Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį areštu 30 parų;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Iš jo nukentėjusiajam A. L. buvo priteista 2373,68 Eur turtinei žalai ir 3800 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti 6173,68 Eur dydžio žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. M. prašo: jį išteisinti pagal BK 284 straipsnį; už nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą sumažinti iki 3 mėnesių; jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą sumažinti iki 1 metų; nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti atmesti, o jam priteistą neturtinę žalą sumažini iki 1000 Eur. Esminiai apeliacinio skundo argumentai :

Teismas nukentėjusiajam A. L. iš nuteistojo P. M. priteisė aiškiai per didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgus į nuteistojo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį apimtį, paties nukentėjusiojo smurtinius veiksmus, kurie akivaizdžiai peržengė būtinosios ginties ribas, nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti turi būti sumažinta iki 1000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu teismo nuosprendžiu ir apeliacinio skundo motyvais, apeliacinės instancijos teisme atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, t. y. papildomai apklaususi liudytojus E. M. bei L. Š., kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė P. M. padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo byloje surinktus įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai kvalifikavo nuteistojo veikas ir skyrė jam teisingą bausmę. Be to, kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai išsprendė ir nukentėjusiojo A. L. pareikštą civilinį ieškinį.

Visų pirma kolegija pažymi, kad klausimas dėl būtinosios ginties ar jos ribų viršijimo buvo keliamas dar ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nuteistasis P. M. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus su pareiškimu pradėti tyrimą dėl galimos A. L. nusikalstamos veikos prieš jį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad šiame savo pareiškime jis teigė, kad nukentėjusysis jam sudavė kumščiu į veidą ir jam parkritus ant grindinio, ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į veidą, pataikydamas į nosį. Prokurorė 2025 m. liepos 18 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą pagal šį nuteistojo pareiškimą nutraukė pripažinusi, kad A. L. veiksmuose buvo nustatyta jo baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, numatyta BK 28 straipsnio 2 dalyje, t. y. būtinoji gintis. Šis prokurorės nutarimas nebuvo skundžiamas, jis jau įsiteisėjęs, todėl dar kartą vertinti prokurorės jau ištirtas bei įvertintas aplinkybes, kolegija nemato pagrindo.

Byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad A. L. buvo nustatyti odos nubrozdinimai, poodinė kraujosruva ir minkštųjų adinių patinimas nosies srityje, nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimas dešinės plaštakos srityje, dešinės plaštakos 5-o delnakaulio lūžis, odos nubrozdinimai kairio kelio srityje, kairės pėdos 1-o piršto srityje. Visi šie sužalojimai padaryti įvykio metu, kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant ranka, atsitrenkiant į tokį paviršių, ar panašiai. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam konstatuotas dėl jam padarytų nosies kaulų ir dešinės plaštakos 5-o delnakaulio lūžių. Sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu į veidą, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu į dešinės plaštakos sritį, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu į kairio kelio sritį ir mažiausiai 1 trauminiu poveikiu į kairės pėdos sritį. Negalima atmesti galimybės, kad A. L. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti „smūgiuojant, kritimo, griovimo metu, susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksnius“, tam sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja. Specialistė taip pat neatmetė galimybės, kad sužalojimai dešinės plaštakos srityje galėjo atsirasti „smūgiuojant kumščiais“, sužalojimai nosies srityje – „spardant, suduodant kietu daiktu“, sužalojimai kairio kelio ir kairės pėdos 1-o piršto srityje – „pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus“. Tai yra ji patvirtino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje atlikti šį tyrimą nurodytomis aplinkybėmis.

Apeliantas skunde beveik kategoriškai teigia, kad nukentėjusysis A. L. dešinės plaštakos 5-o delnakaulio lūžį patyrė mušdamas P. M., tačiau nepataikė jam ir susižalojo jo delnui atsitrenkus į kietą paviršių (aikštelės asfaltą, bortelį). Tačiau, tai tėra tik niekuo nepatvirtinta apelianto prielaida, nes nei jis pats apklaustas ne kartą, nei nukentėjusysis tokių jo delnakaulio sužalojimo aplinkybių nenurodė. Nukentėjusysis A. L. neneigė, kad ir jis gindamasis bei siekdamas nuraminti P. M. sudavė jam smūgius ranka į veido sritį, bet kad būtų muštynių metu kumščiu ar delnu pataikęs į asfaltą, bortelį, tokių jo parodymų nėra. Bet tiek A. L., tiek ir P. M. iš esmės nuosekliai pasakojo, kad jie grūmėsi abu, abu sudavinėjo vienas kitam smūgius ir abu buvo sužaloti. Teismo medicinos specialistė nustatė, kad dešinės plaštakos 5-to delnakaulio lūžis buvo padarytas 1 trauminiu poveikiu į dešinės plaštakos sritį. Tos pačios išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog apžiūros (duomenys neskelbtini) ligoninėje metu A. L. dešinės rankos nugariniame plaštakos paviršiuje buvo rasta pakankamai masyvi, 4 x 8 dydžio žalsvai geltonos spalvos poodinė kraujosruva, kas rodo buvus smūgį į šią vietą, o kartu ir pagrindžia išvadą, kad į šią kūno vietą buvo smūgiuojama. Tai atitinka ir faktines bylos aplinkybes, kad nukentėjusysis šį sužalojimą galėjo patirti dengdamasis nuo P. M. jam suduodamų smūgių kumščiu. Labai realu, kad jam nustatyti odos nubrozdinimai kairio kelio srityje ir kairės pėdos 1-o piršto srityje galėjo gautis ir griūnant ar jiems tęsiant grumtynes pagriuvus ant kieto paviršiaus, juolab, kad A. L. pagal jo paties bei L. Š. parodymus, iš savo automobilio išlipo be batų. Tačiau, ką pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, jei P. M. nebūtų išprovokavęs grumtynių su nukentėjusiuoju, šis nebūtų patyręs ir jam nustatytų sužalojimų. Visiškai nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad daugiausia smūgių A. L. jam sudavė tuomet, kai jis buvo pargriautas, o nukentėjusysis buvo jam iš viršaus, nes jis prieštarauja tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojos L. Š. parodymams, kad abu jie sudavinėjo smūgius vienas kitam.

Kolegija visiškai pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo P. M. elgesį sąlygojo chuliganiškos paskatos – jis elgėsi įžūliai, grumtynės sukėlė dėl mažareikšmės dingsties, ant praktiškai nepažįstamo nukentėjusiojo supykęs už tai, kad šis nepaisė jo noro garsiai klausytis muziką, buvo paprašytas atsiskaityti ir paragintas išlipti iš automobilio. Todėl nekyla jokių abejonių, kad chuliganiškai elgdamasis ir įvykio metu padarydamas nukentėjusiajam A. L. sužalojimus, teismo medicinos specialisto kvalifikuotus kaip atitinkančius nesunkų jo sveikatos sutrikdymą, P. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą visuomet būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024 ir kt.). Be to, įžūlūs veiksmai gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.). BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022 ir kt.). Be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-7-62-489/2015, 2K-159-976/2021, 2K-85-495/2025).

Šioje byloje nustatyta, kad P. M. sukėlė grumtynes viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, gyvenamojo namo kieme. Grumtynių metu jis pradėjo naudoti ir pakankamai intensyviai naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, padarydamas jo sveikatai reikšmingus sužalojimus. Muštynių, kurias nuo pat pradžių stebėjo liudytoja L. Š., metu tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusysis A. L. vartojo necenzūrinę leksiką (liudytoja ją įvardino „vyriškais“ žodeliais), nukentėjusiajam sulaužius nosį, jam buvo „paleistas“ kraujas, kurio, kaip paminėjo ta pati liudytoja, buvo labai daug, jis bėgo gausiais pliūpsniais. L. Š. taip pat parodė, kad ji pirmą kartą gyvai matė taip mušant žmogų, įvykis ją šokiravo, buvo nemalonu tai matyti. Be to, grumtynių metu buvo nežymiai apgadintas svetimas turtas – kieme stovėjęs liudytojo E. M. automobilis. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme šis liudytojas parodė, kad paties įvykio nematė, bet kadangi buvo praviri langai į kiemą, išgirdo kieme šurmulį. Išėjo pasižiūrėti ir pamatė, kaip konfliktavo jo kaimynas P. ir nematytas asmuo. Jie abu rėkavo vienas ant kito, jau nesimušė. Apžiūrėjęs automobilį pamatė įlenktą galinį sparną. Atvažiavo policija, jį apklausė. Tie asmenys prieš tai, jam pasirodė, grūmėsi, nes kažkuris iš jų kraujavo. P. po įvykio jam pervedė 100 Eur. Kai jis išėjo į kiemą, be jo daugiau asmenų nebuvo. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad įvykio metu P. M. elgėsi įžūliai, jo veiksmais buvo sukeltos BK 284 straipsnyje numatytos pasekmės – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Tokie jo veiksmai pilnai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, kvalifikuoti teisingai.

Apelianto ginčijamas bendras A. L. suduotų 15 smūgių skaičius kvalifikuojant jo veikas pagal BK 138 ar 284 straipsnius nėra aktualus, nes tai nėra būtinieji ar šias veikas kvalifikuojantys požymiai. Smūgių skaičius tokiu atveju nebent rodo didesnį nuteistojo įžūlumo laipsnį, jo pavojingumą ar jo didesnę nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, visuomenės rimčiai ir viešajai tvarkai.

Kolegija taip pat atmeta skundo argumentą, jog byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad įvykio metu A. L. nuteistojo P. M. buvo ištemptas iš automobilio, nes A. L. iš jo išlipo pats. Tačiau, visų pirma, P. M. ir nėra nuteistas už tai, kad ištempė nukentėjusįjį iš automobilio – jis nuteistas už tai, kad tempė jį iš automobilio. Būtent tokius nuteistojo veiksmus nurodė nukentėjusysis apklausų metu – pagal jo parodymus, P. M. išlipęs iš karto griebė už vairuotojo durelių, atidarė ir tempė jį (nukentėjusįjį) iš mašinos. Kadangi nenorėjo iš jos išgriūti, jis pats iškėlė kojas ir atsistojo, o tada kaltinamasis iš karto trenkė į veidą. Šie jo parodymai buvo nuoseklūs, jais netikėti pagrindo nėra. Liudytoja L. Š. parodė tiksliai nemačiusi, kaip taksistas išlipo iš automobilio.

Nuteistasis P. M. skunde nurodo, kad apylinkės teismas jam galėjo skirti ir minimalią 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei galutinės bausmės vykdymą galėjo atidėti minimaliam 1 metų laikui. Jokių argumentų, pagrindžiančių tokius jo prašymus, jis skunde nenurodė, todėl tenkinti tokius visiškai nemotyvuotus apelianto prašymus kolegija nemato jokio pagrindo.

Skirdamas bausmes nuteistajam P. M. tiek už atskiras veikas, tiek galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas visų pirma atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Buvo nustatyta tik pakankamai reikšminga jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Teismas taip pat įvertino ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas BK nuostatas – padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, apelianto kaltės formą ir rūšį, stadiją, jo asmenybę. P. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, viena kurių yra nesunkus nusikaltimas, kita – apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnis). Abi veikos tyčinės, baigtos, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Teismas įvertino tai, kad apeliantas savo kaltę pripažino tik iš dalies, yra laikomas neteistu (2 t., b. l. 1 – 18), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 19-22), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 23-24, 189), turi nepilnamečių vaikų (2 t., b. l. 190-191), pas psichiatrą nesilankė, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas. Prie šios nuteistojo charakteristikos kolegija dar papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis P. M. už įvairias veikas buvo ne kartą teistas užsienyje, ir kas aktualu, kelios iš šių veikų buvo padarytos jam esant neblaiviam. Tokie faktai apie nuteistąjį atitinka liudytojos L. Š. parodymus, kad P. M. dar iki įvykio dažnai vartojo alkoholį, kas neabejotinai turėjo įtakos ir privedė jį prie nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteistas šiuo nuosprendžiu. Apibendrindama kolegija daro išvadą, kad skirdamas bausmes P. M., apylinkės teismas BK reikalavimų nepažeidė, bausmės teisingos, jas mažinti kolegija pagrindų nenustatė.

Apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, P. M. paskirtos gautinės subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, be intensyvios priežiūros, ir skyrė jam įpareigojimus : 1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir 4) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas atsižvelgė į tai, kad jis dirba, turi mažamečių vaikų, į tai, kad jis nėra itin gerai charakterizuojamas, bet pripažino, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti ir neskyrus laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai. Su tokiais argumentais ir esmine apylinkės teismo išvada kolegija visiškai sutinka ir jai pritaria. Papildomai įvertinus tai, kad nuteistasis vieno įvykio metu padarė dvi nusikalstamas veikas, sudarančias nusikaltimų sutaptį, kolegija pripažįsta, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas nuteistajam nustatytas tinkamai, trumpinti jį iki apelianto prašomo nėra nei pagrindo, nei būtinumo.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies ir iš nuteistojo P. M. priteisė jam 2373,68 Eur turtinei ir 3800 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos bendros 6173,68 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Apeliantas prašo ieškinio dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos nepriteisti, nes ne jis atsakingas už jo dešinės plaštakos 5-ojo delnakaulio lūžį, dėl kurio jis buvo laikinai nedarbingas, arba priteistą 2373,68 Eur sumą sumažinti įvertinus, kad į tokias jo negautas pajamas nebuvo įtrauktos išlaidos kurui, mokesčiai valstybei, automobilio eksploatacijos išlaidos. Taip pat apeliantas prašo iki 1000 Eur sumažinti iš jo priteistą sumą nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, nes prieš jį ir pats nukentėjusysis pakankamai intensyviai smurtavo ir jį sužalojo aiškiai peržengdamas būtinosios ginties ribas. Kolegija ir šiuos apelianto reikalavimus pripažįsta nepagrįstais.

Apylinkės teismas, nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo pripažinęs pagrįstu pilna apimtimi, o jo prašytos neturtinės žalos dydį nuo 5000 Eur sumažinęs iki 3800 Eur, nuosprendyje nurodė esminius savo sprendimo argumentus ir motyvus, ir kolegijos vertinimu, padarė išvadas, kurios atitinka tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos kriterijus, jos atlyginimo sąlygas ir pagrindus, tiek nukentėjusiojo pateiktus jam padarytą turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus (kvitą dėl 85 Eur sumokėjimo už gipso nuėmimą bei gydytojo ortopedo-traumatologo konsultaciją, 2288,68 Eur jo per nedarbingumo laikotarpį negautas pajamas patvirtinančią oficialią 2024 m. jo gautų pajamų deklaraciją bei kitus papildomus dokumentus). Kolegija sutinka, kad nukentėjusiajam priteista 2373,68 Eur turtinė žala yra įrodyta, ji nėra aiškiai per didelė ir dėl to neteisinga. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų mažinti nuteistojo P. M. neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį ir jam sukeltų neigiamų pasekmių apimtį, bei pripažino, kad klausimas dėl būtinosios ginties šiuo atveju yra išspręstas ir nebuvo nustatytas joks A. L. panaudotos būtinosios ginties viršijimas. Apelianto negautos pajamos už beveik 1,5 mėnesio yra apskaičiuotos iš esmės teisingai. Kolegija čia pažymi, kad nukentėjusiojo negautose pajamose ir yra jo išlaidos už kurą, automobilio eksploatavimą bei jo turėti sumokėti mokesčiai, todėl juos įvertinus kažkaip tai mažinti negautų pajamų dydį nėra jokio pagrindo. Kalbant apie nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį teismo nuosprendyje nurodyti labai išsamūs motyvai, atsižvelgta tiek į P. M. veikų pavojingumą, tiek į jam sukeltas neigiamas pasekmes, tiek ir į paties nuteistojo turtinę padėtį. Kolegija visiškai sutinka, kad priteista suma atitinka tiek įstatyme numatytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tiek ir teismų praktiką panašiose baudžiamosiose bylose. Mažinti pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas sumas tiek jo patirtai turtinei, tiek ir neturtinei žalai atlyginti, apeliacinio skundo argumentais kolegija nemato pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.