- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-23
- Bylos Nr.
- e2-619-910/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01414-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė (pran.)
- Ieškovas
- "RA dukra"
- Atsakovas
- "KARDOS"
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RA dukra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „RA dukra“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“ kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „RA dukra“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Kardos“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) 2026 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo (toliau – ir kreditorių susirinkimas) sprendimus 4-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais. Nurodė, kad 2026 m. vasario 20 d. įvykusio bendrovės kreditorių susirinkimo metu, be kita ko, buvo priimti šie sprendimai: darbotvarkės 4-uoju klausimu – „Patvirtinti kreditorių susirinkimų sprendimų priėmimo tvarkos projektą (Priedas Nr. 2)“ ir darbotvarkės 6-uoju klausimu – „Patvirtinti informacijos apie bendrovės bankroto procedūros eigą teikimo tvarkos projektą (Priedas Nr. 4)“. Pareiškėja dėl kreditorių susirinkimo sprendimo darbotvarkės 4-uoju klausimu nurodė, kad atsakovės nemokumo administratorės UAB „Ultima optio“ (toliau – ir nemokumo administratorė) pasiūlytoje kreditorių susirinkimų sprendimo priėmimo tvarkoje nėra numatyta procedūra dėl sušaukto kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo naujais, papildomais klausimais, nutarimais, nenumatyti darbotvarkės, klausimų, nutarimų papildymo terminai, kreditorių informavimo būdai ir t. t. Nemokumo administratorės pasiūlytoje kreditorių susirinkimų sprendimo priėmimo tvarkoje numatyta, kad kreditorių susirinkimo darbotvarkė negali būti papildoma. Ši nuostata yra neteisėta, nes ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 43 straipsnio 2 punktas, ir teismų praktika įtvirtina kreditoriams teisę iki kreditorių susirinkimo papildyti kreditorių susirinkimo darbotvarkę, spręsti naujus klausimus, priimti naujus (papildomus) sprendimus. Dėl to, pareiškėjos vertinimu, kreditorių susirinkimo sprendimas darbotvarkės 4-uoju klausimu turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis JANĮ 43 straipsnio 2 punkto imperatyvams bei teismų praktikai. Pareiškėja dėl kreditorių susirinkimo sprendimo darbotvarkės 6-uoju klausimu nurodė, kad nemokumo administratorės pasiūlytoje tvarkoje kreditoriams nėra numatyta teisė gauti iš nemokumo administratorės visų bendrovės banko sąskaitų išrašus. Nemokumo administratorės įgaliotas asmuo D. Š. figūruoja įvairiuose procesuose, kuriuose yra tiriamas galimai vykęs bankrutuojančių bendrovių piniginių lėšų pasisavinimas be kreditorių sutikimo, todėl ypač svarbu, kad tvarkoje būtų aiškiai numatyta galimybė kreditoriams gauti bendrovės banko sąskaitų išrašus nuo bendrovės įsteigimo dienos. Tvarkoje taip pat nenumatyta galimybė kreditoriams gauti bendrovės gaunamus, teikiamus procesinius dokumentus. Be to, pareiškėjos įvertinimu, tvarkoje nurodytas 20 darbo dienų terminas dokumentams, informacijai pateikti yra nepagrįstai ilgas. Nemokumo administratorė yra savo srities profesionalė, todėl privalo dokumentus, informaciją, duomenis kreditoriams, kitiems subjektams pateikti per ne ilgesnį kaip 5 darbo dienų terminą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė ir įspėjo pareiškėją, kad, teikiant nepagrįstus prašymus bei skundus LUAB „Kardos“ nemokumo byloje, gali būti sprendžiama dėl teisinės atsakomybės taikymo ir baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo neskundžia procedūrų pažeidimo aspektu, o teismas ex officio (savo iniciatyva) tokių pažeidimų nenustatė.
Pareiškėjos argumentus dėl kreditorių susirinkimo sprendimo darbotvarkės 4-uoju klausimu teismas pripažino nepagrįstais. Teismas nurodė, kad patvirtintoje kreditorių susirinkimų sprendimų priėmimo tvarkoje iš esmės yra perrašytos svarbiausios JANĮ nuostatos, susijusios su kreditorių susirinkimų sprendimų priėmimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, protingumo, sąžiningumo ar teisingumo principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios bendrovės, jos kreditorių teisėtus interesus. Nors pareiškėja nurodė, kad tvarkoje numatyta, jog kreditorių susirinkimo darbotvarkė negali būti papildoma, tačiau teismas tokio apribojimo joje nenustatė. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog tvarkoje nėra numatyta procedūra dėl sušaukto kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo naujais, papildomais klausimais, nutarimais, nenumatyti darbotvarkės, klausimų, nutarimų papildymo terminai, kreditorių informavimo būdai, nesudaro pagrindo sprendimą pripažinti neteisėtu, nes kreditorių teisės bankroto procese pirmiausia yra įtvirtintos įstatyme ir įgyvendinamos teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo darbotvarkės 6-uoju klausimu teismas nurodė, kad šiuo sprendimu patvirtinta informacijos apie bendrovės bankroto proceso eigą teikimo tvarka nepaneigia pareiškėjos (kreditorės) teisių, įtvirtintų JANĮ, gauti informaciją ir susipažinti su dokumentais, nedraudžia teikti nemokumo administratorei pagrįstų prašymų suteikti informaciją apie bendrovės nemokumo procesą. Tvarkoje yra numatytas baigtinis teiktinos informacijos sąrašas, tačiau, teismo įvertinimu, kreditorės teisė į informaciją, įtvirtinta JANĮ 43 straipsnio 4 punkte, turi būti aiškinama plačiai, todėl, esant pagrįstam prašymui, turėtų būti suteikta ir kita, nei tvarkoje išvardinta, informacija. Teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų pasikreipusi į nemokumo administratorę dėl tam tikrų dokumentų ar informacijos gavimo, tačiau ši būtų nepagrįstai atsisakiusi tokią informaciją suteikti.
Teismas taip pat nurodė, kad dvidešimties darbo dienų terminas nėra neprotingas, atsižvelgiant į tai, kad tai yra maksimalus terminas ir informacija gali būti pateikiama greičiau nei per dvidešimt darbo dienų. Teismas pažymėjo, kad, nustačius nurodytą terminą, pareiškėjos galimybės ginti savo teises nėra apribojamos, nes procesiniai terminai skundui paduoti pradedami skaičiuoti nuo sužinojimo apie pažeistas teises momento.
Šalies argumentai
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja bendrovės bankroto byloje jau buvo pareiškusi nepagrįstą finansinį reikalavimą, pateikusi nepagrįstą atskirąjį skundą, kuriuo ginčijo dviejų kreditorių pagrįstus reikalavimus, du prašymus atstatydinti nemokumo administratorę ir šioje byloje išnagrinėtą skundą, įspėjo pareiškėją, kad, jai teikiant nepagrįstus prašymus bei skundus bendrovės nemokumo byloje, yra sudaromos prielaidos spręsti dėl teisinės atsakomybės taikymo ir baudos iki penkių tūkstančių eurų skyrimo (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėja UAB „RA dukra“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2026 m. vasario 20 d. įvykusio bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimus darbotvarkės 4-uoju ir 6-uoju klausimais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės 2026 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo sprendimo darbotvarkės 4-uoju klausimu, netinkamai aiškino ir taikė aiškino JANĮ 43 straipsnio 2 punkto bei 51 straipsnio nuostatas, nesirėmė aktualia teismų praktika, nurodančia, kad kreditoriai turi teisę pildyti susirinkimo darbotvarkę.
Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės 2026 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo sprendimo darbotvarkės 6-uoju klausimu, netinkamai aiškino ir pritaikė JANĮ 43 ir 44 straipsnių nuostatas, nesirėmė aktualia teismų praktika, aiškinančia kreditorių teisę gauti informaciją apie bankrutuojančio juridinio asmens būklę bei bankroto proceso eigą. Skundžiamu kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtinta informacijos apie bendrovės bankroto proceso eigą teikimo tvarka nenumato kreditorių teisės gauti visus bendrovės banko sąskaitų išrašus, bendrovės gaunamus ir teikiamus procesinius dokumentus, be to, numatytas nepagrįstai ilgas – 20 darbo dienų – terminas informacijai bei duomenims apie bendrovės būklę bei bankroto proceso eigą pateikti. Nemokumo administratorė informaciją privalo pateikti per ne ilgesnį kaip 5 darbo dienų terminą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Kardos“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Ultima optio“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
Atskirajame skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Priešingai nei nurodo apeliantė, kreditorių susirinkimo darbotvarkės 4-uoju klausimu priimtas sprendimas nepaneigia jos, kaip bendrovės kreditorės, teisių, numatytų JANĮ 43 straipsnyje.
Priešingai nei teigia apeliantė, kreditorių susirinkimo sprendimu darbotvarkės 6–uoju klausimu patvirtinta informacijos apie bendrovės bankroto proceso eigą teikimo tvarka nepažeidžia imperatyviųjų JANĮ nuostatų.
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos (bendrovės kreditorės) skundas dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimų, kuriais patvirtinta kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka ir informacijos apie bendrovės bankroto procedūros eigą teikimo tvarka. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantė (pareiškėja) UAB „Ra dukra“ su atskiruoju skundu pateikė ir prašo priimti Creditinfo Lietuva duomenis apie UAB „Vespila“ bei UAB „Legno LT“, 2026 m. balandžio 15 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, kad UAB „Legno LT“ apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą advokatų profesinei bendrijai LEGATUMLAW, 2026 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo UAB „Kardos“ sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-1667-794/2026 ir Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) išplėstinio išrašo su istorija apie UAB „Ultima optio“ kopiją.
Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, pažymi, kad ji nėra suformulavusi prašymo priimti su atskiruoju skundu teikiamus naujus įrodymus, taip pat nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teisme, nenurodė, kaip teikiami nauji įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamais klausimais dėl kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos ir informacijos apie bendrovės bankroto proceso eigą teikimo tvarkos. Taip pat nenurodė, kodėl šie dokumentai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesiremia tuo, kad pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai atsisakė priimti. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepriima su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų (CPK 314 straipsnis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1356-981/2024 (dabartinis civilinės bylos Nr. eB2-257-981/2026) atsakovei UAB „Kardos“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla; nemokumo administratoriumi paskirtas Ž. B., kuris Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atstatydintas ir bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Ultima optio“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi, kuria, be kita ko, patvirtintas apeliantės UAB „RA dukra“ pirmosios eilės 40,85 Eur finansinis reikalavimas (27,03 Eur pirmuoju etapu tenkinamas reikalavimas ir 13,82 Eur antruoju etapu tenkinamas reikalavimas) bei antrosios eilės 473,06 Eur finansinis reikalavimas (466,15 Eur pirmuoju etapu tenkinamas reikalavimas ir 6,91 Eur antruoju etapu tenkinamas reikalavimas) bei 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi. Patvirtintų finansinių reikalavimų bendra suma – 1 232 396,17 Eur, iš jų pirmosios eilės – 40,85 Eur finansinis reikalavimas (27,03 Eur pirmuoju etapu tenkinamas reikalavimas ir 13,82 Eur antruoju etapu tenkinamas reikalavimas), 1 232 355,32 Eur antrosios eilės finansiniai reikalavimai (1 003 396,03 Eur pirmuoju etapu tenkinami reikalavimai ir 228 959,29 Eur antruoju etapu tenkinami reikalavimai).
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovė UAB „Kardos“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio LUAB „Kardos“ kreditorių 2026 m. vasario 20 d. susirinkimo protokolo Nr. 1 nustatyta, kad šiame kreditorių susirinkime, be kita ko, buvo svarstyti ir priimti sprendimai dėl kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos (darbotvarkės 4-asis klausimas) bei informacijos apie bendrovės bankroto proceso eigą teikimo tvarkos (darbotvarkės 6-asis klausimas) (reg. Nr. DOK-8200 priedas). Darbotvarkės 4-uoju klausimu priimtas sprendimas patvirtinti kreditorių susirinkimų sprendimų priėmimo tvarką (priedas Nr. 2) („už“ – 1 226 159,48 balsai, t. y. 99,9581 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų sumos; „prieš“ – 513,91 balsų, t. y. 0,0419 susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų sumos). Protokole nurodyta, kad kreditorė UAB „RA dukra“ balsavo prieš šio sprendimo projektą ir pateikė papildomas pastabas, kurios išdėstytos prie protokolo pridėtame kreditorės balsavimo raštu biuletenyje. Darbotvarkės 6-uoju klausimu priimtas sprendimas patvirtinti informacijos apie bendrovės bankroto proceso eigą teikimo tvarką (priedas Nr. 4) („už“ – 1 226 159,48 balsai, t. y. 99,9581 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų sumos; „prieš“ – 513,91 balsų, t. y. 0,0419 susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų sumos). Protokole nurodyta, kad kreditorė UAB „RA dukra“ balsavo prieš šio sprendimo projektą ir pateikė papildomas pastabas, kurios išdėstytos prie protokolo pridėtame kreditorės balsavimo raštu biuletenyje.
Apeliantė (pareiškėja) UAB „RA dukra“ nesutiko su LUAB „Kardos“ 2026 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime darbotvarkės 4-ojo bei 6-uoju klausimais priimtais sprendimais, ginčydama juos kreipėsi į teismą su skundu, kurį grindė tuo, kad: 1) kreditorių susirinkimų sprendimų priėmimo tvarkoje nenumatyta sušaukto kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo naujais, papildomais klausimais, nutarimais procedūra, nenumatyti darbotvarkės, klausimų, nutarimų papildymo terminai, kreditorių informavimo būdai ir t. t.; 2) informacijos apie bendrovės bankroto procedūros eigą teikimo tvarkoje nenumatyta teisė gauti iš nemokumo administratoriaus visų bankrutuojančios bendrovės banko sąskaitų išrašus nuo bendrovės įsteigimo, taip pat nenumatyta galimybė kreditoriams gauti ir bendrovės gaunamus, teikiamus procesinius dokumentus, o nustatytas informacijos pateikimo terminas – 20 darbo dienų – yra nepagrįstai ilgas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad: 1) patvirtintoje kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkoje iš esmės yra perrašytos svarbiausios JANĮ nuostatos, susijusios su kreditorių susirinkimų sprendimų priėmimu, tvarkoje nėra nustatyto ribojimo pildyti kreditorių susirinkimo darbotvarkę; 2) patvirtinta informacijos apie bendrovės bankroto proceso eigą teikimo tvarka nėra apribota JANĮ įtvirtinta kreditorių teisė į informaciją, o terminas informacijai pateikti nėra neprotingas, be to, juo neapribojamos pareiškėjos galimybės ginti savo teises, nes nustatyti procesiniai terminai skundui paduoti pradedami skaičiuoti nuo sužinojimo apie pažeistas teises momento.
Apeliantė (pareiškėja) UAB „Ra dukra“ kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas.
Dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo pagrindų
Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais: 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, galėjusių nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba 2) dėl materialiųjų (turinio) aspektų neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančio juridinio asmens interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 38 punktas; 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-781/2025, 38 punktas).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimai būtų priimti pažeidžiant kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo procedūrinių pažeidimų nebuvimo nekvestionuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų aspektų nepasisako.
Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo nustatyta bendrovės kreditorių susirinkimų sprendimų priėmimo tvarka, teisėtumo
Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas, kuriuo patvirtinta bendrovės kreditorių sprendimų priėmimo tvarka, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei nepažeidžia nei bendrovės, nei jos kreditorių interesų.
Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė JANĮ 43 straipsnio 2 punkto bei 51 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti šiais atskirojo skundo argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
JANĮ 43 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę teikti pasiūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų.
JANĮ 51 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenumatytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio bendrovės 2026 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 priedo Nr. 2 „Kreditorių susirinkimų sprendimų priėmimo tvarka“ (reg. Nr. DOK-12884 priedas) matyti, kad į šią tvarką yra pažodžiui perkeltos JANĮ nuostatos: į 1–6 punktus – JANĮ 51 straipsnio 1–6 dalių; į 7–12 punktus – JANĮ 52 straipsnio 1–6 dalių; į 13–14 punktas – JANĮ 50 straipsnio 3–4 dalių.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vien tai, jog ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintoje kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkoje yra pažodžiui perkeltos JANĮ nuostatos, suponuoja išvadą, jog ši tvarka negali prieštarauti ir neprieštarauja imperatyvioms JANĮ nuostatoms.
Atskirojo skundo argumentas, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintoje kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkoje numatyta, jog kreditorių susirinkimo darbotvarkė negali būti pildoma, yra nepagrįstas. Iš aptariamos kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos turinio nustatyta, kad joje nėra nuostatos, draudžiančios ar ribojančios kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkoje nėra nuostatų dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės pildymo. Tačiau tai nepanaikina ir neapriboja kreditorių teisės tokius pasiūlymus teikti, nes tokia kreditorių teisė įtvirtinta JANĮ 43 straipsnio 2 punkte. Vien tai, kad į ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką neperkeltos ir joje nedetalizuotos JANĮ 43 straipsnio 2 punkto nuostatos, nesudaro pagrindo šią tvarką pripažinti prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeidžiančia bendrovės arba jos kreditorių teises. Bankroto proceso metu kreditoriai turi visas JANĮ jiems suteiktas teises ir gali jas įgyvendinti šio įstatymo nustatyta tvarka. Esant poreikiui papildyti kreditorių susirinkimo darbotvarkę, turi būti vadovaujamasi JANĮ nuostatomis.
Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimu darbotvarkės 4-uoju klausimu patvirtinta kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, protingumo, sąžiningumo ar teisingumo principams, nepažeidžia nei bendrovės, nei jos kreditorių interesų.
Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo patvirtinta informacijos apie bendrovės bankroto procedūros eigą teikimo tvarka, teisėtumo
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas, kuriuo patvirtinta informacijos apie bendrovės bankroto proceso eigą teikimo tvarka, taip pat neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nepažeidžia nei bendrovės, nei jos kreditorių interesų.
Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka, remdamasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė JANĮ 43 bei 44 straipsnių nuostatas, nes tvarkoje nenumatyta kreditorių teisė gauti bendrovės visų bankų sąskaitų išrašus, bendrovės rengiamus ir gaunamus procesinius dokumentus, be to, nustatytas terminas informacijai pateikti yra neprotingai ilgas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo pritarti šiems atskirojo skundo argumentams.
JANĮ 43 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę, be kita ko, gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus (JANĮ 43 straipsnio 4 punktas). JANĮ 44 straipsnyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę, be kita ko, nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką (JANĮ 44 straipsnio 6 punktas). Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punktą paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu teikia informaciją JANĮ nustatyta tvarka.
JANĮ normos detaliai nereglamentuoja, kokia konkreti informacija apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą kreditoriams turi būti teikiama.
Teisės doktrinoje aiškinama, kad veiksmingas kreditorių teisių įgyvendinimas nemokumo procese galimas tik tada, kai kreditoriai žino savo teisėms įgyvendinti reikšmingą informaciją. Įmonių nemokumo teisėje pripažįstamas poreikis užtikrinti efektyvų kreditorių dalyvavimą šiame procese. Kreditoriai gali teikti patarimus ir pagalbą skolininkui, stebėti nemokumo administratoriaus veiksmus, ar nėra piktnaudžiaujama procesu, ir pan. Kreditorių galimybės dalyvauti įmonės bankroto procese ir jų teisių apimtis priklauso nuo pasirinkto nemokumo proceso modelio. Kreditorių funkcijoms tinkamai įgyvendinti itin svarbu užtikrinti tiesioginį ar netiesioginį (pavyzdžiui, per kreditorių komitetą) reikšmingos, aktualios ir tikslios informacijos teikimą. Todėl kreditoriai nemokumo procese bet kuriuo metu gali prašyti skolininko ar nemokumo administratoriaus pateikti reikšmingą ir būtiną informaciją (Jokubauskas, R. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Ksiegarnia akademicka. p. 126, 127).
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kreditoriams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, nes tai leidžia susidaryti teisingą nuomonę apie įmonės būklę bei priimti sprendimus dėl tolesnės proceso eigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-225-450/2019). Teisė gauti informaciją yra aiškinama teisės normų, reglamentuojančių bankroto tikslus, kreditorių teisių apimtį ir jų reikalavimų gynimo būdus, kontekste, todėl turėtų apimti ne tik tiesioginę informaciją, susijusią su bankroto bylos proceso eiga, bet ir kitą teisiškai reikšmingą informaciją, susijusią su nagrinėjama bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).
Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad kreditorių teisė susipažinti su bankrutuojančios bendrovės informacija nėra absoliuti. Turi būti išlaikoma tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesų pusiausvyra, kad kreditoriai jiems suteikta teise susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija nepiktnaudžiautų ir gautos informacijos nepanaudotų priešingai bankrutuojančios įmonės interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1087/2012, 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428-330/2018).
Nagrinėjamu atveju informacijos apie bendrovės bankroto proceso eigą teikimo tvarkos (reg. Nr. DOK-12884 priedas) 1 punkte nurodyta, kad informacija apie juridinio asmens nemokumo bylos eigą ir finansinę būklę yra: 1.1. pranešimai apie šaukiamus kreditorių susirinkimus ir (ar) kreditorių komiteto posėdžius; 1.2. bankroto proceso planas; 1.3. informacija apie juridinio asmens turtą (turto sąrašas, balansinė vertė, pradinė pardavimo kaina, pardavimo data, pardavimo būdas, gautos pinigų sumos už parduotą turtą, išieškotos ir gautinos pinigų sumos pagal juridinio asmens skolininkus, kitos gautos sumos); 1.4. informacija apie bankroto proceso išlaidas ir jų pagrindimo dokumentai; 1.5. informacija apie kreditorius (vardas ir pavardė, jeigu kreditorius fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jeigu kreditorius juridinis asmuo), jų reikalavimų dydis ir tenkinimas pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; 1.6. visa kreditorių susirinkimo medžiaga, kreditorių susirinkimų ir kreditorių komiteto sprendimai; 1.7. nemokumo byloje priimti teismų sprendimai ir nutartys; 1.8. likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai. Tvarkos 2 punkte numatyta, kad tvarkos 1 punkte nurodytą informaciją nemokumo administratorius teikia valstybinėms institucijoms, įmonės kreditoriams, savininkams bei įmonės kreditorių ar savininkų įgaliotiems asmenims, pateikusiems atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus. Tvarkos 7 punkte nustatyta, kad tvarkos 2 punkte nurodytiems asmenims informacija apie juridinio asmens nemokumo bylos eigą pateikiama ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šių asmenų prašymo raštu pateikimo administratoriui dienos.
Atskirajame skunde teisingai nurodoma, kad tvarkoje tiesiogiai nenumatyta kreditorių teisė gauti iš nemokumo administratoriaus bendrovės visų banko sąskaitų išrašus ir bendrovės rengiamus ar gaunamus procesinius dokumentus. Kita vertus, šioje tvarkoje nėra įtvirtinto draudimo kreditoriams iš nemokumo administratoriaus gauti kitą, nei tiesiogiai tvarkos 1 punkte įvardyta, informaciją.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis JANĮ 43 straipsnio 4 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 20 punkto nuostatomis, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą teismų praktiką (nutarties 44–45 punktai), daro išvadą, kad kreditoriai turi teisę gauti ir kitokią jų interesams bankroto proceso metu teisiškai reikšmingą informaciją, kurios gavimo poreikį jie pagrindžia, nepaisant to, kad tvarkoje nėra tiesiogiai nustatyta teisė gauti tam tikrą informaciją. Vien tai, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintoje informacijos apie bendrovės bankroto proceso eigą teikimo tvarkoje nėra tiesiogiai įtvirtinta kreditorių teisė gauti bendrovės visų banko sąskaitų išrašus ir bendrovės rengiamus bei gaunamus procesinius dokumentus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad patvirtinta tvarka prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar pažeidžia bendrovės, jos kreditorių interesus.
Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, kad informacijos apie bendrovės bankroto proceso eigą teikimo tvarkos 7 punkte nustatytas informacijos pateikimo terminas (ne vėliau kaip per 20 darbo dienų) yra nepagrįstai ilgas, nemokumo administratorius informaciją kreditoriams ir kitiems subjektams privalo pateikti per ne ilgesnį nei 5 darbo dienų terminą. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, tokia apeliantės pozicija stokoja pagrįstumo.
JANĮ nuostatos nereglamentuoja termino, per kurį kreditoriams turi būti pateikta informacija apie juridinio asmens finansinę būklę ir bankroto proceso eigą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas termino informacijai pateikti atitiktį protingumo kriterijui, JANĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam efektyvumo principui, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nustatytas 20 darbo dienų terminas yra maksimalus – informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Taip nustatytas terminas suteikia galimybę informaciją, kuri yra nedidelės apimties, jos surinkimas nereikalauja didelių darbo ir laiko sąnaudų, pateikti greičiau, o didesnės apimties informaciją, kuriai surinkti reikia daugiau darbo ir laiko, pateikti tikslią ir išsamią ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.
Apeliantė nenurodė jokių argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad būtent jos įvardytas 5 darbo dienų terminas informacijai surinkti ir pateikti yra protingas bei pakankamas visais atvejais, nepaisant prašomos pateikti informacijos pobūdžio ir apimčių.
Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien tai, jog apeliantė pageidauja trumpesnio termino, nesudaro pagrindo ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą pripažinti neteisėtu, daryti išvadą, kad juo pažeidžiami teisėtumo, proporcingumo, proceso operatyvumo principai, bendrovės ir jos kreditorių interesai. Dėl kvestionuojamo informacijos pateikimo termino apeliantės galimybės ginti savo teises nėra apribotos, nes teisės kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo įgyvendinimo terminai skaičiuojami ne nuo kreipimosi pateikti informaciją dienos, o nuo informacijos gavimo ir sužinojimo apie pažeistas teises momento.
Įvertinęs aptartus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl ginčijamo 2026 m. vasario 20 d. bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo 6-uoju darbotvarkės klausimu nesudaro pagrindo jį pripažinti neteisėtu ir panaikinti.
Dėl bylos procesinės baigties
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines bei teisines aplinkybes, teisingai pritaikė nemokumo instituto normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.