Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-107-626/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-07-02
Bylos Nr.: 1A-107-626/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-49065-2023-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Virginija Liudvinavičienė, Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė
Nuteistasis: G. S.
Nukentėjusysis: I. L.
Civilinis ieškovas: Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Ieškovas: Vilniaus teritorinė ligonių kasa

Kategorijos

1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.2.3.4.1Neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 str. 1 d.)
1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)

Byla Nr. 1A-107-626/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49065-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.8.7.9; 1.2.3.4.1; 1.1.10.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 2 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Alinai Stimburytei, Ievai Norkienei,dalyvaujant prokurorui Gyčiui Normantui,nuteistajai G. S. ir jos gynėjui advokatui Egidijui Vosyliui,nukentėjusiajai I. L. ir jos atstovui advokatui Stasiui Lileikiui,ekspertei Dianai Vasiljevaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. S. gynėjo advokato Egidijaus Vosylio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Nukentėjusiosios I. L. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš G. S. nukentėjusiajai priteista 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 582,59 Eur (penki tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt du eurai penkiasdešimt devyni centai) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš G. S. civilinei ieškovei priteista 3 468,64 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai šešiasdešimt keturi centai) ir 5 (penki) procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

G. S. pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad nužudė šeimos narį, o būtent, 2023 m. gruodžio 25 d., apie 3.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventiniu A. L., gim. (duomenys neskelbtini), prasidėjusio jos gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir besitęsusio prie minėto buto esančioje antrojo aukšto laiptų aikštelėje, metu, stumdėsi su A. L., suėmusi jam už rankų, padarydama poodinę kraujosruvą kairiame žaste, sudavė smūgį ranka į krūtinę, padarydama poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje, taip pat tyčia sudavė vieną smūgį ranka į kairį smilkinį, vieną smūgį ranka į kairę viršugalvio pusę ir vieną smūgį ranka į kairįjį, padarydama minkštųjų audinių kraujosruvą kairiame žande, nuo ko nukentėjusysis A. L., praradęs pusiausvyrą, su pagreičiu nukrito žemyn ant laiptų aikštelės tarp pirmojo irt antrojo aukštų ir galvos pakaušiu atsitrenkė į jų betoninį paviršių, tokiais veiksmais padarydama A. L. galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda pakaušio dešinėje su minkštųjų audinių kraujosruva dešinio smilkinio, momens ir pakaušio srityse, odos nubrozdinimais kairio smilkinio srityje ir viršugalvio kairėje, kraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje skiltyje sferiniame ir pamatiniame paviršiuje ir dešinėje smilkininėje skiltyje pamatiniame paviršiuje, kraujavimu į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimo židiniu kairėje kaktinėje skiltyje pamatiniame paviršiuje, dešinio smilkinkaulio lūžiu, nusitęsiančiu į dešinę vidurinę smegenų daubą, dešinį momenkaulį ir pakauškaulį, masyviu kraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais visame paviršiuje, kraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininės skilties projekcijoje, abipus kaktinių, momens ir pakaušio skilčių projekcijose, kraniotomija ir intrakranijinių kraujosruvų šalinimu, drenavimu iš ertmės po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Dėl patirtų galvos sužalojimų, kurie komplikavosi smegenų edema, koma, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, antrine anemija, pūlingu plaučių uždegimu, poūmiu kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumu, nukentėjusysis A. L. 2023 m. gruodžio 28 d., 11.20 val., VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje mirė.

Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Nuteistosios G. S. gynėjas advokatas E. Vosylis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nuosprendį ir priimti dėl G. S. išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Vadovaudamasis BPK nuostatomis ir kasacinės instancijos teismo jurisprudencija, gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė duomenų pripažinimo įrodymais bei jų vertinimo reikalavimus. Tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Skundžiamame nuosprendyje suformuluotos išvados dėl nuteistosios G. S. kaltės prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems duomenims.

Pirmosios instancijos teismas sąmoningai neatsižvelgė į liudytojų ir ekspertės parodymus, kurie iš esmės paneigia kaltinimą, bei sureikšmino tam tikrus duotų paaiškinimų fragmentus. Nei vienas baudžiamojoje byloje apklaustas liudytojas nematė nelaimingo atsitikimo. Savo ruožtu liudytojų samprotavimai, filosofinės įžvalgos negali būti laikomi įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje vadovaujamasi asmenų, kurių nebuvo įvykio vietoje, tarpusavio telefoniniais pokalbiais ir savaip interpretuojami liudytojų parodymai, tokiu būdu padarant nepagrįstas išvadas. Nei vienas teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas nenurodė, kad G. S. jiems minėjo, jog ji atliko kaltinime išdėstytus veiksmus. Priešingai, liudytojai parodė, kad jų telefoniniai pokalbiai buvo tik bendro pobūdžio pasikalbėjimai ir samprotavimai, o ne faktų konstatavimas. Be to, nuteistosios apsvaigimas nuo alkoholio buvo preziumuotas, neparemtas jokiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Apklausiama ekspertė Diana Vasiljevaitė parodė, kad „kurie sužalojimai buvo padaryti prieš krentant, pasakyti negalima“, „kaip ir minėjau, kai kurie sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam kritimui“, „kategoriškai mes nepasakysim dėl kritimo su pagreičiu“ „kad jis suklupo laiptų aikštelėje ir nusirideno „savaime irgi gali būti variantas“, „pagal sužalojimus kategoriškai, kaip ir minėjau, aš nepasakysiu, kad buvo ka-kokie smūgiai suduoti, dėl ko žmogus nukrito. Gal buvo kažkoks poveikis į krūtinę <...> galėjo būti, bet galėjo ir nebūti“, „konstatuoti sužalojimai teoriškai galėjo būti be pagreičio“, „nukentėjusysis gali kristi ir susižaloti be išrinės jėgos poveikio“, „patirtiems sužalojimams vartotas alkoholis ir problemos su kojomis galėjo turėti įtakos, atmesti mes to negalime“, „atmesti tokios galimybės negaliime, kad, tarkim, jis nulipo kelis laiptus ir nugriuvo, „ridenosi negalime nei tvirtinti, nei neigti, ar tikrai ridenosi mirusysis laiptais, jis buvo rimtai apsirengęs, turime kelis sužalojimus, kurie tiksliai nieko pasakyti negali“. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į liudytojo B. L. (B. L.) parodymus, o būtent, kad pastarasis teigė, jog „mes su broliu kalbėdami interpretavom ir galvojom, kad gal mums ko nors nepasako iki galo mama“, „su broliu telefonu prielaidas darėm apie tai, kas galėjo nutikti, dėl ko gali būti teta sulaikyta“, „kada mama pasakė, kad G. jai sakė, jog yra kaltinama, kad nustūmė A., o ne, jog ji nustūmė jį, nepamenu“.

Apeliaciniame skunde nurodoma tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo išdėstytų parodymų, tokiu būdu palikdamas spragų faktinių aplinkybių kontekste. Liko neaišku, kuris nukentėjusiojo kritimas , kurioje vietoje (laiptinėje (ar dar išeinant į laiptinę) ir kurie sužalojimai lėmė nukentėjusiojo mirtį. Jeigu sužalojimų lokalizacija neatskleidžia, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis, kyla klausimas, kuo vadovaujantis, buvo padaryta išvada, kad G. S. stūmė nukentėjusįjį, besilaikiusį už durų rankenos, ir jog stūmimas buvo pakankamai stiprus, kad tokie veiksmai sukėlė judėjimo pagreitį, dėl kurio nukentėjusysis virto bei susižalojo galvą, atsitrenkdamas į radiatorių. Nepaneigta versija, kad nukentėjusysis galėjo nugriūti jau nulipęs nuo laiptų ir atsitrenkti į radiatorių, nes baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog jis apskritai ridenosi laiptais.

Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjant bylą teisme, nuteistoji pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, yra nenuoseklus ir neteisus, nes parodymų patikrinimo vietoje protokole bei vaizdo įraše užfiksuota, jog G. S. kelis kartus nedviprasmiškai nurodė, kad nukentėjusįjį stumtelėjo tik prie durų. Po to nukentėjusysis liko stovėti, laikydamasis už turėklų, o nuteistoji daugiau nieko nematė. Skundžiamame nuosprendyje šis vaizdo įrašas neaptartas, tik nurodant, kad nuteistoji pakeitė parodymus. Taip pat apeliantas pabrėžia, kad neatmetama galimybė, jog G. S. dėl ligos nesugeba detaliai, chronologine tvarka išdėstyti minčių, todėl nėra pagrindo jos paaiškinimus vertinti kaip įrodančius nuteistosios kaltę, padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuteistoji turi sveikatos problemų, kartais nesugeba adekvačiai išsireikšti, o būtent, ji pamiršta žodžius, smulkmenas, yra išsiblaškiusi. Tai, analizuojant telefoninių pokalbių kontekstą ir turinį, yra itin aktualu bei svarbu, nes tam tikros informacijos perteikimas, žodžių ir sakinių formuluotės galėjo neatspindėti to, ką iš teisų G. S. bandė ir (ar) bandė ir (ar) norėjo pasakyti kitam asmeniui. Gynėjo teigimu, G. S. pasakojo tai, kuo ją įtaria pareigūnai, o ne tai, ką ji padarė.

Nuteistoji viso proceso metu nuosekliai parodė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju vyko tik bute, t. y. iki durų slenksčio, o prie minėto buto esančioje antrojo aukšto laiptų aikštelėje jokio konflikto ar fizinio kontakto tarp jos ir nukentėjusiojo nebuvo. Po bute įvykusio konflikto G. S. dar matė nukentėjusįjį, besilaikantį už laiptų turėklų, ir tik uždarius duris (tiksliai neprisiminė, ar nukentėjusysis, ar ji uždarė duris), po kurio laiko laiptinėje išgirdo trenksmą, kaip vėliau paaiškėjo, nulemtą nukentėjusiojo griuvimo. Įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti priešingas išvadas, baudžiamojoje byloje nėra, todėl turi būti konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, plečiamai aiškindamas netiesioginius įrodymus, priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Tai, kad nuteistoji prisipažino pastūmusi nuteistąjį, negali būti pagrindas pripažinti ją kalta, nes stumtelėjimas nebuvo susijęs su nukentėjusiojo griuvimu, o būtent, prieš uždarant duris, nukentėjusysis dar stovėjo ir laikėsi už laiptų turėklų. Vadinasi, net ir konstatavus stumtelėjimo veiksmą, jis nepadarė įtakos nukentėjusiojo griuvimui bei jo mirčiai.

Gynėjas pastebi, kad jau ikiteisminio tyrimo metu apklausta nuteistoji ir liudytojai parodė, jog nukentėjusysis iki nelaimingo atsitikimo galimai turėjo problemų su alkoholio vartojimu ir kojomis, t. y. dėl savo sveikatos būklės griuvinėjo, atitinkamai susižalodavo. Duomenų apie tokio pobūdžio nutikimus baudžiamojoje byloje nėra, išskyrus paties nukentėjusiojo skambutį Bendrojo pagalbos centro numeriu, kurio metu jis nurodė, kad dėl dažno alkoholio vartojimo nori būti pristatytas į ligoninę. Gynybos prašymai, susiję su informacijos apie nukentėjusiojo sveikatos būklę surinkimu, pirmosios instancijos teismo buvo atmesti , kaip užkertant galimybę teisingai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą.

Taip pat skundžiamame nuosprendyje remiamasi nenuosekliais ir akivaizdžiai nepatikimais liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors jis nebuvo apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Savo ruožtu kitas liudytojas J. S. (J. S.) pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. K. nesakė, jog nuteistoji nustūmė nukentėjusįjį. Pasak apelianto, susidaro įspūdis, kad skundžiamame nuosprendyje arba netyčia buvo remiamasi tik kaltinimo pusei naudingais duomenimis, arba sąmoningai nutylėti kaltinimui nenaudingi aspektai.

Baudžiamojoje byloje esantys netiesioginiai įrodymai nesudaro nuoseklios ir logiškos įvykio sistemos. Telefoninių skambučių seseriai ir kitiems asmenims skaičius per se (pats savaime) negali būti pagrindas pripažinti, kad nuteistoji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, ypač atsižvelgiant į tai, jog nėra aiškus skambučių tikslas, pokalbių turinys. Gynėjo teigimu, telefoniniai skambučiai gali patvirtinti nuteistosios poziciją dėl buvusios konfliktinės situacijos buto viduje ir jos patirtą šoko būseną, kuomet nuteistoji pamatė laiptinėje gulėjusį nukentėjusįjį. Turi būti atkreipiamas dėmesys į telefoninių skambučių laiką, o būtent, kad G. S. su R. N. kalbėjosi po įtarimo pareiškimo ir parodymų patikrinimo vietoje atlikimo, todėl ji pasakojo tai, kuo buvo įtariama, o ne tai, ką padarė. Tapačiai turi būti vertinamas ir kitų telefoninių skambučių turinys, kurių metu nuteistoji minėjo, kad „tipo nustūmiau nuo laiptų“, taigi, kalbėjo apie pareikštus įtarimus. Pirmosios instancijos teismas telefoninių skambučių turinį interpretavo išimtinai kaltinimui palankia linkme, visiškai negretindamas jų su nuteistosios parodymais ir aplinkybe, kad sveikatos problemos galėjo padaryti įtaką sakinių konstrukcijai bei eiliškumui.

Apeliantas akcentuoja, kad G. S. būnant buto viduje (neperlipus durų slenksčio), objektyviai neįmanoma pastumti žmogaus, kuris tuo momentu stovėjo ir laikėsi už laiptų turėklo. Atstumas nuo buto durų slenksčio iki aikštelės galo, kuriame yra laiptų turėklų pradžia, yra 1,57 m., o nuteistosios ištiestos rankos ilgis – apie 70 cm. Iš šių duomenų akivaizdžiai matyti, kad skirtumas tarp durų slenksčio, kur buvo G. S., ir laiptų turėklų, kur stovėjo bei laikėsi nukentėjusysis, yra apie 80 cm. Atitinkamai nuteistoji niekaip negalėjo atlikti skundžiamame nuosprendyje nurodytų veiksmų. Įvertinus tai, kad nuteistoji tiksliai neprisimena, kas uždarė buto duris, tikėtiniausia versija būtų tokia, jog nukentėjusysis, stovėdamas ir dešine ranka laikydamasis už laiptų turėklo, galėjo kaire ranka pastumti duris uždarymo kryptimi, atitinkamai durys užsidarė. Laiko prasme nukentėjusysis po išvarymo iš buto dar buvo stovimoje pozicijoje, laikėsi už laiptų turėklo, todėl tai, kas įvyko po to, negali būti priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais.

Apeliaciniame skunde ginčijamas ir nukentėjusiojo pripažinimas nuteistosios šeimos nariu. Aplinkybė, kad G. S. su nukentėjusiuoju buvo pažįstami, galimai anksčiau buvo sugyventiniai ir ilgą laikotarpį gyveno viename bute, dar nereiškia, jog šių asmenų statusas laikytinas tolygiu šeimos narių santykiams. Gyvenimo kartu su kitu žmogumi faktas per se (pats savaime) nerodo, kad asmenys yra sugyventiniai. Be to, sugyventinis nėra tapatus artimam šeimos nariui, nes galima gyventi viename bute, bet fiziologiniu ir psichologiniu požiūriu nebūti artimais širdies draugais. Anot apelianto, skundžiamame nuosprendyje suformuluotos išvados dėl G. S. ir nukentėjusiojo santykių statuso nusikalstamos veikos padarymo metu savo esme yra klaidingos interpretacijos.

Apibendrindamas teisinius ir faktinius argumentus, gynėjas teigia, kad turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu. Nagrinėjamu atveju apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tikėtinomis, o ne konkrečiai įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nuteistosios kaltę, padarant BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą nusikalstamą veiką. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir dėl G. S. priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji G. S. ir jos gynėjas E. Vosylis prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras, nukentėjusioji I. L. ir jos atstovas advokatas S. Lileikis – jį atmesti

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistosios G. S. gynėjo advokato E. Vosylio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio skundo ribas apibrėžia apelianto prašymai (jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas), pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo pagrindai ir motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-942/2020, 10 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistosios G. S. gynėjas kelia nuteistosios kaltės dėl nužudymo klausimą. Apeliacinės instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu gynėjas išsakė poziciją dėl galimybės svarstyti ir atsakomybę G. S. dėl neatsargaus nužudymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, argumentus, nurodytus ginčijamame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde bei išsakytus proceso dalyvių apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir tai sukliudė teismui teisingai išnagrinėti G. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą klausimą. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas, nuteistosios G. S. veiką perkvalifikuojant iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas bausmės paskyrimo klausimas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 3 punktai).

Dėl priežastinio ryšio

Nuteistosios G. S. gynėjo apeliaciniame skunde yra prašoma išteisinti nuteistąją, ginčijant priežastinio ryšio tarp jos veikos (smūgių sudavimų ir pastūmimo) ir nukentėjusiojo mirties buvimą, argumentuojama išvada, kad nuteistoji tyčia nenustūmė nukentėjusiojo, po įvykusio konflikto ir susistumdymo su sugyventiniu, uždarydama buto duris, matė, kad sugyventinis dar stovėjo ir laikėsi už laiptų turėklų, ir tik uždariusi duris, po kurio laiko išgirdo jį krentant nuo laiptų, tad, pasak gynėjo, nukentėjusįjį mirtis ištiko ne dėl jo pastūmimo / ar smūgių sudavimo, bet dėl kitų priežasčių: paties nukentėjusiojo sveikatos būklės (silpnumo kojose) ir girtumo nulemto griuvimo nuo laiptų. Šie argumentai atmestini.

Nagrinėjamoje byloje visų pirma svarbu nustatyti, ar nukentėjusiojo A. L. mirties kilimo sąlyga buvo būtent nuteistosios G. S. veiksmai. Priežastinio ryšio nustatymo kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad, nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina mirties kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), ar mirtis buvo dėsningas veikos padarinys. O tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Be to, kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-648/2024, 10 punktas).

Tačiau nagrinėjamoje byloje labai svarbu yra atkreipti dėmesį į priežastinio ryšio teoriją, pagal kurią priežastinis ryšys tarp veiksmų ir jų žalingų padarinių egzistuoja tada, kai veiksmai padidina padarinių atsiradimo riziką. Realybėje gali egzistuoti daug kurių nors padarinių priežasčių ir adekvati priežastis gali būti ne vienintelė, tačiau tik ji, paversdama tikrove tam tikrų padarinių atsiradimo tikimybę, išsiskiria iš kitų priežasčių. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-648/2024, 11 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra aktualu nagrinėjamos bylos atveju, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

Analizuojant byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog nuteistoji G. S. ir jos sugyventinis, nukentėjusysis A. L. išvakarėse, t. y. 2023 m. gruodžio 24 d. vartojo alkoholį. Nors gynėjo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuteistosios apsvaigimas pirmosios instancijos teismo yra preziumuojamas, visgi pati nuteistoji šios pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatytos aplinkybės bylos proceso metu niekada neginčijo. Ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta kaip liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, tiek 2024 m. kovo 5 d. ir 2024 m. rugsėjo 20 d. apklausta kaip įtariamoji, G. S. pripažino, kad jos (t. y. ji ir sesuo) ,,baliavojo“ ir gėrė degtinę; dėl girtumo net pasakė, kad nepažįsta laiptinėje gulinčio vyro, kai skambino į pagalbos centrą, norėdama iškviesti jam greitąją medicininę pagalbą (t. 2, b. l. 81–83); kad ,,degtinę gėrė visi <...>; trise suvartojo visą turimą degtinę<...> buvo 5 buteliai degtinės; <...> maždaug visi vienodai išgėrė;<...> ji jautėsi apsvaigusi (t. 3, b. l. 17–20); įvykio metu truputį, kiekio patikslinti negali, vartojo alkoholį; gėrė degtinę (t. 3, b. l. 42–43). Aptartą aplinkybę dėl nuteistosios apsvaigimo nagrinėjamo įvykio metu patvirtino ir nuteistosios sesuo, liudytoja D. A., nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu, kad atėjo pas savo seserį į svečius gruodžio 24 d., apie 22.00 val., atnešė pusę butelio degtinės. Pas jos seserį ir pastarosios sugyventinį taip pat buvo du buteliai degtinės. Visi trise vartojo alkoholį, rūkė. D. A. patvirtino, kad A. L. buvo išgėręs, kaip ir ji su sese. Išgėrė apie pusantro butelio degtinės (t. 2, b. l. 51–53).

Taip pat nuteistoji neginčija aplinkybės, kad tarp jos ir sugyventinio, jos seseriai išėjus namo, t. y. 2023 m. gruodžio 25 d., po pirmos valandos nakties, įvyko konfliktas. Kurio priežastį ji įvardijo taip – pasibaigus alkoholiui, sugyventinis norėjo dar išgerti. Tad, per Kūčias, buvo suvartotas visas turėtas alkoholis – 5 buteliai degtinės. 5 tušti buteliai degtinės užfiksuoti ir įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 49, 24 nuotrauka). Be to, pati nuteistoji pokalbio su R. N. metu pripažino, kad A. L. buvo nustatytas 2,4 promilės kraujyje, tai ir ji įvykio metu buvo ,,tokia pati koma“ (t. 2, b. l. 147). Liudytoja D. A. patvirtino, kad pirma (apie 1.20 val.) jai paskambino A. L., prašė pinigų alkoholiui, po kelių minučių – jos sesuo, kuri skundėsi, kad sugyventinis prašo pinigų alkoholiui. Girdėjusi triukšmą nuteistosios bute 2023 m. gruodžio 25 d. naktį, o ir ankstesniu, t. y. išvakarėse, apie 23.00 val., laiku, patvirtino ir nuteistosios buto kaimynė, liudytoja O. S.. Teismo posėdyje ši liudytoja paaiškino, kad triukšmą girdėjo ir apie 23.00 val., vakare (t. 4, b. l. 39–40). Pagarsinus šios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 27–30), ji patvirtino, kad jie yra teisingi. Jų metu O. S. parodė, kad 2023 m. gruodžio 25 d., apie 3.00 val. nakties, ji išgirdo, kad kažkas daužo į sieną, jos vyras, buvęs tuo metu kitame kambaryje, kuris yra arčiau buto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. nuteistosios buto), išgirdo stipresnius kelis ar tai griuvimo, ar tai daužymo garsus. Taip pat ir liudytojas E. V., patvirtinęs teisme, kad įvykio metu, naktį, apie 3.00 val., girdėjo triukšmą laiptinėje (t. 4, b. l. 84–92).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M15/2024(01), A. L. mirė VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (toliau – RVUL) 2023 m. gruodžio 28 d., 11.20 val. (gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo galvos sumušimo. Specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimas, nuo kurio A. L. ištiko mirtis, jam buvo padarytas 3–5 paros laiko iki mirties bei iki medicininės pagalbos, kuri buvo suteikta 2023 m. gruodžio 25 d., 3.15 val. A. L. lavone nustatyta: galvos sumušimas, pasireiškęs: muštine žaizda pakaušio dešinėje su minkštųjų audinių kraujosruva dešinio smilkinio, momens ir pakaušio srityse, minkštųjų audinių kraujosruvomis kairiame žande ir liežuvio dešinėje, odos nubrozdinimais kairio smilkinio srityje ir viršugalvio kairėje; autopsijos ir histologinio tyrimo duomenimis: kraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje skiltyje sferiniame ir pamatiniame paviršiuje ir dešinėje smilkininėje skiltyje pamatiniame paviršiuje, kraujavimu į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimo židiniu kairėje kaktinėje skiltyje pamatiniame paviršiuje, dešinio smilkinkaulio lūžiu nusitęsiančiu į dešinę vidurinę smegenų daubą, dešinį momenkaulį ir pakauškaulį; medicinos dokumentų duomenimis – masyviu kraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais visame paviršiuje, kraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininės skilties projekcijoje, abipus kaktinių, momens ir pakaušio skilčių projekcijose, kraniotomija ir intrakranijinių kraujosruvų šalinimu, drenavimu iš ertmės po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais) arba plokštuma. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus pakaušio dešine sritimi. Įvertinus nustatytų sužalojimų makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją, neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas griuvimo su pagreičiu metu po galvos kairės pusės traumavimo. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.1, 6.6.2, 6.6.4 ir 6.6.15 punktais, sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, o poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje, kairiame žaste ir dešinėje plaštakoje, padarytos kietu buku daiktu (-ais), nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 84–91).

Teismo posėdyje tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje, teismo medicinos ekspertė Diana Vasiljevaitė patvirtino šią išvadą ir paaiškino, kad A. L. mirtis ištiko nuo galvos sumušimo (specialisto išvados 3.1 punktas), kuris padarytas A. L. nugriuvus ir atsitrenkus pakaušio dešine sritimi. Ekspertės manymu yra neatmetama galimybė, kad 3.1 išvados punkte nustatytas sužalojimas padarytas 2-iejų traumavimo fazių metu, netrukus vienas po kito, kai pirmos gazės metu buvo traumuojama galvos kaitė pusė (mažiausiai 3 trauminiai poveikiai, tačiau neatmetama tikimybė, kad jie galėjo būti padaryti vienmomentiškai.

Ekspertė pažymėjo, kad antros fazės metu, nukentėjusiajam A. L. nugriuvus, traumuojama pakaušio dešinė pusė (mažiausiai 1 trauminis poveikis). Apie kitus A. L. kūne nustatytus sužalojimus (specialisto išvados 3.2 punktas) ekspertė pasisakė, kad nurodyti sužalojimai (poodinės kraujosruvos, aptiktos krūtinės ląstos dešinėje, kairiame žaste ir dešinėje plaštakoje) nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai 3-imis trauminiais poveikiais. Sužalojimuose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės požymiai, todėl pasisakyti apie įrankių kiekį, formą, dydžius, nėra galimybės. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad remiantis makromorfologiniu vaizdu ir histologinio tyrimo rezultatais, yra neatmetama galimybė, kad 3.1 ir 3.2 punkte nurodyti sužalojimai padaryti netrukus vienas po kito. Ekspertė, patikslindama išvadą, taip pat patvirtino, kad 3.1 išvados punkte ji nurodė, jog sužalojimai pakaušio dešinėje galimai padaryti kritimo su pagreičio metu. Kritimui su pagreičiu būdinga, kai pirminis kontaktas su traumuojančiu daiktu yra anatomiškai priešingoje pusėje, nei sužalojimas, susidaręs nukritus (kraujosruva žando kairėje ir sužalojimai pakaušio dešinėje). Taip pat pažymėjo, jog autopsijos metu rasti kaukolės kaulų prasiskyrimai lūžių vietose, kas labiau būdinga esant didesnei traumavimo jėgai, t. y. kritimui su pagreičiu. Taigi, ekspertė nurodė, jog neatmetama galimybė, kad kritimo su pagreičiu metu padaryti sužalojimai pakaušio dešinėje, buvo padaryti po galvos kairės pusės traumavimo, tame tarpe ir kairio žando.

Siekiant papildomai išsiaiškinti dėl nukentėjusiojo atsiradusių sužalojimų mechanizmo, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dar kartą apklausta ekspertė D. Vasiljevaitė paaiškino, kad ji negali atmesti tokios galimybės, kad esant tokiam pastūmimui, kaip parodė nuteistoji, kai ji stovi bute prie slenksčio, o nukentėjusysis stovi ties slenksčiu ir pastūmus nukentėjusįjį link laiptų, vedančių žemyn, galėjo atsirasti būtent tokie galvos sužalojimai, kokius ji nurodė savo išvadoje. Pagal nustatytus nukentėjusiojo galvos sužalojimus labiausiai tikėtina, kad pirminis kontaktas buvo ne su grindimis, o su radiatoriaus, kuris buvo laiptų apačioje, apatiniu kraštu, nes ant jo buvo aptikti kraujo pėdsakai. Pats susidūrimas vyko nukentėjusiojo pakaušio dešine puse, šiek tiek atgal, šonu. Atsitrenkimo metu nukentėjusiojo veidas turėjo būti atsuktas į laiptus. Sunku pasakyti, ar tuo momentu nukentėjusiojo kūnas buvo beveik nukritęs, neaišku, nuo kurio laiptelio krito, ar krito su persisukimu ir pan. – gali būti daug variantų. Ji nenustatė sužalojimų ant išsikišusių kūno vietų, pvz., alkūnių, kelių, pečių, nėra kaulų lūžių, nes buvo žiema, jis buvo apsirengęs, kiek ji matė jai su byla pateiktoje filmuotoje medžiagoje, ten buvo ir striukė, ir megztinis, ir džinsai, todėl sužalojimai galėjo neužsifiksuoti. Pagreitis nukrentant nuo laiptų gali susidaryti jei ir pats žmogus be pašalinės jėgos daro žingsnį laiptais žemyn. Taigi, pagreitis gali būti ir esant pastūmimui, ir be pastūmimo. Visą tą galvos traumavimą galima išskirti į dvi fazes. Pirmoji fazė buvo galvos kairės pusės traumavimas, buvo minkštųjų audinių kraujosruva kairiajame žande, odos nubrozdinimas kairiajame smilkinyje ir odos nubrozdinimas viršugalvio kairėje. Antra fazė – tiesioginis kontaktavimas su plokštuma arba šiuo atveju kietu, buku daiktu, būtent pakaušio dešine puse. Sužalojimai ganėtinai plačiai išsidėstė, taigi, galėjo būti ir vienas trauminis poveikis, kad sužalojimai atsirastų kairėje pusėje, galėjo ir daugiau, kategoriškai atmesti to negalima. Teoriškai įmanoma, kad vieno kontakto su laiptais metu galėjo atsirasti visi sužalojimai kairėje galvos pusėje, ir žande, ir smilkinyje, nes laiptai turi daug briaunų. Jos manymu paskutinis kontaktas buvo galvos dešine puse. Tam, kad nukentėjęs vienmomentiškai susižalotų galvą ir skruostikaulį, tai galėjo būti daug variantų: jis galėjo žandu ir viršugalviu trenktis į laiptus arba laiptų turėklus, galėjo kristi ir kūliais, ir pasilenkus. Ji negalinti atsakyti, ar jis krito veidu į laiptus, ar nugara į laiptus, tam, kad sužalotų skruostikaulį ir viršugalvį. Šiuo atveju nenustatytas klasikinis kritimas su pagreičiu , nes figūruoja didelis alkoholio kiekis ir polineuropatija, todėl neįmanoma nustatyti, kokia buvo pradinė pozicija ar koks buvo mechanizmas paties kritimo metu. Polineuropatija reikštų kojų silpnumą, silpnas kojas, silpni kojų nervai, silpną galėjimą juos valdyti. Galvos kairėje pusėje nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti ir suduodant ranka ar kumščiu. Jei būtų suduodama kumščiu, tai turėtų būti ne mažiau kaip 3 trauminiai poveikiai, tam, kad padaryti tokius sužalojimus, kokie buvo nustatyti kairėje galvos pusėje. Nukentėjusysis galėjo susižaloti galvą ir stovėdamas nugara į laiptus, ir griūdamas atbulas, galėjo būti ir persisukimas, galėjo griebti už turėklo, kadangi nėra žinoma, kas vyko pačio kritimo metu. Nuteistosios posėdžio metu nurodytas nukentėjusiojo stumtelėjimas jai stovint bute, o nukentėjusiajam perlipus buto slenkstį, o po to paėjus 1.5 m. ir laikantis už turėklų, buto durų rankenos galėjo turėti įtakos jo griuvimui, ji negalinti atsakyti, nes neturi tokių duomenų be nuteistosios pateiktos šios versijos. Ji nėra kompetentinga atsakyti į tokio pobūdžio klausimą apie priežastį, ar tas stumtelėjimas buvo to griuvimo priežastis. Galėjo taip būti, kad nukentėjusysis dar buvo palipęs kažkiek laiptais į apačią, tačiau tiksliai, kiek galėjo nusileisti laiptais, nežinoma. Labiausiai tikėtina, kad pagreitis buvo. Pagreitis metrais per sekunde įvykio pradžioje ir įvykio gale nematuojamas. Pagreitis po kontaktavimo galvos kaire puse galėjo ir sulėtėti. Apie pagreitį sprendė pagal galvos kaulų prasiskyrimus, kad vis tiktai galutinėje susidūrimo fazėje to pagreičio dar buvo. Mažai tikėtina, kad atsirastų kitas pagreitis nuo atsitrenkimo galvos kaire puse. Pagal sužalojimų pobūdį, kurie buvo pagrindinė mirties priežastis, iš karto po tokių sužalojimų nukentėjusysis galėjo atlikti valingus veiksmus, judėti, šauktis pagalbos, kol pilnai neprarado sąmonės.

Taigi, teisėjų kolegijai abejonių nekyla, jog tiesioginė A. L. mirties priežastis buvo trauma, patirta A. L. griūvant su pagreičiu ir atsitrenkus pakaušio dešine sritimi į radiatorių (kraujo dėmės buvo aptiktos ant radiatoriaus, esančio laiptinės apačioje, ir paimtos papildomos įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 16–25; 26–37), tačiau mirtis nukentėjusįjį ištiko po įvykio praėjus 3 paroms – 2023 m. gruodžio 28 d., 11.20 val. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, į kurią jis buvo nuvežtas 2023 m. gruodžio 25 d., 3.15 val.

Vadovaujantis ekspertės D. Vasiljevaitės apeliaciniame teisme išsakyta nuomone, kad A. L., griūdamas laiptų apačioje atsitrenkė pakaušio dešine sritimi ne į betoninį paviršių, o į radiatoriaus, esančio laiptų apačioje, apatinį paviršių, ši aplinkybė tikslintina.

Sprendžiant, ar buvo priežastinis ryšis tarp nuteistosios G. S. veiksmų ir A. L. nustatyto ir pirmiau aptarto galvos sumušimo, kurio pasekmė – A. L. mirtis, ypač svarbūs pačios nuteistosios G. S. parodymai apie jos padarytus veiksmus prieš A. L. tiriamo įvykio metu bei pastarosios parodymų kaita viso proceso metu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. S., duodama parodymus pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 84–92), savo kaltės dėl jai inkriminuoto šeimos nario nužudymo nepripažino, tačiau neneigė, jog tarp jos ir sugyventinio aktualiu bylai laikotarpiu vyko konfliktas, jie susistumdė namuose, o jam einant pro duris, kur yra koridoriaus stakta, ji A. L. nestipriai stumtelėjo. Uždarinėdama duris, matė, kaip jis laikėsi už laiptinės turėklų. Uždarė duris, grįžo į kambarį ir tada išgirdo trenksmą („bum“), atidariusi duris pamatė, kad A. L. guli laiptų apačioje, prie radiatoriaus. Ji iškvietė greitąją. Patikslino, kad kai stūmė velionį, jis stovėjo namuose, o kai uždarinėjo duris, jis laikėsi laiptinėje už turėklų, ruošėsi lyg ir eiti.

Kaip minėta pirmiau, teisme nuteistoji neneigė, kad ji ir nukentėjusysis buvo apgirtę ir ,,stiprokai“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistosios G. S. pirmosios instancijos teisme nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės skiriasi nuo nurodytų ikiteisminio tyrimo metu.

G. S. dėl aptariamų aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama ne vieną kartą. 2024 m. sausio 19 d. apklausta kaip liudytoja BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka nurodė, kad jokio susistumdymo tarp jos ir A. L. įvykio metu nebuvo, nors A. L. ir pyko ant jos, jog neduoda pinigų alkoholiui. Žodinio konflikto metu ji liepė jam išeiti, pastarasis supyko ir išėjo iš jos buto. Neatsimena kas atidarė duris, tačiau kai jas uždarė ir nuėjo į kambarį, išgirdo garsą, lyg kažkas būtų nukritęs. Atidariusi duris pamatė, kad A. L. guli šalia radiatoriaus, ant nugaros. Ji grįžo į butą ir iškvietė greitąją (t. 2, b. l. 81–83).

2024 m. kovo 5 d. apklausta kaip įtariamoji, dalyvaujant gynėjui, G. S. įvykio aplinkybes patikslino ir nurodė, kad tarp jos ir A. L. įvyko ne tik žodinis konfliktas. A. L., dar namuose būnant jos seseriai, pradėjo reikalauti alkoholio, norėjo leisti garsiai muziką. Ji (nuteistoji) supyko dėl tokio jo elgesio. Po to jis pradėjo reikalauti pinigų iš jos, o sesei išėjus namo, jie toliau kivirčijosi dėl pinigų, po kuriuo laiko pradėjo stumdytis – iš pradžių stumdėsi kambaryje. A. L. labai ją supykdė, buvo labai jai atsibodęs su savo gėrimais, todėl norėjo, kad jis kuo greičiau išeitų iš jos namų. Kai A. L. apsirengęs striukę ir apsiavęs batus stovėjo prie durų, ji priėjo prie jo, galimai pati atrakino duris. Buvo neblaivi ir tikrai pyko ant A. L.. Atidarė duris. A. L. tuo metu stovėjo prie durų ir ruošėsi išeiti. Laikėsi už durų rankenos. Ji iš pykčio rankomis jį pastūmė, kad jis kuo greičiau išeitų iš jos buto. Tiksliai neprisimena ar jis stovėjo veidu į ją, ar nugara. Neprisimena į kurią vietą rankomis stūmimo metu sudavė A. L.. Iš pykčio uždarė duris. Girdėjo garsą, kad jis nukrito. Išgirdusį garsą išėjo į bendrą laiptinę. ir pamatė, kad A. L. guli prie laiptų, ant nugaros, o jo galva – prie radiatoriaus. A. L. nereagavo į jos raginimus keltis, suprato, kad jam būtina suteikti pirmą pagalbą. Ir iškvietė greitąją (t. 3, b. l. 17–20).

Gynybinė versija, kurią G. S. nurodė ir pirmosios instancijos teisme, atsirado tik 2024 m. rugsėjo 20 d., tuometinės įtariamosios G. S. apklausos metu. Kaip matyti iš šio apklausos protokolo, G. S. jau tvirtino, kad įvykio išvakarėse, dar dienos metu, grįžęs iš parduotuvės, A. L. jau buvo su nubrozdintu veidu ir rankomis, nors tokių duomenų iki tol ji nebuvo nurodžiusi, neigė, kad stumdėsi su A. L., prieš jam išeinant iš buto nakties metu, ir tvirtino, kad stumdėsi su juo tik buto viduje, dar neatidarius durų, galvos ir krūtinės ji jam nedaužė, jokio kontakto su A. L. laiptinėje ar ant buto slenksčio nebuvo. Tik žodžiais varė jį iš namų. Pieš uždarydama buto duris, matė A. L. besilaikantį dešine ranka už laiptų turėklų, tik tuomet uždarė duris. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek šios apklausos ikiteisminio metu, nuteistoji akcentavo A. L. sveikatos problemas dėl silpnų kojų ir nuolatinį jo griuvinėjimą (t. 3, b. l. 42–43).

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistąją G. S. įspėjus dėl galimo jai inkriminuotos nusikalstamos veikos – nužudymo, nustatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, perkvalifikavimo į neatsargų gyvybės atėmimą, nustatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje (dėl to, kad galimai nuteistoji nenumatė, kad jos veikimas, t. y. girto asmens stūmimas, esant labai arti laiptų, gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. galimai padarė nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo), nuteistoji iš esmės patvirtino parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme ir 2024 m. rugsėjo 20 d. ikiteisminio tyrimo metu, patikslindama, kad ji nukentėjusįjį pastūmė iš buto, kai šis stovėjo nugara į ją ties slenksčiu, o ji stovėjo bute, koridoriuje, neišeidama į laiptinę, tuo metu jis ketino išeiti iš buto. Nuteistoji tvirtino, kad ji tik truputį pastūmė nukentėjusįjį per slenkstį tikslu, kad jis greičiau išeitų iš buto, nes tarp jų kilo konfliktas. Ji nepamena, ar nukentėjusįjį pastūmė dviem rankom. Taip pat ji pakartojo, kad tik uždarydama duris matė, kad nukentėjusysis laikėsi už laiptų, vedančių žemyn, turėklų. Neprisimena, ar jis žengė žingsnį, kai jį pastūmė jam stovint ties slenksčiu. Taip pat nurodė, kad neatsimena, ar buvo išėjusi į laiptinę po to, kai jis nukrito. Ji užrakino duris, nuėjo į kambarį, tada išgirdo bumbtelėjimo garsą, tuomet ji išėjo į laiptinę ir iškart pamatė nukentėjusįjį, gulintį laiptų apačioje, prie balkono. Nepamena, kur tiksliai buvo jo galva, galimai nukentėjusysis judėjo. Tuo metu ji taip pat buvo truputį neblaivi. Taipogi nuteistoji nurodė, kad anksčiau apklausiama ji sakė, kad buvo „kominė“, todėl, kad tuo metu buvo išgėrusi, bet, pažymėjo, tai nereiškia, kad ji buvo stipriai išgėrusi. Kaip paaiškino nuteistoji, tuo metu matė, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, bet jai nekilo minčių, kad dėl tokio pastūmimo jis gali nukristi. Jie anksčiau kartu buvo vartoję alkoholį ir jis išgėręs dažnai griuvinėdavo, ir tą dieną jos akivaizdoje buvo nukritęs bute. Nepamena, ar išeidamas iš buto jis griuvinėjo. Konfliktas buvo buto koridoriuje. Nematė, kokia jo padėtis buvo po jos stumtelėjimo į nugarą, bet prieš uždarydama duris matė, kad jis stovėjo įsikibęs į turėklus. Po jos stumtelėjimo jis nenugriuvo, nepradėjo lipti laiptais. Kritimas įvyko po to, kai ji uždarė duris, nematė paties kritimo.

Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, jog byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017, 6.2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-788/2017, 9 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nuteistoji G. S. negalėjo aiškiai nurodyti, kodėl jos pozicija pakito ir skiriasi nuo išsakytosios ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. kovo 5 d.). Kaip matyti iš visų G. S. parodymų, duotų viso proceso metu, ji, kartodama įvykio aplinkybes, nurodydavo vis kitokių ar ankstesnėse apklausose neminėtų įvykio detalių (pvz., kad nukentėjusysis atėjo jau su nubrozdintu veidu, kad įvykio dieną, prieš išeidamas iš buto, buvo nugriuvęs bute, kad prie buto durų neturėjo jokio kontakto su nukentėjusiuoju ir pan.), o proceso dalyviams užduodant nuteistajai patikslinančius klausimus apie įvykio detales, ji, negalėdama tiksliai atsakyti ar patikslinti tam tikras aplinkybes, teisindavosi tuo, kad gerai neatsimena įvykio aplinkybių, tačiau viso proceso metu (išskyrus apklausiant liudytoja) ji tvirtino, kad buvo pastūmusi nukentėjusįjį, kai šis išeidinėjo pro buto duris į laiptinę. Aktualu pažymėti ir tai, kad aptarta gynybinė nuteistosios versija, kad jokio kontakto su A. L. laiptinėje ar ant buto slenksčio nebuvo, o prieš uždarant buto duris, ji matė A. L. stovintį prie laiptų, laikantis už turėklų ir ketinantį lipti žemyn (2024 m. rugsėjo 20 d. apklausa) byloje iškilo po pokalbio su liudytoju R. N. (teisėjų kolegijos pastaba – pokalbis išsamiau bus aptartas toliau), kuris, sužinojęs iš nuteistosios A. L. mirties aplinkybes, patarinėjo jai, kaip reikėjo kalbėtis su policijos pareigūnais, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės, pvz., kad nereikėjo sakyti, kad pastūmė A. L.; kad nieko nematė, kartu šventė Kalėdas, po to ji nuėjo miegoti, o kur išėjo A. L. – ji neva nežino; kad gulėjo jau lovoje ir tik po to nuėjo pasižiūrėti, kas atsitiko (t. 2, b. l. 148).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji G. S. 2024 m. kovo 5 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu pirmiau aptartus parodymus apie jos konfliktą su A. L., kuris prasidėjo bute ir tęsėsi prie buto durų, ant slenksčio, apie A. L. pastūmimą, kai šis laikėsi už buto durų, vedančių į laiptinę, rankenos, kad jis kuo greičiau išeitų iš jos buto, ir kritimo garsą, išgirstą iš karto po stūmimo, su pykčiu uždarius duris, davė laisva valia, kaip minėta, dalyvaujant gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui. Tad, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vėliau savo parodymus G. S. iš dalies pakeitė, tik siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš dalies šiuos savo ankstesnius parodymus nuteistoji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, tik nurodydama, kad ji matė nukentėjusįjį, laikantis ne už buto durų rankenos, o už laiptų, vedančių žemyn turėklų (3 t. b. l. 23–29).

Gynėjas akcentuoja apeliaciniame skunde, jog pirmosios instancijos teismas nevertino visiškai G. S. parodymų patikrinimo vietoje nurodytos aplinkybės, kad ji matė A. L. besilaikantį už laiptų, vedančių žemyn, turėklų. Kaip matyti iš 2024 m. kovo 6 d. G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, jos parodymų patikrinimas vietoje vyko sekančią dieną po minėtos apklausos įtariamaja – 2024 m. kovo 6 d., nuo 8.40 val. iki 9.00 val., kurios metu ji nurodė ir parodė, kaip dviem rankom lengvai pastūmė nukentėjusįjį, stovintį ties buto slenksčiu, kad nukentėjusysis, būdamas jos pastumtas, žengė kelis žingsnius link laiptinės ir, prieš jai uždarant buto duris, stovėjo nugara į ją ir laikėsi dešine ranka už laiptų turėklo. Ketino lipti žemyn. Iš prie šio protokolo pridėto vaizdo įrašo matyti, kad, G. S. tai nurodžius ir parodžius, tyrėja iškart atkreipė pastarosios dėmesį, kad dieną prieš parodymų patikrinimą G. S. apklausos metu neminėjo šios aplinkybės ir, kad, pasak G. S., nukentėjusysis stūmimo metu laikėsi už durų rankenos ir, kad buvo nurodžiusi, jog ji nematė nukentėjusiojo, kai uždarė buto duris, tačiau G. S. paneigė šiuos tyrėjos teiginius ir nurodė, kad visgi matė nukentėjusįjį, laikantis už laiptų turėklų, o po to pareiškė, kad tiksliai neatsimena įvykio aplinkybių.

Vertinant nuteistosios G. S. viso proceso metu duotų parodymų patikimumą ir objektyvumą visų pirma pažymėtina, kad būtent 2024 m. kovo 5 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad ji stūmė A. L., ko pasėkoje jis nukrito nuo laiptų, visiškai sutapo su pačios nuteistosios telefoninio pokalbio, užfiksuoto su liudytoju R. N., turiniu. Kaip matyti, G. S. pokalbio, vykusio 2024 m. kovo 6 d., 19.54 val., metu nurodė R. N., kad mirė A. L. ir nedviprasmiškai papasakojo jo mirties aplinkybes: kad ,,pusę dviejų, dvi, jau naktis buvo. Mes su juo susikivirčinom. <...> Žinai, aš pradėjau muštis, jis pradėjo išeidinėt iš namų, ir ką aš padariau, R., jis atidarė duris eit, ir aš jį nustūmiau nuo laiptų.<...> Taip. Nustūmiau nuo laiptų, o paskui žinai, nuėjau, nulipau, nu nuo pirmų tų laiptų, kaip įsivaizduok. <...> Nuėjau, jis guli, sakau, paėmiau už rankos, A., sakau kelkis, einam namo, man nei galvoj, nei ,,pizdoj“, žinai išgėrusiai, pačiai“; <...> ,,paskiau iškviečiau greitąją, ir žinai ką pasakiau girta, sakau guli nepažįstamas vyras, (keiksmažodis), kaip man sušvietė protas, tai reikėjo pasakyt, kad sugyventinis, teisingai?“ (t. 2, b. l. 146).

Minėti G. S. parodymai ir minėtas jos pokalbis su R. N. atitinka ir aplinkybes, užfiksuotas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, klausantis V. L. ir B. L. (teisėjų kolegijos pastaba –– nuteistosios sesers D. A. sūnūs) pokalbių (t. 2, b. l. 155–157, 158–166). Kaip matyti 2024 m. kovo 6 d., 9.35 val. – 9.43 val., fiksuoto pokalbio metu yra kalbama apie G. S. sulaikymą; B. L. aiškiai nurodo, ką jam papasakojo jo motina, liudytoja A. A., – kad „nu (keiksmažodis) taip paprastai nieks nesulaiko, kažką gal nedasako jinai dar kažką (keiksmažodis) znajet ką jie turi <...> gal telefonų tuos pokalbius turi ten kur jinai su motina (keiksmažodžiai), nes motina sakė kad jinai jai skambino tipo naktį (keiksmažodis) ir sakė, kad tipo nu nustūmiau (keiksmažodis) nuo laiptų, karoče“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors liudytoja D. A. pokalbyje minimų aplinkybių ir nepatvirtino, o pirmosios instancijos teisme išvis atsisakė duoti parodymus prieš savo artimą šeimos narį, informacija apie nuteistosios skambučių išklotines 2023 m. gruodžio 25 d. patvirtina, kad G. S. iš karto po skambučio į pagalbos centrą 112 (3.11 val.) D. A. skambino ir jos kalbėjosi (5 praleisti ir tris sujungti pokalbiai – 3:21 val. trukmė 134 s; 3:58 val. trukmė 479 s; 4:24 val. trukmė 770 s) (t. 2, b. l. 106–108), o kaip matyti B. L. būtent ir pergyvena, kad atliekantis tyrimą pareigūnai gali turėti įvykio naktį buvusius G. S. ir D. A. telefoninius pokalbius.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teisme liudytojas B. L. patvirtino aptarto pokalbio turinį ir nurodė, kad toks pokalbis su broliu buvo. Liudytojas B. L. aiškiai parodė, kad ,,teta skambino mamai ir paskui jam mama paskambino verkdama ir sakė, kad G. jai dieną ar dvi iki sulaikymo paskambino ir pasakė, kad lyg nustūmė sugyventinį nuo laiptų“. Liudytojas taip pat pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad tik paskui G. S. aiškino jo mamai (D. A.), kad kažkaip ne taip pasakė, kad ją kaltina nustūmus (t. 4, b. l. 59–35). Taigi, liudytojo B. L. parodymai teisme bei jo pokalbio su broliu V. L. turinys leidžia teigti, kad nuteistoji G. S. seseriai prisipažino, kad nustūmė A. L. nuo laiptų dar nežinodama, kokios apimties ir tūrinio įtarimas jai bus pareikštas.

Netiesiogiai šią aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas V. K., kurio parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio tvarka), ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad pokalbio metu G. S. jam minėjo apie A. L. mirtį, sakė, kad A. L. nukrito, atsitrenkė galva ir mirė, o po kažkiek laiko jo pažįstamas taksistas, vardu E., jam pasakė, kad G. S. sakė, jog ji nustūmė A. L. nuo laiptų, tai įvyko jų daugiabučio laiptinėje (t. 2, b. l. 61–62, t. 5, b. l. 20–31).

Išanalizavusi visų nuteistosios G. S. duotų parodymų turinį, įvertinusi jų kaitą ir tai, kad pati G. S. savo aiškios pozicijos dėl jų kaitos ir priežasčių nenurodė, į tai, kad procesiniame dokumente (2024 m. kovo 5 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas), kuriame užfiksuotos G. S. pripažinimas stūmus A. L., nenurodyta pastabų dėl parodymų surašymo teisingumo ar ydingumo, taip pat išanalizavusi jos parodymus kitų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 5 d. duotais nuteistosios G. S. parodymais, kurių metu ji pripažino, kad jos sesei išėjus namo, ji toliau kivirčijosi su A. L. dėl pinigų, po kurio laiko pradėjo stumdytis – iš pradžių stumdėsi kambaryje, A. L. labai ją supykdė, buvo labai jai atsibodęs su savo gėrimais, todėl norėjo, kad jis kuo greičiau išeitų iš jos namų ir kai A. L., apsirengęs striukę ir apsiavęs batus stovėjo prie durų, ji priėjo prie jo, galimai pati atrakino duris, A. L. tuo metu stovėjo prie durų ir ruošėsi išeiti, laikėsi už durų rankenos, stovėjo nugara į ją, ir ji iš pykčio rankomis jį pastūmė, kad jis kuo greičiau iš jos buto, nors nepamena, kur jam stūmė ir kaip jis į ją stovėjo (nugara ar priekiu). Iš pykčio uždarė duris. Girdėjo garsą, kad jis nukrito. Tuo tarpu G. S. parodymai, duoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme, kad prieš uždarant buto duris ji matė nukentėjusįjį, stovintį prie laiptų, ketinantį lipti žemyn, besilaikantį už laiptų turėklų, vertintini kaip jos gynybinė versija, kuri yra paneigta aukščiau aptartais duomenimis, todėl atmestina kaip nepagrįsta.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, G. S. pokalbio su R. N. turinys, aptartų aplinkybių, kurias nurodė pirmosios instancijos teisme liudytojas B. L. ir jo su broliu, liudytoju V. L., užfiksuoto 2024 m. kovo 6 d. pokalbio kontekste, aiškiai rodo, kad G. S. R. N. pokalbio metu, nupasakoja konkrečius savo veiksmus tiriamo įvykio metu, kurie atitinka ir jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. kovo 5 d. apklausa). Jos išsakytos R. N. pokalbio metu frazės – ,,Žinai, aš pradėjau muštis, jis pradėjo išeidinėt iš namų, ir ką aš padariau, R., jis atidarė duris eit, ir aš jį nustūmiau nuo laiptų“ – aiškiai rodo, kad ji, neįtardama, kad jos telefoniniai pokalbiai yra klausomi ir įrašinėjami, atvirai kalba apie tai, ką ji padarė, o ne kuo yra įtariama. Kaip matyti, G. S. po minėto teiginio, R. N. išsakius nuostabą pasakytam nuteistosios prisipažinimui dėl jos padarytų veiksmų – ,,Ai na“, ji aiškiai jam dar kartą patvirtina – ,,Taip. Nustūmiau nuo laiptų“. Pabrėžtina, kad visas pokalbis su R. N. yra pakankamai ilgas, jo metu G. S. savo mintis dėsto raiškiai ir suprantamai, aiškiai atsako į R. N. klausimus, jos pokalbio metu užfiksuoti teiginiai leidžia nedviprasmiškai teigti, kad jokių sutrikimų, kuriuos akcentuoja apeliaciniame skunde gynėjas ir kurie trukdytų suprasti jos pasakytų žodžių konkretų turinį, nėra. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistoji pokalbio metu kalbėjo apie jai pareikštą įtarimą (beje tokia frazė pokalbio metu net neužfiksuota), kad ji negali aiškiai reikšti minčių, dėstyti jas chronologine tvarka yra išskirtinai deklaratyvus ir vertintini kaip gynybinė pozicija. Pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji sugebėjo aiškiai ir suprantamai reikšti savo mintis, jos kalba neturėjo sutrikimų, kurie teisėjų kolegijai ar kitiems proceso dalyviams trukdytų suprasti turinį.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad G. S. veiksmai, kuriuos ji pripažino ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. kovo 5 d. apklausoje), t. y. stūmimas A. L., kuris laikėsi už durų, vedančių į laiptinę, rankenos, ir tuo metu nors ir buvo dar bute, bet besiruošiantis per slenkstį išeiti, suteikė jam kritimo pagreitį, dėl kurio jis nukrito nuo laiptų ir, krisdamas, atsitrenkė pakaušio dešine sritimi į radiatorių. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad atstumas nuo G. S. buto durų iki laiptų, nuo kurių krito A. L., yra tik 1,50 m (t. 1, b. l. 51–62, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 4. B. l. 179–182), Antstolio Irmanto Gaidelio 2026 m. kovo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t.5, b. l. 1–19). Tai, teisėjų kolegijos vertinimu yra labai nedidelis atstumas (1,5 m) ir realiai sudaro suaugusio žmogaus nepilnus du žingsnius. Todėl stumiant asmenį, net ir su nedidele jėga, tikėtina, kad jis gali neatsilaikyti, neišlaikyti pusiausvyros ir nukristi, juolab būdamas stipriai apgirtęs ir turintis, kaip tvirtina pati nuteistoji, rimtų problemų su kojomis. Ekspertė D. Vasiljevaitė, papildomai apklausta apeliacinės instancijos teisme, patvirtino, kad tokia tikimybė galima , t. y. esant tokiam pastūmimui, kaip parodė nuteistoji, kai ji stovi bute prie slenksčio, o nukentėjusysis stovi ties slenksčiu. Kaip minėta ekspertė, nustatė, kad sužalojimai pakaušio dešinėje galimai padaryti kritimo su pagreičiu metu. Taip pat ekspertė paaiškino, kad autopsijos metu rasti A. L. kaukolės kaulų prasiskyrimai lūžių vietose, labiau būdingi esant didesnei traumavimo jėgai, t. y. kritimui su pagreičiu. Taigi, ekspertė nurodė, jog neatmetama galimybė, kad kritimo su pagreičiu metu padaryti sužalojimai pakaušio dešinėje, nuo kurių A. L. ir mirė, buvo padaryti po galvos kairės pusės traumavimo, tame tarpe ir kairio žando, tačiau ji neatmetė galimybės, kad aptarto ekspertizės išvadoje pagreičio priežastimi galėjo būti ir stumtelėjimas / smūgis.

Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad tiesioginių įvykio liudytojų nėra. Tačiau, atsakydama į šį gynėjo argumentą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logine grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018, 12 punktas). Be to, šiuo atveju nustatant priežastinį ryšį yra vadovaujamasi ne tik netiesioginiais įrodymais, minimais skunde bei aptartais pirmiau šiame nuosprendyje, t. y. liudytojų parodymais, pokalbių išklotinėmis, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kt., o byloje esančių įrodymų visuma, jų tarpusavio derme ir susijungimu į loginę grandinę, taip pat ir tiesioginiais įrodymais – iš dalies pačios nuteistosios parodymais.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad yra priežastinis ryšis tarp G. S. stūmimo ir A. L. mirties. To nepaneigia ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M15/2024(01) nurodyta išvada, kad įvertinus nustatytų sužalojimų makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją, neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas griuvimo su pagreičiu metu po galvos kairės pusės traumavimo. Nepaisant šių aplinkybių, nekyla abejonių dėl to, kad stūmimas buvo būtina A. L. mirties kilimo sąlyga ir esminis susiklosčiusio priežastingumo elementas, lėmęs A. L. inertišką (t. y. su pagreičiu) kūno judėjimą tokia trajektorija, kad šis neatsilaikė būdamas stipriai neblaivus ant kojų ir griuvo su pagreičiu nuo laiptų, esančių 1,50 m atstumu nuo durų staktos, prie kurios, jam beišeinant iš buto ir įvyko stūmimas, ir galva (pakaušio dešine puse) trenkdamasis į radiatorių. Taigi nenustačius jokios kitos aplinkybės, tiesiogiai sukėlusios nukentėjusiojo nukritimą nuo laiptų, stūmimas teisiniu požiūriu laikytinas pagrindine A. L. kritimo nuo laiptų ir gauto galvos sumušimo, kuris buvo mirties pasekmė, priežastimi.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, aprašant faktines aplinkybes, G. S. buvo inkriminuota, kad konfliktas su sugyventiniu A. L. vyko ne tik jos gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bet tęsėsi ir prie minėto buto esančioje antrojo aukšto laiptų aikštelėje, todėl nustačius, kad konfliktas ir stumdymasis su A. L. vyko tik bute, t. y. ties durų slenksčiu, ši aplinkybė šalintina. Taip pat G. S. inkriminuota, kad ji stumdėsi su A. L., suėmusi jam už rankų, padarydama poodinę kraujosruvą kairiame žaste, sudavė smūgį ranka į krūtinę, padarydama poodinę kraujosrūvą krūtinės ląstos dešinėje, taip pat tyčia sudavė vieną smūgį ranka į kairį smilkinį, vieną smūgį ranka į kairę viršugalvio pusę ir vieną smūgį ranka į kairįjį žandą, padarydama minkštųjų audinių kraujosruvą kairiame žande, nuo ko nukentėjusysis A. L., praradęs pusiausvyrą su pagreičiu nukrito žemyn ant laiptų aikštelės tarp pirmojo ir antrojo aukštų ir galvos pakaušiu atsitrenkė į jų betoninį paviršių pastarąją aplinkybę teisėjų kolegija tikslino, nurodydama, kad atsitrenkė į radiatorių). G. S. viso proceso metu neigė, kad stumdėsi laiptinėje su A. L. ir, kad smūgiavo jam į galvą ir krūtinę, tvirtino, jog jokio kontakto su A. L. laiptinėje ar ant buto slenksčio nebuvo. Iš tiesų, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad konfliktas tarp G. S. ir A. L. vyko laiptinėje ir, kad jo metu G. S. būtų kaip nors sužalojusi A. L.. Apklausta apeliacinėje instancijoje ekspertė patvirtino, jog tikslus sužalojimų atsiradimo mechanizmas nenustatytas, minėti sužalojimai galėjo atsirasti ir A. L. griūnant nuo laiptų, o daugiau kūno sužalojimų dėl griuvimo galėjo ir neužsifiksuoti, kadangi nukentėjusysis vilkėjo laiko rūbais.

Kaip minėta specialisto išvadoje, A. L. mirė nuo galvos sumušimo. Taip pat ekspertė D. Vasiljevaitė nustatė ir kitus jo kūne sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairiame žaste, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruva kairiame žande. Apklausta pirmosios instancijos teisme ekspertė paaiškino, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti dėl suduotų smūgių, o taip pat ir dėl griuvimo nuo laiptų. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė paaiškino, kad sužalojimai ant nukentėjusiojo galvos kairės pusės galėjo atsirasti ir pirmos kritimo fazės metu, jam atsitrenkus galvos kaire puse į laiptus arba laiptų turėklus. Atsižvelgiant į ekspertės D. Vasiljevaitės paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, kad minėti sužalojimai, galėjo atsirasti ir jo griuvimo metu, galimai atsitrenkus į laiptus arba laiptų turėklus, bei į tai, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad šiuos sužalojimus padarė G. S. kaltinime nurodytu būdu, ši aplinkybė (kad G. S. stumdėsi su A. L., suėmusi jam už rankų, padarydama poodinę kraujosruvą kairiame žaste, sudavė smūgį ranka į krūtinę, padarydama poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje, taip pat tyčia sudavė vieną smūgį ranka į kairį smilkinį, vieną smūgį ranka į kairę viršugalvio pusę ir vieną smūgį ranka į kairįjį žandą, padarydama minkštųjų audinių kraujosruvą kairiame žande) šalintina iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies, nurodant kad šiuos sužalojimus A. L. patyrė krisdamas nuo laiptų.

Dėl kaltės formos ir rūšies atimant gyvybę

Nuteistosios gynėjo argumentai, kuriais grindžiamas prašymas, išsakytas baigiamųjų kalbų apeliacinėje instancijoje metu, perkvalifikuoti G. S. nusikalstamą veiką iš tyčinio į neatsargų gyvybės atėmimą, pagrįsti ir tenkintini.

Apie kaltininko kaltės turinį (formą ir rūšį) teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus ir kt. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. S. nužudė A. L. tyčia ir labai lakoniškai pasisakė nuosprendyje, kad A. L. ji nužudė, suvokdama, kad jos elgesys gali sukelti neigiamus padarinius ir, nors jų ir nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi pripažino jos veiksmuose esant netiesioginę tyčią.

Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2026, 7 punktas). Tačiau tais atvejais, kai bylos aplinkybės rodo, kad kaltininkas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba nenumatė tokių padarinių atsiradimo galimybės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, veika kvalifikuojama kaip padaryta dėl neatsargumo (BK 16 straipsnis).

Teismų praktikoje, vertinant įvairių konfliktų metu padarytą gyvybės atėmimą, išvada apie tai, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė ne neatsargiai, o netiesiogine tyčia, paprastai daroma atsižvelgus į tai, kiek smurtavimas prieš nukentėjusįjį buvo intensyvus, į didelį trauminių poveikių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-697/2018), taip pat peilių ar kitokių pavojingų įrankių panaudojimą prieš asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–513/2014), abejingą aukos atžvilgiu kaltininko elgesį po įvykio, pvz., girtavimo tęsimą, pagalbos nesuteikimą, pasišalinimą iš įvykio vietos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-788/2017). Vertinama, su kokia jėga buvo suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-697/2018).

Tačiau, kita vertus, kiekvienas toks atvejis vertintinas individualiai, atsižvelgiant į unikalią byloje esančių aplinkybių visumą. Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai tokio pobūdžio bylose (trauma patirta griūnant nuo tam tikro fizinio poveikio) nenustačius stipraus smūgio į gyvybiškai svarbią kūno vietą, taip pat nustačius, kad kaltininko elgesys po padarytos veikos nerodė abejingumo galimiems pavojingiems padariniams (gaivino nukentėjusį asmenį, padėjo jam atsikelti, pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir pan.), veika buvo perkvalifikuota iš tyčinio į neatsargų gyvybės atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-74-788/2019).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors A. L. mirė nuo galvos sumušimo, visgi G. S. neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti nukentėjusįjį. Byloje nepasitvirtino G. S. inkriminuota aplinkybė, kad ji A. L. prieš kritimą būtų sudavusi smūgius, juolab daugybę smūgių į gyvybiškai svarbias kūno dalis, jokio pavojingo įrankio ji nenaudojo, A. L. buvo pastumtas, o mirtį sukėlė galvos trauma, gauta nukritus nuo laiptų ir atsitrenkus pakaušiu į radiatorių. Konfliktas, kurio metu A. L. patyrė galvos traumą, nebuvo intensyvus. Nuteistoji nuosekliai aiškino, kad supykusi ant A. L. dėl jo noro pratęsti alkoholio vartojimą vėlai naktį, jau išėjus ir svečiams (nuteistosios sesei) siekė, kad jis, apsirengęs lauko rūbus, tiesiog kuo greičiau išeitų iš jos namų. Taigi, jokio rimto nesutarimo ar pykčio tarp nuteistosios ir jos sugyventinio, išskyrus buitinį kivirčą, nebuvo.

Byloje nepaneigti nuteistosios parodymai, kad ji neturėjo tyčios padaryti A. L. jokios žalos, o juo labiau jo nužudyti, ji norėjo tik jį išstumti iš buto, kad jis greičiau išeitų, nors ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo labai supykusi ant pastarojo dėl jo elgesio – noro dar išgerti, klausytis muzikos vėlai naktį. Tokia įvykio versija nepaneigta, jai neprieštarauja ir objektyvios įvykio aplinkybės: A. L. buvo stipriai išgėręs, kaip nurodė nuteistoji ir kiti liudytojai, jis turėjo problemų su kojomis, o išgėręs asmuo paprastai svirduliuoja. Ekspertė D. Vasiljevaitė negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad stūmimas buvo atliktas su didele jėga. Apeliacinės instancijos teisme ji patvirtino, kad A. L. nukristi nuo laiptų galėjo užtekti ir vieno pastūmimo nedidele jėga nuo buto durų slenksčio. Mirtiną traumą A. L. patyrė ne tik dėl stūmimo, bet ir dėl kitų nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių sąveikos.

Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad A. L. griuvimas ir mirtinas susižalojimas buvo visiškai netikėti G. S., tai patvirtina ir jos elgesys po įvykio. Išgirdusi kritimą, ji iš karto išėjo į laiptinę, o pamačiusi, kad A. L. nereaguoja į jos kvietimą keltis ir eiti namo, iš karto iškvietė greitąja medicinos pagalbą. Taigi, ji nerodė abejingumo nukentėjusiajam. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, G. S. nesuvokė, kad kelia pavojų jo gyvybei, nenumatė, kad dėl pastūmimo šis gali griūti ir patirti mirtiną traumą. Priešingai, aptartos aplinkybės rodo, kad G. S., turėdama tam tikrą gyvenimo su nukentėjusiuoju patirtį, žinodama apie jo bendrą sveikatą, apie jo silpnas kojas, kad, kaip ji akcentavo, nukentėjęs ir anksčiau griuvinėdavo, juolab būdamas išgėręs, suprato, kad toks nukentėjusiojo pastūmimas, kad ir nedidele jėga, nuo durų slenksčio link siauros laiptinės aikštelės, kurios plotis 1,5 m., ir laiptų, vedančių žemyn, galėjo būti priežastimi neišsilaikyti A. L. ant kojų, žengti kelis žingsnius nuo durų slenksčio link laiptų, prarasti pusiausvyrą ir nukristi laiptai žemyn, bet, teisėjų kolegijos vertinimu, šią situaciją ji suvokė ne iki galo, klaidingai įvertino šio poelgio reikšmę nustatytiems padariniams. Kita vertus, nuteistoji turėjo ir galėjo numatyti, kad bet koks jėgos panaudojimas prieš kitą žmogų nurodytomis aplinkybėmis gali lemti neigiamų padarinių kito žmogaus sveikatai ar gyvybei atsiradimą (nusikalstamas nerūpestingumas), taigi privalėjo susilaikyti nuo tokio pavojingo elgesio.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina pirmiau aptarti byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. S. padaryta veika, kuria A. L. atimta gyvybė, atitinka neatsargaus nusikaltimo požymius. Bylos aplinkybių vertinimas rodo, kad nuteistoji nenumatė, kad jos veikimas (stūmimas girto asmens, esant labai arti laiptams) gali sukelti nukentėjusiajam mirtį, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, taigi nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Nustačius, kad nuteistosios G. S. veika buvo netinkamai kvalifikuota (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 3 punktai), Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nuosprendis keistinas, perkvalifikuojant G. S. padarytą veiką iš nužudymo (BK 129 straipsnio 2 dalis 3 punktas) į neatsargų gyvybės atėmimą (BK 132 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės

Esant tokiai procesiniai situacijai, spręstinas ir bausmės pagal BK 132 straipsnio 1 dalies sankciją G. S. paskyrimas. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nusikalstamos veikos pavojingumą (neatsargi nusikalstama veika) ir teismų nustatytas aplinkybes, apibūdinančias nuteistosios asmenybę, t. y. kad ji anksčiau neteista (t. 3, b. l. 103), administracine tvarka nebausta (t. 3, b. l. 103), į Priklausomybės ligų centrą neįrašyta (t. 3, b. l. 111), nedirba, yra neįgali, serga sunkia onkologine liga (t. 4, b. l. 58–60), kad jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos jos elgesiui (BK 60 straipsnio 9 dalis), taip pat į tai, jog nukentėjusiajam gyvybė atimta nors ir neatsargia kaltės forma, bet žmogiškąja prasme labai neatsakingu poelgiu, skiria G. S. sankcijoje numatytą griežčiausios rūšies laisvės atėmimo bausmę, kuri atitinka sankcijos vidurkį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį G. S. nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, todėl, atsižvelgdama į pirmiau aptartą nuteistosios asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jos asmenybės pavojingumas vis dėlto nėra toks, kad ji turėtų būti izoliuota nuo visuomenės ir šeimos, todėl bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, taikant G. S. BK 75 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) nuostatas ir atidedant bausmės vykdymą bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Vertinant visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, teisėjų kolegija mano, kad paskyrus pakankamai griežtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bet atidėjus jos vykdymą taikant BK 75 straipsnį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), G. S. bus apribota galimybė daryti nusikalstamas veikas, yra pagrindo tikėti, kad ji laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų, atsižvelgus į nusikaltimo sukeltų padarinių mastą, G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas trejiems metams. Be to, šiuo atidėjimo laikotarpiu jai skiriama pareiga be gydytojo nurodymo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio) bei visiškas materialinės žalos atlyginimas abiem civiliniams ieškovams (I. L. – 5 582,59 Eur ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 3 468,64 Eur).

Dėl civilinių ieškinių

Perkvalifikavus G. S. padarytą veiką iš nužudymo į neatsargų gyvybės atėmimą, t. y. į lengvesnę nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertina ir skundžiamu nuosprendžiu civiliniams ieškovams priteistų piniginių sumų, kaip žalų atlyginimą, dydžius. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistosios tokio dydžio ieškinius: nukentėjusiajai I. L. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 582,59 Eur turtinei žalai atlyginti; civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 3 468,64 Eur už nukentėjusiojo gydymą. Aktualu yra iš naujo įvertinti neturtinės žalos atlyginimą.

Tenkindamas nukentėjusiosios I. L. 20 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, teismas įvertino, kad netekus brolio A. L. ji patyrė sukrėtimą, dvasines kančias ir neteko bendravimo galimybių, taip pat, kad neturtinė žala buvo padaryta ir A. L. sūnui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš tyčinio į neatsargų gyvybės atėmimą taip pat šiuo atveju nesuteikia pagrindo mažinti nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos dydžio. Taip spręsdama, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pasikeitė tik teisinis veikos vertinimas, bet ne faktinės aplinkybės, kuriomis A. L. buvo atimta gyvybė. Be to, 20 000 Eur neturtinės žalos dydžio nustatymas bylose, kuriose žmogui nusikalstamais veiksmais atimta gyvybė, nėra išskirtinis ir neperžengia įprastai tokiais atvejais priteisiamų sumų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje buvo pareikšti dar du civiliniai ieškiniai – E. L., kuriuo ji prašė priteisti iš G. S. 20 000 Eur neturtinės žalos (t. 3, b. l. 191–192) ir K. L., kuriuo jis prašo priteisti iš G. S. 10 000 Eur neturtinės žalos ir 100 Eur procesiniu išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (t. 3, b. l. 194–200), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu šių ieškinių neaptarė ir dėl jų nepriėmė jokio sprendimo. Taip pat apygardos teismas visiškai neišsprendė civilinės ieškovės I. L. prašomų proceso išlaidų (1 000 Eur) klausimo. Dėl to apeliacinių skundų negauta. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas tikrina bylą tik tiek, kiek ji buvo apskųsta ir, konkrečiu atveju, negali ištaisyti šių apygardos teismo padarytų klaidų, nes jų ištaisymas reikštų didesnės išieškomos iš nuteistosios piniginės sumos priteisimą, t. y. jos teisinės padėties bloginimą, todėl apeliacinis teismas šioje dalyje palieka nuosprendį nepakeistą.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. L. atstovas advokatas S. Lileikis pateikė prašymą priteisti išlaidas už advokato teisines paslaugas, patirtas atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Iš 2026 m. vasario 4 d. (t. 4, b. l. 159) ir 2026 m. gegužės 28 d. 9t.5, b. l. 43) pinigų priėmimo kvitų matyti, kad šios išlaidos sudaro viso 1 000 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu G. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentai pripažinti iš dalies pagrįstais. Atsižvelgus į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, nuteistosios turtinę padėtį, priteistą iš jos neturtinės žalos dydį, taipogi į tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo surengti penki teismo posėdžiai, buvo atliekamas įrodymų tyrimas, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, į advokato darbo sąnaudas, bylos apimtį, sudėtingumą, taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, darytina išvada, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra protinga, reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d nuosprendžio dalį dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir dėl paskirtos bausmės. Perkvalifikuoti G. S. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį ir skirti jai dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2, 4 dalimis, 5 dalies 10 punktu, 6 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), nuteistajai G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Paskirti nuteistajai G. S. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojimą be gydytojo nurodymo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio) bei visišką turtinės žalos atlyginimą abiem civiliniams ieškovams: I. L. – 5 582,59 Eur ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 3 468,64 Eur. Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš nuteistosios G. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. L. 1 000 Eur jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjos Virginija LiudvinavičienėVitalija NorkūnaitėAiva Survilienė