Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Melasa rail“ vardu pateiktą O. S. (O. S.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti O. S. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Melasa rail“ vardu 2026 m. gegužės 6 d. pateiktą prašymą,

Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Melasa rail“ bankroto bylą, bendrovės nemokumo (bankroto) administratore paskyrė UAB „Rancas“.

Kauno apygardos teisme gautas UAB ,,Melasa rail“ atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarties, kuria UAB ,,Melasa rail“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 30 d. nutartimi nustatė apeliantei UAB ,,Melasa rail“ 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti atskirojo skundo trūkumą – sumokėti 57 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Apeliantė per teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumų nepašalino, todėl atskirasis skundas teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Dėl atsisakymo priimti 2026 m. gegužės 6 d. prašymą (DOK-10154) (ne)pagrįstumo

CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, jis yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. Pažymėtina, jog proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, įtvirtinti CPK 7 straipsnyje, taip pat reikalauja, kad ir patys dalyvaujantys byloje asmenys sąžiningai naudotųsi ir nepiktnaudžiautų jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateiktų teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis). Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti CPK 56 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys. Jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, tai šiame dokumente turi būti nurodyti duomenys apie atstovą, taip pat pridėti įrodymai, patvirtinantys atstovo įgaliojimus atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (CPK 111 straipsnio 4 dalis).

Kita vertus, kaip pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo išvadai, kad apelianto pateiktas akcininkų susirinkimo protokolas patvirtintų aplinkybę, jog O. S. paskirtas bendrovės vadovu nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. Priešingai nei argumentuoja apeliantas, vien minėtame akcininkų susirinkimo protokole nurodyta šio dokumento surašymo data (2025 m. rugpjūčio 12 d.) nėra pakankama padaryti tokią išvadą, nes akcininkų susirinkimo protokolas pasirašytas antrojo akcininko L. I. N. tik 2026 m. balandžio 27 d. Dokumentas (susitarimas) gali būti pripažintas sudarytu po abiejų jį sudariusių asmenų pasirašymo, taigi, vien apelianto akcininkų susirinkimo protokolo surašymas (dokumento parengimas) 2025 m. rugpjūčio 12 d. pats savaime nepatvirtina, kad apeliantui bendrovės vadovo įgaliojimai buvo suteikti nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d., atsižvelgiant į tai, jog antrojo akcininko parašas fiksuotas 2026 m. balandžio 27 d. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog turėjo įgaliojimus atstovauti UAB ,,Melasa rail“ teisme teikiant atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarties, kuria UAB ,,Melasa rail“ iškelta bankroto byla, bei kitus procesinius prašymus iki 2026 m. balandžio 27 d.

Apelianto nurodomų kitų aplinkybių visuma nepatvirtina, kad abu akcininkai turėjo valią dėl apelianto paskyrimo bendrovės direktoriumi būtent nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. Viena vertus, nors apeliantas nurodo, jog aplinkybę, kad akcininkų valia dėl direktoriaus paskyrimo susiformavo 2025 m. rugpjūčio 12 d. ir buvo nuosekliai palaikoma per visą ginčijamą laikotarpį patvirtina: 4 akcijų pirkimo–pardavimo sutartys (2025 m. rugpjūčio 12, 14, 15, 18 d.), 2025 m. rugpjūčio 16 d. dokumentų PDF paketo perdavimas antrajam akcininkui per WhatsApp programėlę, 2025 m. rugpjūčio 16 d. antrojo akcininko teigiama reakcija WhatsApp programėlėje, tačiau apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė nei akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, nei minėto akcininkų susirašinėjimo įrodymų. Kita vertus, pažymėtina, kad pagal CK 1.64 straipsnio 1 dalį, sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes, o pagal CK 1.64 straipsnio 3 dalį, tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo negali patvirtinti apelianto nurodyto argumento, nes jų dalykas – akcijų perleidimas, o ne naujo bendrovės vadovo paskyrimas. Aplinkybės, kad apeliantas 2025 m. rugpjūčio 16 d. perdavė L. I. N. dokumentų PDF paketą, o pastarasis per programėlę pateikė teigiamą reakciją žinute „nykštys į viršų“, įvertinus aplinkybę, kad akcininkų susirinkimo protokolas L. I. N. pasirašytas 2026 m. balandžio 27 d., negali būti laikomas aiškiu ir besąlygišku patvirtinimu, kad tokiu būdu L. I. N. išreiškė valią būtent dėl apelianto paskyrimo bendrovės vadovu nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. Nors apeliantas nurodo, kad L. I. N. 8 mėnesių laikotarpiu, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio mėn. iki 2026 m. balandžio mėn. nereiškė dėl jam pateikto dokumentų paketo prieštaravimų ar nesutikimo, tačiau ši aplinkybė, vadovaujantis CK 1.64 straipsnio 3 dalimi, negali būti laikoma patvirtinančia L. I. N. valią dėl apelianto paskyrimo bendrovės vadovu nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. Be to, Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartyje, be kita, nustatė, kad iš JAR išrašo duomenų su istorija matyti, jog JAR apeliantas O. S. fiksuotas kaip akcininkas (buvęs akcininkas) ir vienasmenis atstovas. Kitas akcininkas, turėjęs, kaip nurodo apeliantas, 80 proc. akcijų ir jas 2025 m. rugpjūčio 12, 14, 15 ir 18 d. perleidęs O. S., nėra (nebuvo) registruotas JAR, todėl nėra aišku, ar jis buvo akcininkas, kada juo tapo, kodėl šie duomenys neregistruoti JAR ir kt. Teismas, nesant pagrįstų įrodymų, o priešingai – JAR duomenims paneigiant apelianto nurodytus ir kvestionuotinus duomenis, pagrįstai konstatavo, kad apelianto pateikti duomenys vertintini kritiškai ir nesudaro pagrindo tinkamo bendrovės atstovavimo faktui nustatyti.

Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartyje taip pat nurodė, kad kvestionuoti pateiktus dokumentus dėl bendrovės vadovo leidžia ir aplinkybės, nustatytos Vilniaus miesto apylinės teismo civilinėje byloje Nr. e2-36244-1169/2025. Vilniaus miesto apylinės teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nustatė procesinių dokumentų trūkumus ir įpareigojo pateikti bendrovės atstovo O. S. įgaliojimus patvirtinančius dokumentus; pateikti ieškinį, kuriame būtų aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas; sumokėti žyminį mokestį. Šalindama trūkumus atstovavimo klausimu, UAB ,,Melasa rail“ (EPP sistemoje veikiant O. S.) 2025 m. rugpjūčio 25 d. pateikė teismui bendrovės vadovo B. H. pasirašytus dokumentus. Iš šios aplinkybės išplauktų, kad bendrovės direktoriumi buvo ne apeliantas, t. y. O. S., o B. H. (B. H.), nors šioje byloje apeliantas teikia akcininkų susirinkimo protokolą, tvirtindamas, kad jis vadovu buvo jau nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. Tokiu atveju lieka neaišku, kodėl O. S., būdamas vadovu nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d., šalindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nustatytus trūkumus, neteikė akcininkų susirinkimo protokolo duomenų dėl jo, kaip vadovo, įgytų teisių, o pasirinko pateikti B. H., kuris yra UAB ,,Melasa rail“ vadovu JAR registruotas asmuo, pasirašytą ieškinį. Atsižvelgdamas į paminėtą, Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartyje konstatavo, kad tokie duomenys sudaro pagrindą abejoti apelianto nurodytomis aplinkybėmis.

Byloje nesant įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad O. S. CPK 55 straipsnio, 56 straipsnio 2 dalies ar kitu teisiniu pagrindu turi teisę atstovauti UAB „Melasa rail“ interesams teisme, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti O. S. pateiktą prašymą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Apeliantas šios išvados pagrįstumo nepaneigė ir priešingai neįrodė.

Antra, įvertinus proceso eigą ir procesinį apelianto elgesį, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti prašymą, nepagrįstai netaikė prašymo trūkumų šalinimo instituto. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje apeliantui dar Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas nuo nutarties gavimo dienos pašalinti 2026 m. balandžio 9 d. prašymo (DOK-7896) trūkumus, be kita ko, pateikti teismui paaiškinimus dėl apelianto teisinio atstovavimo UAB ,,Melasa rail“ pagrindo (ir apimties), pateikti tai pagrindžiančius objektyvius rašytinius įrodymus. Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi UAB ,,Melasa rail“ prašymą (DOK-7896) laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad nebuvo pašalinti Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartyje nurodyti trūkumai, tarp jų – ir nepateikti apelianto teisę atstovauti bendrovę patvirtinantys įrodymai. Taigi, apeliantui jau buvo nustatyti tapataus turinio procesinių dokumentų trūkumai, tačiau apeliantas jų neištaisė, o teismo nutarties, kuria šie trūkumai pripažinti neištaisytais, apeliacine tvarka neskundė.

Be to, paminėtoje Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, be kita ko, apeliantas taip pat informuotas, kad akcininkų susirinkimo protokolas pateiktas ne valstybine kalba, kaip tai numatyta CPK 113 straipsnio 3 dalyje; taip pat minėtoje nutartyje pažymėta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1780-1167/2025 2025 m. liepos 14 d. nutartyje ieškovei (duomenys neskelbtini), kurios interesams atstovavo ir per EPP sistemą jos vardu dokumentus teikė O. S., buvo nurodyta pateikti užsienio kalba pateiktų dokumentų vertimą į valstybinę lietuvių kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis) ir išaiškinta, kad ieškovei teikiant dokumentus, parengtus ne valstybine lietuvių kalba, ir nepateikus įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto jų vertimo į lietuvių kalbą, ieškovei tenka procesinė rizika, kad pateikti įrodymai bus pripažinti neatitinkančiais teisėtumo (valstybinės kalbos) reikalavimo ir juos bus atsisakyta priimti (atsisakyta jais remtis). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-29287-1176/2025 konstatavo, jog kartu su pareiškimais nepateikti duomenys, patvirtinantys, jog O. S. yra (duomenys neskelbtini) ir UAB „Melasa Rail“ direktorius ir turi teisę vesti bylą šių juridinių asmenų vardu. Minėta nutartimi teismas netaikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto, nes pareiškimus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus civilinio proceso tvarka. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju UAB „Melasa rail“ vardu veikusiam O. S. tiek dėl tinkamo atstovavimo, tiek dėl dokumentų pateikimo valstybine lietuvių kalba jau buvo išaiškinta tiek šioje byloje priimtose 2026 m. balandžio 13 d. ir 2023 m. balandžio 23 d. nutartyse, tiek ir ankstesnėse kitų teismų nutartyse, todėl tokių dokumentų pateikimo teismui netinkamumas apeliantui buvo (turėjo būti) žinomas. Nepaisant to, apeliantas, žinodamas apie procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir neištaisęs šioje byloje teismo 2026 m. balandžio 13 d. ir 2026 m. balandžio 23 d. nutartyse nurodytų procesinių dokumentų trūkumų, vėl pateikė teismui 2026 m. gegužės 6 d. prašymą su tapačiais trūkumais.

Įvertinus paminėtų proceso eigos aplinkybių visumą ir apelianto procesinį elgesį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas ginčo prašymo, turinčio tų pačių trūkumų dėl tinkamo atstovavimo bendrovei nepagrįstumo, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių prašymo priėmimą ir trūkumų šalinimą, pažeidimų, nes UAB „Melasa rail“ vardu veikusiam apeliantui, tiek dėl tinkamo atstovavimo, tiek dėl dokumentų pateikimo valstybine lietuvių kalba jau buvo išaiškinta tiek šioje byloje priimtose 2026 m. balandžio 13 d. ir 2023 m. balandžio 23 d. nutartyse, tiek ir ankstesnėse kitų teismų nutartyse, todėl tokių dokumentų pateikimo netinkamumas teismui apeliantui buvo žinomas (negalėjo būti nežinomas).

Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta pirmiau, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, įtvirtinti CPK 7 straipsnyje, reikalauja, kad dalyvaujantys byloje asmenys sąžiningai naudotųsi ir nepiktnaudžiautų jiems priklausančiomis proceso teisėmis, rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateiktų teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu dėl pažeistų teisių gynimo visų pirma suponuoja atitinkamą paties apelianto procesinį elgesį. Asmuo realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jeigu jis laikysis įstatymais nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos, kurie yra privalomi visiems besikreipiantiems į teismą asmenims, taip pat ir apeliantui (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111, 114, 135 straipsniai). Apeliantas, nekeisdamas savo elgesio ir kas kartą pakartotinai teikdamas teismui procesinius dokumentus, turinčius tų pačių trūkumų, negali būti laikomas sąžiningai besinaudojančiu jam priklausančia procesine teise kreiptis į teismą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, kad teismui atsisakius priimti jo 2026 m. gegužės 6 d. prašymą, prieš tai nenustačius termino pašalinti prašymo trūkumus, buvo pažeista apelianto teisė į teisminę gynybą, laikytini nepagrįstais.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrinant paminėtą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens atstovavimą teisme, atsisakymą priimti procesinį dokumentą, paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, tinkamai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas faktines procesines aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.