Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1273-1151/2025 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. J. (A. J.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teismas patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal jo priėmimo metu buvusią situaciją ir pagal apeliantės apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

Išraše apie fizinio ar juridinio asmens areštuotą turtą informacijos apie atsakovo turtui taikomą areštą duomenų nėra, ieškovės turtui taikomas areštas – areštuota jos sutuoktiniui iš darbinės veiklos gaunamų pajamų, priklausančių ieškovei, dalis.

Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė, o atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Pagal antstolių informacinės sistemos registro duomenis, iš atsakovo vykdomosiose bylose išieškojimai nevykdomi (išskyrus nutarties, priimtos šioje byloje dėl laikino išlaikymo vaikui, vykdymą), o iš ieškovės vykdomosiose bylose vykdomas išieškojimas išieškotojų UAB „Julianus Inkaso“, UAB „GelvoraSergel“, BIGBANK AS filialo, UAB „4finance“ naudai.

Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas nepilnametės dukters K. J. išlaikymui 2023 metais sumokėjo 222 Eur, 2024 metais – 1 700 Eur.

Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteisto išlaikymo įsiskolinimo už 2022-2024 metus dydžio, ieškovei teigiant, kad jį nustatant buvo padarytos matematinės skaičiavimo klaidos ir jis nepagrįstai sumažintas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės vaikui mokamos išmokos dydžiu, be to, šią išmoką atimant tik iš atsakovui tenkančios išlaikymo dalies.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nepilnamečiui vaikui ir dėl tėvų teikiamo išlaikymo (ne)mažinimo valstybės mokamų išmokų vaikui dydžiu

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Kaip teisingai nurodo apeliantė, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Taigi, ar yra pagrindas iš tėvų priteistino viso išlaikymo dydį mažinti pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis išmokomis vaikui kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai pagal toje byloje nustatytas aplinkybes apie tėvų turtinę padėtį.

Minėta, kad šioje byloje nustatyta, kad, nors atsakovas yra darbingas, dirba ir gauna nuolatines ir didesnes už vidutinį darbo užmokestį pajamas, tačiau turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, įsipareigojimus bankui už įsigytą butą, kuriam taikoma hipoteka, kito vertingo neįkeisto turto neturi. Ieškovė dirbo, tačiau jos pajamos buvo artimesnės MMA, nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę, turi dar vieną išlaikytinį, gyvena pas savo tėvus, kurie, kaip pati nurodo, teikia jai ir vaikams paramą. Šioje vietoje pažymėtina, kad pagal minėto įstatymo nuostatas mokamos išmokos vaikui paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl darytina išvada, kad vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir tos poreikių dalies nereikia tenkinti tėvams. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms apie vaiko tėvų turtinę padėtį, pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad vaiko tėvų turtinė padėtis nėra tokia gera, kad iš jų priteistino vaiko būtinus poreikius užtikrinantis išlaikymo dydis turi būti priteistas nemažinant viso išlaikymo dydžio valstybės vaikui mokamos išmokos dydžiu.

Teismas nustatė, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti reikalingas 800 Eur išlaikymas, kiekvieno iš tėvų dalis išlaikyme yra vienodo dydžio ir apeliaciniu skundu šios teismo nustatytos išvados neginčijamos. Nustatyta, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui buvo 73,50 Eur, nuo 2022 m. birželio 1 d. – 80,50 Eur, nuo 2023 m. - 85,75 Eur, nuo 2024 m. – 96,25 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko išmokos dalis išlaikymo įsiskolinime iš viso sudaro 3 066 Eur, kiekvienam iš vaiko tėvų tenkanti išlaikymo dalis – 1 533 Eur (3 066 Eur / 2). Apeliacinės instancijos teismas tokiems skaičiavimams iš dalies nepritaria, nes universali išmoka vaikui 2022 metams buvo paskaičiuota tik pagal 73,50 Eur mėnesinį dydį, nors nuo 2022 m. birželio 1 d. universalios išmokos vaikui dydis padidėjo iki 80,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, išmokų vaikui dydis 2022 metais sudarė 924 Eur (73,50 Eur x 6 mėn. = 441 Eur) + (80,50 x 6 mėn. = 483 Eur) vietoje pirmosios instancijos teismo klaidingai apskaičiuotų 882 Eur, 2023 metais ir 2024 metais - atitinkamai 1 029 Eur ir 1 155 Eur. Taigi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. nepilnametei šalių dukrai buvo skirta 3 108 Eur išmokų, atitinkamai kiekvienam iš vaiko tėvų tenkanti dalis teiktino išlaikymo sumoje yra 1 554 Eur. Kadangi atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 2022-2024 metais jo apskaičiavimui imant MMA sudarė 11 346 (22 692 Eur/2, 31 nutarties punktas), tai atsakovo įsiskolinimas, atėmus jam tenkančią vaiko išmokos dalį (1 554 Eur), sudarytų 9 792 Eur. Kadangi atsakovas 2023 metais vaiko išlaikymui sumokėjo 222 Eur, o 2024 m. – 1700 Eur, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priteistino iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydis turi būti padidintas nuo 6 358 Eur iki 7 870 Eur.

Į pagrindinius apeliacinio skundo arguemntus atsakyta. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimo dalį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamoje teismo sprendimo dalyje pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taiko materiakines ir procesinės teisės normas, įskaitant ir CK 3.194 straipsnio 1 dalies, 2.200 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo terminą ir pagrindus, tačiau neteisingai apskaičiavo iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, kurį, kaip aukščiau nutartyje nurodyta, yra pagrindas padidinti iki 7 870 Eur. Dėl nurodytų pagrindų apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama teismo sprendimo dalis pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. B. sumokėjo 110 Eur dydžio žyminį mokestį, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovei atidėjo 220 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Taip pat ieškovė pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 1 546 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas, sutinka, jog ieškovė už pareikštus 4 savarankiškus reikalavimus, jei nuo dalies reikalavimų apmokestinimo žyminiu mokesčiu nebūtų atleista, turėjo sumokėti iš viso 791 Eur. Tokia išvada daroma, nes neturtiniai reikalavimai, už kuriuos ieškovė turėjo sumokėti žyminį mokestį, ieškinio padavimo metu (dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo) pritaikius indeksavimą buvo apmokestinami 220 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (110 Eur x 2 neturtiniai reikalavimai, CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė buvo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Įstatymui nenumatant atleidimo nuo žyminio reikalavimo sumokėjimo, už šiuos reikalavimus iš viso turėtų būti mokamas 571 Eur žyminis mokestis (108 Eur + 463 Eur = 571 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei tvarka reglamentuojama CPK 96 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Aukščiau nurodyta, kad ieškovė buvo atleista iš viso nuo 571 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, šių bylinėjimosi išlaidų dalį valstybei yra pagrindas priteisti iš atsakovo. Iš keturių ieškovės reikštų reikalavimų pilna apimtimi buvo patenkinti trys, t. y. 75 proc. ieškinio reikalavimų. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tankinamas 38,25 proc., o vertinant jį visų keturių reikalavimų kontekste (atsižvelgiant, kad kiekvienas iš 4 ieškinio reikalavimų sudaro 25 proc.) apie 10 proc. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš viso buvo patenkinta apie 85 proc. ieškinio reikalavimų dalis, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei jos sumokėtą žyminio mokesčio dalį bei žyminio mokesčio dalį valstybei, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista.

I. B., minėta, sumokėjo 110 Eur dydžio žyminį mokestį, likusios dalies (110 Eur) sumokėjimas buvo atidėtas iki 2025 m. kovo 31 d. Duomenų apie tai, kad ieškovė likusią 110 Eur žyminio mokesčio dalį būtų sumokėjusi, nėra, todėl iš atsakovo iš viso valstybės naudai yra priteistini 391,85 Eur ((571 Eur - 110 Eur)) x 85 proc. = 391,85 Eur).

Iš ieškovės valstybei priteistini likę 15 proc. atmestų ieškinio reikalavimų nuo atidėto sumokėti 110 Eur žyminio mokesčio – 16,50 Eur (110 Eur x 15 proc. = 16,50 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 84 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo ieškovei priteistina likusi sumokėto 110 Eur žyminio mokesčio dalis proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 82,50 Eur (110 Eur x 85 proc. = 82,50 Eur).

Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pateikė įrodymus apie šioje byloje patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti parengiant ieškinį ir už atstovavimą teisme, kurios pagal 2024 m. gruodžio 19 d., 2025 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitas sudaro 1 546 Eur ir kurios neviršija Rekomendacijų 8.2. 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Todėl iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų reikalvimų daliai priteisiama 1 314 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 546 x 85 proc). Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

CPK 80 straipsnio 4 dalis numato, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

Ieškovė apeliaciniu skundu nesutiko su teismo priteistu 6 358 Eur išlaikymo įsiskolinimo dydžiu ir prašė jį padidinti iki 9 424 Eur, taigi, ginčijama suma 3 066 Eur. Nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą apeliantė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dydis būtų 69 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas2 straipsnis).

Kadangi apeliacinėje instancijoje tenkinama apie 84 proc. apeliacinio skundo reikalavimų (7870 Eur x 100 / 9424 Eur), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 58,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų atlyginimo ieškovei klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas ir paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

,,priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 870 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už 2022-2024 metus;

priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 366,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas;

priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 391,85 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 85 ct) bylinėjimosi išlaidas;

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo sprendimo dalį nepalikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.