Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. S. (P. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo prašymą dėl teismo nutarties panaikinimo arba pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Kevin EU“ ieškinį atsakovams P. S., B. S. ir L. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) ,,Kevin EU“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2023 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį, sudarytą atsakovų P. S. ir L. S., ir taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2024 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį, sudarytą atsakovų P. S. ir B. S., ir taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento; 3) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2024 m. liepos 24 d. transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis ir taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento; 4) įpareigoti atsakovą P. S. per 20 dienų teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti nuosavybės teisę į turtą.

Ieškovė 2026 m. balandžio 16 d. teismui pateikė prašymą išduoti teismo liudijimą, patvirtinantį teisę gauti rašytinius įrodymus, t. y. atsakovų B. S. ir P. S. banko sąskaitų išrašus iš kredito įstaigų, siekiant nustatyti piniginių lėšų judėjimą minėtų asmenų sąskaitose nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2025 m. liepos 7 d.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi išdavė ieškovei teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus.

Atsakovas P. S. 2026 m. balandžio 17 d. teismui pateikė prašymą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 17 d. nutartį arba ją pakeisti, apribojant laikotarpį ir duomenų apimtį, taip pat atsisakant rinkti dalį duomenų nesant poreikio.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo P. S. prašymą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal civilinio proceso teisės normas nutartis dėl teismo liudijimo yra neskundžiama, todėl prašymas dėl tokios nutarties panaikinimo ar pakeitimo nenagrinėtinas teisme ir atsisakė jį priimti.

Teismas akcentavo, kad įrodymai, dėl kurių gavimo teisės išduotas teismo liudijimas ieškovei, yra reikšmingi vertinant reikalavimų pagrįstumą.

Atsakovas P. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti pirmosios instancijos teismą išnagrinėti atsakovo prašymą dėl 2026 m. balandžio 17 d. nutarties panaikinimo ar pakeitimo. Atsakovo teigimu, prašymas dėl nutarties panaikinimo patenka į bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją. Atsakovas nurodo, kad jis neteikė atskirojo skundo dėl nutarties, o kreipėsi su procesiniu prašymu, todėl toks prašymas yra nagrinėtinas teisme.

Ieškovė LUAB ,,Kevin EU“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis dėl liudijimo išdavimo yra neskundžiama, tačiau atsakovo prašymas savo turiniu atitinka atskirąjį skundą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi pagrįstai išdavė ieškovei teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus, kurie reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės.

Atsakovė B. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pateiktą prašymą, netinkamai jį kvalifikavęs kaip atskirąjį skundą. Atsakovės teigimu, būtina apriboti įrodymų, dėl kurių gavimo ieškovei išduotas teismo liudijimas, apimtį.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl nutarties panaikinimo ar pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakyta priimti prašymą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo, kadangi toks prašymas patenka į teismo kompetencijos ribas ir yra nagrinėtinas teisme.

CPK III dalies XVI–XVII skyriuose įtvirtintos teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos. Byloje dalyvaujantis asmuo, manydamas, kad teismo priimtas tarpinis procesinis sprendimas ar sprendimas, kuriuo ginčas išnagrinėtas iš esmės, yra neteisėtas ir nepagrįstas, savo galimai pažeistas teises dėl pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusių sprendimų ir (ar) nutarčių gali ginti pateikdamas CPK reikalavimus atitinkančius apeliacinį ir (ar) atskirąjį skundus (CPK 301 straipsnis). Dėl įsiteisėjusių apeliacinės instancijos teismo sprendimų, atitinkamai, gali būti pateikiami kasaciniai skundai (CPK 340 straipsnis).

Taigi, teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancine, tvarka pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą.

Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiame Kodekse numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad atsakovas, manydamas, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, turėtų pasinaudoti teise į apeliaciją teikdamas atskirąjį skundą dėl tokios nutarties, o ne prašymą panaikinti nutartį, tačiau tik tuo atveju, jei tokia procesinės kontrolės forma dėl konkrečios priimtos nutarties yra galima (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, civilinio proceso įstatymas nenumato kitokios pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo patikros formos, nei instancinė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo pateiktas prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį neatitinka CPK reglamentuotos nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikros tvarkos.

Kita vertus, pažymėtina, kad CPK nuostatos nenumato galimybės apskųsti teismo nutarties, kurie išduotas liudijimas apie teisę gauti įrodymus, taip pat tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis), todėl ji negali būti apeliacijos objektu. Tai, kad teismo nutartys dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo nėra apeliacijos objektas, ne kartą yra pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-377-943/2015; 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1111-516/2015; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje e2-713-464/2018, 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-553/2020).

Nagrinėjamu atveju atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria išduotas liudijimas apie teisę gauti įrodymus, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau pateikė prašymą tokią nutartį panaikinti. Jeigu teismo priimta nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis (atskirasis) skundas yra nepriimamas ir apeliacinis procesas negali prasidėti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas pateiktu prašymu iš esmės siekė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikros, tačiau procesinės kontrolės forma dėl priimtos nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu, yra negalima (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo prašymą, kaip nenagrinėtiną teisme, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinti priešingai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė LUAB ,,Kevin EU“ 2026 m. birželio 15 d. teismui pateikė prašymą atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nesprendžia, išaiškindamas, kad kol teismas dėl ginčo byloje esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima matyti, kuri šalis laimėjo ginčą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymui (priteisimui) nėra pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.