- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-30
- Bylos Nr.
- e2-668-567/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00261-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Kreditorius
- "ITINA", V. G.
- Ieškovas
- „Vilmstata“
- Atsakovas
- "Didmena24"
- Trečiasis asmuo
- „Optena“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Itina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 5 d. nutarties sustabdyti civilinę bylą pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ ir V. G. skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Didmena 24“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Lausona“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 26 d. Atsakovės kreditoriai UAB „Vilmstata“ ir V. G. (toliau kartu – ir kreditoriai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo sprendimą pritarti galutinei bendrovės bankroto ataskaitai. Skunde nurodė, kad iki kreditorių susirinkimo bendrovės kreditoriams nebuvo pateikti atsakovės sandorių patikrinimo rezultatai, nors būtent tokios informacijos pateikimo būtinybė buvo įvardinta 2026 m. kovo 22 d. prašyme dėl darbotvarkės papildymo. Bendrovės kreditorių susirinkimas nusprendė dėl pritarimo galutinei bankroto ataskaitai, kuria kreditorių reikalavimams tenkinti skirta 0 Eur, nors jiems ir nebuvo pateikta informacija apie sandorių patikrinimo rezultatus, galimus papildomus teisinius veiksmus bei atsakingų asmenų galimą atsakomybę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 5 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinės bylos Nr. eB2-2006-981/2026 pagal kreditorių skundą dėl 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo sprendimo pritarti galutinei bendrovės bankroto ataskaitai nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-1883-981/2026. Teismas nurodė, kad yra pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-1883-981/2026, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl kreditorės UAB „Vilmstata“ finansinio reikalavimo patikslinimo. Teismas pažymėjo, kad civilinė byla Nr. eB2-1883-981/2026 turi įrodomąją reikšmę šiai bylai ir dėl to ši civilinė byla negali būti tinkamai išnagrinėta. Civilinėje byloje Nr. eB2-1883-981/2026 sprendžiamo klausimo dėl kreditorės UAB „Vilmstata“ finansinio reikalavimo patikslinimo poreikis kilo dar iki skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo. Tik teismui išsprendus finansinio reikalavimo patikslinimą, gali būti tiksliai nustatytas kreditorių susirinkimo metu turėtas balsų skaičius bei teisingai ir objektyviai išspręstas ginčas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorė UAB „Itina“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas neįvardino abiejų bylų įrodinėjimo dalyką sudarančio fakto, kuris vienoje byloje būtų nustatinėjamas, o kitoje – būtų svarbus. Kreditorių skundas dėl 2026 m. kovo 24 d. bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo nėra grindžiamas neteisingu kreditorių balsų suskaičiavimu, todėl šios bylos įrodinėjimo dalyko nesudaro konkrečių kreditorių reikalavimų dydis. Net ir patikslinus kreditorės UAB „Vilmstata“ finansinį reikalavimą, kreditorė teises įgytų tik nuo teismo nutarties įsiteisėjimo, bet ne atgaline data. Vėlesni atsakovės kreditorių reikalavimų pokyčiai neturi įtakos 2026 m. kovo 24 d. bendrovės kreditorių susirinkimo balsų skaičiavimui. Taigi, nėra šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuri būtų nustatyta civilinėje byloje Nr. eB2-1883-981/2026. Kreditoriams priėmus sprendimą pritarti galutinei bendrovės bankroto ataskaitai, teismas vilkina skundo nagrinėjimą ir nenagrinėja skundo dėl kreditorių sprendimo pritarti galutinei bankroto ataskaitą kartu su jos patvirtinimu, kaip numatyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, bet ir nepagrįstai stabdo ginčo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas dėl konkrečioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybių teisėtai ir pagrįstai sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Dėl bylos sustabdymo
CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 53 punktas).
Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 22 punktas).
Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020, 23 punktas).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes netinkamai nustatė tiesioginį ryšį tarp šios bylos ir civilinės bylos Nr. eB2-1883-981/2026, kurioje sprendžiamas bendrovės kreditoriaus finansinių reikalavimų patikslinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad yra keliamas klausimas dėl netinkamo kreditorių balsų skaičiavimo vykusiame kreditorių susirinkime. Taigi, civilinės bylos Nr. eB2-1883-981/2026 dėl bendrovės kreditoriaus finansinių reikalavimų patikslinimo rezultatas neturi tiesioginio ryšio su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Civilinės bylos Nr. eB2-1883-981/2026 išnagrinėjimo rezultatas dėl bendrovės kreditoriaus finansinių reikalavimų dydžio atitinkamas teises bendrovės kreditoriui sukurtų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo ir negali būti taikomas retrospektyviai (atgaline data), t. y. dėl anksčiau kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų, kreditorių balsų skaičiavimo.
Apeliacinės instancijos teismo pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pats gali nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su bendrovės 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo sprendimu pritarti galutinei bendrovės bankroto ataskaitai nagrinėjamoje byloje. Aplinkybės ir įrodymai dėl kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo gali būti įvertinti nelaukiant kitos civilinės bylos pabaigos. Taigi, nėra teisinio pagrindo sustabdyti šią bylą, nes nėra CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto privalomojo sustabdymo pagrindo.
Vienas iš pagrindinių bankroto proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad bankroto procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 3 straipsnio 1 punktas). Kad būtų užtikrinta bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsauga, teismo tvarka vykdomas bankroto procesas turi būti veiksmingas, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos itin operatyviai. Taigi, pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas JANĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – ir bankroto proceso operatyvumas.
Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylą vilkinti. Pirmosios instancijos teismas, sustabdęs civilinę bylą dėl atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimo pritarti galutinei bendrovės bankroto ataskaitai ginčijimo, neatsižvelgė į būtinumą užtikrinti atsakovės LUAB „Didmena 24“ bankroto operatyvumo ir ekonomiškumo principus.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju byla turi būti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nepagrįsta, kadangi visas šiai bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes gali nustatyti bylą nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo nuspręsti, kad egzistuoja šios bylos ir bylos Nr. eB2-1883-981/2026 tarpusavio ryšys, kuris lemtų kitoje byloje nustatytų faktų prejudicinę ar privalomąją galią nagrinėjamai bylai.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą, netinkamai įvertino civilinės bylos sustabdymo išnagrinėjimui svarbias aplinkybes ir civilinių bylų tarpusavio ryšį, neatsižvelgė į civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtį. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Taigi, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir dėl proceso operatyvumo bei ekonomiškumo užtikrinimo klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsisakoma sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-1883-981/2026.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atsisakyti sustabdyti civilinę bylą pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ ir V. G. skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-1883-981/2026.