- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- e2-339-467/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01270-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė (pran.)
- Ieškovas
- Vestartus
- Atsakovas
- GreenTech Baltic
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestartus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties, kuria priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestartus“ atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GreenTech Baltic“, civilinė byla nutraukta, ieškovės naudai priteistos procesinės palūkanos, o ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vestartus“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „GreenTech Baltic“ 227 634,32 Eur skolą su delspinigiais, 6 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad 2025 m. lapkričio 21 d. atliko ieškovei 226 930,83 Eur mokėjimą. Ieškovė 2026 m. vasario 3 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriuo atsisakė ieškinio dalies dėl 227 634,32 Eur skolos su delspinigiais priteisimo, tačiau prašė priteisti 574,48 Eur procesines palūkanas ir 3 229,47 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintus reikalavimus, kuriame nurodė pripažįstanti ieškovės reikalavimą dėl 574,48 Eur procesinių palūkanų priteisimo, tačiau prašė ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti arba jas sumažinti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Vestartus“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl 227 634,32 Eur skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovės UAB „GreenTech Baltic“, civilinę bylą Nr. e2-1218-1012/2026 nutraukė, ieškovei iš atsakovės priteisė 574,48 Eur procesines palūkanas, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovė atsisakė ieškinio materialiųjų reikalavimų dėl 227 634,32 Eur skolos ir delspinigių priteisimo, jai žinomos tokio atsisakymo teisinės pasekmės, atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Kadangi ieškovė atsisakė visų materialiųjų reikalavimų ir nebeliko ginčo dalyko, teismas priėmė ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė.
Atsakovė pripažino ieškinio reikalavimą dėl 574,48 Eur procesinių palūkanų priteisimo, todėl teismas, nenustatęs tokio pripažinimo prieštaravimo įstatymams ar viešajam interesui, šį reikalavimą patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 574,48 Eur procesines palūkanas.
Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 ir 94 straipsnių nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, pagal kurią, nutraukus bylą dėl ieškinio atsisakymo, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių jos susidarė.
Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu skola ir delspinigiai buvo sumokėti, todėl ieškovė atsisakė materialiųjų reikalavimų, o civilinė byla buvo nutraukta. Vertindamas šalių elgesį, teismas konstatavo, kad skolos dalis buvo apmokėta dar iki ieškinio įteikimo atsakovei, o delspinigių suma sumokėta vėliau.
Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl 3 229,47 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes nebuvo pateikta patikimų įrodymų, kad šios išlaidos faktiškai patirtos ir apmokėtos arba kad dėl jų buvo sudarytas susitarimas dėl vėlesnio apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė UAB „Vestartus“ (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-1218-1012/2026, kuria ieškovės naudai buvo atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „GreenTech Baltic“ 3 229,47 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 3 229,47 Eur bylinėjimosi išlaidas, konstatuodamas, kad jų patyrimas neįrodytas ir jų patirti nebuvo būtina. Apeliantės teigimu, šios išlaidos buvo realiai patirtos ir susijusios su teisėtu procesinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, kadangi atsakovė ilgiau nei mėnesį nevykdė finansinių įsipareigojimų ir nereagavo į ieškovės raginimus.
Apeliantės 3 229,47 Eur bylinėjimosi išlaidos buvo faktiškai patirtos ir apmokėtos, todėl teismas nepagrįstai jų realaus patyrimo neįrodymą grindė vien tuo, kad mokėjimo pavedimuose nebuvo tiesiogiai nurodyti atitinkamų sąskaitų faktūrų numeriai. Pasak apeliantės, išlaidos pagrįstos sąskaitomis faktūromis, suteiktų teisinių paslaugų aktais, advokatų profesinės bendrijos finansininkės pažyma bei mokėjimo pavedimų išrašais. Pažymoje patvirtinta, kad sąskaitos faktūros MA Nr. 2025-10-144 ir MA Nr. 2025-11-134 yra apmokėtos ir susijusios būtent su nagrinėjama byla. Apeliantė paaiškina, kad dėl techninių mokėjimo pavedimų paskirties simbolių apribojimų ne visi sąskaitų numeriai buvo nurodyti pavedimuose, tačiau pagal apskaitos duomenis mokėjimais buvo padengtos būtent šios sąskaitos, o bendra mokėjimų suma atitinka minėtų sąskaitų sumą. Todėl, apeliantės vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina faktinį bylinėjimosi išlaidų patyrimą ir jų ryšį su konkrečiomis šioje byloje suteiktomis teisinėmis paslaugomis.
Nors su ieškovės 2026 m. vasario 3 d. pareiškimu į bylą buvo pateikta advokatų profesinės bendrijos finansininkės pažyma dėl sąskaitų faktūrų apmokėjimo, suteiktų paslaugų aktai bei mokėjimo pavedimų išrašai, papildomas 2025 m. lapkričio 26 d. ir 2025 m. gruodžio 29 d. mokėjimų detalizavimas pagal atskiras sąskaitas nebuvo pateiktas, tačiau tai nepaneigia, kad pateiktų įrodymų visuma buvo pakankama bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktui pagrįsti.
Pagal Lietuvos teismų praktiką advokatų profesinės bendrijos finansininko pažyma, patvirtinanti sąskaitų apmokėjimo faktą, laikytina pakankamu įrodymu, o teismas neturi pagrindo vien dėl formalių mokėjimo pavedimų trūkumų reikalauti pirminių atsiskaitymo dokumentų. Nagrinėjamu atveju pateikti dokumentai atitiko esminius reikalavimus – juose nurodyta byla, suteiktos paslaugos, sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimo faktas, todėl nebuvo pagrindo abejoti jų patikimumu ar pakankamumu.
Jei teismui kilo neaiškumų dėl ieškovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, pagal teismų praktiką jai turėjo būti sudaryta galimybė patikslinti pateiktus duomenis, o ne iš karto atmesti prašymą.
Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikia papildomus įrodymus, kurie patvirtina anksčiau pateiktų duomenų teisingumą ir pašalina teismo abejones dėl išlaidų apmokėjimo. Šie įrodymai teikiami vadovaujantis CPK 314 straipsniu ir teismų praktika dėl galimybės apeliacinės instancijos teisme pateikti naujus įrodymus, kai jų pateikimo poreikis atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo.
Ieškovės kreipimasis į teismą buvo nulemtas atsakovės prievolės neįvykdymo, todėl šia procesine teise ji naudojosi sąžiningai ir pagrįstai, turėdama teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškinio pateikimo metu atsakovė jau buvo praleidusi prievolės įvykdymo terminą, skolos nebuvo sumokėjusi ir nereagavo į ieškovės 2025 m. spalio 3 d. raginimą, kuriuo buvo suteiktas papildomas terminas skolai padengti. Šios aplinkybės objektyviai rodė prievolės nevykdymą ir realių atsiskaitymo veiksmų nebuvimą, todėl ieškinio pateikimas buvo pagrįstas ir būtinas siekiant apginti pažeistas ieškovės teises.
Byloje nustatyta, kad skolos mokėjimo terminas suėjo 2025 m. rugsėjo 30 d., atsakovė skolos nesumokėjo ir nereagavo į ieškovės 2025 m. spalio 3 d. raginimą, ieškinys teismui pateiktas 2025 m. lapkričio 5 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po prievolės pažeidimo ir nesant jokių atsakovės veiksmų skolai padengti.
Atsakovė pagrindinę skolos dalį sumokėjo tik po to, kai tapo akivaizdu, kad pradėtas teismo procesas, o delspinigius – dar vėliau, todėl tai nepagrindžia išvados, jog ieškinys buvo perteklinis ar nepagrįstas.
Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos įvertinus šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių jos susidarė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad lemiamą reikšmę turi šalių veiksmų priežastingumas, rūpestingumas bei tai, kuri šalis savo elgesiu sudarė prielaidas bylinėjimosi išlaidoms atsirasti; svarbus ir kaltės (atsakomybės) aspektas.
Nagrinėjamu atveju ieškovės kreipimasis į teismą buvo nulemtas atsakovės prievolės nevykdymo, todėl laikytinas objektyviai pagrįstu ir sąžiningu procesiniu veiksmu. Byloje nustatyta, kad skolos mokėjimo terminas buvo praleistas, atsakovė į raginimus nereagavo, o prievolę įvykdė tik prasidėjus teisminiam procesui. Taigi būtent atsakovės neveikimas lėmė bylos iškėlimą ir su tuo susijusių išlaidų atsiradimą, todėl nėra pagrindo ieškovės procesinį elgesį vertinti kaip netinkamą ar sudarantį prielaidas jai pačiai prisiimti bylinėjimosi išlaidų naštą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „GreenTech Baltic“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis CPK 263 ir 178 straipsniuose įtvirtintais teisėtumo, pagrįstumo bei įrodymų vertinimo principais, sprendimą grindė tik byloje ištirtais duomenimis. Įvertinęs pateiktus mokėjimo dokumentus, teismas nustatė, kad mokėjimo pavedimuose nenurodyti ginčijamų sąskaitų faktūrų numeriai, o juose atsispindi kitos apmokamos sąskaitos, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra įrodytos.
Teismas taip pat rėmėsi CPK 98 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas gali būti priteisiamas tik pateikus pakankamus ir patikimus jų patyrimą patvirtinančius duomenis. Kadangi byloje nebuvo įrodymų, aiškiai patvirtinančių ginčijamų sąskaitų apmokėjimą ar susitarimą dėl jų apmokėjimo, teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka dėl naujų įrodymų priėmimo, nes pagal CPK 314 straipsnį apeliacinėje instancijoje gali būti priimami tik tie įrodymai, kurie objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme arba kurių pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Šiuo atveju visi dokumentai ieškovei buvo žinomi ir prieinami dar pirmosios instancijos teismo proceso metu, todėl jų nepateikimas laikytinas procesine ieškovės rizika.
Ieškovė jau pirmosios instancijos procese buvo informuota apie įrodymų trūkumus, tačiau jų nepašalino, todėl nėra pagrindo laikyti, kad naujų įrodymų poreikis atsirado vėliau. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme reikštų pirmosios instancijos teismo proceso klaidų taisymą, o ne teisėtumo kontrolę, todėl pažeistų CPK 314 straipsnio ribojimus ir proceso koncentracijos principą.
Šalies argumentai
Ieškovės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-49-370/2025 nagrinėjamai bylai nėra taikytina, nes faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Toje byloje teismas vertino situaciją, kai pateiktų įrodymų nepakako nustatyti suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir jų ryšį su konkrečia byla, t. y. kilo įrodymų turinio ir sąsajos su byla klausimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sudaryti galimybę patikslinti pateiktus duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje ginčas kilo ne dėl paslaugų apimties ar jų ryšio su byla, o dėl išlaidų apmokėjimo fakto – pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mokėjimo dokumentuose nurodytos kitos sąskaitos, todėl nebuvo pagrindo laikyti, jog ginčijamos sąskaitos (MA Nr. 2025-10-144 ir MA Nr. 2025-11-134) yra faktiškai apmokėtos. Taigi situacija yra iš esmės kitokia ir minėta praktika netaikytina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, yra teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo faktinių ir teisinių ribų, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Tokių pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2025 m. lapkričio 26 d. ir 2025 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimais apmokėtas sąskaitas faktūras. Ieškovė nurodo, kad šie įrodymai patvirtina anksčiau pateiktų duomenų teisingumą, pašalina teismo abejones dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo fakto, o jų pateikimo poreikis atsirado tik po skundžiamos nutarties priėmimo.
Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025 41 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 2025 m. lapkričio 26 d. ir 2025 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimais apmokėtas sąskaitas faktūras, juos priima, kadangi jų pateikimo poreikis iš esmės paaiškėjo po skundžiamos nutarties priėmimo, pirmosios instancijos teismui suabejojus sąskaitų apmokėjimo faktu. Atsižvelgiant į tai, kad šie įrodymai yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku – bylinėjimosi išlaidų realaus patyrimo ir apmokėjimo patvirtinimu – gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, jų priėmimas atitinka proceso koncentracijos ir teisingo bylos išnagrinėjimo principus, o jų vertinimas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis proceso šalių procesinių teisių pusiausvyros.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigdama, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti jai 3 229,47 Eur bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas nepakankamu jų realaus patyrimo įrodymu. Apeliantės vertinimu, šios išlaidos buvo faktiškai patirtos ir apmokėtos, o jų nepagrįstas nepripažinimas iš esmės lėmė neteisingą proceso išlaidų paskirstymą.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartimi, priėmęs ieškovės UAB „Vestartus“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl 227 634,32 Eur skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovės UAB „GreenTech Baltic“, civilinę bylą Nr. e2-1218-1012/2026 nutraukė.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į šalių procesinio elgesio tinkamumą ir priežastis, dėl kurių jos susidarė. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu šalis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir vykdė procesines pareigas, o sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas grindžiamas priežasties teorija. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vertinama ne vien proceso baigtis, bet ir šalių procesinis elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys, šalių apdairumas ir rūpestingumas įgyvendinant savo procesines teises bei vykdant procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė nustatytu terminu neįvykdė prievolės sumokėti 226 930,83 Eur skolą. Ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, 2025 m. spalio 3 d. išsiuntė atsakovei raginimą, reikalaudama per 5 dienas sumokėti susidariusią skolą ir įspėdama apie galimą kreipimąsi į teismą (1 t., b. l. 80). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė į šį raginimą būtų reagavusi – ji nepateikė paaiškinimų dėl prievolės nevykdymo, neprašė pratęsti atsiskaitymo termino ir nenurodė ketinimo ar realių veiksmų savanoriškai įvykdyti prievolę. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad jos teisės gali būti apgintos tik teisminiu būdu.
Ieškovė į teismą kreipėsi 2025 m. lapkričio 5 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo 2025 m. rugsėjo 30 d. suėjusio prievolės įvykdymo termino ir beveik mėnesiui nuo 2025 m. spalio 3 d. raginime nustatyto 5 dienų termino skolai sumokėti pabaigos. Šios aplinkybės patvirtina, kad prieš pareikšdama ieškinį ieškovė suteikė atsakovei pakankamai laiko savanoriškai įvykdyti prievolę, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškinys buvo pareikštas skubotai, neproporcingai ar nesant objektyvaus poreikio teisminiu būdu ginti pažeistas teises.
Byloje taip pat nustatyta, kad pagrindinę skolos dalį atsakovė sumokėjo tik po ieškinio pareiškimo teisme, o delspinigius – dar vėliau. Šios aplinkybės patvirtina, kad būtent atsakovės prievolės nevykdymas ir neveikimas lėmė teismo proceso inicijavimą bei su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir rūpestingai, o jos kreipimasis į teismą buvo objektyviai pagrįstas. Tuo tarpu būtent atsakovės netinkamas elgesys – laiku neįvykdyta prievolė ir nereagavimas į ikiteisminius raginimus – sudarė prielaidas bylos iškėlimui ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimui. Todėl nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų naštą perkelti ieškovei.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė 3 229,47 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimo fakto.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė sąskaitas faktūras MA Nr. 2025-10-144 ir MA Nr. 2025-11-134, suteiktų teisinių paslaugų aktus, advokatų profesinės bendrijos finansininkės pažymą bei mokėjimo pavedimų išrašus. Finansininkės pažymoje nurodyta, kad minėtos sąskaitos yra apmokėtos, jos susijusios su nagrinėjama byla, o prie pažymos pridėti dokumentai patvirtina suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir jų vertę.
Vien aplinkybė, kad mokėjimo pavedimų paskirtyje nebuvo tiesiogiai nurodyti ginčijamų sąskaitų numeriai, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog išlaidos nebuvo patirtos. Iš byloje esančių dokumentų visumos matyti, kad mokėjimo pavedimais buvo apmokamos kelios sąskaitos faktūros, o ieškovės pateikti papildomi dokumentai patvirtina, jog tarp jų buvo ir sąskaitos MA Nr. 2025-10-144 bei MA Nr. 2025-11-134. Šių dokumentų duomenys yra nuoseklūs ir tarpusavyje suderinti, o bendra atliktų mokėjimų suma atitinka apmokėtų sąskaitų sumą.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti faktas gali būti įrodinėjamas ne tik pirminiais mokėjimo dokumentais, bet ir įrodymų visuma, jei iš jos galima nustatyti suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų ryšį su nagrinėjama byla, kainą bei realaus atsiskaitymo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 taip pat išaiškinta, kad advokatų kontoros pažyma apie atsiskaitymą gali būti laikoma pakankamu įrodymu tik tuo atveju, kai ji yra išsami ir leidžia identifikuoti esminius atsiskaitymo duomenis – pirminių dokumentų pavadinimus, numerius, sumas bei datas, taip užtikrinant realaus apmokėjimo už konkrečioje byloje suteiktas paslaugas kontrolę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino vien mokėjimo pavedimų paskirties duomenų reikšmę ir neįvertino visos byloje esančių įrodymų visumos – sąskaitų faktūrų, suteiktų paslaugų aktų, pažymos ir kitų duomenų, kurie kartu patvirtino tiek ginčo sąskaitų ryšį su nagrinėjama byla, tiek jų apmokėjimo faktą.
Be to, net ir kilus abejonių dėl pateiktų dokumentų pakankamumo, pirmosios instancijos teismas turėjo sudaryti ieškovei galimybę pateikti papildomus paaiškinimus ar patikslinančius dokumentus, o ne atsisakyti priteisti bylinėjimosi išlaidas vien dėl nustatytų formalių įrodymų trūkumų.
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad ieškovė pakankamai įrodė 3 229,47 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti patyrimo faktą ir šių išlaidų ryšį su nagrinėjama byla. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovei šias bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė pateikė pakankamus ir tarpusavyje suderintus įrodymus, patvirtinančius jos 3 229,47 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti patyrimo faktą bei šių išlaidų ryšį su nagrinėjama byla. Taip pat nustatyta, kad ieškovės kreipimasis į teismą buvo nulemtas atsakovės prievolės nevykdymo, todėl ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir pagrįstai. Atsakovės delsimas įvykdyti prievolę ir jos neveikimas lėmė teismo proceso inicijavimą bei su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovei 3 229,47 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl skundžiama nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – priteisiamas ieškovei iš atsakovės 3 229,47 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria ieškovės naudai atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestartus“, juridinio asmens kodas 303458970, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GreenTech Baltic“, juridinio asmens kodas 304424017, 3 229,47 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų 47 centų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.