Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis grupės paslaugų centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“ dėl neteisėtų pirkimo sąlygų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atitinkamai, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas, preliminariai vertinant, turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti, nustatęs, kad yra visos pirmiau aptartos būtinos sąlygos taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes: 1) ieškinys yra prima facie nepagrįstas; 2) nėra grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; 3) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir nutarties nepanaikinimas šioje byloje pažeistų viešąjį interesą bei proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus.

Dėl preliminaraus ieškinio (ne)pagrįstumo

Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių apeliantės argumentų turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti, buvimo. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovės pirkimo dokumentuose pateikto pirkimo sutarties projekto Bendrosios dalies 11.5.8 papunktis yra neteisėtas. Toks ieškinio reikalavimas dėl, ieškovės vertinimu, neteisėtų pirkimo sąlygų panaikinimo yra nagrinėtinas teisme, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas ir įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškovės reikalavimas deklaratyvus, nes, grįsdama ieškinio reikalavimą, ieškovė nurodė faktinius ir teisinius argumentus dėl šio reikalavimo, šiuos argumentus pagrindė teismų praktikoje pateikiamomis teisės aiškinimo taisyklėmis, prie ieškinio pridėjo, ieškovės vertinimu, reikiamus įrodymus. Taigi, nėra pagrindo daryti prielaidą, kad ieškinio reikalavimas negalėtų būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.

Nors apeliantė, teikdama argumentus dėl ieškovės ieškinio preliminaraus nepagrįstumo, nurodė aplinkybes, susijusias su ieškovės argumentų ir, atitinkamai, ieškinio reikalavimo nepagrįstumu, tačiau ieškinio reikalavimų materialinis teisinis pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, taigi, ir paminėtos aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo dalyką bei galės būti įvertintos tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą) nėra pagrindo aptartų apeliantės įrodinėjamų aplinkybių (kurios galės būti tinkamai įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės) vertinti kaip patvirtinančių ieškinio prima facie nepagrįstumą.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendžia, jog nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamas ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimo ribas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo kontekste ir padarė pagrįstą išvadą apie preliminarų ieškinio pagrįstumą, kaip būtinąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti.

Dėl grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nusprendė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti bloginama ieškovės padėtis, nes kyla reali grėsmė, jog atsakovė gali sudaryti viešojo pirkimo sutartį su kitais tiekėjais, dėl to ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas (CPK 144 straipsnis).

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis, kuri galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 39 punktas). Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai apeliantei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Apeliantės nurodoma aplinkybė apie ieškovės pajėgumą ir galimybes dalyvauti pirkime, minėta, yra susijusi su ieškovės argumentų ir, atitinkamai, ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas bei galės būti įvertinta tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės; laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, kaip minėta pirmiau, tokio pobūdžio argumentai nėra vertintini.

Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)atitikties ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams ir viešajam interesui

Kaip buvo aptarta pirmiau šioje nutartyje, pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešojo pirkimo byloje nepakanka nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir aplinkybės, kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Minėta, teismas taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešąjį interesą, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

Teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose pasisakyta, kad viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešasis interesas. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė vykdo dujotiekio tinklų įrengimo projektą „Vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio (duomenys neskelbtini), įrengimo projektas“, parengtą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu pagal paraišką Nr. 23-05519D, kurį įgyvendinant paskelbtas pirkimas, vykdomas įgyvendinant Pabradės poligono plėtrą ir užtikrinant nuoseklią karinės infrastruktūros vystymo eigą Lietuvoje. Atsakovė pirkimu siekia įsigyti vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio (duomenys neskelbtini), įrengimo darbus.

Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. XIV-2505 „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“, II skyriuje ,,Krašto apsaugos sistemos aplinkos analizė“ numatyta, kad Rusijos Federacijos plataus masto agresija prieš Ukrainą, Baltarusijos Respublikos karinė integracija su Rusijos Federacija, kitų autoritarinių valstybių agresyvi laikysena, toliau blogėjanti saugumo situacija regione ir pasaulyje reikalauja greitesnio po 2014 m. įvykių jau prasidėjusio Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) gynybos potencialo augimo, efektyvesnio atgrasymo ir pasirengimo kartu su sąjungininkais užtikrinti šalies gynybą. Daug dėmesio skiriama spartesnei gynybos pajėgumų plėtrai ir su ja susijusiai LK modernizacijai, parengties didinimui, karinių vienetų personalo komplektavimui, infrastruktūros plėtrai, priimančiosios šalies paramos (toliau – PŠP) sąlygų gerinimui (4 punktas). Esminis Lietuvos Respublikos saugumo garantas tebėra NATO, kurios pagrindinis uždavinys – tvirti kolektyvinio saugumo įsipareigojimai, užtikrinant atsaką į saugumo aplinkos pokyčius ir išaugusias grėsmes jos narėms. Atsakydama į ilgalaikę Rusijos Federacijos keliamą grėsmę ir rengdamasi reaguoti, NATO adaptuoja atgrasymo ir gynybos laikyseną ir stiprina rytinių savo narių gynybą, įskaitant ir NATO priešakines pajėgas. Įgyvendindamos NATO sprendimus dėl priešakinės gynybos ir karinio buvimo didinimo rytinėje NATO dalyje, sąjungininkės, vadovaujamos Vokietijos Federacinės Respublikos, stiprina pajėgas Lietuvos Respublikoje sunkiąja karine technika ir didindamos dislokuoto personalo skaičių iki brigados lygmens. Tęsiama sustiprinta NATO oro policijos misija, nuolat vykdoma Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) pajėgų rotacija, organizuojamos didelio masto funkcinės ir bendros su sąjungininkėmis pratybos, siekiant kartu pasirengti gynybos operacijoms. Prastėjant saugumo situacijai regione, sąjungininkės yra pasirengusios imtis papildomų gynybos priemonių, įskaitant NATO greitojo reagavimo pajėgų dislokavimą. Europos Sąjungos gynybos iniciatyvos, visų pirma iniciatyvos karinio mobilumo ir kibernetinio saugumo srityse, taip pat prisideda prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimų įgyvendinimo (5 punktas). Nepaisant LK modernizacijos proveržio, LK poreikiai, kuriuos patenkinus būtų tinkamai atsakyta į kylančias grėsmes, dar nėra pakankamai užtikrinti. Dalies LK vienetų personalas nėra visiškai sukomplektuotas, aprūpintas reikiama ginkluote ir įranga, turimos ginkluotės ir kritinių atsargų galimybės yra ribotos, LK infrastruktūra vis dar atsilieka nuo didėjančių LK ir Lietuvos Respublikoje dislokuotų NATO pajėgų poreikių. <...>. Taigi ir toliau bus siekiama kuo sparčiau įgyvendinti LK planuotus ginkluotės, įrangos ir technikos įsigijimus, didinančius karinių pajėgų kovinę galią, taip pat užtikrinti karinės infrastruktūros išvystymą, atitinkantį nacionalinius bei sąjungininkų poreikius (8 punktas). Augant ir stiprėjant LK, intensyvėjant koviniam rengimui bei išaugus nacionalinėms ir priimančiosios šalies paramos reikmėms, akivaizdus didelis apgyvendinimo ir treniravimosi infrastruktūros bei reikiamų paslaugų trūkumas. Šiems iššūkiams spręsti Pabradės poligone pastatyta sąjungininkių kariams skirta nauja konteinerinė lauko stovykla, viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu statomas karinis miestelis, nauja infrastruktūra NATO priešakinėms pajėgoms bei dviejų LK batalionų poreikiams Rukloje ir NATO pajėgų priėmimo poreikiams Pabradėje, įrengiamos naujos PŠP stovyklos, plečiamos sandėliavimo galimybės, plėtojami koviniam pasirengimui palaikyti reikalingos infrastruktūros projektai Pabradėje, Rukloje ir LK Karinių oro pajėgų (toliau – KOP) Aviacijos bazėje, atkuriamas Rūdninkų karinis poligonas. Bus toliau plečiama jau esama infrastruktūra, siekiant pagerinti LK karių tarnybos sąlygas bei užtikrinti apgyvendinimo ir treniravimosi infrastruktūrą, taip pat visas reikiamas paslaugas sparčiai augančioms Lietuvos Respublikoje dislokuotų sąjungininkių pajėgoms, steigiamos brigados dydžio manevravimo teritorijos bei įrengiami nauji poligonai (18 punktas). Programos III skyriaus ,,Programos prioritetai ir uždaviniai“ 28 punkte nustatyta, kad išskiriami pagrindiniai prioritetai: iki 2027 m. turėti įrengtą priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą, tinkamą Vokietijos brigadai priimti, suformuoti nacionalinę diviziją ir įgyvendinti visuotinės gynybos principą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ginčo pirkimo objektas yra ypatingos svarbos, susijęs su nacionaliniu saugumu ir gynyba, taip pat su Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų NATO dėl priešakinės gynybos ir karinio buvimo didinimo rytinėje NATO dalyje, taip pat ir dėl karinės infrastruktūros vystymo, vykdymu. Projektas, kurį įgyvendinant paskelbtas pirkimas, yra prioritetinis, vykdomas įgyvendinant Pabradės poligono plėtrą ir užtikrinant nuoseklią karinės infrastruktūros vystymo eigą Lietuvoje. Pirkimu siekiama vystyti karinę infrastruktūrą, reikalingą, be kita ko, sąjungininkų priėmimui. Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi iki 2027 m. turėti įrengtą priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą.

Taigi, Lietuvos geopolitinė padėtis, Rusijos agresija ir toliau blogėjanti saugumo situacija regione bei pasaulyje lemia poreikį imtis neatidėliotinų ir skubių veiksmų užtikrinant priešakinės gynybos ir karinio buvimo didinimą rytinėje NATO dalyje, vystant karinę infrastruktūrą, reikalingą sąjungininkų priėmimui. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kiltų reali grėsmė laiku neužtikrinti tinkamų sąlygų sąjungininkų priėmimui ir veiklai, tai galėtų nulemti ne tik papildomas valstybės išlaidas (pavyzdžiui, laikino apgyvendinimo sprendimo poreikį), bet ir tarptautinių įsipareigojimų pažeidimą, taip pat neigiamus padarinius valstybės gynybai. Juolab kad kartu su dujotiekio tinklais Pabradės poligono teritorijoje kompleksiškai turi būti įrengiami ir vandentiekio bei nuotekų tinklai (kurie, kaip pagrįstai pažymėjo apeliantė, taip pat kompleksiškai yra ypatingos reikšmės), ir kurių trasos suplanuotos ir bus įrengiamos bendrame 10 metrų pločio ruože, todėl dujotiekio tinklo įrengimo sustabdymas neigiamai paveiktų visą Pabradės poligono plėtros projektą, nes dujotiekio įrengimo darbų stabdymas ar nukėlimas turėtų tiesioginę įtaką ir kitų tinklų įrengimo eigai, tokiu būdu sukeltų poveikį visam infrastruktūros vystymo procesui. Papildomai pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju dujų naudojimo paskirtis yra karšto vandens ruošimas. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu Pabradės poligonas nuomoja papildomą šilumos punktą, tai didina projekto kaštus. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą, valstybės ir visuomenės galimi praradimai, atidėjus pirkimo įgyvendinimą, susiję su valstybės ir visuomenės saugumu bei tarptautinių įsipareigojimų pažeidimu, būtų didesni nei ieškovės galimi turtiniai praradimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nepakankamai atsižvelgta į viešąjį interesą pirkimo objektu, vykdant Pabradės poligono plėtrą, būtiną Lietuvos saugumui, taip pat neįvertinta, jog prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės gali viršyti jų teikiamą naudą.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog Švenčionių rajono savivaldybė planavo Tyliosios g. kapitalinį remontą 2026 m. pirmame ketvirtyje, dėl to dujotiekio darbai turi būti įgyvendinti iki gatvės kapitalinio remonto darbų pradžios, t. y. ESO rangos darbų terminus privalo derinti ir derina su Švenčionių rajono savivaldybe, atsižvelgdama į planuojamus Tyliosios gatvės kapitalinio remonto darbus. Ši aplinkybė papildomai patvirtina visuomenės intereso pirkimo objektu patenkinimo skubą.

Ieškovės nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovė remiasi kvestionuodama visuomenės intereso pirkimo objektu patenkinimo skubą, nekeičia aptarto situacijos įvertinimo. Nors, kaip nurodo ieškovė, darbų atlikimo terminas neapibrėžtas konkrečia kalendorine data, tačiau pirkimo sąlygose nustatytas pakankamai trumpas laikotarpis, reikalingas sutarčiai įvykdyti – 150 kalendorinių dienų nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos arba užsakymo pateikimo dienos. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad pirkimo objektas yra ypatingos svarbos, susijęs su nacionaliniu saugumu ir gynyba, minėta, egzistuoja poreikis imtis neatidėliotinų ir skubių veiksmų užtikrinant priešakinės gynybos ir karinio buvimo didinimą rytinėje NATO dalyje, vystant karinę infrastruktūrą, reikalingą sąjungininkų priėmimui, todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad galimybė pratęsti darbų atlikimo terminus dėl tokių priežasčių kaip nenumatytos gamtinės sąlygos, papildomi darbai, užsakovo vėlavimas tiekti medžiagas ar reikalingi papildomi suderinimai su valstybės ar savivaldos institucijomis, bei tai, jog byloje nėra duomenų, kad gatvės kapitalinio remonto darbai jau pradėti atlikti arba jau yra atrinktas rangovas juos atlikti, savaime paneigtų skubos įsigyti pirkimo objektą buvimą. Juolab, kad ginčo darbai kartu su vandentiekio bei nuotekų tinklų įrengimo darbais turi būti atlikti iki gatvės kapitalinio remonto darbų pradžios. Nors nagrinėjamu atveju karštas vanduo Pabradės poligone yra (t. y. jis yra tiekiamas iš šiuo metu nuomojamo šilumos punkto), tačiau, minėta, dujotiekio įrengimo darbų stabdymas ar nukėlimas turi tiesioginę įtaką ir kitų tinklų įrengimo eigai, tokiu būdu sukeliamas poveikis visam prioritetiniu laikomam infrastruktūros vystymo procesui. Nors ieškovė nurodo, kad pirkimo projektas buvo derinamas įprasta tvarka, ilgiau kaip metus, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų delsusi įsigyti pirkimo objektą dėl savo kaltės, o ne dėl poreikio atlikti įprastas ir teisėtas projekto derinimo bei viešųjų pirkimų procedūras. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šiuo atveju dar labiau prailgintų pirkimo objekto įsigijimo laikotarpį.

Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose dėl su gynybos infrastruktūra susijusių pirkimų laikinąsias apsaugos priemones nuosekliai atsisakoma taikyti (pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-887-180/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1010-302/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-349-180/2017; 2026 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-344-790/2026).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindamas nurodytus argumentus, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad šiuo atveju susiklosčiusi situacija reikalauja užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl nepagrįstai nenustatė poreikio skubiai užbaigti pirkimo procedūras įsigyjant pirkimo objektą ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino nepakankamai atsižvelgęs į pirkimo objekto pobūdį bei specifiką. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas atsakovės atskirąjį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo ir atsiliepimų į juos argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 10 punktas).

Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį (57 Eur). Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia, priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Atsižvelgiant į tai, apeliantės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas; jis turės būti sprendžiamas priimant galutinį procesinį sprendimą byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.