Utenos apylinkės teismo sprendimas

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė teikia šilumą ir karštą vandenį UAB „NT 7“ nuosavybės teise priklausančiam turtui. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, UAB „NT 7“ nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad su atsakove rašytinė sutartis dėl paslaugų teikimo nebuvo sudaryta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis Nr. 3K-3-3/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartis Nr. 3K-3-280/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-21 nutartis Nr. 3K-3-591/2012). Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.384 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, jog tarp šalių egzistuoja energijos tiekimo sutartis.

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė netinkamai vykdė prievoles – už jai priklausančiam turtui teikiamas paslaugas nuo 2025-12-01 iki 2026-01-31 laiku nemokėjo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, skolos neginčija, laikytina, jog su prašoma priteisti suma sutinka, todėl turi sumokėti ieškovei 1357,37 € įsiskolinimą už suteiktas paslaugas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Kai abi sutarties šalys verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė laiku neatsiskaitė, todėl iš jos priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1357,37 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2026-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.