- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- e2-500-464/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00522-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- NFM Poland Sp. z o.o.
- Atsakovas
- Gynybos resursų agentūra prie krašto apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- „Safariland Lithuania“
- Kategorijos
- 2.6.10.4Prevencinis ieškinys
- 2.6.35Viešas konkursas
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
- 3.1.14.8.2Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo ,,NFM Poland Sp. z. o. o.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ,,NFM Poland Sp. z. o. o.“ prevencinį ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Safariland Lithuania“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ,,NFM Poland Sp. z. o. o.“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu ir prašė uždrausti atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Gynybos resursų agentūra) atlikti neteisėtus veiksmus, sukeliančius realią žalos (nuostolių) padarymo ateityje grėsmę, t. y. uždrausti įsigyti šarvines liemenes iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Safariland Lithuania“ netaikant teisės aktuose reglamentuojamų viešojo pirkimo procedūrų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dalyvavo atsakovės paskelbtame tarptautinės vertės riboto konkurso būdu vykdytame viešajame pirkime „Lietuvos kariuomenės šarvinės liemenės“ Nr. 703912/726983, kuriame dalyvavo ir trečiasis asmuo UAB ,,Safariland Lithuania“. Atsakovė nusprendė atmesti tiek ieškovo, tiek ir trečiojo asmens pateiktus pasiūlymus pirkime. Ieškovas ginčijo atsakovės sprendimą atmesti jo pasiūlymą, tačiau šalys ginčą baigė taikiai – Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-354-889/2025 patvirtino jų sudarytą taikos sutartį. Teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo iš naujo įvertinti ieškovo pasiūlymo kainą, o jei viešojo pirkimo procedūroje pateikta pasiūlymo kaina bus nepriimtina, ieškovas neskelbiamų derybų viešojo pirkimo procedūroje įsipareigojo pasiūlyti šarvines liemenes už ne didesnę kaip 1 980 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)/1 vnt. kainą. Atsakovė jokio aiškaus sprendimo dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, t. y. ieškovo pasiūlymo vertinimo ir (ar) neskelbiamų derybų viešojo pirkimo procedūrų, iki šiol nėra priėmusi, nėra pateikusi ir motyvų, paaiškinančių, kodėl atsisako taikos sutarties sąlygų vykdymo. Atsakovė 2026 m. balandžio 23 d. su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija) parengė ir pateikė derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) nutarimo „Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo įsigyjant Lietuvos kariuomenei skirtas šarvines liemenes“ projektą, kuriame nurodoma, kad <...> „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 1 straipsnio 5 dalimi ir įvertinusi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pagrindimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: <...> Netaikyti Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos atliekant Lietuvos kariuomenei skirtų šarvinių liemenių pirkimą iš UAB „Safariland Lithuania“. Ieškovo vertinimu, nurodyto projekto pasiūlymas patvirtina, kad atsakovė neketino ir neketins vykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė nepagrįstai siekia sudaryti trečiajam asmeniui UAB ,,Safariland Lithuania“ išskirtines, pamatiniams viešųjų pirkimų bei Europos Sąjungos principams ir esminiam reguliavimui prieštaraujančias sąlygas. Ieškovo teigimu, egzistuoja visos prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Atsakovė, inicijuodama Vyriausybės nutarimo priėmimą, siekia to, kad šarvinės liemenės būtų įsigytos ne iš ieškovo, o iš trečiojo asmens UAB ,,Safariland Lithuania“ netaikant viešojo pirkimo procedūrų. Tačiau netaikius viešojo pirkimų procedūrų bus pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai ir interesai, kurių pagrindu yra šalių sudaryta ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis. Atsakovei įsigijus šarvines liemenes ne iš ieškovo, o iš trečiojo asmens, ieškovas negaus planuotų gauti 32 180 940 Eur pajamų, be to, praras galimybę dalyvauti ir kituose šarvinių liemenių viešuosiuose pirkimuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ,,NFM Poland Sp. z. o. o.“ prevencinį ieškinį kaip jam neteismingą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), išaiškindamas, kad su ieškiniu ieškovas turėtų kreiptis į Regionų administracinį teismą. Teismo vertinimu, nors prevenciniame ieškinyje teigiama, kad ieškinys reiškiamas dėl civilinių viešojo konkurso teisinių santykių, faktiškai šiuo ieškiniu yra siekiama užkirsti kelią dar tik būsimiems veiksmams – viešųjų pirkimų teisės aktų netaikymui šarvinių liemenių pirkimo procedūrose. Toks ieškovo reikalavimas yra susijęs su atsakovės, siekiančios pasinaudoti išimtimi sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynybos srityje dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų aplinkybių egzistavimo Lietuvos Respublikos esminiais nacionalinio saugumo interesais, veiksmų (priimtų sprendimų dėl viešųjų pirkimų teisės aktų netaikymo) teisėtumo patikrinimo. Nuo šio patikrinimo rezultato priklausys, yra ar nėra pagrindas uždrausti atsakovei atlikti veiksmus – įsigyti šarvines liemenes iš UAB „Safariland Lithuania“ netaikant teisės aktuose reglamentuojamų viešojo pirkimo procedūrų, kuriomis ieškovas grindžia realios žalos (nuostolių) padarymo ateityje grėsmę. Teismas padarė išvadą, kad pagrindas spręsti dėl ieškovo pareikšto prevencinio ieškinio reikalavimo uždrausti atsakovei įsigyti šarvines liemenes iš trečiojo asmens UAB „Safariland Lithuania“ netaikant viešojo pirkimo procedūrų atsirastų tik išnagrinėjus šiuo atveju vyraujantį administracinį teisinį santykį. Todėl visų pirma turi būti patikrintas Vyriausybės priimtų (planuojamų priimti) sprendimų teisėtumas, t. y. ar atsakovės su Krašto apsaugos ministerija parengtas ir pateiktas Vyriausybei derinti nutarimo „Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo įsigyjant Lietuvos kariuomenei skirtas šarvines liemenes“ projektas yra pagrįstas ir teisėtas, ar jis atitinka Europos Sąjungos steigimo sutartyje numatytus atvejus ir sąlygas. Pripažinęs, kad ieškovo inicijuojamame ginče vyrauja administracinis teisinis santykis, susijęs su viešojo administravimo subjekto veikla įgyvendinant teisės aktus viešojo pirkimo srityje, siekiant taikyti pirkimų įstatymų išimtį, kurią taikyti ieškovas pareikštu prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti, teismas konstatavo, kad šalių ginčas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnyje numatytą ginčų kategoriją ir turi būti nagrinėjamas ne bendrosios kompetencijos, o administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas ,,NFM Poland Sp. z. o. o.“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir ieškinį priimti arba kreiptis į specialią teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Bendrosios kompetencijos teismams yra priskirtinos bylos dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, iš jų ir klausimai, kai perkančiosios organizacijos pirkimams netaikoma ar siekiama netaikyti imperatyvaus viešųjų pirkimų reguliavimo, vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymuose įtvirtintomis išimtimis ir (ar) priimtais ar ketinamais ateityje priimti administracinio pobūdžio teisės aktais. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023). Šalių ginčas nėra susijęs nei su valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir (ar) veiksmų (neveikimo) teisėtumu, nei šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtinus veiksmus. Ginčas yra susijęs su perkančiosios organizacijos – atsakovės – siekiamais atlikti veiksmais, sprendimais bei jų teisėtumu. Nagrinėjamos bylos atveju turi būti vertinamos anksčiau vykusios šarvinių liemenių viešojo pirkimo procedūros, trečiojo asmens UAB „Safariland Lithuania“ pasiūlymo atmetimo, ieškovo dalyvavimo viešajame pirkime aplinkybės bei susitarimai ir kt. Ieškovas siekia įrodyti, kad tiek visi atsakovės motyvai, tiek būsimi veiksmai šarvinių liemenių įsigijimui be konkurso yra neteisėti ir, be kita ko, pažeidžiantys jo teises ir teisėtus interesus. Be to, CPK 3 straipsnio pagrindu ir pats Vyriausybės nutarimas, jei bus priimtas, galės būti įvertintas teisėtumo aspektu. Vien tai, kad gali kilti poreikis vertinti Vyriausybės nutarimą, nesudaro pagrindo šio ginčo priskirti administracinių teismų kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ginčas priskirtinas administraciniams teismams, neperdavė bylos nagrinėti būtent Regionų administraciniam teismui. Be to, teismas turėjo nagrinėjamą klausimą perduoti spręsti specialiajai teisėjų kolegijai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje nuostatoje atsispindi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnyje nustatytas bendras teisės į teisminę gynybą principas, garantuojantis kiekvienam asmeniui teisę turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023, 17 punktas).
Nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena iš pagrindinių asmens teisių, tačiau tai nereiškia, kad ši teisė gali būti įgyvendinta bet kokiu būdu, nesilaikant teisės aktuose nustatytų privalomų jos įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos. Konkretūs procesiniai reikalavimai, keliami asmenims, siekiantiems įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, yra nustatyti atitinkamose proceso teisės normose.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų ir jos tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. patikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024, 30 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-701/2025, 26 punktas).
Viena iš esminių teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo klausimą, be kita ko, turi įvertini ir tai, ar reikalavimas reiškiamas tinkamam teismui. Šiuo tikslu teismui visų pirma kyla pareiga identifikuoti ieškinyje nurodomo teisinio santykio prigimtį ir pobūdį. Tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka arba ieškinys neteismingas tam teismui, kuriam jis yra paduotas, ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 56 punktas).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ,,NFM Poland Sp. z. o. o.“ ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, padaręs išvadą, kad apeliantas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą ir inicijuodamas ginčą, susijusį su administraciniais teisiniais santykiais, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas Regionų administraciniame teisme. Apeliantas, kvestionuodamas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, tvirtina, kad šalių ginčas nėra susijęs nei su valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir (ar) veiksmų (neveikimo) teisėtumu, nei šių subjektų vilkinimu atlikti jų kompetencijai priskirtinus veiksmus. Ieškiniu siekiama, kad atsakovei Gynybos resursų agentūrai būtų uždrausta atlikti neteisėtus veiksmus, vykdant šarvinių liemenių pirkimą be konkurso, nes tokie veiksmai, atsižvelgiant į apelianto ir atsakovės kitoje byloje sudarytos taikos sutarties sąlygas, jam sukels žalą (nuostolius negautų pajamų forma). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio teismingumo Regionų administraciniam teismui stokoja pagrįstumo.
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Bendrosios kompetencijoms teismams priskiriami ginčai, kylantys, be kita ko, iš viešųjų pirkimų teisinių santykių (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją CPK 26 straipsnyje įtvirtintą taisyklę visas civilines bylas pirmąją instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, priskiriamos nagrinėti ir bylos dėl civilinių viešo konkurso ir viešųjų pirkimų teisinių santykių (CPK 27 straipsnio 3 punktas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apelianto reikalavimas yra susijęs su atsakovės veiksmų (jos priimtų sprendimų dėl viešųjų pirkimų teisės aktų netaikymo) teisėtumo patikrinimu ir galimu žalos jai tokiais veiksmais padarymu, o nuo šio patikrinimo priklausys, yra ar ne pagrindas uždrausti atsakovei atlikti neteisėtus veiksmus, apeliantui pareiškus prevencinį ieškinį dėl tokių veiksmų uždraudimo. Kita vertus, teismas pripažino, kad ginčo išsprendimas yra susijęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygiu priimtų (planuojamų priimti) sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, tokia patikra turi būti atliekama administraciniame teisme, taigi, administracinis teisinis santykis yra vyraujantis, nes ginčas susijęs su viešojo administravimo subjekto veikla, įgyvendinant teisės aktus viešojo pirkimo srityje.
Pagal CPK 36 straipsnio 3 dalį ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš ieškinio, apeliantas, kreipdamasis į teismą, pasirinko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punkte numatytą civilinių teisių gynimo būdą, prašydamas užkirsti kelią jo teises pažeidžiantiems ir keliantiems pagrįstą grėsmę žalai atsirasti veiksmams – prašo teismo uždrausti atsakovei Gynybos resursų agentūrai įsigyti šarvines liemenes tiesiogiai iš trečiojo asmens UAB ,,Safariland Lithuania“ netaikant teisės aktuose įtvirtintų viešojo pirkimo procedūrų.
Prevencinis ieškinys yra apsauginio prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi nurodyti bei įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-322-916/2019, 17–18 punktai).
Pareiškęs prevencinį reikalavimą, apeliantas jį grindžia tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: jis ir trečiasis asmuo UAB ,,Safariland Lithuania“ dalyvavo atsakovės paskelbtame viešajame pirkime ,,Lietuvos kariuomenės šarvinės liemenės“, tačiau abiejų jų pasiūlymai buvo atmesti; apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovės sprendimą dėl jo pasiūlymo viešajame pirkime atmetimo, šalys tą ginčą užbaigė taikiai – Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtinta jų 2025 m. kovo 10 d. sudaryta taikos sutartis ir civilinė bylą nutraukta; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsakovė, be kita ko, įsipareigojo panaikinti savo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą pirkime atmesti apelianto pasiūlymą, grįžti į apelianto pasiūlymo kainos pakartotinį vertinimą pirkimo procedūroje ir kitų sprendimų priėmimą teisės aktų nustatyta tvarka, o jeigu atsakovė vykdytų neskelbiamas derybas, apeliantas įsipareigojo siūlyti pirkimo objektą (šarvines liemenes) atsakovei įsigyti už ne didesnę kaip 1 980 Eur be PVM/vnt. kainą; atsakovė vengia vykdyti taikos sutarties sąlygas ir iki šiol nėra iš naujo įvertinusi jo pasiūlymo ir (ar) vykdžiusi neskelbiamų derybų; atsakovė ne tik nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties, bet ir ėmėsi priemonių šiam savo neteisėtam neveikimui įteisinti, t. y. kartu su Krašto apsaugos ministerija 2026 m. balandžio 23 d. parengė ir pateikė Vyriausybei derinti nutarimo ,,Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo įsigyjant Lietuvos kariuomenei skirtas šarvines liemens“ projektą, pagal kurį netaikytinos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, atliekant Lietuvos kariuomenei skirtų šarvinių liemenių pirkimą iš trečiojo asmens UAB ,,Safariland Lithuania“; tai reiškia, kad atsakovė neketino ir neketina vykdyti taikos sutarties sąlygų, o siekdama įsigyti iš trečiojo asmens šarvines liemenes netaikant viešojo pirkimo procedūrų (be konkurso), atlieka neteisėtus veiksmus; egzistuoja realios žalos atsiradimo ateityje grėsmė, jeigu apeliantas praras planuotas gauti už atsakovei ketintas parduoti šarvines liemenes pajamas, praras galimybę iš naujo dalyvauti kituose viešuosiuose šarvinių liemenių pirkimuose.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą ir jo dalyką, sutinka su apeliantu, kad nei pats teisinis santykis, nei kilusio ginčo pobūdis neteikia prielaidų vertinimui, jog šiame ginče vyrauja administracinis teisinis santykis. Nors apeliantas savo reikalavimą grindžia ir tokias argumentais, kad atsakovė kartu su Krašto apsaugos ministerija jau yra pateikusi Vyriausybei nutarimo projektą dėl šarvinių liemenių įsigijimo procedūrų supaprastinimo, tačiau nei dėstydamas ieškinio faktinį pagrindą, nei formuluodamas jo dalyką apeliantas neprašo įvertinti šio teisės akto projekto teisėtumo ir (ar) pripažinti jį negaliojančiu. Priešingai, apeliantas ieškinio 72 punkte nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu pasiūlytą nutarimą Vyriausybė priims, tai neeliminuos atsakovės pareigos užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarimo teisėtumo vertinimas kol kas būtų ir objektyviai neįmanomas, nes, kaip matyti iš e-seimas.lt duomenų bazės, šio nutarimo projektas tebėra derinimo stadijoje, t. y. toks teisės aktas dar nėra priimtas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/0672f7605d8411f1b20fcb7db81bf4bd?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=71f8d6e2-8d39-44ff-a079-647cc0b9084c). Atitinkamai, projekto teisėtumo patikra nebūtų galima ir administracinius ginčus pagal kompetenciją nagrinėjančiuose teismuose, į kuriuos apeliantui nurodė kreiptis pirmosios instancijos teismas.
Taigi, skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad tik patikrinus būsimo Vyriausybės nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą galės būti išnagrinėtas prevencinis ieškinys, t. y. patikrinta vienos iš prevencinio ieškinio sąlygos – atsakovės veiksmų neteisėtumo – buvimas, pirmosios instancijos teismas suklydo. Be to, iš apelianto ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių matyti, kad Vyriausybės nutarimo projektas ir jo iniciavimas yra tik viena iš aplinkybių, kuriomis apeliantas grindžia savo argumentus dėl atsakovės vengimo vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su jo pateikto pasiūlymo vertinimu. Pareikštu ieškiniu apeliantas siekia ne Vyriausybės nutarimo projekto teisėtumo įvertinimo, bet atsakovės taikos sutartimi, kurią kitoje byloje patvirtino teismas, prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Visgi šiuo aspektu pažymėtina, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis), bet ne inicijuoti naują teisminį ginčą dėl taikos sutarties (ne)vykdymo.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismams, šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant (nevykdant) viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis, ir kad bendrosios kompetencijos teismai turi nagrinėti ginčus ne tik tais atvejais, kai ginčas tiesiogiai kyla iš VPĮ reguliuojamų teisinių santykių, bet ir tais atvejais, kai jis kyla iš subjektų susitarimų dėl viešųjų paslaugų teikimo, kurie <...> turėjo būti, bet nebuvo sudaryti laikantis VPĮ normų reikalavimų, nors ir sudaryti administracinio akto (<...>) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 33, 35 punktai).
Todėl skundžiama nutartis panaikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis) ir šis klausimas pagal kompetenciją grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo ,,NFM Poland Sp. z. o. o.“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.