- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- e2-1010-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00472-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- „Mada Air“
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- SIA „K.S. Avia“, SIA „SkyFuel“
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės „Mada Air“ OU atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4178-590/2016 pagal ieškovės „Mada Air“ OU ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys SIA „K.S. Avia“, SIA „SkyFuel“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė „Mada Air“ OU kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės 2016-02-08 sprendimą Nr. 14-KMR-11-1-IS-53(32) ir 2016-02-19 sprendimą Nr. 14-KMR-11-1-IS-58(35) atmesti ieškovės pretenziją, be to, prašo panaikinti atsakovės 2016-01-14 sprendimą Nr. 14KMR-11-1-IS-47(28) dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad tiekėjai SIA „K.S. Avia“ ir SIA „SkyFuel“ yra laikytini susijusiais asmenimis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo prasme, pirkime jie neveikė kaip konkurentai pateikdami alternatyvius pasiūlymus, todėl jų abiejų pasiūlymai turi būti atmesti.
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jeigu sutartis sudaryta – sustabdyti su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Ieškovės teigimu, jos ieškinys yra prima facie pagrįstas, todėl vienintelė efektyvi ieškovo teisių ir interesų gynyba galėtų būti užtikrinta tik tuomet, jeigu, patenkinus ieškinį, atsakovė dar nebūtų sudariusi pirkimo sutarties su SIA „K.S. Avia“, o jeigu ieškinio pateikimo metu ji jau yra sudaryta – tai tokia sutartis turėtų būti nepradėta vykdyti. Atsakovui sudarant ir vykdant pirkimo sutartį, tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškovo ieškinį, šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį tampa neįmanomas, tokiu atveju ieškovė apskritai prarastų teisę su perkančiąja organizacija sudaryti sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė tokį prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu gina tik savo turtinius interesus, o, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai išliktų kitas tariamai jos pažeistų teisių gynimo būdas – žalos atlyginimas. Taip pat atsakovė akcentavo, kad yra didelis poreikis įsigyti ginčo pirkimu perkamas paslaugas, nes jos susijusios su Lietuvos kariuomenės įsipareigojimų vykdymu NATO ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ginkluotoms pajėgoms. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju būtų pažeidžiamas ekonomiškumo principas, nes jų taikymas lemtų tai, kad Lietuvos kariuomenė neturėtų tinkamai parengtų naikintuvų valdymo karininkų, todėl būtų žymiai apsunkintas Baltijos šalių oro policijos vykdymas ir nevykdomi įsipareigojimai NATO sąjungininkams, kas sukeltų grėsmę nacionaliniam saugumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė kaip nepagrįstą.
Vertindamas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda ir visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Taip pat nurodė, kad, jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus (prima facie) įvertinimo negalima daryti išvados, jog neabejotinai galėjo būti pažeisti viešojo pirkimo esminiai principai, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar tam tikrai jos daliai būtinų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimą kuo skubiau, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala, kas reiškia, jog tokiu atveju turi būti toliau vykdomos pirkimo procedūros. Pirmos instancijos teismo nuomone, ieškovė nagrinėjamu atveju savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai nepagrindė, ieškovės nurodyti argumentai, susiję su būtinumu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra deklaratyvaus pobūdžio, o įsigyjamos paslaugos yra neatsiejamai susijusios su Lietuvos kariuomenės funkcijų ir įsipareigojimų vykdymu, todėl teismas konstatavo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą, prieštarautų ekonomiškumo principui, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų didesnę žalą nei teiktų naudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė „Mada Air“ OU nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartimi, prašo pirmos instancijos teismo nutartį, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Nagrinėjamu atveju yra abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, o, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Galimai patenkinus ieškinį, ieškovės pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pasiūlyta kaina būtų mažiausia, lyginant su kitų tiekėjų kainomis, pirkimo sutartis turėtų būti sudaryta būtent su ieškove. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų sudaryta pirkimo sutartis ir tokiu būdu būtų apsunkintas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ir susiduriama su rizika, kad perkančioji organizacija privalės atlyginti nuostolius galimai neteisėtai Konkurso laimėtojui pripažintam asmeniui, kas prieštarauja viešųjų pirkimų principams ir efektyvaus biudžeto lėšų panaudojimo principui.
2. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neanalizavo, kurios teisinės vertybės neapgynus būtų sukelta didesnė žala. Teismas tik pasisakė dėl pirkimo objekto teikiamos naudos, tačiau visiškai nevertino konkurso dalyvių sąžiningo varžymosi. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei bus padaryta didelė žala, be to, net nenurodė tokios žalos dydžio. Vien iškilęs poreikis įsigyti tam tikras prekes negali būti visuomet prioritetiškai ginama vertybė. Atsakovė nuslepia faktą, kad dar 2013 metais buvo skelbtas lėktuvų nuomos sutarties sudarymo viešasis konkursas, tačiau sutartis nebuvo sudaryta, o atsakovė iki šiol tinkamai vykdė savo įsipareigojimus su šiuo metu Lietuvos kariuomenės turimais lėktuvais. Esant nurodytoms aplinkybėms, būtų nepagrįsta teigti, kad, nesudarius nuomos sutarties, karininkų kvalifikacija nebus palaikoma ar užtikrinama.
3. Pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimo vykdant ginčo pirkimą. Akivaizdu, jog tiek perkančiosios organizacijos, tiek trečiųjų asmenų veiksmai pažeidė šiuos principus, o, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų atstatyta padėtis, buvusi iki šių principų pažeidimo momento, kas iš esmės reiškia, jog nebūtų įvykdytas teisingumas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kariuomenė su ieškovės atskiruoju skundu nesutinka, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Pateikia šiuos nesutikimo su ieškovės atskiruoju skundu argumentus:
1. Ieškovė ir atskirajame skunde nesugebėjo pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Atskirasis skundas, kaip ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra grindžiamas deklaratyviais pareiškimais ir cituojama teismų praktika, kuri yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai nesusijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šiame ginče. Nors ieškovė ir tvirtina, kad atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų principus, tačiau šios atsakovės pozicijos pagrįstumas bus įvertintas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
2. Ieškovė šiame ginče gina savo turtinį interesą. Ieškinį tenkinus, ieškovei išliktų teisė į nuostolių atlyginimą, todėl jos interesai nenukentėtų. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų sutrikdytas Lietuvos kariuomenės funkcijų vykdymas, kas taip pat reikštų ir viešojo intereso pažeidimą bei grėsmę nacionaliniam saugumui. Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2013 m. gruodžio 13 d., tvirtindamas Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų protokolą, nurodė, kad turi būti nuomojami reikalingi orlaiviai, siekiant užtikrinti Lietuvos kariuomenei svarbų pajėgumą – naikintuvų valdymo karininkų ir oro atakos vadovų kvalifikaciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų tai, kad Lietuvos kariuomenė neturėtų tinkamai parengtų naikintuvų valdymo karininkų ir oro atakos vadovų, todėl būtų žymiai apsunkintas Baltijos šalių oro policijos funkcijų vykdymas bei nebūtų vykdomi įsipareigojimai NATO sąjungininkams, nukentėtų kovinis pasirengimas vykdyti sausumos operacijas. Tai, kad Lietuvos kariuomenė 2013 metais nutraukė konkursą ir sėkmingai palaikė naikintuvų valdymo karininkų ir oro atakos vadovų kvalifikaciją neturi nieko bendro su dabartinėmis Lietuvos kariuomenės galimybėmis. Atskirojo skundo teiginys, kad Lietuvos kariuomenė gali naikintuvų valdymo karininkų ir oro atakos vadovų kvalifikaciją palaikyti turimais lėktuvais ar kitomis alternatyvomis, yra niekuo nepagrįstos ieškovės spekuliacijos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jeigu sutartis sudaryta – sustabdyti su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal CPK 423⁷ straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus viešųjų pirkimų bylose, 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu, be to, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kilus ginčui dėl perkančiosios organizacijos tam tikrų sprendimų teisėtumo, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jeigu sutartis sudaryta – sustabdyti su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Pirmos instancijos teismas tokį ieškovės prašymą atmetė, nurodydamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atvejų sąlygotų atsakovei didesnę žalą nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ieškovei. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tarpusavyje konkuruoja viešasis interesas, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi teisėtai, atsakovės interesas – sudaryti pirkimo sutartį, taip pat apeliantės ekonominis interesas, todėl atskirojo skundo tinkamam išnagrinėjimui būtina nuspręsti, kurioms vertybėms teiktinas prioritetas: siekiui užtikrinti ir apsaugoti apeliantės, kaip viešojo konkurso dalyvės, ekonominį interesą viešajame pirkime, ar viešajam interesui. Pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė pastarajam. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nagrinėjamos bylos atveju neturi pagrindo nesutikti.
Sprendimas atsisakyti taikyti apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t.y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Nėra ginčo, kad Lietuvos kariuomenė yra ypatingą statusą turintis subjektas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 2 straipsnio 19 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos kariuomenė – valstybės ginkluotos gynybos institucija – krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis, sauganti valstybės suverenitetą, jos teritorijos ir oro erdvės neliečiamybę, ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, vykdanti karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus. KASOKTĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos krašto apsaugos sistema plėtojama kaip transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemos dalis, užtikrinant veiksmingą krašto apsaugos institucijų sąveiką su NATO bei Europos Sąjungos institucijomis ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių ginkluotosiomis pajėgomis. Taigi Lietuvos kariuomenė privalo atlikti NATO standartus, kad tinkamai prisidėtų prie Aljanso tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl Konkurso, kuriuo buvo siekiama įsigyti lėktuvų nuomos paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių paslaugų įsigijimo poreikis tiesiogiai sietinas su aukščiau nurodytų Lietuvos kariuomenės uždavinių įgyvendinimu. Be to, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, 2013 m. gruodžio 13 d. tvirtindamas Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos protokolą, nurodė, kad turi būti nuomojami reikalingi orlaiviai, siekiant užtikrinti Lietuvos kariuomenei svarbų pajėgumą – naikintuvų valdymo karininkų ir oro atakos vadovų kvalifikaciją pagal NATO standartus. Akivaizdu, kad personalas neatlikęs minėtų treniruočių ir dėl to neįgijęs reikiamos kvalifikacijos negalės vykdyti oro policijos naikintuvų realaus valdymo ir realios lėktuvų kontrolės. Atskirojo skundo teiginys, kad Lietuvos kariuomenė gali naikintuvų valdymo karininkų ir oro atakos vadovų kvalifikaciją palaikyti turimais lėktuvais ar kitomis alternatyvomis, vertintinas kaip visiškai nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo viešojo pirkimo rezultatai yra glaudžiai susiję su viešuoju interesu.
Tuo tarpu apeliantė nagrinėjamu atveju iš esmės siekia apginti tik savo turtinius interesus, teigdama, jog nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų bus pažeista jos teisė į teisingumą, kadangi ieškinio tenkinimo atveju bus ženkliai sumažintos galimybės grįžti į prieš pažeidimą buvusią stadiją. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad jei atsakovė, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sudarytų sutartį su Pirkimą laimėjusiu tiekėju, o ieškovės ieškinys būtų pripažintas pagrįstu, tai sutartis būtų pripažinta negaliojančia, Pirkimas būtų skelbiamas iš naujo, todėl ieškovė savo teises galėtų įgyvendinti teikdamas pasiūlymą iš naujo skelbiamame konkurse. Be to, pažymėtina, kad ieškovė ieškinio tenkinimo atveju savo subjektines teises galėtų apginti ir pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tokios žalos jis patirtų (CPK 5 str., VPĮ 96 str.). Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad atsakovė, nesant teisme išspręstam ginčui, sudariusi su Pirkimą laimėjusiu tiekėju sutartį, prisiimtų visą galimą jos pripažinimo negaliojančia riziką ir neigiamas pasekmes.
Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su vykdant pirkimo procedūras atsakovės galimai padarytais lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimais, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako, pažymėdamas, kad šių argumentų pagrįstumo klausimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus ieškiniu pareikštų reikalavimų vertinimas. Ar ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai yra pagrįsti, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus.
Pažymėtina, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata galios ir pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, ieškovas galėtų kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakartotinai, nurodydamas naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti arba panaikinti, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.