Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutarties atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ovirama“ bankroto bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti iškelti bendrovei bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal JANĮ juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025, 49 punktas).

Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019, 15 punktas).

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokų juridinį asmenį iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus juridinio asmens nemokumą, greičiau apsaugoti nemokaus juridinio asmens kreditorių ir paties juridinio asmens interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018, 22 punktas).

Tam, kad būtų nustatyta reali juridinio asmens turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Nors juridinio asmens (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau juridinio asmens balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti juridinio asmens (ne)mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022, 27 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkretaus juridinio asmens turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą, t. y. juridinio asmens mokumas ir gyvybingumas.

Sprendžiant dėl juridinio asmens (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo bei bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jo vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2026 m. kovo 5 d. nutartimi priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, įpareigojo bendrovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. balandžio 10 d., apie priimtą pareiškimą ir teismo posėdį paskelbė specialiame interneto tinklalapyje. Bendrovė nustatytu terminu reikalaujamų dokumentų nepateikė, o 2026 m. balandžio 9 d., t. y. likus dienai iki paskirto teismo posėdžio, pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl bendrovės kreipimosi į VMI dėl taikos sutarties sudarymo. Teismas bendrovės prašymą tenkino, atidėjo bylos nagrinėjimą 2026 m. balandžio 24 d. ir įpareigojo bendrovę iki 2026 m. balandžio 16 d. pateikti įrodymus apie taikos sutartį ir vykdomas taikos derybas. Bendrovė 2026 m. balandžio 16 d. pateikė teismui VMI taikos sutarties projektą, 2025 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, nepasirašytą bendrovės ir „Esme Marine BV“ 2026 m. kovo 20 d. rangos sutartį ir į lietuvių kalbą neišverstus bei neidentifikuoto asmens pasirašytus darbo apskaitos žiniaraščius. Bendrovė 2026 m. balandžio 23 d., t. y. likus dienai iki paskirto 2026 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio, pateikė pakartotinį prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki 2026 m. gegužės 8 d., prie prašymo pridėjo VMI elektroninius laiškus (automatinius pranešimus).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnaudojo protingas priemones pranešti atsakovei apie jai inicijuojamą bankroto bylą ir sudarė galimybę pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už einamuosius metus, kreditorių ir debitorių sąrašų, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad vykdo įstatuose apibrėžtą veiklą, įsipareigojimus kreditoriams, turi perspektyvą stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį, turi kito viešuose registruose neregistruoto turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi, bendrovė, būdama šiame procese pasyvi, neįvykdė jai tekusios pareigos įrodyti, kad yra moki, gyvybinga ir realiai vykdo veiklą bei iš vykdomos veiklos generuojamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė kreditorių ir debitorių sąrašų, finansinių ataskaitų nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos. Taigi, pirmosios instancijos, vertindamas atsakovės finansinę būklę ir analizuodamas bendrovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024–2025 m., lygindamas juose užfiksuotus rodiklius su šiuo metu egzistuojančiais ir nevykdomais įsipareigojimais, išvadas dėl atsakovės mokumo padarė remdamasis iš esmės neaktualiais duomenimis, kurių nepakanka bendrovės mokumo įvertinimui pagal balanso testą. Vien tai, kad atsakovė turi žemės sklypą ir statinius Klaipėdos r. (Nekilnojamojo turto registro duomenimis šio turto bendra vertė 228 300 Eur) ir vieną transporto priemonę, savaime nepatvirtina bendrovės mokumo ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais, atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir areštuotas, o transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme yra uždraustas. Bendrovė nepateikė ilgalaikio turto sąrašo, iš kurio būtų galima spręsti dėl minėto turto likutinės vertės, todėl nėra pagrindo spręsti, jog minėto turto bendra vertė yra 320 000 Eur, t. y. atitinka 2025 m. balanse nurodyto materialaus turto vertę. Tiek pareiškėjos, tiek trečiojo asmens pateiktais duomenimis iš bendrovės turto nuo 2025 m. vykdomas mokestinės nepriemokos ir valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimas priverstine tvarka buvo nesėkmingas. Tai reiškia, kad VMI ir VSDFV nurodymai nurašyti skolas iš bendrovės sąskaitų kredito įstaigose buvo nerezultatyvūs, t. y. bendrovė piniginių lėšų kredito įstaigose iš esmės neturėjo. Taigi, vien nekilnojamojo turto, kuris yra apsunkintas hipoteka ir areštuotas, bei vienos transporto priemonės, kuriai uždrausta dalyvauti viešajame eisme, turėjimas savaime nepagrindžia bendrovės mokumo ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

Pažymėtina, kad juridinio asmens sėkmingos veiklos vykdymo perspektyvos negali būti įrodinėjamos vien tik neaiškios sudėties turto (nagrinėjamu atveju debitorinių skolų, atsargų, ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų, finansiniu turtu), grindžiamu 2025 m. balansu, egzistavimu, t. y. turi būti įrodytas faktinis juridinio asmens gyvybingumas, veiklos vykdymas ir pan. JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, apibrėžianti juridinio asmens nemokumą, yra alternatyvi ir juridinio asmens nemokumą, kaip minėta, sieja su šiomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir (ar) juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Remiantis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, juridinis asmuo galėtų būti pripažintas nemokiu pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad juridinis asmuo nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018, 23 punktas; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024, 36 punktas). Tai reiškia, kad, nustačius bent vieną iš alternatyvių sąlygų, juridiniam asmeniui gali būti iškeliama bankroto byla. Taigi, nėra pagrindo apie juridinio asmens mokumą spręsti įvertinus išimtinai tik dviejų rodiklių – susidariusių skolų sumos ir į balansą įrašyto turto – santykį. Vertinant juridinio asmens mokumą, turi būti atsižvelgta ne tik į faktiškai jo turimą turtą, bet ir galimybę išieškoti skolas iš juridinio asmens (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-901-854/2025, 37 punktas).

Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga tai, kaip bendrovė vykdo mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams. Tinkamas bendrovės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022, 35 punktas). Vertindamas bendrovės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti, be kita ko, ir tai, kiek darbuotojų dirba bendrovėje, kokia darbuotojų skaičiaus kaita ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-689-407/2024, 32 punktas).

Pagal VSDFV duomenis bendrovės valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų skaičius nuo 2026 m. kovo 31 d. iki 2026 m. birželio 2 d. sumažėjo nuo 20 iki 14, t. y. bendrovės valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų skaičius turi mažėjimo tendenciją. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš bendrovės turto nuo 2025 m. vykdomas priverstinis skolų išieškojimas 14 vykdomųjų bylų, įskaitant 5 vykdomąsias bylas dėl 46 473,50 Eur darbo užmokesčio išieškojimo buvusiems darbuotojams. Kaip minėta, bendrovė nepateikė kreditorių sąrašo, todėl nėra galimybės įvertinti kreditorių reikalavimų susidarymo laikotarpio, išskyrus VMI ir VSDFV, kurioms bendrovė skolinga nuo 2025 m.

Pareiškėjos VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo 2026 m. kovo 4 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 33 718,44 Eur, 2026 m. gegužės 4 d. – 40 016,38 Eur. Pagal VMI viešai skelbiamus duomenis 2026 m. gegužės 31 d. bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 28 606,50 Eur, t. y. nepaisant bendrovės 2026 m. gegužės 5 d. valstybės biudžetui sumokėtos 12 000 Eur skolos dalies, bendrovės mokestinė nepriemoka, buvusi 2026 m. kovo 4 d., per laikotarpį iki 2026 m. gegužės 4 d. sumažėjo nedaug. VSDFV kreipimosi į teismą dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu metu 2026 m. kovo 9 d. bendrovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 13 790,76 Eur. Iš viešų duomenų apie skolas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui matyti, kad bendrovė nuolat nuo 2025 m. gruodžio 10 d. buvo ir iki šiol yra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, 2026 m. gegužės 22 d. įsiskolinimas sudarė 27 850,18 Eur, t. y. skola per beveik trijų mėnesių laikotarpį padidėjo daugiau nei dvigubai. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai ilgą laiką, t. y. nuo 2025 m. laiku nemoka mokesčių, neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, darbuotojų skaičius nuolat mažėja. Be to, dalį skolos pareiškėjai VMI sumokėjo ne pati bendrovė, o per jos vadovą susijusi mažoji bendrija (toliau – MB) „Depresta“, todėl tai patvirtina, kad bendrovė yra susidūrusi su rimtais finansiniais sunkumais, nes pati bendrovė nesugeba laiku ir tinkamai vykdyti savo prievolių kreditoriams.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos išvada, kad bendrovės gyvybingumą, aktyvios ūkinės komercinės veiklos vykdymą patvirtina bendrovės ir „Esme Marine BV“ 2026 m. kovo 20 d. sudaryta rangos sutartis. Pažymėtina, kad vien tik nepasirašytos rangos sutarties ir neidentifikuoto asmens pasirašytų ir į lietuvių kalbą neišverstų darbo apskaitos žiniaraščių pateikimas nepatvirtina minėtos sutarties vykdymo, ūkinės komercinės veiklos vykdymo, atsižvelgiant į tai, jog bendrovė nepateikė įrodymų apie realių pajamų gavimą ir atsiskaitymą su kreditoriais iš gaunamų pajamų. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovės aktyvios ūkinės komercinės veiklos vykdymo, nes bendrovė nepateikė tokių duomenų. Bendrovės 2024–2025 m. turtinės padėties rodiklių dinamika patvirtina blogėjančią tendenciją ir nesudaro pagrindo spręsti, jog bendrovė artimiausiu metu yra pajėgi išspręsti savo finansinius sunkumus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, jog atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio. Nustatytos aplinkybės, kad iš bendrovės priverstine tvarka nepavyksta išieškoti nuo 2025 m. susidariusios mokestinės nepriemokos, nuo 2025 m. pabaigos bendrovė laiku nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo, patvirtina, jog bendrovės negalėjimas sumokėti skolas nėra laikino pobūdžio, nes atsakovės prievolių (mokestinės nepriemokos, socialinio draudimo įmokų, darbo užmokesčio) nevykdymas yra sisteminio ir ilgalaikio pobūdžio.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrovė nepagrindė, jog vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna reikšmingas pajamas ir bent iš dalies pati gali atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto bylos bendrovei iškėlimo klausimas nagrinėjamas nuo 2026 m. kovo mėn., todėl akivaizdu, kad, jei bendrovė būtų gyvybinga, tai jai nekiltų kliūčių tai pagrįsti, nes, kaip minėta, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis yra juridinio asmens vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Nors bendrovė procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, akcentavo sėkmingos veiklos vykdymą, pajamų gavimą, tačiau per 3 mėnesių laikotarpį nuo bankroto bylos proceso pradžios neįrodė reikšmingų pajamų gavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais. Kaip minėta, tik pareiškėjai inicijavus bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą ir pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, su bendrove per juridinių asmenų valdymo organus susijusi mažoji bendrija, o ne pati bendrovė, ilgalaikei kreditorei VMI sumokėjo dalį mokestinės nepriemokos (12 000 Eur iš 40 016,38 Eur, buvusios 2026 m. gegužės 4 d.). Akivaizdu, kad minėtos skolos dalies sumokėjimas bendrovės mokumo ir gyvybingumo atkūrimui esminės reikšmės neturi, nes 2026 m. gegužės 5 d. sumažėjusi mokestinė nepriemoka 2026 m. gegužės 31 d. vėl padidėjo iki 28 606,50 Eur. Taigi, byloje nėra duomenų apie bendrovės atsiskaitymą su kreditoriais iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų.

Kaip minėta, bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad bendrovė pagal finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024–2025 m. nebuvo nemoki, negali būti pagrindu tęsti galimai šiuo metu nemokaus juridinio asmens egzistavimą, toliau didinant skolas kreditoriams.

Vertinant bendrovės (ne)mokumą ir (ne)gyvybingumą, svarbu ne įsiskolinimų VMI ir VSDFV dydis, o realios bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Aplinkybė, kad bendrovės skolos turi didėjimo tendenciją ir nėra grąžinamos ilgą laiką, patvirtina, jog įsiskolinimai bendrovei yra reikšmingi, nepaisant 2025 m. balanse deklaruoto turto vertės.

Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020, 22 punktas). Teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-790/2024, 16 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai įvertino atsakovės (ne)mokumą nei balanso testo, nei likvidumo testo aspektais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apie bendrovės mokumą ir gyvybingumą nusprendė iš esmės iš bendrovės finansinių ataskaitų už 2024–2025 m., nepasirašytos rangos sutarties ir neidentifikuoto asmens pasirašytų ir į lietuvių kalbą neišverstų darbo apskaitos žiniaraščių, kurių duomenys nepatvirtina, jog bendrovė yra moki ir gyvybinga, t. y. šiuo metu vykdo ūkinę komercinę veiklą, generuoja pajamas, atsiskaito su kreditoriais arba tai atliks artimiausiu metu. Taigi, teismo išvados dėl bendrovės mokumo ir gyvybingumo, nėra pagrįstos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės realiai vykdomą ūkinę komercinę veiklą, pastangas mažinti įsipareigojimus kreditoriams. Priešingai, iš byloje įvertintų duomenų galima spręsti, kad bendrovė einamaisiais metais aktyvios ūkinės komercinės veiklos nevykdo ir ilgą laiką tinkamai nemoka privalomų mokesčių, negrąžina skolų kitiems kreditoriams.

JANĮ 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą. Taigi, nemokumo bylos iškėlimo klausimas priskirtas pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021, 31 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos VMI prašymą dėl taikos sutarties, sudarytos po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti iškelti bendrovei bankroto bylą priėmimo ir atskirojo skundo dėl jos panaikinimo pateikimo, patvirtinimo. Nors pareiškėja VMI prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo kartu prašė ir nutraukti bylą, tačiau pateikė duomenis, kad pagal taikos sutartį buvo sumokėta tik pradinė mokestinės nepriemokos įsiskolinimo dalis (12 000 Eur), o ne visa skola, be to, už bendrovę dalį skolos sumokėjo MB „Depresta“, vadovaujama to paties asmens, kuris kartu yra ir bendrovės vadovu. Taigi, nepaisant to, kad po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti iškelti bendrovei bankroto bylą pareiškėja VMI ir bendrovė sudarė taikos sutartį, apeliacinės instancijos teismas vis tiek turi pareigą vertinti bendrovės mokumą ir gyvybingumą. Vien taikos sutarties sudarymas po nutarties atsisakyti iškelti bendrovei bankroto bylą priėmimo savaime nėra pagrindas apeliacinės instancijos teismui nespręsti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, nes turi būti įvertinta, ar dalinis atsiskaitymas su pareiškėja turi esminės reikšmės bendrovės mokumui ir gyvybingumui, juolab kad skola sumokėta tik iš dalies, ją sumokėjo kitas juridinis asmuo, o pareiškėja VMI atskirajame skunde ir trečiasis asmuo VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė argumentus dėl bendrovės skolų (mokestinės nepriemokos, valstybinio socialinio draudimo įmokų) nuolatinio didėjimo. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes klausimą dėl bankroto bylos bendrovei neiškėlimo išsprendė formaliai. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas atsakovės nemokumo situacijos analizę, netinkamai įvertino bylos duomenis, dėl to klaidingai nusprendė dėl bendrovės mokumo ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Teismas netinkamai įvertino bendrovės finansinę būklę, t. y. mokumą, balanso ir likvidumo testo aspektais, jos gyvybingumą ir gebėjimą laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatliko išsamaus jų teisinio įvertinimo. Taigi, yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal JANĮ 25 straipsnio 3 dalį Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį atsisakyti iškelti bendrovei bankroto bylą, negali priimti nutarties iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylos. VMI kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2026 m. gegužės 4 d. išrašą iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos. Nagrinėjamu atveju skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus ir klausimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia naujo įrodymo priėmimo klausimo, nes šį klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Ovirama“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.