Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-610-553/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-16
Bylos Nr.: e2-610-553/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00056-2026-6
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjas: Aldona Tilindienė (pran.)
Pareiškėjas: "Doralta"
Atsakovas: „Labai laimingi“
Trečiasis asmuo: NT paslaugos

Kategorijos

3.4.4.5.4Kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimas

Civilinė byla Nr. e2-610-553/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00056-2026-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. liepos 16 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Doralta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Doralta“ skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Labai laimingi“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų vykdyti uždarosios akcinės bendrovės „Labai laimingi“ bankrotą ne teismo tvarka, suinteresuotas asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „NT paslaugos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Doralta“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. gruodžio 19 d. UAB „Labai laimingi“ kreditorių susirinkimo nutarimus vykdyti UAB „Labai laimingi“ bankrotą ne teismo tvarka, paskirti nemokumo administratorę UAB ,,Pajūrio administratoriai“ bei nutraukti bankroto procesą ne teismo tvarka. Pareiškėja nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-311-1077/2025, be kita ko, priteisė atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „NT paslaugos“ iš ieškovių UAB „Visi laimingi“ ir UAB „Labai laimingi“ po 3 385 Eur iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja 2025 m. gruodžio 29 d. Sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo (toliau – ir Sutartis) pagrindu įsigijo iš BUAB „NT paslaugos“ reikalavimo teises į UAB „Labai laimingi“. Tokiu būdu atsakovė yra skolinga pareiškėjai pirmiau nurodytu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas. Be to, nei pareiškėja, nei pradinė kreditorė BUAB „NT paslaugos“ nebuvo informuotos apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, t. y. atsakovės bankroto procesas ne teismo tvarka buvo pradėtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) įtvirtintas procedūras, todėl kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti naikinami. Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos skundu, paaiškino, kad BUAB „NT paslaugos“ neprašė jos naudai priteisti turto, nesiekė kokios nors turtinės naudos (turtinės prievolės) savo naudai įvykdymo iš UAB „Labai laimingi“; prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra savarankiškas ieškinio dalykas (reikalavimas). BUAB „NT paslaugos“ naudai priteistų 3 385 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis bet kuriuo atveju nebūtų turėjęs jokios įtakos ginčijamo 2025 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimui, kadangi už bankroto proceso pradžią balsavo 41 425 Eur finansinį reikalavimą turintys kreditoriai. BUAB „NT paslaugos“ pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad reikalavimo teisės pareiškėjai buvo perleistos 2025 m. gruodžio 29 d. Sutartimi už 500 Eur sumą. Nuosavybės teisės pagal Sutartį perėjo, tik pardavėjui gavus atsiskaitymą ir 2026 m. sausio 14 d raštiškai apie tai patvirtinus. Laikotarpiu, kol buvo nagrinėjamas UAB „Labai laimingi“ apeliacinis skundas dėl 2025 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, BUAB „NT paslaugos“ neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės į UAB „Labai laimingi“. Atitinkama BUAB „NT paslaugos“ pozicija buvo išdėstyta dar iki būsimų reikalavimo teisių pardavimo telefonu su nemokumo administratore UAB „Makroportas“ susisiekusiam UAB „Labai laimingi“ atstovui, kuriam buvo paaiškinta, kad būsimos reikalavimo teisės yra kreditorių nustatytame pardavimo procese, o nemokumo administratorė neturi pagrindo prieštarauti, jei būtų nuspręsta kelti UAB „Labai laimingi“ bankroto bylą ne teismo tvarka. Tokiu būdu UAB „Makroportas“ aiškiai išreiškė savo poziciją UAB „Labai laimingi“ atstovui, tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad BUAB „NT paslaugos“ yra UAB „Labai laimingi“ kreditorė, dėl sutikimo vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka, kaip tai numatyta JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 25 d. pareiškėjos UAB „Doralta“ skundą atmetė. Teismas nustatė, kad 2025 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimo metu, kuriame dalyvavo kreditoriai T. D. ir UAB „RealTrust“, buvo nutarta pradėti UAB „Labai laimingi“ bankroto procesą ir jį vykdyti ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Pajūrio administratoriai“ ir patvirtinti 5 190 Eur bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą ir 1 000 Eur administravimų išlaidų sąmatą. 2025 m. gruodžio 29 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi BUAB „NT paslaugos“ perleido UAB „Doralta“ reikalavimo teises į UAB „Labai laimingi“, kylančias iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-311-1077/2025. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad nurodytoje byloje BUAB „NT paslaugos“ pateikė UAB „Labai laimingi“ priešieškinį, jame buvo nurodyta priešieškinio suma, taip pat buvo sumokėtas atitinkamo dydžio žyminis mokestis, priešieškiniu prašė pripažinti atsakovės ir kito asmens sudarytą sutartį negaliojančia, kitų asmenų naudai taikyti restituciją, teismas priėjo prie išvados, jog UAB „Labai laimingi“ šaukiant 2025 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimą, BUAB „NT paslaugos“ turėjo būti pripažįstama potencialia kreditore, todėl jai turėjo būti pranešta apie šaukiamą 2025 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimą. BUAB „NT paslaugos“ atsiliepimo į skundą duomenimis, teismas nustatė, kad BUAB „NT paslaugos“, būdama potencialia UAB „Labai laimingi“ kreditore, davė sutikimą UAB „Labai laimingi“ vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka. Pareiškėja nepateikė jokių papildomų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Esant tokiai faktinei situacijai, teismas nurodė, kad nėra pagrindo nuspręsti, jog potencialios kreditorės BUAB „NT paslaugos“ teisės, jos neinformavus apie 2025 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimą, buvo pažeistos, to nepatvirtino ir BUAB „NT paslaugos“. Todėl naujoji kreditorė UAB „Doralta“ neperėmė senosios kreditorės teisės ginčyti susirinkime priimtus sprendimus, kuriems buvusi kreditorė iš anksto pritarė. Kadangi buvo gautas kreditorės sutikimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, todėl UAB „Doralta“ neturi reikalavimo teisės šioje byloje, procesas inicijuotas netinkamo subjekto, todėl skundas šiuo pagrindu atmestas. Konstatavus aplinkybę, kad procesą inicijavo netinkamas (neturintys reikalavimo teisės) asmuo, nebuvo sprendžiama dėl JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja UAB „Doralta“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2025 m. gruodžio 19 d. UAB „Labai laimingi“ kreditorių susirinkimo nutarimus vykdyti UAB „Labai laimingi“ bankrotą ne teismo tvarka, paskirti nemokumo administratorę UAB ,,Pajūrio administratoriai“ bei nutraukti bankroto procesą ne teismo tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesilaikė jam keliamos pareigos viešojo intereso elementą turinčioje byloje veikti aktyviai. BUAB „NT paslaugos“ nemokumo administratorė į bylą nepateikė, o teismas ir nereikalavo, duomenų apie tai, kuris atsakovės UAB „Labai laimingi“ atstovas bendravo su BUAB „NT paslaugos“ nemokumo administratore. Byloje buvo būtina apklausti nemokumo administratorės UAB „Makroportas“ direktorę B. V., išsiaiškinant, kada ir kas iš atsakovės atstovų jai skambino, ar ji bendravo gyvai, su kuo ir kada. Tikėtina, kad toks bendravimas net nevykęs, o jei ir vyko, su atsakove bendravo jokių įgaliojimų veikti nemokumo administratorės vardu neturintis P. P.. Kitaip tariant, byloje neišaiškintos esminės aplinkybės, ar BUAB „NT paslaugos“ tikrasis nemokumo administratorius bendravo ir davė neva žodinį sutikimą vykdyti atsakovės neteisminį bankroto procesą.

Vien nemokumo administratorės paaiškinimai apie galimai vykusį telefoninį skambutį su atsakovės atstovais ir duotą sutikimą dėl neteisminio bankroto niekaip neįrodo, kad BUAB „NT paslaugos“ buvo tinkamai informuota apie šaukiamą UAB „Labai laimingi“ kreditorių susirinkimą ir davė rašytinį sutikimą dėl neteisminio bankroto. Teismas padarė išvadas, nepagrįstas jokiais patikimais rašytiniais įrodymais.

Pareiškėja į atsakovės kreditorių sąrašą nebuvo įtraukta neteisėtai, siekiant sukliudyti kreditorei prieštarauti nepagrįstai inicijuojamoms neteisminėms bankroto procedūroms ir dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose, taip pat siekiant išvengti teismo kontrolės. Atsakovės veiksmai pažeidžia pareiškėjos teises, kreditorių lygiateisiškumo principą bei prieštarauja viešajam interesui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Labai laimingi“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

UAB „Makroportas“ aiškiai išreiškė savo poziciją UAB „Labai laimingi“ atstovui, davė sutikimą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka. JANĮ 11 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja ieškovo sutikimo formos, t. y. imperatyviai nenustato, kad toks sutikimas turi būti išreikštas žodžiu ar raštu. Todėl BUAB „NT paslaugos“ atsiliepime į skundą išreiškus patvirtinimą, kad toks sutikimas dėl bankroto ne teismo tvarka pradėjimo buvo duotas, teismas, nesant dėl šios aplinkybės prieštaravimo ir priešingų įrodymų, pagrįstai nutarė dėl jo buvimo.

Nesant priešingų įrodymų ar aplinkybių dėl sutikimo davimo, teismui nebuvo jokio pagrindo veikti aktyviai ir savo iniciatyva papildomai aiškintis sutikimo davimo aplinkybes, tuo labiau kad šį faktą byloje patvirtino sutikimą davęs subjektas. Pareiškėja negali retroaktyviai panaikinti pirminio kreditoriaus duoto sutikimo, taip pat, kaip pagrįstai nurodė teismas – naujasis kreditorius, perėmęs senojo kreditoriaus teises, įgyja teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus tik tais atvejais, kai senasis kreditorius balsuoja prieš susirinkimo sprendimą arba nėra tinkamai informuotas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad BUAB „NT paslaugos“ vardu veikė netinkamas atstovas, todėl teismui nebuvo pareigos aiškintis šios aplinkybės, kaip ir aiškintis, su kokiu atsakovės atstovu bendravo BUAB „NT paslaugos“ nemokumo administratorė. Teismui nustačius, kad buvo gautas tuometinio kreditoriaus sutikimas, nebuvo poreikio tirti ir aiškintis, kokiu būdu šis subjektas buvo informuotas apie ketinimą pradėti atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka, kadangi ši aplinkybė neturėtų reikšmės galutinio rezultato teisiniam vertinimui. Paties sutikimo davimas reiškia, kad asmuo buvo informuotas tinkamai.

BUAB „NT paslaugos“ naudai priteistų 3 385 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis bet kuriuo atveju nebūtų turėjęs jokios įtakos ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo rezultatui, kadangi už bankroto proceso pradžią balsavo 41 425 Eur finansinį reikalavimą turintys kreditoriai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „NT paslaugos“ prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pareiškėja neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo ginčyti aplinkybes, kurių dalyvė nebuvo, juo labiau į teisinį santykį įstojo jam jau egzistuojant, t. y. BUAB „NT paslaugos“ nemokumo administratorei neprieštaraujant dėl UAB „Labai laimingi“ nemokumo procedūros vykdymo ne teismo keliu ir tokiai bylai esant iškeltai (teisinį statusą UAB „Labai laimingi“ įgijo 2025 m. gruodžio 19 d., o reikalavimo teisės UAB „Doralta“ buvo perleistos 2026 m. sausio 4 d.). Būdama apdairi, UAB „Doralta“, įsigydama reikalavimo teises, turėjo ir privalėjo pasidomėti, koks skolininkės teisinis statusas, ar nebuvo pažeistos procedūros, tačiau tokio paklausimo administratorė nėra gavusi.

UAB „Doralta“ siekia vienintelio tikslo – sukliudyti nemokumo procedūros vykdymui ne teismo tvarka ir nors pateikia niekuo nepagrįstus svarstymus dėl galimo nemokumo administratoriaus ryšio su tam tikrais asmenimis, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad nemokumo administratorė, vykdydama savo funkcijas, priėmė šališkus sprendimus, pažeidė JANĮ ar kitų įstatymų reikalavimus.

Svarbia aplinkybe šioje byloje yra tai, kad BUAB „NT paslaugos“ vadovavo D. V., kuri Lietuvos teismams yra žinoma kaip S. R. bendrininkė, vykdydama jo nurodymus sukčiavo ir klastojo dokumentus. Ją bendrovėje pakeitė D. G., neperdavusi administratorei BUAB „NT paslaugos“ dokumentų, tačiau šiuo metu vadovaujanti UAB „Doralta“, aktyviai dalyvaujančiai įsigyjant BUAB „NT paslaugos“ reikalavimo teises. Tikėtina, kad šiuo skundu bandoma išvengti būtent šiam asmeniui nepalankių sprendimų priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl aktualių faktinių aplinkybių bei ginčo esmės

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-311-1077/2025, pagal ieškovių UAB „Visi laimingi“ ir UAB „Labai laimingi“ ieškinį atsakovėms UAB „NT paslaugos“, UAB „Inovisata“, UAB „Prodona“, Provust entierpraizes EOOD, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, F. R., BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, R. B. ir Aktiengesellschaft United Engineering & Consulting Capital AG, dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcijų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ir pagal atsakovės BUAB „NT paslaugos“ ir UAB „Prodona“ priešieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, atmetęs ieškinį ir patenkinęs priešieškinius, inter alia (be kita ko) priteisė BUAB „NT paslaugos“ iš UAB „Visi laimingi“ ir UAB „Labai laimingi“ po 3 385 Eur iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų. Nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo, kai Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-116-524/2026,Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Į bylą pateiktas UAB „Labai laimingi“ kreditorių susirinkimo Protokolas Nr. 1 patvirtina, kad 2025 m. gruodžio 19 d. įvykusiame bendrovės kreditorių susirinkime buvo nutarta: 1) pradėti UAB „Labai laimingi“ bankroto procesą ir jį vykdyti ne teismo tvarka; 2) bankroto procedūras vykdyti vadovaujantis JANĮ nustatytais terminais; 3) bendrovės nemokumo administratore paskirti UAB „Pajūrio administratoriai“; 4) patvirtinti 5 MMA (5 190 Eur) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą ir pradinę 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Protokole nurodyta, kad už nurodytų sprendimų priėmimą balsavo du balsavimo biuletenius pateikę kreditoriai (T. D. ir UAB „RealTrust“), kurių finansinių reikalavimų suma siekia 41 425 Eur.

Pareiškėjos UAB „Doralta“ į bylą pateiktos Sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo duomenimis, 2025 m. gruodžio 29 d. už 500 Eur sumą BUAB „NT paslaugos“ (pradinė kreditorė) perleido UAB „Doralta“ (naujajai kreditorei) reikalavimo teises, kylančias iš neįsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-311-1077/2025, kuriuo BUAB „NT paslaugos“ naudai priteista iš UAB „Labai laimingi“ 3 385 Eur bylinėjimosi išlaidų (Sutarties 1 punktas).

UAB „Doralta“, sužinojusi apie UAB „Labai laimingi“ pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka, 2026 m. sausio 16 d. pateikė skundą dėl UAB „Labai laimingi“ 2025 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, kuriuos prašė panaikinti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-294-407/2026, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundas buvo netenkintas, ir klausimą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad siekiant nuspręsti dėl JANĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo teisėtumo byloje, pirmiausią būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjos teisinio suinteresuotumo ginčyti bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimus.

Atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvadų, kad pradinė atsakovės kreditorė BUAB „NT paslaugos“ buvo UAB „Labai laimingi“ potencialia kreditore, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog BUAB „NT paslaugos“ buvo informuota apie 2025 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimą, byloje nėra. Atsižvelgdamas į BUAB „NT paslaugos“ nemokumo administratorės UAB „Makroportas“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad BUAB „NT paslaugos“, būdama potencialia UAB „Labai laimingi“ kreditore, davė sutikimą vykdyti atsakovės bankroto procedūras ne teismo tvarka. Tokiu būdu teismas nusprendė, kad potencialios kreditorės BUAB „NT paslaugos“ teisės, jos neinformavus apie kreditorių susirinkimą, nebuvo pažeistos, todėl naujoji kreditorė UAB „Doralta“ neperėmė senosios kreditorės teisės ginčyti UAB „Labai laimingi“ 2025 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkime priimtus sprendimus, kuriems buvusi kreditorė iš anksto pritarė. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas nusprendė, kad UAB „Doralta“ neturi reikalavimo teisės ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus.

Nesutikdama su pirmiau nurodyta teismo išvada dėl teisinio suinteresuotumo neturėjimo, pareiškėja UAB „Doralta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame ginčija teismo nustatytas aplinkybes dėl pradinės kreditorės BUAB „NT paslaugos“ nemokumo administratorės atsakovei UAB „Labai laimingi“ duoto sutikimo vykdyti bendrovės bankrotą ne teismo tvarka. Apeliantė iš esmės kelia abejones dėl tokio sutikimo realumo bei vertina, kad toks sutikimas nepatvirtina tinkamo pradinės kreditorės informavimo apie UAB „Labai laimingi“ 2025 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimą.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

Bankroto procesas ne teismo tvarka yra pradedamas, vykdomas ir baigiamas bankrutuojančios bendrovės kreditorių sutarimu ir teismas šiame procese nedalyvauja (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020, 48 punktas).

Bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti pradedamas, kai juridinis asmuo yra nemokus, todėl nemokumo nustatymas yra šio proceso pagrindas. Tačiau kita būtinoji sąlyga vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka yra tinkamas juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimo veiksmų atlikimas, būtent dėl to nagrinėjamu atveju ir kilo ginčas.

Pagal JANĮ 11 straipsnio 1 dalį, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, vadinasi, juridiniam asmeniui nėra pareikšta turtinių reikalavimų, tarp jų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu nėra tenkinamos JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka.

Taigi, JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos bankroto proceso ne teismo tvarka sąlygos yra imperatyviosios, tačiau jeigu jos nėra tenkinamos, tai nebūtinai užkerta kelią bankroto procesui ne teismo tvarka, nes JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje suinteresuotiems asmenims suteikiama diskrecija duoti sutikimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-781/2022, 16 punktas). Vadinasi, JANĮ normos leidžia suinteresuotiems asmenims patiems nuspręsti, ar bendrovės bankrotas ne teismo tvarka nesuvaržys jų teisių ir teisėtų interesų labiau nei kitos nemokumo procedūros, ir skatina rinkos dalyvius dažniau naudotis šiuo institutu. Būtent dėl to yra svarbus inicijuojančio asmens pranešimas visiems kreditoriams apie siekiamą pradėti procesą.

JANĮ 8 straipsnis (nemokumo proceso inicijavimas, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, vadovas) ir 16 straipsnis (teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas) reglamentuoja teisės kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo momentą ir nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinio asmens vadovas, taisykles. Kreipiantis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo ir inicijuojant bankroto vykdymą ne teismo tvarka iš esmės taikomos tos pačios JANĮ nuostatos. Vadovui inicijuojant nemokumo procesą pranešime kreditoriams nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Kreditoriui inicijuojant nemokumo procesą pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis ir 9 straipsnio 3 dalis).

JANĮ 47 straipsnis numato reikalavimus pranešimui apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, terminus, informacijos pateikimą, siūlomus darbotvarkės klausimus, sprendimų projektus ir kt. Pirmajame kreditorių susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas (JANĮ 48 straipsnis).

Aiškinant pirmiau nurodytas sąlygas dėl bankroto ne teismo tvarka pradėjimo, pripažinta, kad jas nustatančios normos yra imperatyviosios ir negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-342-381/2020, 26 punktas). Šios sąlygos siejamos ne su juridinio asmens ūkinės veiklos laisve, o su valstybės pareiga efektyviai ginti nemokios, t. y. nebegalinčios vykdyti ūkinės veiklos, bendrovės kreditorių interesus. Taip pat jomis užtikrinama, kad bankroto procesu ne teismo tvarka nebūtų piktnaudžiaujama ir jis būtų pradedamas griežtai laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-894-450/2022, 18 punktas).

JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020, 45 punktas).

Taigi, pagal JANĮ 55 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 38 punktas; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022, 6 punktas).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad BUAB „NT paslaugos“ reikalavimo teisę į UAB „Labai laimingi“ įgijo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-311-1077/2025, kuriuo, be kita ko, buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir teismas priteisė BUAB „NT paslaugos“ naudai iš UAB „Labai laimingi“ 3 385 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytoje byloje BUAB „NT paslaugos“ pateikto priešieškinio reikalavimus, už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį bei tai, kad jis ir buvo priteistas BUAB „NT paslaugos“, priėjo prie išvadų, jog, atsakovei UAB „Labai laimingi“ šaukiant 2025 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimą, UAB „NT paslaugos“ turėjo būti pripažįstama potencialia kreditore, todėl jai turėjo būti pranešta apie šaukiamą 2025 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimą. Lietuvos apeliacinis teismas pirmiau nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.

Teismų praktikoje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytinas procesinio pobūdžio prašymu bylos nagrinėjimo metu. Tačiau jo patenkinimo atveju tai sukelia priešingai šaliai materialaus pobūdžio pareigas, t. y. atsiskaityti su asmeniu, kurio naudai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos. Neatsiskaitęs su šalimi (šiuo atveju pradine kreditore BUAB „NT paslaugos“), kurio naudai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, asmuo (šiuo atveju atsakovė UAB „Labai laimingi) tampa skolininku, o bylos šalis, kurios naudai tokios bylinėjimosi išlaidos priteistos – kreditoriumi. Todėl vertinti, kad ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra neturtinis ir nesukelia skolininkui jokių teisių ir pareigų, būtų teisiškai neteisinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1040-798/2022, 26 punktas).

Be to, bankroto procesas ne teismo tvarka yra grįstas kolektyviniu kreditorių bendru sutarimu priimamais sprendimais, iš esmės eliminuojant teisminę tokių sprendimų priėmimo kontrolę. Todėl kreditoriumi turi būti laikomas kiekvienas asmuo, pagrįstai manantis, kad turi teisę reikalauti iš juridinio asmens įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus. Taigi, siekianti bankrutuoti bendrovė kreditoriumi turi laikyti kiekvieną asmenį, potencialiai galintį jai pareikšti reikalavimus dėl prievolių vykdymo, nepriklausomai nuo finansinio reikalavimo dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021, 46 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-878-467/2025, 33 punktas).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes dėl BUAB „NT paslaugos“ teisinio statuso, kurį suinteresuotas asmuo įgijo po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimo priėmimo, yra pagrindo nuspręsti, kad UAB „Labai laimingi“, prieš priimdama sprendimą sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame bus sprendžiamas bankroto ne teismo tvarka iškėlimo klausimas, suvokė (turėjo suvokti), jog BUAB „NT paslaugos“ yra potenciali bendrovės kreditorė. Atitinkamai, atsakovė turėjo pareigą BUAB „NT paslaugos informuoti apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą. Atsakovė UAB „Labai laimingi“ pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodė, kad 2025 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimo metu BUAB „NT paslaugos“ neturėjo jokio galiojančio turtinio reikalavimo, todėl bendrovė neturėjo prievolės informuoti pareiškėją apie ketinamą inicijuoti bankrotą. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė potencialios bendrovės kreditorės BUAB „NT paslaugos“ apie šaukiamą kreditorių susirinkimą neinformavo.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatęs neinformavimo apie kreditorių susirinkimo sušaukimą faktą, galiausiai priėjo prieš išvados, kad tai nepažeidė pradinės kreditorės interesų, nes BUAB „NT paslaugos“ nemokumo administratorė davė sutikimą vykdyti atsakovės bankroto procedūras ne teismo tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, suinteresuoto asmens nemokumo administratorės UAB „Makroportas“ atsiliepime išdėstytos aplinkybės dėl sutikimo dėl atsakovės bankroto ne teismo tvarka kelia pagrįstų abejonių dėl jų realumo. Jei, atsakovės teigimu, ketindama šaukti kreditorių susirinkimą, UAB „Labai laimingi“ nelaikė BUAB „NT paslaugos“ bendrovės potencialia kreditore ir jos apie susirinkimą neinformavo, tuomet nėra aiškios atitinkamo sutikimo gavimo priežastys. Kita vertus, tokie pačios atsakovės teiginiai apie BUAB „NT paslaugos“ neinformavimą, iš esmės paneigia suinteresuoto asmens teiginius apie sutikimo davimą. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų įsitikinti suinteresuoto asmens administratorės nurodytomis aplinkybėmis dėl sutikimo vykdyti atsakovės bankrotą ne teismo tvarka davimo. Pažymėtina, kad vėlesnis (po įvykusio susirinkimo) kreditorių (išieškotojų) sutikimų pateikimas negali būti pripažįstamas tinkamu. Be to, iki suinteresuoto asmens administratorės nurodytų aplinkybių, atsakovė, minėta, apie iš pradinės kreditorės gautą sutikimą nebuvo užsiminusi.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pradinės kreditorės BUAB „NT paslaugos“ duoto sutikimo vykdyti UAB „Labai laimingi“ bankroto procedūras ne teismo tvarka. Šioje nutartyje minėta, kad bankroto procesas ne teismo tvarka visada turi būti pradedamas griežtai laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, t. y. tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyviosios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka laikymasis gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą.

Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta pareiga informuoti visus kreditorius, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, yra imperatyvi. Realus informavimas apie ketinimą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo yra būtina veiksmingo nemokumo problemų sprendimo sąlyga, vėliau užtikrinanti tai, kad priimti sprendimai atitiks daugumos kreditorių valią, o kreditorių įtraukimas į nemokumo procesą ankstyvoje nemokumo proceso stadijoje gali ne tik padėti išvengti nemokumo, pavyzdžiui, priėmus sprendimą skolininkę įmonę restruktūrizuoti, bet ir, esant tam tikroms sąlygoms, paskatinti kreditorius ieškoti kitų finansinių problemų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021, 43 punktas). Šiuo atveju tai reiškia, kad net ir darant prielaidą dėl suinteresuoto asmens sutikimo dėl bankroto vykdymo ne teismo tvarka realumo, tačiau nustačius, jog toks sutikimas gautas nesilaikant JANĮ nuostatų dėl informavimo, jis neatitinka teisėtumo reikalavimo.

Bylos duomenimis nustatyta, pareiškėja UAB ,,Doralta“ savo reikalavimo teisę skolininkei UAB „Labai laimingi“ kildina iš 2025 m. gruodžio 29 d. Sutarties, pagal kurią naujoji kreditorė UAB ,,Doralta“ perėmė reikalavimo teises, kilusias iš neįsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-311-1077/2025, į skolininkę UAB „Labai laimingi“ iš pradinės kreditorės BUAB „NT paslaugos“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutartis buvo sudaryta po ginčijamo kreditorių susirinkimo, kuris įvyko 2025 m. gruodžio 19 d. Todėl UAB ,,Doralta“ dalyvauti kreditorių susirinkime negalėjo dėl objektyvių priežasčių.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad naujasis kreditorius, perėmęs senojo kreditoriaus teises, įgyja teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus tik tais atvejais, kai senasis kreditorius balsuoja prieš susirinkimo sprendimą arba nėra tinkamai informuotas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-789-407/2023, 18 punktas).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė BUAB „NT paslaugos“ nebuvo informuota apie šaukiamą UAB „Labai laimingi“ kreditorių susirinkimą. Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie leistų įsitikinti pradinės kreditorės duoto sutikimo vykdyti atsakovės bankrotą ne teismo tvarka realumu. Tokiu būdu, pareiškėja UAB „UAB ,,Doralta“, perėmusi reikalavimo teises iš pradinės kreditorės, t. y. būdama naująja kreditore, turi teisę skųsti UAB „Labai laimingi“ 2025 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus. Nustatytos aplinkybės paneigia skundžiamos nutarties išvadas dėl apeliantės suinteresuotumo skųsti atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimus nebuvimo.

Dėl procesinės bylos baigties

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuos ginčo aspektus, kurie jau buvo kilę pirmosios instancijos teisme ir kuriuos apskųstame sprendime yra įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs, jog procesą inicijavo netinkamas (neturintis reikalavimo teisės) asmuo, nesprendė dėl skundžiamų UAB „Labai laimingi“ 2025 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo (teisėtumo) perduoda nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kadangi civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Aldona Tilindienė