Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Goreina“ vadovės K. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Goreina“ vadovės K. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Goreina“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Profemo“ 2026 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „Goreina“ (toliau – ir bendrovė). Ieškovė nurodė, kad atsakovės jai skolinga 15 763,36 Eur.

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „RANCAS“ (toliau – nemokumo administratorė), nutartis, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, įsiteisėjo 2026 m. liepos 3 d.

Vilniaus apygardos teisme 2026 m. liepos 14 d. gautas atsakovės vadovės K. G. 2026 m. liepos 9 d. atskirasis skundas, kuriame prašoma: (1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; (2) atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio arba jį atidėti, nes jos finansinė padėtis yra sunki ir sąskaita yra areštuota.

Atsakovė nurodė, kad nemokumo administratorei 2026 m. liepos 3 d. elektoriniu (toliau – el.) paštu įteikus atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį, atsakovė nuo šio el. laiško gavimo momento sužinojo apie bankroto bylos iškėlimą, todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti nėra praleistas. Atsakovė byloje nedalyvavo, jai nebuvo įteiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo, paaiškinimų. Atsakovei procesiniai dokumentai nebuvo įteikti nei registruota pašto siunta, nei per antstolius, el. paštu nebuvo pranešta apie procesinių dokumentų išsiuntimą į jos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paskyrą, o dėl LITEKO sistemos trikdžių atsakovė negalėjo susipažinti su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Tinkamai nepranešus atsakovei apie bankroto bylos iškėlimo inicijavimą, buvo pažeistos atsakovės, kaip proceso dalyvės procesinės teisės, 2026 m. gegužės 21 d. nutartis priimta pažeidus rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytam principus. Atsakovės įsiskolinimo suma ieškovei (15 763,36 Eur) nėra didelė, todėl atsakovė iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo galėjo parduoti jai nuosavybės teise priklausančias transporto priemones ir atsiskaityti su ieškove. Atsakovei iškeltos bankroto bylos pasekmės nėra proporcingos susidariusio įsiskolinimo sumai.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 16 d. nutartimi atsakovės BUAB „Goreina“ vadovės K. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties atsisakė priimti ir grąžino jį atsakovei BUAB „Goreina“.

Teismas nustatė, kad atsakovės atskirasis skundas pateiktas dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties, kuri įsiteisėjo 2026 m. liepos 3 d., atskirasis skundas gautas 2026 m. liepos 14 d. (atsakovės vadovės pasirašytas elektroniniu parašu 2026 m. liepos 9 d.). Atskirasis skundas yra paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Atsakovė nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir nenurodė termino praleidimo priežasčių. Atsakovė nurodė, kad jai 2026 m. gegužės 21 d. nutartis nebuvo įteikta, tačiau teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, jog minėta nutartis atsakovės buveinės adresu buvo siųsta paštu tris kartus – 2026 m. gegužės 20 d., 2026 m. birželio 4 d. ir 2026 m. birželio 30 d., todėl ji laikoma tinkamai įteikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovės BUAB „Goreina“ vadovė K. G. atskirajame skunde prašo: (1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartį (pastaba: atskirajame skunde nurodyta klaidinga skundžiamos nutarties priėmimo data – 2026 m. liepos 21 d.); (2) atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas nuspręstų, kad terminas yra praleistas; (3) atleisti atsakovę BUAB „Goreina“ nuo žyminio mokesčio, nes jos finansinė padėtis yra sunki ir jos sąskaita yra areštuota. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, nepasisakė ir formaliai įvertino tai, kad atsakovė atskirajame skunde buvo nurodžiusi, jog byloje nedalyvavo, jai nebuvo įteiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo ir paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartis atsakovei buvo įteikta 2026 m. liepos 3 d. nemokumo administratorės, kartu pateikiant tai patvirtinantį el. laišką.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartis atsakovei išsiųsta 2026 m. gegužės 20 d., t. y. tuo metu, kai minėta nutartis net nebuvo priimta. Šis motyvas kelia abejonių, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino bylos medžiagą ir procesinių dokumentų įteikimo eigą.

Procesinių dokumentų siuntimas tris kartus atsakovės buveinės adresu nepatvirtina, kad atsakovei buvo sudaryta reali galimybė dalyvauti procese. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokios buvo siuntų grąžinimo priežastys, ar pašto pranešimai buvo faktiškai palikti, ar buvo išnaudoti kiti procesinių dokumentų įteikimo būdai, ar atsakovė turėjo realią galimybę susipažinti su bylos medžiaga. Vėlyvas pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties įsiteisėjimas 2026 m. liepos 3 d., kai įprastai apskundimo terminas yra 7 dienos, gali reikšti, kad įteikimo procesas užtruko arba buvo problemų dėl įteikimo. Pirmosios instancijos teismas lakoniškai pasisakė dėl 2026 m. gegužės 21 d. nutarties išsiuntimo atsakovei, tačiau nepasisakė dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei, susijusių su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimu, bankroto bylos iškėlimu, pasiūlymu pateikti atsiliepimą į pareiškimą, pranešimu apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

Pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovės atžvilgiu yra vykdomos šešios vykdomosios bylos, o pagal LITEKO duomenis 2025–2026 m. buvo išnagrinėtos šešios civilinės bylos, kuriose atsakovei pareikšti reikalavimai, vienkartinis ar pakartotinis dokumentų siuntimas registruotos buveinės adresu gali būti neefektyvus. Pirmosios instancijos teismas turėjo apsvarstyti kitų CPK numatytų įteikimo būdų taikymą ir galėjo pasirinkti kitą CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodytą procesinių dokumentų įteikimo būdą.

Atsakovė atskirajame skunde tiesiogiai nesuformulavo prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau iš atskirojo skundo turinio galima nuspręsti, kad yra būtinybė pratęsti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą. CPK 78 straipsnio 1 dalis suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turi įvertinti dokumento turinį, o ne formaliai vertinti dokumento atitiktį CPK straipsniams dėl terminų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apsiribojo vien formaliu konstatavimu, kad nėra atskiro prašymo atnaujinti terminą.

Atsakovė nenori vilkinti proceso ir piktnaudžiauti, iš nemokumo administratorės gavusi pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį, ji nedelsdama pateikė dėl jos atskirąjį skundą. Nemokumo administratorė minėtą nutartį įteikė ne paštu, o el. ryšių priemone, t. y. el. laišku. Pirmosios instancijos teismas ir proceso šalys žinojo atsakovės el. pašto adresą, tačiau juo nepasinaudojo procesinių dokumentų įteikimui.

Bankroto bylos iškėlimas yra itin reikšmingas procesinis sprendimas, todėl teisė į apeliaciją neturėtų būti paneigta vien dėl formalumų, o teisė į veiksmingą apeliaciją turi būti aiškinama atsakingai. Skundžiama nutartis neatitinka proceso koncentracijos ir teisingumo principų bei nepagrįstai riboja atsakovės teisę į apeliaciją. Esant abejonėms dėl procesinių terminų taikymo ir teisės į apeliaciją ribojimo, prioritetas turi būti teikiamas veiksmingam asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimui, o ne pernelyg formaliam proceso normų aiškinimui.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria UAB „Goreina“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė el. laišką, kuriuo apeliantė informuota apie skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimą ir el. laišką, kuriuo apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties panaikinimo.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Toks draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (arba sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Tam tikrais išskirtiniais atvejais apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, gali pritaikyti išimtį, bet prieš tai turi įsitikinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise ir ar naujai prašomas priimti įrodymas (įrodymai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

Apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo prašymo priimti naujus įrodymus ir nenurodė, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo pateikiant atskirąjį skundą, t. y. nemotyvavo išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo poreikio. Be to, apeliantės atskirasis skundas pirmosios instancijos teisme buvo priimtas, skundžiama nutartis įteikta, todėl nėra aišku, kokias aplinkybes pridedamais el. laiškais apeliantė siekia pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, apeliantės kartu su atskiruoju skundu teikiamus el. laiškus atsisakoma priimti.

Civilinis procesas pagrįstas dispozityvumo principu, reiškiančiu, kad proceso šalys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Viena iš tokių teisių – teisė į pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio procesinio sprendimo apskundimą įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacijos teisė nėra absoliuti. Įstatymų leidėjas nustato jos ribojimus ir įgyvendinimo tvarką.

Atskirųjų skundų pateikimo tvarka ir terminai yra nustatyti CPK III dalies XVI skyriaus antrame skirsnyje (CPK 334–339 straipsniai). Taip pat CPK 338 straipsnyje yra nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis, t. y. taikomos CPK III dalies XVI skyriaus pirmame skirsnyje (CPK 301–333 straipsniai) nustatytos taisyklės.

CPK 315 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kada apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Vienas iš tokių pagrindų yra tada, kai skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio ar atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs teismas, gavęs apeliacinį ar atskirąjį skundą, turi patikrinti, ar skundas pateiktas per įstatymo nustatytą jo pateikimo terminą.

Dėl termino atskirajam skundui paduoti skaičiavimo

CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl termino atskirajam skundui paduoti, kai skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, yra labai svarbi nutarties įteikimo atitinkamai šaliai data, kadangi būtent nuo įteikimo dienos yra pradedamas skaičiuoti CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

Pažymėtina, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartis apeliantei paštu buvo siųsta bendrovės buveinės adresu tris kartus – 2026 m. gegužės 20 d., 2026 m. birželio 4 d. ir 2026 m. birželio 30 d., todėl vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi konstatavo, jog minėta pirmosios instancijos teismo nutartis atsakovei laikoma tinkamai įteikta. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, nepasisakė ir formaliai įvertino jos atskirojo skundo (pirmosios instancijos teisme gautame 2026 m. liepos 14 d., apeliantės vadovės pasirašytas elektroniniu parašu 2026 m. liepos 9 d.) nurodytas aplinkybes, netinkamai nustatė ir įvertino procesinių dokumentų įteikimo eigą bei apeliantės galimybes dalyvauti procese, neįvertino kitų CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, nepasinaudojo žinomu apeliantės el. pašto adresu, neįvertino būtinybės atnaujinti praleistą terminą net ir nesant suformuluoto prašymo, todėl skundžiama nutartis neatitinka proceso koncentracijos ir teisingumo principų, nepagrįstai riboja apeliantės teisę į apeliaciją.

Iš LITEKO duomenų ir iš byloje esančių neįteiktų vokų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartis apeliantei išsiųsta bendrovės buveinės adresu 2026 m. gegužės 21 d. ir pakartotinai išsiųsta 2026 m. birželio 12 d., t. y. du kartus, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartis apeliantei buveinės adresu buvo siųsta 3 kartus – 2026 m. gegužės 20 d., 2026 m. birželio 4 d. ir 2026 m. birželio 30 d. Be to, šią aplinkybę papildomai pagrindžia viešai prieinami (duomenys neskelbtini) duomenys, pagal kuriuos, pirmosios instancijos teismo siųsti procesiniai dokumentai (siuntų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) buvo neįteikti atsakovei bendrovės buveinės adresu 3 kartus – 2026 m. gegužės 20 d., 2026 m. birželio 4 d. ir 2026 m. birželio 30 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties siuntimo bendrovės buveinės adresu eigą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2026 m. gegužės 22 d. grįžo bendrovei jos buveinės adresu neįteiktas vokas (jai 2026 m. gegužės 20 d. nebuvo įteikti procesiniai dokumentai), tačiau šiame voke atsakovei UAB „Goreina“ buvo siunčiama pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartis priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurioje, be kita ko, nurodyti duomenys apie paskirtą teismo posėdį ir kartu pateiktas ieškovės pareiškimas, o ne pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartis. Akcentuotina, kad šie pirmosios instancijos teismo siųsti procesiniai dokumentai apeliantei nebuvo įteikti 2026 m. gegužės 20 d., t. y. tie, kurie buvo išsiųsti dar iki 2026 m. gegužės 21 d. nutarties priėmimo, todėl šių procesinių dokumentų (ne)įteikimo fakto vertinimas nagrinėjamoje situacijoje nėra aktualus.

CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui.

CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo siųsti procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti juridiniam asmeniui, nustatydamas 2026 m. gegužės 21 d. nutarties įteikimo momentą pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi CPK 123 straipsnio 3 dalimi, kadangi ši norma reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir terminą fiziniams asmenims, jų neradus gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, ar darbo vietoje, taip pat šių dokumentų įteikimo tvarką ir terminą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Ši norma nagrinėjamu atveju nėra aktuali.

Įvertinus tai, kad apeliantė yra juridinis asmuo, nustačius, jog jos buveinės adresu teismo siųstų procesinių dokumentų (2026 m. gegužės 21 d. nutarties) nepavyko įteikti du kartus (2026 m. gegužės 21 d. ir 2026 m. birželio 12 d.) ir vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, darytina išvada, jog pakartotinai 2026 m. birželio 12 d. išsiuntus minėtus teismo procesinius dokumentus bendrovės buveinės adresu, jie būti laikomi įteiktais 2026 m. birželio 23 d., t. y. praėjus dešimčiai dienų nuo jų pakartotinio išsiuntimo. Tokiu atveju paskutinė diena apeliantei pateikti atskirąjį skundą buvo 2026 m. birželio 30 d. (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, apeliantės atskirasis skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2026 m. liepos 14 d. (apeliantės vadovės pasirašytas elektroniniu parašu 2026 m. liepos 9 d.). Iš kartu su pirmosios instancijos teisme 2026 m. liepos 14 d. apeliantės gautu atskiruoju skundu pateikto 2026 m. liepos 9 d. el. laiško nustatyta, kad atskirasis skundas su priedais apeliantės pirmosios instancijos teismui išsiųstas 2026 m. liepos 9 d. el. paštu dėl LITEKO trikdžių. Kadangi paskutinė diena pateikti atskirąjį skundą dėl 2026 m. gegužės 21 d. nutarties buvo 2026 m. birželio 30 d., o apeliantė atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui pateikė 2026 m. liepos 9 d. (nepaisant to, kad jis pirmosios instancijos teisme užregistruotas 2026 m. liepos 14 d.), atskirasis skundas yra pateiktas praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą septynių dienų terminą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas atskirajam skundui dėl 2026 m. gegužės 21 d. nutarties paduoti yra praleistas, iš esmės yra teisinga, nors dėl anksčiau aptartų argumentų teismas šią išvadą pagrindė ne visiškai tiksliais faktiniais duomenimis bei vadovaudamasis netinkama civilinio proceso norma.

Dėl pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti egzistavimo

Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Be to, nuo to, ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją, iš esmės priklausys tai, ar jis įgis teisę į kasaciją. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio (atskirojo) skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais apsvarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti skundą ir taip nulemti nesudarymą bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, jeigu apeliacinio apskundimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010) (šiuo metu galiojančios CPK 3 straipsnio redakcijos 8 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantė pateikė atskirąjį skundą praleidusi įstatyme nustatytą terminą, tačiau netinkamai nustatė praleisto termino eigą ir eigos pradžią, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog šis terminas praleistas nežymiai (9 dienas), neatsižvelgė į apeliantės atskirojo skundo turinį, kuriame nors ir nebuvo suformuluotas prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau jame nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai ir pirmosios instancijos teismui grįžę apeliantei neįteikti procesiniai dokumentai pagrindė, kad apeliantei de fakto (iš tikrųjų) nebuvo įteiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, ji nebuvo tinkamai informuota apie šio pareiškimo nagrinėjimo laiką ir vietą, taip pat apeliantė nebuvo informuota apie 2026 m. gegužės 21 d. nutarties priėmimą ir apie ją sužinojo tik iš nemokumo administratorės jai atsiųsto el. laiško 2026 m. liepos 3 d. Todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, formaliai vertino apeliantės atskirojo skundo turinį, neįvertino kitų CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, neatsižvelgė, ar žinomas apeliantės el. pašto adresas, ar nebuvo galimybės procesinius dokumentus atsakovei išsiųsti per EPP (įvertinant tai, kad pagal LITEKO duomenis teismuose buvo nagrinėtos bylos, kuriose atsakovei buvo pareikšti reikalavimai). Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažinęs, kad apeliantė praleido terminą atskirajam skundui paduoti, neatsižvelgė ir neįvertino, ar šiuo atveju neegzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Tai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, neįvertino teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios liudija, kad atsakovės, kuriai buvo iškelta bankroto byla (t. y. dėl jos teisinio statuso buvo priimtas reikšmingas sprendimas) procesinė teisė į apeliaciją galimai buvo apribota dėl formalių priežasčių, tokių kaip prašymo atnaujinti praleistą terminą nesuformulavimas, kai realios priežastys, kurios sukliudė atskirąjį skundą pateikti laiku, atskirajame skunde buvo nurodytos.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paneigė apeliantės teisę į apeliaciją, neatsižvelgė į jos svarbą, o tai nėra suderinama su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnis 8 dalis), nepagrįstai neįvertino termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežasčių, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir apeliantės atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad apeliantė tiek 2026 m. liepos 9 d. (pirmosios instancijos teisme gautame 2026 m. liepos 14 d.) atskirajame skunde, tiek nagrinėjamame atskirajame skunde suformulavo prašymus atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes jos finansinė padėtis yra sunki ir jos sąskaita yra areštuota. Už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 2 dalis), kuris indeksuojamas CPK 82 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakęs priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, pagrįstai šio apeliantės prašymo nesprendė, tačiau šio prašymo išnagrinėjimas būtų aktualus tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2026 m. gegužės 21 d. nutarties paduoti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Goreina“ vadovės K. G. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Goreina“ bankroto byloje, priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui spręsti iš naujo.