- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- e2-345-467/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00267-2025-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- G. Č. Investicijos
- Atsakovas
- Turanijus
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G. Č. Investicijos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G. Č. Investicijos“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G. Č. Investicijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Turanijus“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumažinimo,
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,G. Č. Investicijos“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Turanijus“ (toliau – ir atsakovė) dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumažinimo, prašydama: sumažinti buto kainą nuo 749 000 Eur iki 584 000 Eur ir pakeisti 2025 m. vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 ir 4.2.1 papunkčius, kuriais nustatyta, jog „Bendra Daiktų kaina yra 750 000 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt tūkstančių Eur)“, „Daikto1 kaina – 749 000 Eur (septyni šimtai keturiasdešimt devyni tūkstančiai Eur)“, bei nustatyti, kad pagal sutarties 4.1 ir 4.2.1 papunkčius: „Bendra Daiktų kaina yra 585 000 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt penki tūkstančiai Eur), „Daikto1 kaina – 584 000 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt keturi tūkstančiai Eur)“; priteisti iš atsakovės 165 000 Eur permoką ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ar esančias pas trečiuosius asmenis 165 000 Eur sumai. Grįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, įrodančios atsakovės nesąžiningumą. 2026 m. sausio 19 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. J. M. pateikė duomenų, kurie įrodo atsakovės atliktus nesąžiningus veiksmus. Atsakovei nuslėpus ir neatskleidus informacijos apie pastato sienos ir stogo defektus, liko neatskleista informacija, turėjusi esminę reikšmę apsisprendimui dėl preliminarios sutarties sudarymo. Aplinkybė, kad pareiškimas bendraturčiams apie parduodamą turtą buvo pateiktas vėliau nei paskelbtas skelbimas apie turto pardavimą ir tik praėjus mėnesiui po preliminariosios sutarties sudarymo, rodo, jog atsakovė, sudarydama preliminariąją sutartį, žinojo ar turėjo pagrindą manyti ir suprato, kad kiti bendraturčiai pageidaus pirkti parduodamą turtą ar jo dalį, tačiau šios aplinkybės tyčia nenurodė pirkėjui. Be to, atsakovė nevykdo ūkinės veiklos, jos vadovas naudą gauna iš anksčiau bendrovėje sukaupto nekilnojamojo turto realizavimo. Atsakovės direktorius bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis persikėlė gyventi į užsienį. Notaro depozitinėje sąskaitoje esančios atsakovės lėšos (350 000 Eur) yra vienintelis ieškovei žinomas atsakovės turtas. Egzistuoja reali rizika dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba negalimumo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB ,,G. Č. Investicijos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, todėl ieškinį laikė preliminariai pagrįstu.
Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto nuostatų taikymo aktualios aplinkybės dėl atsakovės nesąžiningumo turint sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį bylos nagrinėjimo eigoje tam, kad ieškinio tenkinimo atveju nebūtų galimybės nukreipti išieškojimą į jos turtą ir kt. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė aplinkybes dėl, ieškovės vertinimu, nesąžiningų atsakovės veiksmų dar iki sutartinių santykių pradžios.
Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė turėjo turtą, kurį perleido (perleidžia, ketina perleisti) tretiesiems asmenims, sudaro sandorius, apsunkinančius savo turtą naujomis prievolėmis ir pan., turint tikslą išvengti tikėtinai ieškovės naudai priimtino teismo sprendimo įvykdymo.
Teismo vertinimu, aplinkybės, kad atsakovė nevykdo ūkinės komercinės veiklos, jos vadovas išvykęs gyventi į užsienį, vadovas naudą gauna iš anksčiau sukaupto nekilnojamojo turto realizavimo, yra nurodytos iš esmės deklaratyviai. Ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės apie tikėtinus atsakovės akcininkų veiksmus išsimokant dividendus ir priimant sprendimus dėl bendrovės likvidavimo nurodomos remiantis subjektyvia ir tik ieškovės spėjimais grindžiama pozicija, nesudarančia pagrindo spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad atsakovės veikla susijusi ne vien su nekilnojamojo turto nuoma, kaip nurodo ieškovė, tačiau jos veikla yra platesnės apimties, t. y. nekilnojamojo turto operacijos už atlygį arba pagal sutartį; nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas; nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla. Gyventojų registro duomenimis atsakovės vadovo M. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovės socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų skaičius – 3, įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bendrovė neturi.
Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog egzistuoja antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „G. Č. Investicijos“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ar esančias pas trečiuosius asmenis, 165 000 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas nepagrįstai reikalavo įrodyti konkrečius atsakovės veiksmus, nukreiptus į sprendimo nevykdymą. Ieškovei pateikus duomenis apie ankstesnį atsakovės nesąžiningą (neteisėtą) elgesį, tokie duomenys turėjo būti vertinami sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir nesąžiningo elgesio rizikos egzistavimo.
Liudytojo parodymai ir ankstesni atsakovės veiksmai patvirtina atsakovės nesąžiningumą: sudarant preliminariąją sutartį su kitu pirkėju buvo nuslėpti pastato defektai ir informacija apie bendraturčių teises, o vėliau nepagrįstai pasilikta dalis avanso, nors turėjo būti taikomos kitokios sutarties sąlygos. Riziką, kad atsakovė gali siekti išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtina atsakovės veiksmai dėl turtinės naudos gavimo pažeidžiant sutarties ir įstatymo reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Nustačius, kad atsakovė turi realias galimybes ateityje apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, egzistavo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas atsakovės ankstesnius nesąžiningus veiksmus vertino izoliuotai ir jų nesusiejo su rizika, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.
Atsakovė, neturėdama nekilnojamojo turto, faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, o ieškovės žiniomis jos turtą sudaro tik piniginės lėšos. Nustačius atsakovės veiksmų, siekiant materialinės naudos, neatitikimą sąžiningo elgesio standartui, egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovė gali siekti išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovė UAB „Turanijus“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai atsikirtimai:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad egzistuoja grėsmė būsimam galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškovės prašyme pateikta pozicija nėra pakankama spręsti būtent apie atsakovės nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Grėsmė sprendimo įvykdymui turi būti aktuali ir reali bylos nagrinėjimo metu, o ne grindžiama retrospektyviomis, nuo ginčo atsietomis aplinkybėmis.
Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sprendimo neįvykdymo rizika siejama būtent su tikslingais atsakovo veiksmais, nukreiptais į turto sumažinimą, paslėpimą ar perleidimą po to, kai jam tapo žinoma apie galimą reikalavimą. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta ir ieškovė jų neįrodinėja.
Ieškovės argumentai dėl atsakovės turto perleidimo, nuostolingos veiklos ar galimo bendrovės likvidavimo yra ne tik hipotetiniai, tačiau ir neparemti objektyviais įrodymais. Aktualūs duomenys apie atsakovės finansinę būklę rodo, kad jos finansinė padėtis ilgą laiką yra stabili, ji turi reikšmingą nuosavą kapitalą ir ilgalaikį turtą, o jos įsipareigojimų lygis nėra didelis. Tai paneigia prielaidą, kad atsakovė siektų slėpti ar mažinti savo turtą.
Ieškovės teiginius apie grėsmę būsimo galimai palankaus sprendimo įvykdymui paneigia tai, kad likusią 350 000 Eur sandorio sumą, vadovaujantis 2025 m. vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties nuostatomis, ieškovė yra sumokėjusi ne atsakovei, o į notaro sąskaitą. Kilus ginčui, notaras sulaikė šios sumos išmokėjimą ir tai užtikrina ieškovės reikalavimus.
Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja išskirtinis atvejis, jog pagal pateiktus įtikinamus argumentus bei konkrečius duomenis (įrodymus) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bet nenustatė antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimo.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliantės vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes ieškovė pateikė duomenis apie ankstesnį atsakovės nesąžiningą (neteisėtą) elgesį. Be to, atsakovė, neturėdama nekilnojamojo turto, faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, jos turtą sudaro tik piniginės lėšos. Taigi egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovė gali siekti išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė jau pirmiau šioje civilinėje byloje buvo pateikusi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nustatęs, kad ieškovė nepateikė atsakovės nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-756-1097/2025 Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Šiose nutartyse teismai įvertino ieškovės argumentus dėl atsakovės nesąžiningumo bei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Dalis šių argumentų ieškovės pateikti ir pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliantė teigia, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes ankstesni atsakovės veiksmai, tą patvirtino liudytojas teismo posėdžio metu, rodo jos nesąžiningą elgesį. Be to, esama padėtis, kai atsakovė iš esmės veiklos nevykdo, jos vadovas persikėlė gyventi į užsienį, o vienintelis atsakovės turtas yra notaro depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos už ieškovei perleistą turtą, kurias atsakovė gali pervesti tretiesiems asmenims, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovė ir šiuo metu elgiasi nesąžiningai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės pateiktus argumentus ir įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra įrodyta. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia šios išvados ir nesudaro pagrindo nuspręsti dėl apskųstos teismo nutarties neteisėtumo.
Teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022).
Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį teisme dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumažinimo ir permokos grąžinimo. Ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos faktinės aplinkybės apie ankstesnį (iki sutartinių santykių pradžios) atsakovės nesąžiningą elgesį ir atliktus veiksmus, kuriuo ieškovė įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesudaro pakankamo pagrindo laikyti jas pakankamomis sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šioje proceso stadijoje, spręsdamas tik laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, teismas iš esmės nevertina ir nenustatinėja, ar atsakovė sudariusi turto perleidimo sandorį, iš tiesų buvo nesąžininga. Dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų (elgesio) (ne)sąžiningumo teismas nuspręs tik įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus, tačiau vien tik nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovė turėtų nesąžiningų ketinimų paslėpti, perleisti ar įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, t. y. pabloginti savo turtinę padėtį tiek, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui iškiltų grėsmė. Juolab atsakovės veiklos nevykdymas, vadovo gyvenamosios vietos pakeitimas ir (ar) nekilnojamojo turto neturėjimas tokių aplinkybių nepatvirtina.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio galimos perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pvz., ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-713-330/2024 19 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo, išvada, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti padaryta tik atsižvelgus į tokių aplinkybių visumą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų apie atsakovės atliktus, atliekamus veiksmus, kurie leistų padaryti išvadą apie egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Byloje nepateikus duomenų apie atsakovės atliekamus, ketinamus atlikti, sandorius, prisiimamus naujus įsipareigojimus, turint tikslą išvengti tikėtinai ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, negalima pripažinti atsakovės elgesį nesąžiningu bei egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nepateikė duomenų tikėtinai pagrindžiančių sąmoningą atsakovės siekį pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad būtų išvengta išieškojimo iš jos turto pagal galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.
Laikinosios apsaugos priemonės ir jų apimtis parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Nurodyti proceso teisės principai, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 straipsniai). Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-768/2008).
Byloje nustatyta, kad Kauno m. 24-ojo notarų biuro notaras 2025 m. birželio 30 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą kilus tarp šalių ginčui ir sulaikė likusios ieškovės pagal 2025 m. vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį į notaro depozitinę sąskaitą sumokėtos 350 000 Eur sandorio sumos mokėjimą atsakovei.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų apeliacinės instancijos teismas nustato, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-28725-1126/2025 pareiškėjos UAB „Turanijus“ patikslintą skundą dėl notaro veiksmų atmetė. Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-310-924/2026 Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šiuo atveju notaro depozitinėje sąskaitoje esančios ieškovės atsakovei už perleidžiamą turtą sumokėtos piniginės lėšos iš esmės užtikrina ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje būtų perteklinis ir pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus.
Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kaip prielaida laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.