- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-16
- Bylos Nr.
- e2-663-934/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00066-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Neringa Švedienė, Žilvinas Terebeiza
- Trečiasis asmuo
- "RYWAL LT", Vilniaus miesto savivaldybės administracija, „Valakai"
- Kreditorius
- INVL Asset Management, "AUDIFINA"
- Atsakovas
- FERN Group
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rywal LT“ prašymą priimti papildomą nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rywal LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus uždarojo tipo profesionaliems investuotojams skirto privataus kapitalo investicinio fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“, valdomo uždarosios akcinės bendrovės „INVL Asset Management“, finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FERN Group“ nemokumo (bankroto) byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „FERN Group“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Iflas“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2026 m. kovo 12 d.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės prašymą dėl bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, ir klausimą išspręsti iš esmės – jo netvirtinti, taip pat priteisti iš kreditoriaus ir (arba) bendrovės nemokumo administratorės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas bankrutuojančios bendrovės bankroto byloje, panaikino ir šio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, grąžino pareiškėjai už atskirąjį skundą sumokėtą 60 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2026 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama priimti papildomą nutartį ir priteisti iš nemokumo administratorės arba iš bendrovės bankroto proceso administravimo lėšų pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidas (dokumento registracijos Nr. DOK–19899).
Pareiškėja nurodė, kad su 2026 m. gegužės 29 d. atskiruoju skundu pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius dokumentus, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje šio prašymo neišsprendė. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje konstatavo pareiškėjos atskirojo skundo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis – atsižvelgti į priežastis, dėl kurių kilo ši byla – nemokumo administratorė pateikė teismui tvirtinti finansinį reikalavimą, tačiau nepateikė jį pagrindžiančių dokumentų. Būtent dėl šios priežasties pareiškėja pateikė pagrįstą atskirąjį skundą, ginčydama neteisėtai patvirtintą finansinį reikalavimą. Pareiškėjai negali tekti neigiamos pasekmės bylinėjimosi išlaidų forma dėl to, kad nemokumo administratorė nesugebėjo tinkamai ir laiku įvykdyti jai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) JANĮ 41 straipsnio nustatytų pareigų. Todėl nemokumo administratorė privalo kompensuoti patirtas išlaidas.
Bendrovės nemokumo administratorė atsiliepime prašė netenkinti pareiškėjos prašymo priimti papildomą nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutarties motyvuojamosios dalies 42 punkte pasisakė dėl pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų. Be to, pareiškėja kelia visiškai naują reikalavimą priteisti išlaidas asmeniškai iš nemokumo administratorės, tačiau CPK 277 straipsnis leidžia išspręsti tik teismui anksčiau tinkamai pateiktą, tačiau neišspręstą klausimą. Be to, nagrinėjant atskirąjį skundą, nemokumo administratorė neturėjo pagrindo gintis nuo asmeniškai jai reiškiamo reikalavimo, todėl tokio klausimo išsprendimas tik papildomos nutarties priėmimo stadijoje pažeistų rungimosi, procesinio lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytam principus. Nėra pagrindo asmeninei nemokumo administratorės atsakomybei: procesinis trūkumas nesudaro tam pagrindo; ekonominis pareiškėjos argumentas, kad, priteisus išlaidas iš administravimo lėšų, sumažėtų kreditoriams tenkanti turto masė, nėra teisinis pagrindas perkelti šią prievolę nemokumo administratorei; nepagrįsta remtis CPK 93 straipsnio 4 dalimi – turi būti nustatytas netinkamas ar nesąžiningas procesinis elgesys, dėl kurio susidarė konkrečios išlaidos, ir motyvuotai įvertinta, kodėl galutiniu bylos rezultatu grindžiamas išlaidų paskirstymas būtų neteisingas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, o nustatė tik procesinį trūkumą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl prašymo priimti papildomą nutartį (ne)pagrįstumo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą. Vienas iš papildomo sprendimo priėmimo pagrindų – kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja su 2026 m. gegužės 29 d. atskiruoju skundu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: 60 Eur už atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 1 016,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atskirojo skundo parengimą (2026 m. birželio 5 d. atskirasis skundas Nr. DOK–80763). Pareiškėja pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2026 m. gegužės 29 d. žyminio mokesčio mokėjimo nurodymą; 2026 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INV-2026-05-29-00408 ir 2026 m. gegužės 29 d mokėjimo nurodymą, pagrindžiančius patirtas 1 016,40 Eur teisinės pagalbos išlaidas (2026 m. birželio 5 d. atskirojo skundo Nr. DOK-80763 priedai Nr. 2, 3).
Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, todėl prašo priimti papildomą nutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.
Pirma, priešingai negu teigia pareiškėja, Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutarties 42 punkte pasisakė dėl pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, konstatuodamas, kad „panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) byloje dalyvaujantiems asmenims klausimas nesprendžiamas. Tai galės būti padaryta ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą išnagrinėjus iš esmės, atsižvelgiant į išnagrinėjimo rezultatą.“ Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-219/2018, 13 punktas), o perdavus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas ir nevertinami <...> argumentai dėl <...> atstovavimo išlaidų atlyginimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-469/2020, 32 punktas). Antra, Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 5 dalies nuostatomis, grąžino pareiškėjai už atskirąjį skundą sumokėtą 60 Eur žyminį mokestį.
Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje pasisakė tiek dėl pareiškėjos patirtų atstovavimo išlaidų, tiek dėl žyminio mokesčio grąžinimo, todėl teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Nutarusi netenkinti prašymo priimti papildomą nutartį, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pareiškėjos samprotavimų, susijusių su CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymu, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių vertinimu bei prašymu priteisti jas iš nemokumo administratorės. Minėta (žr. šios nutarties 13 punktą), panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rywal LT“ prašymo priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.