Panevėžio apygardos teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2026 m. vasario 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2025 m. gegužės 23 d. Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 19419928 sąlygas dėl Paskolos sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių; priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo I. M. 4 885,80 Eur negrąžintą kreditą, 229,29 Eur palūkanas, 5,92 Eur delspinigius, 55,49 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurias sudaro 22 proc. metinės palūkanos, paskaičiuotos pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 19 d. iki 2026 m. sausio 5 d., 22 procentų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2026 m. sausio 6 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2031 m. rugsėjo 18 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 3 647,97 Eur sumos, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 824,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 761,67 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2025 m. gegužės 23 d. sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 5 494,51 Eur paskolą (5 000 Eur paskolos suma ir 494,51 Eur Paskolos sutarties sudarymo mokestis) 76 mėnesių terminui. Paskola atsakovui suteikta naudojantis ieškovės administruojama internetine sutelktinio finansavimo platforma „finbee.lt“. Suteikdama atsakovui kreditą, ieškovė įskaitė 494,51 Eur Paskolos sutarties sudarymo mokestį į ieškovės banko sąskaitą, o 5 000 Eur paskolos sumą tiesiogiai pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas tinkamai sutartinių įsipareigojimų nevykdė, mokėjimų pagal Paskolos sutartį neatliko. Ieškovė 2025 m. gruodžio 4 d. išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriuo informavo atsakovą apie įsiskolinimą ir suteikė 14 dienų terminą (iki 2025 m. gruodžio 18 d.) pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Per pranešime nurodytą terminą įsiskolinimas nebuvo padengtas, todėl ieškovė nuo 2025 m. gruodžio 19 d. Paskolos sutartį vienašališkai nutraukė ir 2025 m. gruodžio 19 d. raštu informavo apie tai atsakovą.

Spręsdamas dėl kreditingumo vertinimo, teismas nustatė, kad ieškovė nurodė, jog ji tinkamai atliko atsakovo kreditingumo vertinimą – patikimuose šaltiniuose patikrino iš atsakovo surinktą informaciją ir pagal gautus duomenis atitinkamai įvertino atsakovo galimybes sudaryti paskolos sutartį. Byloje pateiktas dokumentas (kreditingumo vertinimo skaičiuoklė), patvirtinantis, kad kreditorė vertino atsakovo kreditingumą, t. y. pateiktame dokumente paskaičiuotos vidutinės atsakovo pajamos, esami kreditoriniai įsipareigojimai, nurodyta prašomos paskolos mėnesinė įmoka. Atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes bei esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė, prieš sudarydama Paskolos sutartį, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą.

Spręsdamas dėl negrąžinto vartojimo kredito, teismas nurodė, kad ieškovė suteikė atsakovui 5 494,51 Eur vartojimo kreditą, tačiau atsakovas Paskolos sutartyje nustatytais terminais sutartinių įsipareigojimų nevykdė, mėnesinių įmokų pagal Paskolos sutarties grafiką nemokėjo, per raginime nustatytą terminą pradelstų prievolių neįvykdė ir Paskolos sutarties pažeidimų nepašalino, todėl ieškovė, vadovaudamasi Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 8.9, 8.10 punktais, Paskolos sutartį vienašališkai nutraukė. Pagal ieškovės pateiktus duomenis negražinto vartojimo kredito likutis – 4 885,80 Eur. Atsakovas nepateikė duomenų, kad iki šio sprendimo priėmimo su ieškove būtų atsiskaitęs. Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl Paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo. Paskolos sutarties sąlygos, nustatančios sutarties nutraukimo tvarką ir pagrindus, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 19 straipsnio nuostatas. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, ieškovės reikalavimą priteisti 4 885,80 Eur negrąžintą kreditą pripažino pagrįstu.

Spręsdamas dėl pelno mokėjimo palūkanų iki Paskolos sutarties nutraukimo, teismas iš Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų nustatė, kad atsakovas įsipareigojo mokėti Paskolos sutartyje numatytas 22 proc. dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal Paskolos sutartį kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2031 m. rugsėjo 18 d. Iš į bylą pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad per visą Paskolos sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas turėjo sumokėti 4 321,04 Eur palūkanas. Nuo 2025 m. spalio 19 d. iki 2025 m. gruodžio 18 d. (iki Paskolos sutarties nutraukimo dienos) mokėtina palūkanų suma – 268,70 Eur, kuri priteisiama ieškovei iš atsakovo.

Spręsdamas dėl Paskolos sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių, teismas nurodė, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos www.finbee.lt operatorė, įtraukta į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą ir jos veiklai taikytini VKĮ reikalavimai. Ieškovės atlygį sudaro 494,51 Eur Paskolos sutarties sudarymo mokestis ir 165 Eur Paskolos sutarties administravimo mokestis. Bendra ieškovės atlygio suma yra 659,51 Eur (494,51 Eur + 165 Eur), o iš šios sumos Paskolos sutarties sudarymo mokestis sudaro 75 proc. (494,51 Eur / 659,51 Eur × 100). Taigi, ši ieškovės atlygio dalis viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintinomis įmokomis, ribą, t. y. 25 proc.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovė su ieškiniu pateikė duomenis apie 2025 m. gegužės 23 d. iki 2025 m. gruodžio 19 d. atliktas investicija, iš kurių, matyti, kad nors koinvestuotos sumos procentine išraiška siekia 16,83–19,57 proc., tačiau ieškovė investicijas (koinvesticijas) yra atlikusi ne į visas sudarytas paskolos sutartis, kaip to reikalauja teisinis reguliavimas (pvz. 2025 m. liepos mėnesį sudarytos 787 paskolos sutartys, ieškovės koinvestuotos – 783 sutartys; 2025 m. spalio mėnesį sudarytos 718 sutartys, ieškovės koinvesticijos atliktos į 712 sutarčių, 2025 m. lapkričio mėnesį sudarytos 594 paskolos sutartys, koinvestuota 591 sutartis; 2025 m. gruodžio mėnesį sudarytos 479 paskolos sutartys, ieškovės koinvestuotos 477 sutartys). Ieškovė neginčija aplinkybės, kad ne į visas paskolas investavo įstatymo nustatytą procentinę dalį, ir tai vertina, kaip mažareikšmiškumą, argumentuodama tuo, jog koinvestavimas automatizuotas, neinvestuota į nedidelę dalį paskolų dėl techninių kliūčių. Vis tik, teismas vertino, kad ieškovė, neinvestuodama į kai kurias paskolos sutartis ir (ar) investuodama mažiau nei 12 proc., neįvykdė įstatyme nustatyto reikalavimo ir nepagrindė teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą išlygą egzistavimo. Teisinis reguliavimas jokių išimčių ir (ar) išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima nukrypti nuo investavimo (koinvestavimo) apimčių nenustato. Ieškovės investavimas (koinvestavimas) į visas paskolos sutartis mažesne apimtimi nei nustato įstatymas nėra vienkartinis ar atsitiktinis, priešingai, yra sistemingas ir periodiškai pasikartojantis, todėl nėra pagrindo to laikyti mažareikšmiškumu. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių ieškovės argumentus, kad įstatymo nustatyto dydžio investicijos neatliktos dėl techninių kliūčių. Ta aplinkybė, kad koinvestavimas, ieškovės teigimu, vyksta automatiniu būdu, neatleidžia ieškovės, siekiančios pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išlyga, nuo pareigos investuoti ne mažiau nei 12 proc. bendros vartojimo kredito (paskolos) sumos į kiekvieną paskolos sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovė šios sąlygos neįvykdė, ir nustatydama atlygį, viršijantį 25 proc. ribą, pažeidė imperatyvią VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatą, todėl Paskolos sutarties sąlygos dėl sutarties sudarymo mokesčio pripažįstamos negaliojančiomis nuo Paskolos sutarties sudarymo momento.

Teismas akcentavo ir tai, kad Paskolos sutarties administravimo mokestis (165 Eur) sudaro 25 proc. viso ieškovės atlygio sumos (165 Eur / 659,51 Eur × 100). Nei portalo naudojimosi sutartyje, nei Paskolos sutartyje nėra detalizuojama administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarka. Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodoma, kad administravimo mokestis sudaro 0,07 proc. ir yra mokamas kas mėnesį. Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos skiltyje „Su vartojimo kredito sutartimi susijusios išlaidos“ yra nurodoma: „Administravimo mokestis – 0,07 proc. (skaičiuojamas nuo paskolos likučio per mėnesį)“.

Teismas darė išvadą, kad pagal Paskolos sutartį, sutarties administravimo mokestis buvo skaičiuojamas ne proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, kaip to reikalauja VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis, bet proporcingai nuo paskolos gavėjo negrąžintos paskolos likučio. Kitaip tariant, buvo pasirinkta įstatymui prieštaraujanti Paskolos sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo bazė. Toks sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo modelis yra nenaudingas kredito gavėjui (vartotojui), nes kredito gavėjas pradinėje sutarties vykdymo stadijoje privalo mokėti didesnį sutarties administravimo mokestį nei turėtų mokėti tuo atveju, jei sutarties administravimo mokestis būtų skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir Paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties administravimo mokesčio.

Spręsdamas dėl negautų pajamų, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys sutarė dėl konkrečios palūkanų normos ir apibrėžė palūkanų dydį, kurį atsakovas turėjo padengti už visą Paskolos sutarties galiojimo laikotarpį (4 321,04 Eur). Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys Paskolos sutartyje paskolos (vartojimo kredito) grąžinimo terminą numatė iki 2031 m. rugsėjo 18 d. Aptariamu atveju ieškovė už sutartą mokestį suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Paskolos sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Paskolos sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo Paskolos sutarties vykdymo atveju. Teismas vertino, kad pagal Paskolos sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Paskolos sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė pagrindė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą. Paskolos sutarties nutraukimo dieną (2025 m. gruodžio 19 d.) nesumokėtos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos sudarė 268,70 Eur. Tuo atveju, jeigu Paskolos sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 20 d. iki Paskolos sutarties termino pasibaigimo dienos (2031 m. rugsėjo 18 d.) atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei dar 3 647,97 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Paskolos sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Paskolos sutarties terminui neviršytų nurodytos 3 647,97 Eur sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei 55,49 Eur negautas pajamas (palūkanas), apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 19 d. iki 2026 m. sausio 5 d., ir 22 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2026 m. sausio 6 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2031 m. rugsėjo 18 d.) nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Negautos pajamos Paskolos sutarties termino pasibaigimo dieną (2031 m. rugsėjo 18 d.) negali viršyti 3 647,97 Eur sumos.

Spręsdamas dėl netesybų, teismas pagal į bylą pateiktos delspinigių apskaičiavimo lentelės duomenis nurodė, kad perskaičiavus apskaičiuotas sumas neįskaitant ieškovės paskaičiuotų Paskolos sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių, ieškovei už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 18 d. iki 2025 m. gruodžio 18 d. priteisiama 5,92 Eur delspinigių ((8,54 Eur x 0,05 proc. x 91 d. = 0,39 Eur) + ((32,16 Eur + 89,42 Eur) x 0,05 proc. x 61 d. = 3,71 Eur) + ((32,77 Eur + 88,83 Eur) x 0,05 proc. x 30 d. = 1,82 Eur)).

Spręsdamas dėl sumokėtų sumų perskaičiavimo, teismas nurodė, kad iš Paskolos sutarties mokėjimo grafiko matyti, kad per visą Paskolos sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 494,51 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 468,51 Eur (nesumokėtą Paskolos sutarties sudarymo mokesčio dalį). Taigi, atsakovo sumokėta Paskolos sutarties sudarymo mokesčio dalis – 26 Eur (494,51 Eur – 468,51 Eur). Iš Paskolos sutarties mokėjimo grafiko taip pat matyti, kad per visą Paskolos sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 165 Eur administravimo mokestį. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 151,59 Eur (nesumokėtą administravimo mokesčio dalį). Taigi, atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 13,41 Eur (165 Eur – 151,59 Eur) administravimo mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad Paskolos sutarties sąlygos dėl administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio pripažintos negaliojančiomis, darytina išvada, jog bendra atsakovo nepagrįstai sumokėta ieškovei suma yra 39,41 Eur (26 Eur + 13,41 Eur). Ieškovei atsakovo nepagrįstai sumokėta suma (39,41 Eur) mažinama priteistinų palūkanų suma – iki 229,29 Eur (268,70 Eur – 39,41 Eur). Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteisiama 4 885,80 Eur negrąžintos paskolos, 229,29 Eur palūkanų, 5,92 Eur delspinigių, 55,49 Eur negautų pajamų (palūkanų), apskaičiuotų nuo 2025 m. gruodžio 19 d. iki 2026 m. sausio 5 d., ir 22 proc. dydžio negautų pajamų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos (2026 m. sausio 6 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2031 m. rugsėjo 18 d.) nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, neviršijant 3 647,97 Eur sumos.

Spręsdamas dėl procesinių palūkanų, teismas nurodė, kad atsakovui uždelsus atsiskaityti ir ieškovei prašant, iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 8 824,47 Eur sumos (4 885,80 Eur + 229,29 Eur + 5,92 Eur + 55,49 Eur + 3 647,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad ieškovė šioje byloje patyrė 819 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 214 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose bei 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, yra ženkliai mažesnės. Todėl ieškinį patenkinus iš dalies (8 824,47 Eur priteista suma x 100 / 9 484,43 Eur prašyta priteisti suma = 93 proc.), ieškovei iš atsakovo priteisiamos 761,67 Eur (819 x 93 / 100) bylinėjimosi išlaidos.