Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Astos Radzevičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Foneka“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 9 d. nutarties, kuria patenkinta pareiškėjų E. U., B. L., G. D., E. G., I. Š., K. J., L. D., L. Z., S. S. ir K. K. prašymo dalis patvirtinti finansinius reikalavimus likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Foneka“ bankroto byloje, tretieji asmenys – Latvijos Respublikoje registruota bendrovė SIA „Love2love“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Procese VSDVF, kaip kreditorė, nedalyvavo, su darbuotojų pateiktais reikalavimais nebuvo susipažinusi, savo pozicijos byloje nebuvo pateikusi, nors priėmė sprendimą iš garantinio fondo išmokėti išmokas SIA „Love2love“. 2026 m. gegužės 25 d. klausimo dėl darbuotojų reikalavimų patvirtinimo nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas ir teismas išėjo priimti nutarties, tačiau 2026 m. gegužės 26 d. nagrinėjimas iš esmės atnaujintas, į bylą įtraukta VSDFV ir numatytas nagrinėjimas 2026 m. birželio 2 d. Tuo metu buvo diegiama nauja teismų elektroninė sistema, todėl ir sistemos veikimas strigo. Apie numatytą 2026 m. birželio 2 d. posėdį nemokumo administratorė sužinojo jau po to, kai jis buvo įvykęs, todėl manytina, kad VSDFV taip pat galėjo negauti pranešimo apie 2026 m. birželio 2 d. teismo posėdį, kuris įvyko po keturių darbo dienų nuo pranešimo per neveikiančią sistemą išsiuntimo. Be to, formalus (prieš 4 darbo dienas iki teismo posėdžio) suinteresuoto asmens įtraukimas į bylą, nesuteikiant jam galimybės susipažinti su pateiktu prašymu, pateikti savo atsiliepimą, neįsitikinat, kad jam buvo iš viso žinoma apie numatomą nagrinėjimą, negali būti laikomas tinkamu procesiniu teisių užtikrinimu, juolab kai nutartimi yra pasisakyta dėl VSDFV teisių, t. y. sumažintas patvirtintas finansinis reikalavimas. Esant situacijai, kuomet buvo nuspręsta dėl VSDFV reikalavimo sumažinimo, nors šis kreditorius nei dalyvavo procese, nei pateikė savo atsiliepimą, vertintina, kad nutartimi nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, todėl egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

LUAB „Foneka“ bankroto byla iškelta 2025 m. birželio 10 d., o 2025 m. rugsėjo 5 d. patvirtintas kreditorių sąrašas. Per įstatyme nustatytą terminą pareiškėjos nesikreipė dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo. Prašymas dėl reikalavimų patvirtinimo buvo pateiktas tik 2025 m. gruodžio 5 d., t. y. praleidus nustatytą 30 dienų terminą beveik 6 mėnesius. Pareiškėjos nenurodė termino finansiniams reikalavimams pateikti praleidimo priežasčių, todėl pareiškėjų reikalavimų teisės yra pasibaigusios.

Iš reikalavimo perleidimo sutarčių 1 punktų aiškiai matyti, kad pareiškėjos perleido visas teises, be kita ko, ir teisę kreiptis į garantinį fondą dėl išmokų sumokėjimo. Reikalavimo perleidimo sutarčių 1 punkte aiškiai nurodyta, kad perleidžiamos visos teises, tarp jų ir teisė kreiptis į garantinį fondą dėl išmokos sumokėjimo ir jos patvirtinimo. Teismas vertino ne visą reikalavimo perleidimo sutarčių 1 punkto sąlygą, o tik jos dalį, ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad teisė gauti iš garantinio fondo kompensacijas ir išeitines išmokas nebuvo perleista. Kiekvienoje reikalavimo perleidimo sutartyje buvo nurodyta, kad perleidžiamos visos iš darbo sutarties kylančios teisės, taip pat, jog perleidžiama teisė kreiptis į garantinį fondą dėl išmokos sumokėjimo ir jos patvirtinimo.

Nepaisant aplinkybės, kad teismas nurodė, jog darbuotojos ir UAB „Foneka“ negalėjo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo, teismas vertino, kad reikalavimo perleidimo sutartimis teisėtai perleistos reikalavimo teisės į darbo užmokestį, ir tvirtindamas darbuotojų reikalavimus skaičiavo skirtumą tarp priklausiusios išmokos ir iš SIA „Love2love“ gautų darbo užmokesčio sumų. Toks reikalavimo perleidimo sutarčių vertinimas, kai dėl išeitinių išmokų ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas jos negalioja, o dėl darbo užmokesčio galioja, yra neteisėtas.

Įsiteisėjusiomis teismo nutartimis LUAB „Foneka“ bankroto byloje buvo patvirtinti tiek SIA „Love2love“, tiek VSDFV finansiniai reikalavimai, todėl nutartis, kuria keičiamos įsiteisėjusios teismo nutartys dėl SIA „Love2love“ ir VSDFV finansinių reikalavimų patvirtinimo, negali būti palikta galioti.

Darbuotojos apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2025 m. lapkričio mėn., kai gavo VSDFV pranešimus, kad Garantinio fondo išmokos bus mokamos ne joms, o SIA „Love2love“. Darbuotojų pradinis prašymas nemokumo administratoriui buvo pateiktas 2025 m. gruodžio 5 d., t. y. nedelsiant po to, kai tapo aišku, kad jų socialinės garantijos bankroto byloje priskiriamos ne joms. Darbuotojos į nemokumo administratorę kreipėsi iškart po to, kai sužinojo, kad jų Garantinio fondo išmokos bus nukreiptos SIA „Love2love“.

Reikalavimo perleidimo sutarčių 2 punkte kiekvieną kartą buvo konkrečiai nurodoma tos sutarties sudarymo dieną egzistavusi UAB „Foneka“ skola darbuotojai. Ši skola buvo konkreti, išreikšta tikslia suma ir faktiškai atitiko konkretaus mėnesio darbo užmokestį. Sutarčių 3 punkte numatyta, kad SIA „Love2love“ už perleidžiamą reikalavimą sumoka tokią pačią sumą. Tai reiškia, kad sutarties dalykas buvo konkretus darbo užmokesčio reikalavimas, o ne visos būsimos ir dar neatsiradusios socialinės garantijos. Pažymėtina, kad nė vienoje reikalavimo perleidimo sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kad darbuotoja perleidžia būsimą išeitinę išmoką ar būsimą kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Teismas nepripažino, kad visos reikalavimo perleidimo sutartys yra niekinės. Teismas aiškino sutartis ir nustatė, kad darbuotojos perleido tik konkrečias, sutartyse nurodytas ir SIA „Love2love“ apmokėtas darbo užmokesčio sumas. Kiekvienoje sutartyje buvo nurodyta konkreti skolos suma ir konkreti už ją mokama kaina. Išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, ilgalaikio darbo išmokos nebuvo nei įvardytos, nei apmokėtos, nei darbuotojų aiškiai perleistos.

Pareiškėjos, sudarydamos reikalavimų perleidimo sutartis, savo reikalavimus į darbo užmokestį ir teisę gauti išmoką iš Garantinio fondo perleido SIA „Love2love“. Pagal šias sutartis teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pirmosios eilės kreditore buvo patvirtinta SIA „Love2love“. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir patvirtina SIA „Love2love“ teisę gauti išmoką iš Garantinio fondo.

Bankroto proceso metu darbuotojams buvo apskaičiuotos ir išmokėtos bei darbuotojų reikalavimo teisės perėmėjai SIA „Love2love“ išmokėtos 222 152,61 Eur išmokos iš Garantinio fondo: iš šios sumos darbuotojams, t. y. LUAB „Foneka“ kreditoriams, nurodytiems 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, išmokėti 26 725,85 Eur, o 195 426,76 Eur išmokėti SIA „Love2love“. VSDFV išmokas iš Garantinio fondo paskyrė ir išmokėjo (222 152,61 Eur) teisėtai bei pagrįstai, todėl VSDFV finansinis reikalavimas turi atitikti iš Garantinio fondo išmokėtų išmokų sumą. Teismas, nesivadovaudamas objektyviais skaičiavimais kiekvienu konkrečiu Garantinio fondo išmokų mokėjimo atveju darbuotojui ir reikalavimo teisių perėjimai SIA „Love2love“ (proporcingai pagal patvirtintas kreditorių reikalavimų sumas), sumažino VSDFV finansinį reikalavimą 20580,22 Eur suma, tačiau VSDFV reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su darbuotojams ir jų reikalavimo teisių perėmėjai proporcingai apskaičiuotų ir išmokėtų sumų dydžiu.

Teismas nesprendė klausimo dėl darbuotojų finansinių reikalavimų pateikimo termino praleidimo ir nevertino, ar jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Apeliantė teigia, kad procese VSDVF Kauno skyrius, kaip kreditorius, nedalyvavo, su darbuotojų pateiktais reikalavimais nebuvo susipažinęs, savo pozicijos byloje nepateikė, nors priėmė sprendimą iš Garantinio fondo išmokėti išmokas SIA „Love2love“, be to, skundžiama nutartimi sumažintas jo finansinis reikalavimas. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartimi nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, todėl egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu VSDFV Kauno skyrių. Trečiasis asmuo VSDFV Kauno skyrius buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, paskirtą 2026 m. birželio 2 d. 13.30 val. teismo posėdį, tačiau nei atsiliepimo į prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimo patvirtinimo, nei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neteikė. Akcentuotina, kad trečiasis asmuo VSDFV Kauno skyrius pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 9 d. nutarties atskiruoju skundu neskundė, atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą nenurodė argumentų dėl jo procesinių teisių pažeidimo, be kita ko, netinkamo informavimo apie bylos nagrinėjimą, nesudarymo galimybės pateikti poziciją byloje. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas iš dalies pareiškėjų prašymas patvirtinti jų finansinius reikalavimus LUAB „Foneka“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Foneka“ iškėlė bankroto bylą.

Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtino, be kita ko, bendrovės SIA „Love2love“ 197 945,59 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Foneka“ bankroto byloje. Nemokumo administratorė prašyme nurodė, kad SIA „Love2love“ ir buvę bendrovės darbuotojai sudarė 39 reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurias SIA „Love2love“ įgijo reikalavimo, kurį sudaro su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų suma, teisę į bendrovę, todėl 197 945,59 Eur finansinis reikalavimas tvirtintinas.

Iš į bylą pateiktų VSDFV Kauno skyriaus 2025 m. lapkričio 14 d. pažymos Nr. (9.19E) DV_S-90453 ir 2025 m. spalio 30 d. pažymos nustatyta, kad darbuotojams apskaičiuota ir paskirta sumokėti iš Garantinio fondo išmokų suma sudarė 195 426,76 Eur ir 26 725,85 Eur, darbuotojų reikalavimo teisės perėmėjai SIA „Love2love“ iš Garantinio fondo lėšų išmokėti 195 426,76 Eur ir 26 725,85 Eur, iš viso 222 152,55 Eur.

Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi, be kita ko, pakeitė kreditorę SIA „Love2love“ į VSDFV Kauno skyrių ir patvirtino VSDFV Kauno skyriaus antros eilės 222 152,55 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Foneka“ bankroto byloje.

Pareiškėjos E. U., B. L., G. D., E. G., I. Š., K. J., L. D., L. Z., S. S. ir K. K. pateikė prašymą, kurį patikslinusios, prašė patvirtinti LUAB „Foneka“ bankroto byloje: 1) E. U. finansinį reikalavimą, kurį sudaro 2 238,93 Eur išeitinė išmoka ir 2 769,62 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 5 008,55 Eur; 2) B. L. 6 228 Eur finansinį reikalavimą; 3) E. G. finansinį reikalavimą, kurį sudaro 2 238,93 Eur išeitinė išmoka ir 2 769,62 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 5 008,55 Eur; 4) L. Z. finansinį reikalavimą, kurį sudaro 1 936,13 Eur išeitinė išmoka ir 2 769,62 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 2 947,05 Eur; 5) I. Š. finansinį reikalavimą, kurį sudaro 2 140 Eur išeitinė išmoka ir 2 160,02 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 4 300,02 Eur; 6) S. S. finansinį reikalavimą, kurį sudaro 2 729,86 Eur išeitinė išmoka ir 1 379,56 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 4 109,42 Eur; 7) L. D. finansinį reikalavimą, kurį sudaro 2 075,73 Eur išeitinė išmoka ir 1 634,65 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 3 710,38 Eur; 8) G. D. finansinį reikalavimą, kurį sudaro 2 004,70 Eur išeitinė išmoka ir 2 347,15 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 4 351,85 Eur; 9) K. J. finansinį reikalavimą, kurį sudaro 2 125,27 Eur išeitinė išmoka ir 222,72 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, viso 2 347,99 Eur; 10) K. K. 1 280,17 Eur finansinį reikalavimą.

Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 20 d. nutartimi, be kita ko, įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu bendrovę SIA „Love2love“, nustatė terminą pateikti atsiliepimą į prašymą.

Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu VSDFV Kauno skyrių.

Kauno apygardos teismas 2026 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų E. U. 1 287,38 Eur, B. L. 1 864,76 Eur, G. D. 4 084,17 Eur, E. G. 1 208,40 Eur, I. Š. 2 821,24 Eur, K. J. 2 908,65 Eur, L. D. 2 556,66 Eur, L. Z. 1 017,17 Eur, S. S. 1 551,72 Eur, K. K. 1 280,17 Eur finansinius reikalavimus, taip pat patvirtino patikslintą VSDFV Kauno skyriaus 201 572,39 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Foneka“ bankroto byloje.

Atsakovės LUAB „Foneka“ nemokumo administratorė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos turi reikalavimo teisę į bendrovę, t. y. reikalavimo perleidimo sutartyse aiškiai nurodyta, jog pareiškėjos perleido visas teises, be kita ko, ir teisę kreiptis į Garantinį fondą dėl išmokų sumokėjimo, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad teisė gauti iš Garantinio fondo kompensacijas ir išeitines išmokas nebuvo perleista trečiajam asmeniui SIA „Love2love“.

Dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo

Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokomo įstatymo (toliau – JANĮ) 41, 42 straipsniai). Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo bankroto administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).

Dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų (ne)pagrįstumo

Atskirajame skunde teigiama, kad reikalavimo perleidimo sutartyse, kurias sudarė pareiškėjos ir SIA „Love2love“, aiškiai nurodyta, jog pareiškėjos perleido visas teises, be kita ko, ir teisę kreiptis į Garantinį fondą dėl išmokų sumokėjimo, trečiajam asmeniui SIA „Love2love“, todėl pareiškėjos neturi reikalavimo teisės į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitines išmokas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos buvo LUAB „Foneka“ darbuotojos, darbo teisiniai santykiai, susiklostę tarp pareiškėjų ir bendrovės, baigėsi 2025 m. kovo – balandžio mėnesiais. Į bylą pateiktos nuo 2024 m. birželio 8 d. iki 2025 m. gegužės 9 d. pareiškėjų ir SIA „Love2love“ kas mėnesį sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys (toliau – ir reikalavimo perleidimo sutartys), pagal kurias kiekviena pareiškėja kas mėnesį perleido SIA „Love2love“ reikalavimo teisę į bendrovę. Šių reikalavimo perleidimo sutarčių sąlygos iš esmės nesiskiria, sutarčių 2 punkte nurodytas bendrovės skolos dydis darbuotojai pagal darbo sutartį už atitinkamą mėnesį (darbo užmokestis). Taigi, reikalavimo perleidimo sutarčių turinys sudaro pagrindą vertinti, kad darbuotojos kas mėnesį perleisdavo savo reikalavimą, kildinamą iš susiklosčiusių darbo teisinių santykių, į bendrovę trečiajam asmeniui SIA „Love2love“, o pastaroji kas mėnesį sumokėdavo darbuotojoms už perleidžiamą reikalavimo teisę sumas, nurodytas reikalavimo perleidimo sutarčių 3 punkte. Reikalavimo perleidimo sutarčių 1 punkte susitarta, kad kreditorė (darbuotoja) neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia naujajai kreditorei SIA „Love2love“ visas iš darbo sutarties kylančias ir su ja susijusias kreditorės teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant, kreditorės teisę reikalauti ir gauti iš skolininkės su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jei tokių būtų, teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją, teismą, Garantinį fondą, kitus fizinius ir juridinius asmenis dėl skolos, išmokų sumokėjimo (patvirtinimo).

Iš bankroto bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtino, be kita ko, bendrovės SIA „Love2love“ 197 945,59 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Foneka“ bankroto byloje. Nemokumo administratorė, teikdama prašymą patvirtinti SIA „Love2love“ finansinį reikalavimą, nurodė, kad SIA „Love2love“ ir buvę bendrovės darbuotojai, be kita ko, ir pareiškėjos, sudarė 39 reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurias SIA „Love2love“ įgijo reikalavimo, kurį sudaro su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų suma, teisę į bendrovę, todėl 197 945,59 Eur finansinis reikalavimas tvirtintinas.

Iš į bylą pateiktų VSDFV Kauno skyriaus 2025 m. lapkričio 14 d. pažymos Nr. (9.19E) DV_S-90453 ir 2025 m. spalio 30 d. pažymos nustatyta, kad darbuotojams apskaičiuota ir paskirta sumokėti iš Garantinio fondo išmokų suma sudarė 195 426,76 Eur ir 26 725,85 Eur, darbuotojų reikalavimo teisės perėmėjai SIA „Love2love“ iš Garantinio fondo lėšų išmokėta 195 426,76 Eur ir 26 725,85 Eur sumos, iš viso 222 152,55 Eur. Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi, be kita ko, pakeitė kreditorę SIA „Love2love“ į VSDFV Kauno skyrių ir patvirtino VSDFV Kauno skyriaus antros eilės 222 152,55 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Foneka“ bankroto byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs buvusių darbuotojų (be kita ko, ir pareiškėjų) bei SIA „Love2love“ sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis, 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi sprendė, jog trečiasis asmuo SIA „Love2love“ yra įgijęs ir turi reikalavimo teisę į bendrovę dėl piniginių lėšų, kurias sudaro darbuotojams apskaičiuotos išmokos, t. y. perėmė reikalavimus iš darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Kauno skyrius 2025 m. spalio 30 d. ir 2025 m. lapkričio 14 d. apskaičiavo LUAB „Foneka“ darbuotojams mokėtinas iš Garantinio fondo išmokas, kurių bendras dydis 222 152,55 Eur, ir šią sumą sumokėjo darbuotojų reikalavimo teisės perėmėjai bendrovei SIA „Love2love“. VSDFV Kauno skyrius, sumokėjęs išmokas iš Garantinio fondo trečiajam asmeniui, įtrauktas į LUAB „Foneka“ kreditorių sąrašą ir patvirtintas jo 222 152,55 Eur finansinis reikalavimas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, klausimas dėl pareiškėjų, kaip buvusių darbuotojų, finansinių reikalavimų bankroto byloje, išspręstas įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. ir 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimis.

Kita vertus, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2026 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų, kaip buvusių bendrovės darbuotojų, finansinius reikalavimus, kuriuos sudaro dalis buvusiems darbuotojams priklausančių išmokų, t. y. kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinės išmokos. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, aiškindamas reikalavimo perleidimo sutarčių nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjos nėra perleidusios reikalavimo teisės į dalį išmokų, susijusių su susiklosčiusiais darbo teisiniais santykiais, t. y. kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei išeitinę išmoką.

Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklostė situacija, kuomet klausimas dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų patvirtinimo yra išspręstas dviem teismų procesiniais sprendimais, t. y. 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ir apskųsta 2026 m. birželio 9 d. nutartimi, kurie yra prieštaringi, kadangi pirmuoju atveju reikalavimo teisė į darbuotojams priklausančias išmokas pripažinta SIA „Love2love“ ir tuo pagrindu minėtas subjektas yra gavęs išmokas iš Garantinio fondo, o antruoju atveju reikalavimo teisė į dalį tų pačių darbuotojams priklausančių išmokų (kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei išeitinę išmoką) pripažinta pareiškėjoms. Taigi šiuo atveju yra priimtos dvi nutartys dėl to paties dalyko, t. y. darbuotojų dalies reikalavimo bendrovei, pripažįstant teisę reikalauti šių lėšų skirtingiems subjektams (pareiškėjoms ir SIA „Love2love“). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui du kartus skirtingai aiškinant reikalavimo perleidimo sutarčių nuostatas ir padarius prieštaringas išvadas dėl darbuotojų reikalavimų perleidimo SIA „Love2love“ apimties bei pripažinus tiek pareiškėjoms, tiek SIA „Love2love“ teisę į tą pačią dalį išmokų, apskaičiuotų darbuotojams, bankroto byloje gali būti neteisingai paskirstytos Garantinio fondo išmokų sumos ir patvirtintas nepagrįstai sumažintas VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti pareiškėjų finansinių reikalavimų pagrįstumą, turi pašalinti prieštaravimus, susijusius su reikalavimų, kildinamų iš tarp pareiškėjų ir bendrovės susiklosčiusių darbo teisinių santykių, apimties, nustatyti, kurie subjektai turi reikalavimo teisę, susijusią su darbuotojams apskaičiuotomis sumokėti išmokomis, bendrovei, koks konkretus kiekvienos iš pareiškėjų reikalavimo dydis atsižvelgiant į reikalavimo perleidimo sutarčių nuostatas. Byloje neįvertintos pareiškėjų ir SIA „Love2love“ sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių nuostatos, netirtas susitarimų turinys, nesiaiškinta sutarčių šalių valia. Pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti ir ištirti ginčui reikšmingas aplinkybes, t. y. kas konkrečiai sudaro pareiškėjų reikalavimo perleidimo sutartimis perleistus reikalavimus SIA „Love2love“, koks perleistų reikalavimų dydis, ar pareiškėjos turi teisę reikalauti su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų bei išeitinių išmokų, ar tokia teisė sutartimis perleista SIA „Love2love“, tačiau šios aplinkybės byloje liko neišsiaiškintos ir neįvertintos. Taip pat byloje liko neįvertinta aplinkybė, kad 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtinus bendrovės SIA „Love2love“ 197 945,59 Eur finansinį reikalavimą VSDFV Kauno skyrius sumokėjo 222 152,55 Eur išmoką iš Garantinio fondo trečiajam asmeniui, tačiau pareiškėjoms pareiškus prašymą patvirtinti finansinius reikalavimus, kildinamus iš darbo teisinių santykių, susiklostė situacija, kuomet Garantinio fondo lėšos gali būti paskirstytos neteisingai, t. y. pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ir įvertinti, kokio dydžio išmokas VSDFV Kauno skyrius turėjo sumokėti SIA „Love2love“ pagal reikalavimo perleidimo sutartis, ar faktiškai išmokėtų sumų dydis yra pagrįstas. Akcentuotina, kad bankroto byloje gali būti patvirtintas VSDFV Kauno skyriaus tokio dydžio finansinis reikalavimas, kuris atitinka iš Garantinio fondo turėtas pagrįstai išmokėti išmokas. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nenustatęs ir neišsiaiškinęs visų minėtų reikšmingų ginčo aplinkybių bei neatlikęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimo, nepašalinęs prieštaravimų dėl pareiškėjų bei SIA „Love2love“ teisės į reikalavimų dalis, kurias sudaro su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimas ar atsisakymas juos tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo finansinio reikalavimo pagrįstumą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą, teismas bankroto bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms išaiškinti. Tokį teismo aktyvumą, nepažeidžiant rungimosi civiliniame procese principo, įtvirtina ir JANĮ 3 straipsnio 4 punkte nustatytas teisėjo vadovavimo procesui principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 34 punktas).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareigą visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, įvertinti byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei padaryti atitinkamas išvadas vykdė netinkamai, nepašalino prieštaravimų dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, kad dviem skirtingais teismo procesiniais sprendimais padarytos prieštaringos išvados dėl tų pačių finansinių reikalavimų (pirmuoju atveju reikalavimo teisė į darbuotojams priklausančias išmokas pripažinta SIA „Love2love“, o antruoju atveju reikalavimo teisė į dalį tų pačių darbuotojams priklausančių išmokų pripažinta pareiškėjoms). Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, konstatuoja, kad byloje liko neatskleistos ir netirtos reikšmingos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų (ne)pagrįstumo, neatliktas išsamus įrodymų tyrimas bei vertinimas ir dėl to padarytos išvados negali būti laikomos pagrįstomis. Dėl šios priežasties galėjo būti neteisingai išspręstas pareiškėjų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas. Byloje nustatytas pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai reikštų, kad klausimas dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų (ne)pagrįstumo turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir gali riboti dalyvaujančių byloje asmenų teisę į apeliaciją. Dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjų finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl termino pateikti finansinius reikalavimus praleidimo, argumentuojant, kad LUAB „Foneka“ bankroto byla iškelta 2025 m. birželio 10 d., tačiau pareiškėjos prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo pateikė tik 2025 m. gruodžio 5 d. ir dėl to praleido nustatytą 30 dienų terminą beveik 6 mėnesius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajame (apeliaciniame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), o CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad atskirasis (apeliacinis) skundas negali būti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi nemokumo administratorė pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl termino pateikti finansinius reikalavimus praleidimo, tokio pobūdžio argumentai yra nauji, nesudarę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyko, todėl jie negali būti vertinami apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis) ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, netyrė įrodymų, kuriais grindžiami pareiškėjų finansiniai reikalavimai, nepašalino prieštaravimų dėl subjektų, turinčių reikalavimo teisę į bendrovę, ir dėl to neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų patvirtinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turės nuspręsti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčijamų finansinių reikalavimų (ne)pagrįstumo klausimą iš naujo, atsižvelgęs į bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjų E. U., B. L., G. D., E. G., I. Š., K. J., L. D., L. Z., S. S., K. K. finansinių reikalavimų patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Foneka“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.