Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gigas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo V. J. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gigas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bendrovės restruktūrizavimo plano projektas sudarytas remiantis bendrovės veiklos informacija ir realistinėmis prielaidomis bei leidžia teigti, kad bendrovė susiduria su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais ir ateityje ketina atkurti ilgalaikį mokumą, ir grąžinti kreditoriams susidariusias skolas.

Esminės priežastys, kurios bendrovės atžvilgiu sukėlė finansinio pobūdžio problemas yra aprašytos restruktūrizavimo plano projekto 1.8 skyriuje. 2025 m. pagal statybos rangos sutartį su UAB „HSC Baltic“ bendrovė turėjo atlikti paruošiamuosius žemės darbus ir pamatų (polių) įrengimo darbus pagal užsakovo projektą. Pradėjus polių gręžimą paaiškėjo grunto problemos – dolomito sluoksniai, kurie projekte nebuvo nurodyti, kurie nukreipdavo grąžtus iš projektinės vietos, užsakovas nepripažino kaltės dėl geologinių tyrimų, nesutiko bendru susitarimu keisti sutarties sąlygas ir įtraukti papildomus darbus, kuriuos bendrovė turėjo atlikti, kad tinkamai įrengtų pamatus, projekto vykdymo kaštai ženkliai išaugo ir viršijo sutartyje numatytą kainą, užsakovas vilkino darbų priėmimą ir dėl to bendrovė patyrė apie 300 000 Eur nuostolių. Be to, 2025 m. sezonas buvo itin nepalankus darbų vykdymui dėl užsitęsusių lietingų orų, laimėtų viešųjų pirkimų darbai strigo dėl neparengtų projektinių sprendinių, dėl to darbų pradžia persikėlė į rudens laikotarpį. Darbų našumą reikšmingai ribojo nepalankios oro sąlygos, bendrovė nesugeneravo planuotų pajamų, o tai išbalansavo bendrovės veiklą, lėmė papildomus kaštus, sunaudojo apyvartines lėšas ir lėmė nuostolingus 2025 m. veiklos rezultatus, 2025 m. gruodžio mėnesį prasidėjusi neįprastai šalta žiema sustabdė bendrovės veiklą keturiems mėnesiams. Šios priežastys papildomai neigiamai paveikė bendrovės finansinius rezultatus bei pinigų srautus. Be kita ko, Tauragės rajono savivaldybės administracija, su kuria bendrovė, kaip rangovė, buvo sudariusi 2025 m. rugsėjo 1 d. statybos rangos sutartį dėl kelio (gatvės) ir nuotekų šalinimo tinklo rekonstravimo ir statybos darbų, 2026 m. balandžio 2 d. pranešė vienašališkai nutraukianti sutartį.

Egzistuoja visos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui: bendrovė turi finansinių sunkumų, yra gyvybinga ir nėra likviduojama dėl bankroto. Pirma, dėl apyvartinių lėšų trūkumo bendrovė turi sunkumų vykdant finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Bendrovės prievolės kreditoriams 2026 m. balandžio 15 d. sudaro 1 293 779,58 Eur, iš jų pradelstos – 1 041 779,09 Eur. Bendrovė turi finansinių sunkumų savalaikiai vykdyti savo prievoles kreditoriams ir tai patvirtina ne tik duomenys apie bendrovės turimus įsiskolinimus, bet ir teismuose inicijuotos bylos. Nors bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau finansiniai sunkumai yra laikini, atsiradę dėl objektyvių priežasčių, todėl įveikiami. Antra, bendrovė vykdo veiklą, pagrindinė veikla yra statyba ir inžinerinės paslaugos, kelių ir geležinkelių statyba, žemės sklypų formavimo ir teritorijų planiravimo darbai bei statybviečių paruošimo darbai; bendrovė pati projektuoja ir įrengia lietaus nuotekų bei lauko apšvietimo sistemas, vykdo natūralaus akmens ir trinkelių dangų įrengimo darbus; prekiauja biriais statybiniais produktais bei teikia birių produktų ir sunkiasvorės technikos transportavimo paslaugas, ir kt. Bendrovė, kaip rangovė, yra sudariusi sutartis ir įgyvendina jose numatytus projektus. 2026 m. balandžio 15 d. duomenimis bendrovėje dirbo 33 darbuotojai. Bendrovė turi debitorių. Kadangi bendrovė vykdo veiklą ir gauna pajamas, iš vykdomos veiklos planuoja sugeneruoti sumą, kuri būtų skirta įsipareigojimams vykdyti. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad bendrovė yra gyvybinga, gali stabilizuoti veiklą ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Trečia, pareiškimo pateikimo teismui dienos duomenimis bendrovei joks specialus statusas nėra suteiktas, nėra iškelta bankroto byla.

Restruktūrizavimo plano projekte pateikiami duomenys atskleidžia, kad bendrovės restruktūrizavimas kreditoriams yra naudingiau nei jos bankrotas. Bendrovė restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu numato išlaikyti darbuotojų skaičių, uždirbti pelną iš vykdomos veiklos, realizuoti dalį ilgalaikio materialiojo turto, siekiant užtikrinti pinigų srautų stabilumą, efektyvesnį turto panaudojimą bei kuo greitesnį atsiskaitymą su kreditoriais, sieks išnaudoti savo stipriąsias puses ir sumažinti silpnybių ir grėsmių įtaką bendrovės tikslams pasiekti. Parengtame bendrovės restruktūrizavimo plano projekte numatyti veiksmai ir priemonės padės bendrovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Bendrovė ieško investuotojo trumpalaikei paskolai iki 75 000 Eur, tačiau šiuo metu tokio dar nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, taip pat proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).

Juridinio asmens restruktūrizavimas atliekamas, turint tikslą perskirstyti juridinio asmens įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta juridinio asmens normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčio juridinio asmens veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant juridinio asmens veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą juridiniam asmeniui, kol jo veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-450/2022, 16 punktas). Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020, 33 punktas; 2025 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1023-910/2025, 39 punktas).

Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis).

Teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Juridinio asmens nemokumo tikimybė – padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 7¹ punktas). Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, reikia nustatyti bent vieną iš šių aplinkybių: juridinis asmuo negali laiku įvykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę (balanso testas); tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas. Taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023, 27 punktas; 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1068-407/2025, 25 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Juridinio asmens gyvybingumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (nemokiai įmonei nesant gyvybingai), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 30 punktas). Teisės doktrinoje pažymima, kad tais atvejais, kai bendrovė yra gyvybinga, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, turėtų būti taikomas prioritetas, o, jei įmonė nėra gyvybinga, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas vertintinas tik kaip trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ir juridinio asmens turto struktūrą ilguoju periodu (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555–571). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – juridinio asmens gyvybingumo išsaugojimas.

Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė bendrovės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba bendrovėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei bendrovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių bendrovės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 33 punktas).

Nors gyvybingumo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovė registruota 2012 m. lapkričio 29 d., vykdo veiklą statybos ir inžinerinių paslaugų srityje. Pagrindinės bendrovės veiklos kryptys yra kelių ir geležinkelių statyba, žemės sklypų formavimo ir teritorijų planiravimo darbai bei statybviečių paruošimo darbai. Bendrovė taip pat projektuoja ir įrengia lietaus nuotekų bei lauko apšvietimo sistemas, vykdo natūralaus akmens ir trinkelių dangų įrengimo darbus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, kad restruktūrizavimo plane nurodytos aplinkybės, jog restruktūrizavimo laikotarpiu bendrovė tęs pagrindinę veiklą statybos ir inžinerinių paslaugų srityje, ieškos investuotojo, kuris suteiktų iki 75 000 Eur trumpalaikę paskolą, realizuos dalį ilgalaikio materialiojo turto, optimizuos veiklą, išsaugos darbuotojų kolektyvą bei atsiskaitymus su kreditoriais vykdys iš pagrindinės veiklos gaunamo pelno ir turto realizavimo pajamų, yra sudariusi pagrindines sutartis, kurių bendra vertė sudaro 2 661 250,78 Eur, nesudaro pakankamo pagrindo padaryti išvadą, jog bendrovės mokumas restruktūrizavimo laikotarpiu bus realiai atkurtas. Teismas nurodė, kad esant reikšmingam bendrovės įsipareigojimų mastui, neigiamam nuosavam kapitalui bei aplinkybei, jog įsipareigojimai viršija turto vertę, vien deklaratyvūs ketinimai tęsti veiklą, ieškoti investuotojo, realizuoti dalį turto ir ateityje gauti pelno nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti realias restruktūrizavimo perspektyvas, t. y. teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė realios galimybės restruktūrizavimo proceso metu atkurti bendrovės mokumą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, byloje pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad: teismas neiškėlęs restruktūrizavimo bylos vien dėl to, jog jam trūko duomenų apie restruktūrizavimo plane nurodytas priemones, padarė formalias ir neteisingas išvadas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį; bendrovė realiai įsivertino savo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, jos numatytos restruktūrizavimo priemonės nėra deklaratyvios; teismas iškėlė pernelyg aukštus restruktūrizavimo priemonių įrodinėjimo standartus bylos iškėlimo stadijoje, be to, manydamas, kad trūksta duomenų, turėjo procesines galimybes pasiūlyti pareiškėjui papildyti įrodomąją medžiagą naudojantis trūkumų šalinimo institutu arba juos išreikalauti, o jei byloje dalyvaujantys asmenys negali to padaryti, galėjo skirti žodinį bylos nagrinėjimą; bendrovė turi preliminarų susitarimą dėl naujo finansavimo, priešingu atveju jo nebūtų įtraukusi į restruktūrizavimo plano projektą, tačiau šis finansavimas priklauso nuo to, ar bus iškelta restruktūrizavimo byla ir pradėtas restruktūrizavimo procesas, ar ne; restruktūrizavimo plano projekte yra nurodyta reali informacija apie numatomą parduoti turtą (transporto priemones), jų kainos nustatytos pagal viešai prieinamą informaciją apie rinkos vertes; vertindamas debitorines skolas, teismas nesivadovavo restruktūrizavimo plano projekte pateikta informacija – prognozinėmis pinigų srautų ir balanso ataskaitomis; bendrovės restruktūrizavimo plano projektas ir jame nurodyti duomenys nepagrįstai vertinami kaip deklaratyvūs ketinimai, nes restruktūrizavimo plano projekte pateikiamos prognozinės finansinės ataskaitos, prognozinės pinigų srautų ataskaitos, prognoziniai balansai, kurių teismas neanalizavo, juolab kad prognozės yra sudarytos remiantis faktiniais duomenimis, t. y. pasirašytomis sutartimis, jose esančiomis darbų sąmatomis ir išlaidų kalkuliacijomis; bendrovė ne tik prognozuoja savo veiklą, tačiau ir realiai ją vykdo – yra uždirbamos pajamos, mokami atlyginimai darbuotojams, mokėjimai valstybinėms institucijoms ir kt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais.

Visų pirma, teismų praktikoje nurodyta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad bendrovė susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, pacitavo bendrovės finansinių ataskaitų duomenis, tačiau nesiaiškino nei trumpalaikio, nei ilgalaikio turto sudėties, faktinio disponavimo turtu. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikė teismui 2026 m. balandžio 15 d. ilgalaikio turto sąrašą, iš kurio turinio matyti, jog bendrovės turimą ilgalaikį turtą sudaro tiek nekilnojamasis turtas, tiek kilnojamasis turtas (pvz. įranga). Ta pati informacija buvo pateikta ir restruktūrizavimo plano projekto 3.1 skyriuje. Tačiau teismas šių duomenų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Juolab kad šie duomenys yra aktualūs sprendžiant ir bendrovės gyvybingumo klausimą, nes bendrovė vykdo veiklą statybos ir inžinerinių paslaugų srityje, todėl kilnojamasis turtas (įranga) leidžia jai generuoti paslaugas ir vykdyti statybos veiklą.

Antra, teismų praktikoje ne kartą paminėta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nagrinėjamu atveju teismas nevertino bendrovės debitorių skolų apimties, realių galimybių išsiieškoti skolas, t. y. tik formaliai konstatavo, jog vien apskaitoje nurodyta debitorinių įsiskolinimų balansinė vertė savaime nepatvirtina, kad visos šios sumos bus faktiškai ir laiku atgautos. Taigi, teismas nevertino bendrovės restruktūrizavimo plano projekto 3.2 skyriaus 12 lentelėje nurodytų debitorių pradelstų mokėtinų sumų (iš viso – 68 108,74 Eur), perspektyvų atgauti šias sumas, debitorių finansinės padėties ir pan., juolab kad bendrovė nurodė, jog restruktūrizavimo laikotarpiu tikisi atgauti iš debitorių 20 000 Eur (žr. restruktūrizavimo plano projekto 4.13 skyriaus 19 lentelės eilutę „Pirkėjų įsiskolinimo įmonei sumažėjimas (padidėjimas)“). Nurodytos aplinkybės reikšmingos ne tik siekiant teisingai nustatyti tikslų bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį, bet ir įvertinti bendrovės gyvybingumą bei ateities finansines perspektyvas.

Trečia, nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bendrovės nemokumo klausimą, vertino tik aktualius bendrovės finansinius duomenis, t. y. bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, tačiau teismas nevertino kitos alternatyvios JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos, kuriai esant bendrovė pripažįstama nemokia, t. y. tai, ar atsakovė sistemiškai nevykdo (negali vykdyti) savo įsipareigojimų kreditoriams, ar turėjo tik laikinų mokumo sunkumų. Remiantis aktualia teismų praktika, bendrovė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024, 36 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ne tik į faktiškai bendrovės turimo turto ir skolų santykį, bet ir bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų susidarymo laikotarpius, galimybes išieškoti skolas iš bendrovės ir pan.

Be to, esminių bendrovės prievolinių įsipareigojimų vykdymas yra aktualus vertinant ir bendrovės gyvybingumą. Dideli atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro pagrindą spręsti, kad bendrovė galimai prievoles nevykdo sistemiškai, t. y. šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai. O tai reiškia neigiamą atsakovės veiklos tendenciją. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl bendrovės įsipareigojimų, jų apimties ir, ar dėl įsipareigojimų kreditoriams mąsto bendrovė gali būti laikoma gyvybinga ir vykdančia ūkinę komercinę veiklą, kuri jai leistų atsiskaityti su kreditoriais.

Ketvirta, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas juridinio asmens prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas juridinio asmens gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl juridinio asmens veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Iš esmės juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). Todėl veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu. Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių dar pradinėje restruktūrizavimo proceso stadijoje ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar juridinio asmens restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 35–36 punktai; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių duomenų, kad 2026 m. balandžio 15 d. bendrovė turėjo reikšmingų mokestinių prievolių valstybei ir darbuotojams. Tiek byloje pateiktas 2026 m. balandžio 15 d. sudarytas kreditorių sąrašas, tiek restruktūrizavimo plano projekto 2.1 skyriuje esančios 5 lentelės duomenys patvirtina, kad bendrovės įsipareigojimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siekė 174 433,61 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 72 542,21 Eur, bendrovė taip pat turi įsipareigojimų darbuotojams.

Penkta, aplinkybę, kad skolininkas yra gyvybingas, galima įrodinėti visais leistinais įrodymais (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktas), tačiau pagrindinė su gyvybingumu susijusi informacija paprastai atsispindi restruktūrizavimo plano projekte, kuriame be kita ko turi būti nurodyta finansinių sunkumų priežastys ir mastas (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas), restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas).

Teismų praktikoje nurodyta, kad restruktūrizavimo plano projektas neturėtų būti sutapatinamas su teikiamu tvirtinti restruktūrizavimo planu. Restruktūrizavimo plano metmenys yra bendrovės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje (vertinant restruktūrizavimo iškėlimo sąlygų egzistavimą) negalima reikalauti iš bendrovės, kad ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kai iš esmės sukonkretinami restruktūrizavimo plano metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020, 24 punktas; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-718-330/2022, 64 punktas). Restruktūrizavimo plano projekto vertinimas nereiškia išsamaus ir visapusiško restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, skirtų laikiniems finansiniams sunkumams įveikti, analizavimo nemokumo bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-718-330/2022, 25 punktas). Vis dėlto, teismas, spręsdamas, ar bendrovė yra gyvybinga, turi išsiaiškinti visas su juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimu reikšmingas aplinkybes, susijusias su bendrovės nemokumo, gyvybingumo vertinimu, tame tarpe: 1) nemokumo problemų priežastis; 2) vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdį ir perspektyvas; 3) numatomas gauti pajamas; 4) darbo santykių ypatumus; 5) esminių įsipareigojimų vykdymą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-690-934/2024, 65 punktas).

Iš į bylą pateikto restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad bendrovė detaliai nurodė, kokį turtą turi (žr. 3 skyrių), išvardino kreditorius (jų finansinių reikalavimų dydį) (žr. 2.1 skyrių), aptarė kaip bus tenkinami kreditorių reikalavimai (žr. 2.6 skyrių), pateikė kreditorių reikalavimų vertine išraiška palyginimą restruktūrizavimo ir bankroto bylos atvejais (žr. 2.5 skyrių), pristatė savo finansinę būklę (žr. 1.4 skyrių), finansinių sunkumų priežastis ir mastą (žr. 1.8 skyrių) ir kt. Taip pat nurodė, kad ketina toliau tęsti esamą veiklą, pristatė naujas finansavimo galimybes (žr. 4.4 skyrių) ir priemones finansiniams sunkumams įveikti (žr. 4.2 skyrių), nurodė prognozuojamas bendrovės pajamas bei išlaidas (žr. 4.12–4.14 skyriai) ir kt.

Pirmosios instancijos teismas bendrovės pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones finansiniams sunkumams įveikti vertino kaip nepakankamas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie restruktūrizavimo plano projekte nurodytų ir vykdomų sutarčių prognozuojamą pelningumą, planuojamus grynuosius pinigų srautus, lėšų gavimo terminus ar jų pakankamumą numatytiems atsiskaitymams su kreditoriais vykdyti, todėl statybos ir inžinerinių paslaugų sektoriuje vykdomų sutarčių bendra vertė pati savaime nepatvirtina būsimų pinigų srautų ar veiklos pelningumo. Be to, restruktūrizavimo plano projekte nurodytą bendrovės siekį iš potencialaus investuotojo gauti iki 75 000 Eur paskolą teismas vertino tik kaip ketinimą, o ne objektyvius duomenis, kurie galėtų patvirtinti bendrovės mokumo atkūrimo priemones. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytų priemonių negalima vertinti kaip akivaizdžiai negalinčių padėti bendrovei įveikti finansinių sunkumų ir atkurti bendrovės mokumo. Minėta, kad šioje proceso stadijoje (vertinant restruktūrizavimo iškėlimo sąlygų egzistavimą) negalima reikalauti iš bendrovės, jog ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą (žr. šios nutarties 41 punktą). Kita vertus, kaip matyti iš restruktūrizavimo plano projekto bendrovė numatė, kad pinigų srautas iš tiesioginės veiklos tik didės (žr. 4.13 skyriaus 19 lentelės eilutę „Pinigų srautas iš tiesioginės veiklos“), o bendrovės pateiktas 2026 m. vykdomų sutarčių sąrašas patvirtina, kad pagal nurodytas sutartis planuojama gauti 2 661 250,78 Eur pajamų. Be to, kaip matyti iš atskirajame skunde nurodytų argumentų, bendrovės siekis gauti iki 75 000 Eur paskolą buvo siejamas su tuo, ar bus iškelta bendrovei restruktūrizavimo byla ir pradėtas restruktūrizavimo procesas, ar ne.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti bendrovės nurodytomis aplinkybėmis dėl planuojamo gauti naujo finansavimo, pajamų ir realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais numatytais terminais. Kaip minėta, šiame etape negalima reikalauti iš bendrovės, kad ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą (žr. šios nutarties 40 punktą), o kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape galės pareikalauti išsamaus bendrovės veiklos vertinimo bei išreikšti nuomonę, svarstant konkrečius su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius klausimus. Pažymėtina, kad esant tikimybei, jog bendrovė gali įveikti finansinius sunkumus, jai turi būti suteikiama galimybė restruktūrizuotis.

Šešta, papildomai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

Teismų praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai teismas atsisako juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu. Tokiu būdu teismas, vertindamas nemokumo (tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto) bylos (ne)iškėlimo pagrindus kartu, užtikrina veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei lygiateisiškumą. Be to, toks nemokumo procesų pagrindų vertinimas yra operatyvus ir aiškus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-450/2022, 13 punktas). Apie ketinimą peržengti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo ribas teismas privalo informuoti bylos šalis iš anksto, taip suteikiant galimybę šalims išdėstyti savo pozicijas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-934/2024, 27 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsiakydamas iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, kartu atsisakė kelti ir bankroto bylą, nurodydamas, kad nors bendrovės finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau vien ši aplinkybė savaime nėra pakankama išvadai, jog šioje proceso stadijoje egzistuoja visos įstatyme nustatytos prielaidos bankroto bylai iškelti. Padarydamas tokią išvadą, teismas neatliko detalesnės sąlygų, kurioms esant galėtų būti sprendžiamas bankroto bylos (ne)kėlimo klausimas, analizės, juolab kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos nekėlimo klausimą, nevertino trumpalaikio, ilgalaikio turto sudėties, faktinio disponavimo turtu, debitorių skolų apimties, galimybėmis jas realiai susigrąžinti, bendrovės įsipareigojimų kreditoriams, jų apimties, nepasisakė dėl mokestinių įsipareigojimų bei įsipareigojimų darbuotojams (žr. šios nutarties 34, 35, 37, 39 punktus). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši išvada nereiškia, kad nagrinėjamu atveju bendrovei turėtų būti keliama bankroto byla, tačiau tiek bankroto bylos iškėlimo, tiek atsisakymo ją kelti klausimas turi būti pagrįstas byloje esančių aplinkybių įvertinimu, nemokumo bylai iškelti būtinų sąlygų kontekste. Todėl ir šiuo aspektu teismo nutartis stokoja pagrįstumo.

Apibendrindamas nurodytas argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės nemokumo, finansinių sunkumų turėjimo bei gyvybingumo kriterijus, neatliko išsamaus šių kriterijų įvertinimo. Teismas apskųstoje nutartyje apsiribodamas tik finansinių rodiklių pacitavimu ir restruktūrizavimo plano projekte nurodytomis veiklos perspektyvomis, atliko formalų nemokumo bylai būtinų sąlygų įvertinimą. Teismas neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, vertindamas, ar yra pagrindas bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą, o manydamas, kad nepakanka turimų duomenų, turėjo pareigą pasiūlyti bendrovei pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) įrodymus, pagrindžiančius atsakovės gyvybingumą bei restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, kuriomis ketinama atkurti bendrovės mokumą ir užtikrinti jos veiklos tęstinumą, konkretumą, realumą ir kitus, atsakovės vertinimu, klausimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo reikšmingus duomenis (JANĮ 20 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai), patikrinti tam tikrus duomenis, dėl kurių kilo neaiškumų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties, žyminio mokesčio grąžinimo ir naujų įrodymų nepriėmimo

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, o jų ištyrimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės, paskirties bei būtų apribota šalių teisė į apeliaciją, be to, nemokumo bylos (bankroto ar restruktūrizavimo) iškėlimo klausimas priskirtas pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021). Todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir nemokumo bylos (bankroto ar restruktūrizavimo) iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutartį panaikinus ir klausimą dėl bendrovės nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos (ne)iškėlimo grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, minėtų duomenų priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas, pastarasis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos (bankroto ar restruktūrizavimo) iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gigas“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gigas“, juridinio asmens kodas 302924867, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. liepos 23 d. mokėjimo pavedimu.