Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Petro Janulio (toliau- Prokuroras) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 16 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr.e1-786-783/2026, kurioje I. C. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 straipsnio 2 dalyje, perduota Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai (Biržuose).

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Biržai) prokuroras Petras Janulis 2026 m. liepos 15 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokuroras pareiškime nurodė, kad įtariamasis I. C., 2026 m. birželio 27 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) ant pėsčiųjų tilto per Širvėnos ežerą, turėdamas tikslą atvirosios vagystės būdu užvaldyti svetimą turtą, matant R. Z., nuo kaklo nutraukdamas jam priklausančią auksinę grandinėlę 1820 Eur vertės, šią grandinėlę atvirai pagrobė ir padarė nukentėjusiajam R. Z. 1820 Eur turtinę žalą, t.y. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Prokuroras prašė, skirti I. C. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dirbti, o darbo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. sausio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 MGL (2000 Eur) baudos bausme.

Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 16 d. nutartimi ( toliau-skundžiama nutartis), baudžiamoji byla, kurioje I. C. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, perduota Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai. Teismas nurodė, kad nors byloje yra 2026 m. liepos 14 d. surašytas kaltinamojo I. C. įsipareigojimas per vienerius metus laiko atlyginti padarytą žalą, tačiau, sudaryto konkretaus susitarimo dėl žalos atlyginimo su civiliniu ieškovu byloje nėra, o toks nekonkretus įsipareigojimas negali būti laikomas tinkamu perduodant bylą kartu su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo, nes jis negali būti įtrauktas į teismo baudžiamojo įsakymo rezoliucinę dalį kaip įpareigojimas atlyginti padarytą turtinę žalą. Be to, nėra jokių duomenų, kad šis įtariamojo įsipareigojimas realiai bus įvykdomas įvertinus, I. C. jau turimus įsipareigojimus. Teismo manymu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytas įsipareigojimas atlyginti žalą turėtų būti konkretus ir sudarytas rašytine forma su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu), o ne vienasmenis, niekuo realiai nepagrįstas kaltinamojo pasižadėjimas apklausoje ar atskirame lape, apie kurį, tikėtina, civilinis ieškovas net nežino ir neaišku, ar pritartų tokiam kaltinamojo įsipareigojimui.

Skundu Prokuroras prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams Kupiškyje sprendimo priėmimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 9 toliau-BK ) 420 straipsnio 1 dalį. Nurodo tokius argumentus:

Nesutinkama, kad byloje nėra I. C. įsipareigojimo atlyginti žalą, nes yra 2026 m. liepos 14 d. surašytas I. C. įsipareigojimas per vienerius metus laiko nuo sprendimo priėmimo dienos atlyginti nukentėjusiam R. Z. jo nusikalstama veika padarytą 1820 Eur turtinę žalą. Iš įtariamojo I. C. apklausos protokolo matyti, kad jis sutiko padarytą turtinę žalą j bandyti atlyginti dalimis, per vienerius metus laiko, nuo sprendimo priėmimo datos. Tai yra kaltininko įsipareigojimas atlyginti padarytą turtinę žalą.

Apylinkės teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą pagal pateiktą pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti, ar šie duomenys laikytini įrodymais ar ne, ir kokius faktus šie įrodymai įrodo ar paneigia, taip pat, remdamasis atlikta analize, teismas turi priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą, tą numato BPK 420 straipsnio 1 dalis, kuri cituojama skunde.

Teismui nustačius, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kilusios abejonės šalinamos nagrinėjimo teisme metu, priimant nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme. Tokią situaciją reglamentuoja BPK 423 straipsnis. Šiuo atveju bylos grąžinimas prokurorui būtų neekonomiškas ir neracionalus, prieštarautų operatyvumo principui. Bylos nagrinėjimas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese vyksta laikantis BPK XXXI skyriaus pirmojo skirsnio taisyklių, o remiantis BPK 242¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms, teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką.

Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir, net ir būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-1-696/2016).

Apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išvardintos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad surašant prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, trukdantis bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Perdavus baudžiamąją bylą prokurorui būtų pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio nuostatos ir vilkinamas bylos nagrinėjimas.

Skundas tenkinamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs Prokuroro skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 16 d. nutartis yra nepagrįsta ir priimta netinkamai pritaikius baudžiamojo proceso normas reglamentuojančias teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą.

Bylos nagrinėjimas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese vyksta laikantis BPK XXXI skyriaus pirmojo skirsnio taisyklių. BPK 420 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais.

BPK 423 straipsnis numato, kad byla teisėjo iniciatyva gali būti perduota nagrinėti teisme tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo metu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, prokuroras 2026 m. liepos 14 d., vadovaudamasis BPK 418 straipsnio 3 dalimi įtariamajam I. C. pranešė apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškino proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418 – 425 straipsniuose. Pranešime nurodė, kad įtariamajam sutikus su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroras kreipsis su pareiškimu į teisėją, siūlydamas įtariamajam už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dirbti, o darbo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Sutinkamai su BK 64¹ str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dirbti, o darbo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BPK 64 str. 1, 2 d., šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su 2025-01-23 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 MGL (2000 Eur) baudos bausme, visiškai sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dirbti, o darbo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

I. C. su tokiu Prokuroro siūlymu sutiko. Jis tą pačią dieną, t.y. 2026 m. liepos 14 d. parašė įsipareigojimą atlyginti nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui R. Z. 1820 Eur žalą per vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Taigi nustatyta, kad prokuroras įvykdė visus reikalavimus, kurie numatyti BPK 419 straipsnyje, pareiškime asmeniui pareikštas kaltinimas aiškus, suprantamas ir teisiškai pagrįstas, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismui priimant baudžiamąjį įsakymą, o dėl pareiškimo turinio nekyla kliūčių teisingo sprendimo priėmimui. Teismų praktikoje, vertinant ar baudžiamoji byla gali būti užbaigta teismui priimant baudžiamąjį įsakymą taip pat yra akcentuojama, kad pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pirmosios instancijos teismui yra BPK 420 straipsnyje numatytų galimų priimti procesinių sprendimų krypties orientyras bei esminis šių procesinių sprendimų ribas nustatantis kriterijus, todėl tiek pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek ir jame asmeniui pareikštas kaltinimas privalo būti aiškus, suprantamas ir teisiškai pagrįstas. ( Lietuvos apeliacinio teismo 2024-01-31 nutartis Nr.e1S-16-1020/2024).

Aptariamu atveju abejonių dėl kaltinimo aiškumo nekilo ir pirmos instancijos teismui, nes esminių priekaištų dėl I. C. inkriminuotos nusikalstamos veikos bei jos teisinio vertinimo ir prokuroro pareiškimo turinio teismas neturėjo. Iš ginčijamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas suabejojo tuo, kad byloje nėra konkretaus I. C. susitarimo su civiliniu ieškovu R. Z. dėl žalos atlyginimo. Anot skundžiamos nutarties, toks nekonkretus įsipareigojimas, kuriame užfiksuotas nekonkretus pažadas atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą, negali būti laikomas tinkamu perduodant bylą kartu su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo ir negali būti įtrauktas į baudžiamojo įsakymo rezoliucinę dalį, nes nepakankamai yra ginami nukentėjusiojo interesai.

Apygardos teismas tokiems skundžiamos nutarties motyvams nepritaria. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjęs R. Z. nurodė, kad dėl vagystės patyrė 1820 turtinę žalą, pageidavo pareikšti ieškinį, ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. liepos 8 d. pareiškė 1820 Eur civilinį ieškinį ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Įtariamasis I. C. 2026 m. liepos 14 d. duodamas parodymus kaltę dėl auksinės grandinėlės vagystės pilnai pripažino, nuoširdžiai galėjosi, negalėjo paaiškinti savo elgesio motyvų, pripažino, kad anksčiau teistas ir nesumokėjęs teismo paskirtos 2000 Eur baudos. Jis nurodė, kad bandys padarytą turtinę žalą atlyginti dalimis dirbdamas pavienius darbus ir parašė įsipareigojimą atlyginti nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui 1820 Eur žalą per vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos.

Aptartas BPK 419 straipsnis nedetalizuoja, kokia forma prokuroro pareiškime turi būti nurodytas ir teismui pateiktas įtariamojo įsipareigojimas atlyginti žalą, t.y. ar gali būti vienašališkas įtariamojo įsipareigojimas ar jo rašytinis susitarimas su nukentėjusiuoju, tam kad teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, galėtų spręsti dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio patenkinimo. Nors sutiktina, kad šiuo atveju teismui nebuvo pateikta nukentėjusiojo pozicija ar jis sutinka gauti žalos atlyginimą per vienerius, t.y. nėra rašytine forma toks įtariamojo įsipareigojimas suderintas su nukentėjusiuoju, o nagrinėjamoje byloje apylinkės teismui kilusios abejonės iš tiesų svarbios, tačiau įstatyme, t. y. jau minėtoje BPK 423 straipsnio 1 dalyje, yra numatytas ir tokio pobūdžio abejonių pašalinimo būdas – bylos nagrinėjimas teismo posėdyje pagal bendrąsias teisminio nagrinėjimo taisykles (tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, teismas priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme).

Taigi, apygardos teismo vertinimu, iš bylos medžiagos ir prokuroro pareiškimo dėl baudžiamojo priėmimo nustačius, kad I. C. nėra pradėjęs mokėti baudos pagal 2025 m. sausio 23 d. baudžiamąjį įsakymą, nedirba, verčiasi atsitiktiniais darbais, neturi turto ir stabilaus pragyvenimo šaltinio ir nėra nukentėjusiojo sutikimo dėl žalos jam atlyginimo per vienerius metus, bei esant abejonių ar įtariamasis sugebės per vienerius metu atlyginti žalą, tokių abejonių pašalinimui ir nukentėjusiojo pozicijos išsiaiškinimui, pirmos instancijos teismas, vadovaujantis BPK 423 straipsniu, privalėjo bylą perduoti nagrinėti teisme teisėjo iniciatyva. Apygardos teismas sutinka su skundo argumentu, kad baudžiamojo proceso įstatymas apibrėžia esminius baudžiamojo proceso pažeidimus kaip tam tikrus BPK reikalavimų pažeidimus, kurie neleidžia teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą. Tuo tarpu baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui dėl teismo abejonių, o ne dėl esminio proceso pažeidimo, kuris gali būti pašalintas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismui tiriant ir vertinant įrodymus, pažeidžia baudžiamosios bylos nagrinėjimo greitumo principo nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į visa tai, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui dėl to, kad pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas nesilaikant BPK 419 straipsnio reikalavimų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismui kilusias abejones nagrinėjamoje situacijoje apygardos teismas gali išspręsti išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, todėl skundžiamas teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui yra nepagrįstas ir naikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje 2026 m. liepos 16 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. e1-786-783/2026 su Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros ( Biržai) prokuroro Petro Janulio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduoti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja Daina Vaidachavičienė