- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-09
- Bylos Nr.
- e2-529-854/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00391-2026-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- "Inovisata"
- Ieškovas
- "Prodona"
- Atsakovas
- Visi laimingi
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Inovisata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prodona“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Visi laimingi“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Prodona“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Visi laimingi“ (toliau – ir bendrovė).
Pareiškėja nurodė, kad yra bendrovės kreditorė. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo procesiniais sprendimais jai iš bendrovės dar 2026 m. vasario 19 d. priteista 878,34 Eur, kurių bendrovė nesumoka, prašymus ir raginimus tai padaryti ignoruoja. 2026 m. vasario 23 d. pareiškėja atsakovei išsiuntė pranešimą dėl skolos apmokėjimo ir bankroto bylos iškėlimo, įspėdama, kad tuo atveju, jeigu per 15 dienų atsakovė neįvykdys savo piniginės prievolės pareiškėjos naudai, bus inicijuojama bendrovės bankroto byla. Tačiau ir po to atsakovė su pareiškėja neatsiskaitė. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad bendrovė nuolat turi įsiskolinimų valstybės biudžetams, viešai skelbiami jos finansiniai duomenys patvirtina blogą būklę, jau nuo 2023 metų atsakovė veikia nuostolingai, 2024 metais jos skolos viršijo 50 000 Eur. UAB „Visi laimingi“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi atsakovei UAB „Visi laimingi“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją „Indvita“.
Iš Juridinių asmenų registro duomenų teismas nustatė, kad bendrovė įregistruota 2022 m. lapkričio 10 d., jos vadovas ir akcininkas – Ž. A., veiklos tikslai ir rūšys – nekilnojamojo turto operacijos.
Teismas įvertino bendrovės finansinius dokumentus ir nustatė, kad pagal 2025 m. gruodžio 31 d. balanso už 2025 metus (parengtas 2026 m. kovo 31 d.) duomenis, bendrovės trumpalaikis turtas buvo 25 846 Eur (ilgalaikio turto bendrovė neturėjo). Bendrovės turtą sudarė atsargos (648 Eur) ir per vienerius metus gautinos sumos (25 138 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 73 242 Eur. Pardavimo pajamų bendrovė negavo ir pardavimo sąnaudų nepatyrė, tačiau administracinės ir bendrosios sąnaudos sudarė 5 479 Eur. Bendrovės nuostoliai 2025 metais siekė 5 474 Eur. Pagal finansinius duomenis už 2024 metus, šių metų pabaigoje ilgalaikio turto bendrovė taip pat neturėjo, o trumpalaikis sudarė 8 527 Eur (648 Eur atsargos, 7 870 Eur per metus gautinos sumos, 9 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), mokėtinos sumos per vienerius metus sudarė 50 449 Eur, nuostoliai – 22 195 Eur. Iš bendrovės 2023 m. gruodžio 31 d. balanso už 2023 metus teismas nustatė, kad ilgalaikio turto bendrovė ir tuomet neturėjo, o trumpalaikis sudarė 22 471 Eur (22 384 Eur per metus gautinos sumos, 87 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), mokėtinos sumos per vienerius metus – 42 198 Eur, nuostoliai – 22 218 Eur. Teismas konstatavo, kad 2023–2025 metais didžiąją bendrovės turto dalį sudarė gautinos sumos ir pažymėjo, kad debitorių įsiskolinimai yra rizikinga trumpalaikio turto rūšis, kuri, atsakovei, žinančiai apie jai keliamą bankroto bylą, neteikiant jokių įrodymų apie savo mokumą, neįskaitoma į bendrovės turto sudėtį (realią vertę). Dėl to teismas, atsižvelgęs į augančius bendrovės įsipareigojimų dydžius, nusprendė, kad bendrovė neturi turto, kuriuo galėtų padengti finansinius įsipareigojimus, be kita ko, atkreipęs dėmesį ir į tai, kad nuosavas bendrovės kapitalas visais nurodytais laikotarpiais buvo neigiamas ir svyravo nuo 19 727 Eur iki 47 396 Eur.
Teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Nors teismas 2026 m. balandžio 3 d. nutartimi įpareigojo bendrovę ir jos vadovą pateikti atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie įkeistą turtą ir kt., jokie duomenys ar rašytiniai paaiškinimai nebuvo pateikti. Dėl to aktuali bendrovės finansinė situacija, t. y. turimas finansinis turtas, mokestiniai įsipareigojimai, realus vykdytos veiklos pobūdis ir kt., nėra žinomi.
Teismas, remdamasis viešais duomenimis, nustatė, kad bendrovės vardu nekilnojamasis turtas, kelių transporto priemonės neregistruotos, bendrovėje dirba vienas darbuotojas, nutarties priėmimo dieną skolų VSDFV bendrovė neturėjo. Antstolių informacinės sistemos 2026 m. gegužės 4 d. duomenimis, bendrovės atžvilgiu vykdytos trys vykdomosios bylos: 1) Nr. 0028/26/00600 UAB „Inovisata“ ir Asociacijos Lietuvos antstolių rūmų naudai (išieškoma suma – 3 127,85 Eur); 2) Nr. 0028/26/00599 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (išieškoma suma – 2 319,17 Eur); 3) Nr. 0028/26/00545 UAB „Prodona“ naudai (išieškoma suma – 878,33 Eur. Turto arešto aktų registro 2026 m. gegužės 4 d. duomenimis, bendrovės turtui netaikytas turto areštas.
Teismas nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė atitinka įstatymo nustatytus nemokumo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje, kadangi bendrovė neatsiskaito su kreditoriais, t. y. laiku nevykdo turtinių prievolių, jos kapitalas neigiamas, o byloje nėra duomenų, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis), teismas nenustatė. Teismas, įvertinęs jam pateiktus duomenis apie atsakovės turtą ir finansinius įsipareigojimus nusprendė UAB „Visi laimingi“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
Iškėlęs bendrovei bankroto bylą, teismas, vadovaudamasis JANĮ 34 straipsniu, paskyrė bendrovės nemokumo administratorę – MB „Indvita“, kuri parinkta naudojantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Trečiasis asmuo kreditorė UAB ,,Inovisata“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo nutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, naikintina dėl absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo, nes ja nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Bendrovė turi ir daugiau kreditorių, kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir kurie teismui buvo žinomi, tačiau jie į bylą neįtraukti, apie procesą jiems nepranešta.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-229-562/2026 reikšmės šiai bylai, nors joje bendrovė yra pareiškusi ieškinį atsakovams Bulgarijos Respublikos juridiniam asmeniui EOOD „STATUM“, UAB „Globersa“, UAB „Prodona“, bankrutuojančiai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašo patikslinimo su reikalavimu pripažinti sandorius negaliojančiais, išreikalauti turtą iš neteisėto valdymo. Toje pačioje byloje yra pareikštas EOOD „STATUM“ priešieškinis bendrovei, kuriuo prašoma pripažinti UAB „Visi laimingi“ ir F. R. 2023 m. birželio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį su visais jos priedais ir(ar) pakeitimais niekine, o šio reikalavimo netenkinus – pripažinti minėtą reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir jos priedus negaliojančiais; taikyti vienašalę restituciją, įpareigojant F. R. grąžinti UAB „Visi laimingi“ viską, ką yra gavęs pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Priešieškinį su identiškais reikalavimais bendrovei yra pareiškusi ir UAB „Prodona“. Šią reikalavimo teisę realizavus, bendrovės skolos būtų padengtos. Be to, remiantis JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu minėtą bylą nagrinėjantis teismas informuotinas apie bendrovei iškeltą bankroto bylą.
Teismo paskirta nemokumo administratorė yra šališka.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Visi laimingi“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Bendrovė yra nemoki dėl F. R. įvykdytos apgavystės ir klaidinimo, besitęsusios ne vienerius metus, dėl to vyko teisminiai procesai. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad bendrovė yra nemoki, o skundo patenkinimas niekaip nepagerins jos finansinės padėties.
Pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Byloje buvo sprendžiamas vienas klausimas – dėl UAB „Visi laimingi“ nemokumo proceso pradėjimo, todėl visi asmenys, manantys, kad turi reikalavimų bendrovei, galės juos pareikšti nemokumo administratorei.
Vilniaus apygardos teisme nėra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-229-562/2026, ji yra pasibaigusi, nes 2026 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Visi laimingi“ ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas ir byla nutraukta. Nėra ir nebus jokio bendrovės turto, kurį tariamai pardavinės antstoliai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir apeliacijos ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Kitokios išvados daryti pagrindo nesudaro apeliantės nurodomi argumentai apie tai, kad skundžiama nutartimi nuspręsta dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų (teigiant, kad egzistuoja absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte). Tokį teiginį apeliantė grindžia tuo, kad teismas į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimi neįtraukė kitų žinomų bendrovės kreditorių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tokios pareigos neturėjo. Ši išvada daroma toliau nurodomais motyvais.
Nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis (JANĮ 19 straipsnio 4 dalis). Ši teisės norma užtikrina realiems ir potencialiems kreditoriams galimybę dalyvauti procese ir pasisakyti dėl skolininko mokumo, jei šie to pageidauja. Šuo atveju pirmosios instancijos teismas gavo vienintelės kreditorės – apeliantės prašymą įtraukti į bendrovės nemokumo bylą trečiuoju asmeniu, kuris buvo patenkintas. Jokie kiti kreditoriai savo valios dalyvauti bendrovės nemokumo byloje trečiaisiais asmenimis nėra pareiškę.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nėra nurodytas momentas, iki kada kreditorius gali įstoti į nemokumo bylos procesą trečiuoju asmeniu, teismų praktikoje nurodoma, jog ši norma nuo nutarties iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą praranda aktualumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-407/2023; 2024 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-769-934/2024). Vėlesnėje nemokumo bylos stadijoje kreditoriai į procesą įstoja tik po to, kai teismas patvirtina jų finansinius reikalavimus, pareikštus JANĮ nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą, gali įstoti į bylą bankroto bylos iškėlimo stadijoje iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties priėmimo tik teismo nutarčiai, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020). Taigi, bendrovė, atsiliepdama į apeliantės atskirąjį skundą, pagrįstai nurodė, kad visi to pageidaujantys kreditoriai, pateikę įrodymus apie turimus reikalavimus, galės įstoti į bendrovės bankroto bylą vėlesniame procese.
Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bet kuriuo atveju kreditoriai į nemokumo bylą nėra ir neprivalo būti įtraukiami teismo iniciatyva, tokios nuostatos JANĮ nėra. Nesant kreditorių valios pasinaudoti JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta procesine teise, taip pat kaip ir nesant jų valios pateikti reikalavimus (JANĮ 41 straipsnis), teismas neprivalo ex officio spręsti kreditorių įtraukimo į nemokumo bylą klausimo. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad teismas, savo iniciatyva neįtraukęs į bendrovės nemokumo bylą trečiaisiais asmenimis visų žinomų jos kreditorių, padarė procesinį pažeidimą, juolab vertintiną absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu.
Nors apeliantės atskirajame skunde išdėstė argumentus dėl galimo nemokumo administratorės šališkumo su prašymu skelbti naujo nemokumo administratoriaus atranką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie argumentai nepatenka šios į apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas. Apeliantei apskundus Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi, nustatydamas terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį), taip pat išaiškino apeliantei, kad, vadovaujantis JANĮ 40 straipsnio 2 dalimi, nutarties dalis paskirti nemokumo administratorių nėra skundžiama. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi spręsdamas apeliantės atskirojo skundo priėmimo klausimą, pažymėjo, kad šis priimamas, išskyrus dalį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, pakartojant, kad ši Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutarties dalis yra neskundžiama. Vilniaus apygardos teismas gegužės 26 d. nutartis apskųsta nebuvo, aptariama jos išvada apeliantės nėra kvestionuojama. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad paskirtos nemokumo administratorės atstatydinimo klausimas, esant tam sąlygoms, gali būti keliamas bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiame pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis JANĮ 39, 40 straipsnių nuostatomis.
Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovei UAB „Visi laimingi“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pasisakant dėl su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo ir proceso dalyvių argumentų.
Dėl pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą
JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad yra visos sąlygos iškelti bendrovei bankroto bylą, pažymėdamas, kad ji neatitinka mokaus asmens apibrėžimo pagal balanso duomenis, be to, ji nevykdo veiklos ir prievolių kreditoriams, o bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini.
Apeliantė atskirajame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto bendrovės (ne)mokumo vertinimo pagal balanso ir likvidumo testus, o nurodydama, kad nebuvo pagrindo bendrovei iškelti bankroto bylą, remiasi vieninteliu argumentu – tariamai teigiamomis bendrovės finansinėmis perspektyvomis, laimėjus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-229-562/2026.
Sprendžiant dėl nemokumo bylos iškėlimo, vertinama esama juridinio asmens finansinė padėtis. Vien aplinkybė, kad bendrovė yra pareiškusi reikalavimus kitoje byloje ir ateityje galbūt gaus lėšų, nepaneigia jos nemokumo, esant situacijai, kai bendrovė šiuo metu nevykdo veiklos, negali vykdyti pradelstų įsipareigojimų, neturi pakankamai likvidaus turto. Priešingas aiškinimas lemtų ydingą situaciją, kai nemokumo bylos iškėlimas faktiškai nemokiam juridiniam asmeniui galėtų būti neribotą laiką atidedamas vien dėl vykstančių teisminių ginčų.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pati bendrovė, atsiliepdama į atskirąjį skundą, neneigė, kad nebėra gyvybinga, nevykdo veiklos ir kad jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, priešingai, ji patvirtino, jog yra nemoki.
Pažymėtina, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bei, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020), o atskiruoju skundu apeliantės deklaruojamas siekis pratęsti negyvybingos, veiklos nevykdančios bendrovės egzistavimą tokiems tikslams prieštarauja.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje tikrinamas skundžiamos nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla, teisėtumas ir pagrįstumas, o šios nutarties priėmimas neužkerta kelio, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė klausimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai jas kvalifikavo, įvertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimą, apeliantės atskirojo skundo argumentai priešingų išvadų daryti neleidžia. Dėl šios priežasties priimtas nagrinėti apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.