresta“ nemokumo bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, taip pat netenkino.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja pakartotiniame pareiškime savo materialųjį teisinį suinteresuotumą bendrovės nemokumo byla grindžia tuo, jog RUAB „Interresta“ yra BUAB „Interresta Development“ akcininkė, todėl pareiškėja yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamu ginču, nes bylos baigtis gali turėti įtakos jos turtinėms teisėms, pareigoms, veiklos rezultatams ir teisinei padėčiai, teismo sprendimas gali sukelti finansinius padarinius, prievolių apimties pasikeitimą ar netiesioginį poveikį jos valdymui ir akcininkų interesams.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės tik abstrakčiai nurodo, jog akcininkės RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo byla gali turėti įtakos jos, kaip dukterinės įmonės, turtinėms teisėms ir pareigoms, veiklos rezultatams ir teisinei padėčiai, tačiau iš esmės nepagrindė bei nepaaiškino, kokiu būdu RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo byla, joje priimami sprendimai, paveikia pareiškėjos, kuri, be kita ko, yra bankrutuojanti bendrovė, teises ir pareigas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra nustatytas pakankamas BUAB „Interresta Development“ teisinis suinteresuotumas RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo byla, todėl pareiškėjos prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Pareiškėja BUAB „Interresta Development“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. ir 2026 m. vasario 4 d. nutartis ir priimti naują sprendimą – įtraukti BUAB „Interresta Development“ į civilinę bylą Nr. eB2-866-614/2026 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nurodo šiuos argumentus:

11.1. Teismo nutartys priimtos neįvertinus aplinkybių, kad restruktūrizavimo byloje sprendžiami klausimai gali turėti tiesioginę ir esminę įtaką jos teisėms. Apeliantės ieškinys Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nukreiptas į nekilnojamojo turto, kurio vertė 95 840,43 Eur, grąžinimą, nes kyla abejonių dėl sandorio realaus įvykdymo ir dėl to, ar atsakovė apskritai įgijo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą. Šis turtas gali būti nepagrįstai laikomas atsakovės turtu, nors materialiosios teisės požiūriu jis gali priklausyti ieškovei, todėl restruktūrizavimo byloje sprendžiami klausimai palies ir ieškovės nuosavybės teises.

11.2. Restruktūrizavimo procese teismas ir nemokumo administratorius sprendžia dėl skolininko turto sudėties, jo panaudojimo, įkeitimo ar realizavimo, taip pat dėl restruktūrizavimo plano realumo ir pagrįstumo. Ginčo nekilnojamasis turtas yra įtrauktas į atsakovės restruktūrizavimo masę ir numatytas plane kaip naudojamas ar realizuojamas. Tokie sprendimai sukels negrįžtamas pasekmes ieškovei, jei vėliau civilinėje byloje bus konstatuota, jog atsakovė neturėjo teisės šio turto įgyti. Taigi restruktūrizavimo byloje priimami procesiniai ir materialieji sprendimai gali turėti tiesioginę įtaką ieškovės teisėms, o jos neįtraukimas trečiuoju asmeniu sudarytų prielaidas spręsti dėl ginčo nekilnojamojo turto be galimo teisėto savininko dalyvavimo.

11.3. Atsakovė valdo daugiau kaip 50 proc. apeliantės akcijų, todėl yra kontroliuojantis juridinis asmuo, o sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų. Tokiose situacijose, kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikomi padidinti sąžiningumo, ekonominio pagrįstumo ir sandorio realumo standartai. Apeliantės neįtraukimas į restruktūrizavimo bylą atimtų galimybę teismui visapusiškai įvertinti, ar nekilnojamojo turto perleidimas nebuvo atliktas piktnaudžiaujant kontrolės teise, ar nebuvo pažeisti ieškovės, kaip kontroliuojamos bendrovės, interesai, ir ar toks turtas apskritai gali būti laikomas teisėta restruktūrizavimo masės dalimi.

11.4. Neįtraukus apeliantės taip pat būtų pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 30 straipsniuose įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir teisės į teisingą teismą principai, nes sprendimai, galintys riboti ar paneigti ieškovės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, būtų priimami jai nedalyvaujant procese. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiama, kad asmeniui turi būti sudaryta reali galimybė dalyvauti procese, kuriame sprendžiami jo teisių ir pareigų klausimai, o formalus proceso atskyrimas į dvi bylas negali pateisinti situacijos, kai vienoje byloje faktiškai nusprendžiama dėl kitoje byloje ginčijamo turto teisinio likimo.

11.5. Apeliantės įtraukimas trečiuoju asmeniu atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio nuostatas ir procesinės ekonomijos bei sprendimų neprieštaravimo principus, nes civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto grąžinimo rezultatas turės tiesioginę reikšmę restruktūrizavimo bylos eigai, restruktūrizavimo plano realumui ir atsakovės turto sudėčiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis netenkinti pareiškėjos prašymai įtraukti ją į RUAB „Interresta“ nemokumo (restruktūrizavimo) bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl (ne)įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų

13. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Pažymėtina, kad klausimų, susijusių su suinteresuotų asmenų statusu bankroto byloje, JANĮ, kaip ir anksčiau galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, specialiai nereglamentuoja. JANĮ nenustatyta CPK bendrųjų taisyklių dėl proceso dalyvių išimčių, todėl CPK bendrosios taisyklės ir tvarka dėl proceso dalyvių taikytinos ir formuojant bankroto bylos subjektų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1532-241/2020).

14. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi šioje normoje pateikta apibendrinta dalyvaujančių byloje asmenų samprata, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020).

15. Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją.

16. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 47 straipsnio nuostatas, yra išskyręs šias būtinas sąlygas dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įstojimo (įtraukimo) į bylą: 1) tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į procesą savo iniciatyva arba būti įtraukti motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva; 2) trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali dalyvauti byloje tik kurios nors iš šalių – ieškovo ar atsakovo pusėje; 3) visais atvejais trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įstojimas (įtraukimas) į procesą galimas tik iki baigiamųjų kalbų pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020). Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad kreditorius su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu gali kreiptis bet kuriuo metu po to, kai teisme yra priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, tačiau ne vėliau kaip iki nutarties dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo priėmimo. Taigi klausimas dėl kreditorių įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis tokiu atveju teisme turi būti sprendžiamas iki nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo. Kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jų finansinį reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-903-450/2020; 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-583-1120/2021).

18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam, kad asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019). Todėl galima teigti, kad nemokumo procese gali dalyvauti ir aiškiai JANĮ nenustatyti asmenys, jei jie įrodo pakankamą teisinį suinteresuotumą dėl konkrečių klausimų šiame procese nagrinėjimo, kai jie gali sukelti jiems teisines pasekmes. Toks teisinis suinteresuotumas turėtų būti vertinamas individualiai ir jų teisių bei pareigų įgyvendinimas turėtų būti susijęs su konkrečiu nemokumo proceso sprendžiamu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-567/2023; 2024 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-450/2024).

19. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad teismas gali įtraukti asmenį į bylą suinteresuotu asmeniu – trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamomis nutartimis pareiškėjos prašymų įtraukti ją dalyvauti atsakovės RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo byloje netenkino, iš esmės motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nėra bendrovės kreditorė ir nepagrindė savo suinteresuotumo atsakovės restruktūrizavimo byla.

21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad savo materialųjį teisinį suinteresuotumą bendrovės nemokumo byla grindžia tuo, jog Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1780-1246/2026 pagal ieškovės BUAB „Interresta Development“ ieškinį atsakovei RUAB „Interresta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad šis jos ieškinys yra nukreiptas į nekilnojamojo turto, kurio vertė 95 840,43 Eur, grąžinimą, teigiant, kad atsakovė šį turtą įgijo pagal pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių atsiskaitymą už šį turtą. Apeliantei kyla abejonių dėl sandorio realaus įvykdymo ir dėl to, ar atsakovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą, t. y. turtas gali būti nepagrįstai laikomas restruktūrizuojamos bendrovės turtu, nors materialiosios teisės požiūriu jis gali priklausyti ieškovei. Apeliantės požiūriu, šio klausimo išsprendimas palies ne tik šalių nuosavybės teises, bet ir restruktūrizavimo byloje sprendžiamus klausimus. Apeliacinės instancijos teismas šiai apeliantės pozicijai nepritaria.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos prašymas įstoti į atsakovės restruktūrizavimo bylą byloje gautas po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą priėmimo. Kaip matyti iš RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo procese patvirtintų kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų, apeliantė nėra RUAB „Interresta“ kreditorė. Tai, kad apeliantė nėra įgijusi kreditoriaus teisinio statuso RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo byloje, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 28 d. skundžiama nutartimi. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad apeliantė nėra dalyvaujantis asmuo RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė nekvestionuoja šių pirmosios instancijos teismo išvadų, dėl jų atskirajame skunde argumentų nenurodo. Taigi, nustačius, kad apeliantė nėra bendrovės kreditorė ir apeliantei šių aplinkybių neginčijus, pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 28 d. skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė pareiškėją įtraukti į bendrovės nemokumo bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

23. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės nurodomos aplinkybės, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1780-1246/2026 pagal ieškovės BUAB „Interresta Development“ (apeliantės) ieškinį atsakovei RUAB „Interresta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atliktas įrašas viešame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovei RUAB „Interresta“ priklausančiam nekilnojamajam turtui. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien kitos civilinės bylos nagrinėjimas savaime nepatvirtina apeliantės (ieškovės) kaip RUAB „Interresta“ kreditorės statuso ir nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantė yra potenciali bendrovės kreditorė. Pareiškimo įtraukti į atsakovės nemokumo (restruktūrizavimo) bylą pateikimo metu apeliantė neturėjo (ir šiuo metu neturi) reikalavimo teisės į atsakovę (nėra atsakovės kreditore), tačiau tokią teisę galbūt įgytų išnagrinėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-1780-1246/2026, jeigu apeliantės ieškinys būtų patenkintas. Nors apeliantė teigia, kad jos turtas gali būti nepagrįstai laikomas restruktūrizuojamos bendrovės turtu, todėl restruktūrizavimo byloje sprendžiami klausimai neišvengiamai palies apeliantės nuosavybės teises, tačiau tokia apeliantės pozicija nėra įrodyta –ji pagal apeliantės ieškinį yra įrodinėjama ir nustatinėjama Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1780-1246/2026, o tokio ieškinio užtikrinimui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios neleidžia bendrovės restruktūrizavimo byloje perleisti nuosavybės teises į atsakovei RUAB „Interresta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą.

24. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jos teisinis suinteresuotumas bendrovės nemokumo byloje pasireiškia ir tuo, jog bendrovė valdo daugiau kaip 50 proc. jos akcijų, todėl yra apeliantę kontroliuojantis juridinis asmuo, o kitoje byloje ginčijamas sandoris yra sudarytas tarp susijusių asmenų. Apeliantės teigimu, jos neįtraukimas į restruktūrizavimo bylą atimtų galimybę teismui visapusiškai įvertinti, ar nekilnojamojo turto perleidimas nebuvo atliktas piktnaudžiaujant kontrolės teise, ar nebuvo pažeisti ieškovės, kaip kontroliuojamos bendrovės, interesai, ir ar toks turtas apskritai gali būti laikomas teisėta restruktūrizavimo masės dalimi. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad apeliantės nurodytos aplinkybės yra jau minėtos Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1780-1246/2026 nagrinėjimo iš esmės dalykas ir pagrindas, tačiau nepagrindžia tiesioginio apeliantės suinteresuotumo bendrovės restruktūrizavimo byloje, t. y. nepagrindžia pakankamo nagrinėjamos bylos teisinio ryšio su apeliantės materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, nes apeliantė nėra atsakovės kreditorė. Nors apeliantė teigia, kad jos dalyvavimas restruktūrizavimo byloje leis teismui turėti visą reikšmingą informaciją apie ginčo turtą, išvengti prieštaringų sprendimų ir užtikrinti, jog restruktūrizavimo procesas nebūtų vykdomas galimai svetimo turto sąskaita, tačiau tai nėra pagrindas įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi apeliantės nurodytų aplinkybių užtikrinimui iš esmės yra kitoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėja tik abstrakčiai nurodo, jog akcininkės RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo byla gali turėti įtakos jos, kaip dukterinės įmonės, turtinėms teisėms ir pareigoms, veiklos rezultatams ir teisinei padėčiai. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde iš esmės nepagrindė ir nepaaiškino, kokiu būdu RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo byla, joje priimami sprendimai, paveikia pareiškėjos, kuri, be kita ko, yra bankrutuojanti bendrovė, teises ir pareigas (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu tolesnis RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo bylos nagrinėjimas neturi tiesioginės įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms, o apeliantės nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai šioje proceso stadijoje nepagrindžia, kad yra pakankamas pagrindas įtraukti ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės nemokumo (restruktūrizavimo) byloje (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Nors apeliantė nurodo, kad neįtraukus jos į nemokumo bylą dalyvaujančiu asmeniu būtų pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 30 straipsniuose įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir teisės į teisingą teismą principai ir (ar) konstitucinė doktrina, nes sprendimai, galintys riboti ar paneigti apeliantės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, būtų priimami jai nedalyvaujant procese, tačiau tokie apeliantės argumentai nėra pagrįsti, todėl atmetami. Jau minėta pirmiau, kad apeliantės nuosavybės teisės klausimai nėra sprendžiami nagrinėjamoje restruktūrizavimo byloje, tai vyksta kitoje Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1780-1246/2026, kurioje apeliantės nuosavybės teisių apsauga yra užtikrinta. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus dėl jos suinteresuotumo restruktūrizavimo byloje, nesudaro pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teisme nurodytus teiginius, neatsižvelgdama į apskųstose nutartyse išdėstytus motyvus bei nustatytas aplinkybes.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir apeliantės argumentus, konstatuoja, kad apeliantė neįrodė ir nepagrindė, jog egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti ją suinteresuotu asmeniu RUAB „Interresta“ restruktūrizavimo byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jos prašymus įtraukti į bylą dalyvaujančiu asmeniu.

28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias asmenų įtraukimą į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu, ir pagrįstai atmetė apeliantės prašymus, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. ir 2026 m. vasario 4 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėja Alma Urbanavičienė