Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3111-1118/2026 pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo P. V. skundas dėl antstolio veiksmų atsisakytas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, konstatavęs, kad pareiškėjas skundą padavė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų visuma, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą).

Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

Sprendžiant, ar pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai laikėsi šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pažymėtina, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Pagal paminėtos teisės normos reglamentavimą, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1 - 2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: (1) skundą dėl antstolio neveikimo; (2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Taigi, tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teisme, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstoliui turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą. Tačiau, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas skundą visų pirma buvo padavęs antstolei ir kurio antstolė neišnagrinėjo ar neperdavė teismui. Taigi, konstatuotina, jog pareiškėjas su 2026 m. kovo 30 d. skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą byloje nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė.

CPK XXXI skyriuje išsamiai reglamentuota skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, antstolio ir teismo įgalinimai, kompetencijos ribos. Šiose normose nenustatyta galimybė antstoliui ar teismui savo iniciatyva atlikti antstolio veiksmų teisėtumo vertinimą, jeigu dėl jų vykdymo proceso šalys ir suinteresuotieji asmenys nebuvo pateikę skundo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, šis, nustatęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

Apelianto nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat laikytinas nepagrįstu.

Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas, prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Pagal CPK 147 straipsnio 2 dalį, prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nagrinėja apeliacinės instancijos teismas, kai jo žinioje yra byla dėl ginčo esmės.

Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikė, todėl, vadovaujantis CPK 147 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, neturėjo pagrindo spręsti pareiškėjo skunde suformuluoto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nesant duomenų, jog pareiškėjas, pageidaudamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol antstolė išnagrinės pareiškėjo skundą, laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, t. y. pateikė skundą antstolei ir vieną skundo egzempliorių – apylinkės teismui, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėti ir kaip atskirai nuo skundo pateikto procesinio prašymo.

Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apelianto atskirajame skunde nurodomi prašymai panaikinti antstolės patvarkymus, įpareigoti antstolę padidinti vienkartinį jos nustatytą mėnesinį neišieškotinų lėšų limitą ir kt. nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą (ne)pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas šių apelianto prašymų nesprendžia. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas antstolės veiksmų (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo klausimas, t. y. nėra sprendžiamas pareiškėjo skundas iš esmės, išreikalauti vykdomosios bylos nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės įtvirtintos CPK 95 straipsnyje. Pagal CPK 95 straipsnio 1-2 dalies nuostatas, dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, t. y. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teismas gali paskirti iki 5 000 Eur dydžio baudą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-916/2025, 81 punktas). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nesuderinamas su teisės kreiptis į teismą tinkamu įgyvendinimu. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir jai gali būti taikomi ribojimai su sąlyga, kad jie atitinka teisėtą tikslą ir yra proporcingi. Jei ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad reiškiamais reikalavimais siekiama ne apginti pažeistas ieškovo subjektines teises, bet piktnaudžiauti procesu, toks procesinis elgesys gali prieštarauti subjektinės teisės paskirčiai. Teisės kreiptis į teismą ribojimai, EŽTT taikomi tam tikroms pareiškėjų kategorijoms, pavyzdžiui, įkyriems bylininkams ar įkyriems ginčų dalyviams (angl. vexatious litigants), pripažintini atitinkančiais teisėtą tikslą ir proporcingais (2000 m. kovo 9 d. nutarimas dėl peticijos priimtinumo byloje Graeme prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 41519/98; 1985 m. gruodžio 2 d. nutarimas byloje H. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11559/85). EŽTT praktikoje nurodyta, kad bet koks pareiškėjo elgesys, kuris aiškiai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytai individualios peticijos teisės paskirčiai ir apsunkina tinkamą teismo funkcionavimą arba tinkamą bylos nagrinėjimą jame, yra piktnaudžiavimas peticijos teise (EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Mirolubovs ir kiti prieš Latviją, peticijos Nr. 798/05 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 28 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenys patvirtina, kad apelianto veiksmai, kai jis nuolat teikia teismams panašaus pobūdžio skundus dėl antstolio veiksmų, nors tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pareiškėjui yra išaiškinę skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarką, tačiau pareiškėjas jos nesilaiko ir toliau skundus dėl antstolio veiksmų tiesiogiai teikia teismui, atitinka piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius. LITEKO duomenimis, už tokį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-903-921/2026 pareiškėjui P. V. yra paskirta 500 Eur dydžio bauda. Kadangi apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (analogiškų kaip ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje skundų teikimą) minėta teismo nutartimi jau yra paskirta bauda, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai baudos skyrimo apeliantui klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.