- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2-713-330/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00207-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- K. T., V. P., D. T.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovams K. T., V. P., D. T., atstovaujamam įstatyminės atstovės V. T., Ą. T., atstovaujamam įstatyminės atstovės V. K., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams K. T., V. P., D. T., atstovaujamam įstatyminės atstovės V. T., ir Ą. T., atstovaujamam įstatyminės atstovės V. K., prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) tarp ieškovo D. K. ir M. T. 2022 m. balandžio 2 d. sudarytą beprocentinę paskolos sutartį dėl 180 000 Eur paskolos, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms; taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovui D. K. solidariai iš atsakovų K. T., V. P., D. T. ir Ą. T. 180 000 Eur; priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą pinigų sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas); priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas paaiškino, kad tarp jo ir M. T. 2022 m. balandžio 2 d. buvo sudaryta beprocentinė paskolos sutartis (toliau – ir Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovas perdavė M. T. 180 000 Eur, o M. T. įsipareigojo tokią pačią pinigų sumą grąžinti ieškovui. Paskolos sutarties šalys susitarė, kad paskola suteikiama 3 (trejiems) metams. Paskolos gavėjas M. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Pagal (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo duomenis mirusiojo M. T. palikimą priėmė atsakovai K. T. (M. T. brolis), V. P. (M. T. motina), D. T. (M. T. sūnus). Ieškovo turimais duomenimis, M. T. turėjo dar vieną nepilnametį vaiką, įstatyminį ir testamentinį įpėdinį Ą. T.
3. Ieškovas nurodė, jog paskola viršijo 3 000 Eur sumą, paskolos sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatas ginčijama Paskolos sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma. Atsižvelgiant į tai, kad sudaryta Paskolos sutartis yra tik rašytinės formos, laikytina, jog ji prieštarauja imperatyvioms CK 6.871 straipsnio 4 dalies normoms.
4. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų K. T., V. P., D. T. ir Ą. T. paveldėtą M. T. turtą, įskaitant šį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini) uždraudžiant bet kokį atsakovų paveldėto M. T. turto nuosavybės perleidimą arba apsunkinimą prievolėmis, įsipareigojimais, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
5. Ieškovas nurodė, kad jo turimais duomenimis, atsakovai planuoja išvardintą ir kitą paveldėtą M. T. turtą parduoti, vos tik atsiradus tokiai galimybei (kol kas nebuvo galima to padaryti, nes nėra suėjęs paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo terminas). Pasak ieškovo, daliai M. T. paveldimo turto jau yra rastas pirkėjas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas nurodė, kad nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl nutarė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.
8. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė dėl ieškinio sumos dydžio savaime nepatvirtina rizikos, jog būsimas teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas. Atsakovų nesąžiningo elgesio, kuris būtų nukreiptas į siekį išvengti ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ieškovas neįrodė, todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovas D. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad ieškovas perdavė M. T. 180 000 Eur. Tokia piniginė suma atsakovams – fiziniams asmenims – savo dydžiu yra reikšminga, o tai sąlygoja poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų paveldėtą M. T. turtą.
9.2. Atsakovai M. T. palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą apyrašą, todėl už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu. Siekiant išsaugoti ginčo situacijos status quo (padėtį, kuri yra), būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai K. T. ir V. P. prašo ieškovo skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Vien argumento dėl didelės ieškinio sumos, ieškovui nepateikus įrodymų, leidžiančių spręsti, kad yra reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nepakanka konstatuoti antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimą.
Šalies argumentai
10.2. Apelianto skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, esą atsakovai planuoja parduoti paveldėtą M. T. turtą, nepateikiant tokią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo pagrindais apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).
13. Teismo atliktas ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimas ieškovo atskirajame skunde nekvestionuojamas. Susipažinus su ieškiniu bei ieškovo pateiktais duomenimis, nėra objektyvių prielaidų manyti, jog ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar, kad jis pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Skundžiamos nutarties teisingumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, tad dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo plačiau nepasisako.
14. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįstų reikalavimų pareiškimas, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Kaip jau minėta, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo, be kita ko, turi pagrįsti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia ne tik būtinumą pagrįsti egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo taip pat turi pagrįsti, jog būtent jo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės padės išvengti grėsmės tinkamam sprendimo, jeigu jis būtų palankus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiam asmeniui, įvykdymui.
16. Analizuojamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad ieškovas grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui grindžia išimtinai ieškinio sumos reikšmingumu atsakovams, o tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad ieškinio sumos dydis atsakovams – fiziniams asmenims – yra reikšmingas, be to, po M. T. mirties jo palikimą atsakovai (palikėjo įpėdiniai) priėmė pagal apyrašą, o šios aplinkybės liudija apie egzistuojantį poreikį išsaugoti status quo, taikant laikinąsias apsaugos priemones.
18. Pasisakydamas dėl šių skundo argumentų, apeliacinis instancijos teismas pirmiausia išaiškina, kad CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis, teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika (grėsmė). Šis klausimas gali būti tinkamai išspręstas tik išanalizavus ir įvertinus konkrečios faktinės situacijos aplinkybes.
19. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio galimos perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021 ir joje nurodyta teisminė praktika). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo, išvada, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti padaryta tik atsižvelgus į tokių aplinkybių visumą.
20. Nagrinėjamu atveju daugiau objektyvaus turinio aplinkybių, išskyrus ieškinio sumos dydį, kaip pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, ieškovas nenurodė. Duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų galimą nesąžiningumą, jų siekį išvengti galimo nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, tuo tikslu perleidžiant, įkeičiant, kitaip apsunkinant turtą, ar kitais būdais sąmoningai bloginant savo turtinę padėtį, arba realiai bandant atlikti tokio pobūdžio nesąžiningus veiksmus, ieškovas nepateikė. Nors ieškovas teigia, kad atsakovai surado pirkėją turtui, kurį paveldės po M. T. mirties, šis teiginys nepagrįstas įrodymais. Apeliantas taip pat pažymi, kad atsakovai turtą priėmė pagal apyrašą, tačiau tai niekaip nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo, siekiant išvengti ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Įpėdinių teisė priimti palikimą pagal turto apyrašą numatyta įstatyme (CK 5.53 straipsnis), todėl ta aplinkybė, kad atsakovai, tarp kurių yra nepilnamečių asmenų, palikimą priėmė pagal turto apyrašą, neįrodo jų siekio perleisti paveldimą turtą tikslu išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį (įvykdymą) iš esmės apsunkinti.
23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas prašo restitucijos taikymo pagrindu 180 000 Eur jam priteisti iš atsakovų solidariai. Skolininkų daugetas yra aplinkybė, reikšminga vertinant ne tik ieškovo pareikštus reikalavimus, bet ir sprendžiant, ar pagal konkrečios bylos aplinkybes yra rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias solidariems skolininkams pareikštų reikalavimų įvykdymą, turi būti įvertinami visų solidariųjų skolininkų veiksmai santykyje su galima grėsme teismo sprendimo įvykdymui. Analizuojamu atveju ieškovas pareikštų reikalavimų kontekste tokią grėsmę sieja tik su atsakovų teisiniu statusu (fiziniai asmenys) ir ieškinio sumos dydžiu, tačiau tokios aplinkybės, kaip pirmiau jau akcentuota, nesudaro pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
24. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, negali būti lemiančia priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
25. Tuo pačiu pažymėtina, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio ir jų masto, teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio sumą bei reikalavimų pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Šie principai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui užtikrinti. Šiuo atveju ieškinio reikalavimui, kurio suma yra 180 000 Eur, ieškovas prašo taikyti viso turto, kuri atsakovai paveldi (paveldės) po M. T. mirties, areštą (įskaitant septyniolikos vienetų nekilnojamojo turto areštą). Teismo vertinimu, nesant duomenų, kokios sudėties ir kokios vertės turtą atsakovai paveldi (paveldės), prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (po palikėjo mirties viso likusio ir atsakovų paveldėtino turto areštavimas), netaikytinos ir dėl to, kad tokio masto apsaugos priemonių taikymu gali būti pažeisti pirmiau aptarti teisės principai.
21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos ir pagrįstai nutarė, jog toje proceso stadijoje nebuvo pagrindo manyti, kad atsakovų veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Šios išvados pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.