Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Estijos Respublikoje registruotos įmonės „Estateguru tagatisagent Oü“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Algirdo namai“, atstovaujamai nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Indivita“, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Alpra LT“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Apertus“, ir Estijos Respublikoje registruotai įmonei „Estateguru tagatisagent Oü“ dėl nuosavybės teisės į butą pripažinimo, hipotekos sandorių pripažinimo pasibaigusiais, negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – antstolė Daiva Milevičienė, V. K..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė:

Pripažinti ieškovui A. K. nuosavybės teisę į 11096/300536 dalis gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurias sudaro 2023 m. gruodžio 18 d. kadastrinių matavimų pagrindu parengtoje pastato kadastro byloje pažymėtas 87,99 kv. m bendro ploto butas Nr. 13 (patalpos 13-1 (49,70 kv. m) ir 13-2 (38,29 kv. m)); 15,30 kv. m automobilių stovėjimo vieta, esanti pastato kadastro byloje pažymėtame 672,17 kv. m bendro ploto garaže R-1 (672,17 kv. m), ir 4,00 kv. m bendro ploto sandėliukas, esantis pastato kadastro byloje pažymėtoje 32,66 kv. m bendro ploto pagalbinėje patalpoje R-4 (32,66 kv. m) (toliau kartu – ir Turtas), kurias jis įgijo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Algirdo namai“ ir A. K. 2021 m. balandžio 30 d. sudarytos preliminariosios nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. B-5 (toliau – ir Sutartis) pagrindu nuo visos Turto kainos sumokėjimo momento (2022 m. balandžio 26 d.).

Pripažinti, kad prievolės pagal atsakovių UAB „Alpra“, „Estateguru tagatisagent Oü“ ir UAB „Algirdo namai“ 2020 m. lapkričio 11 d. sudarytą hipotekos sutartį dalis dėl hipotekos objekto – Turto – yra įvykdyta ir Turto hipoteka yra pasibaigusi.

Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento (lot. ab initio) atsakovių UAB „Alpra“, „Estateguru tagatisagent Oü“ ir UAB „Algirdo namai“ 2021 m. lapkričio 11 d. sudarytos maksimaliosios hipotekos sutarties ir jos pakeitimų – 2022 m. vasario 21 d. susitarimo dėl maksimaliosios hipotekos sutarties pakeitimo Nr. 1, 2022 m. balandžio 22 d. susitarimo dėl maksimaliosios hipotekos sutarties pakeitimo Nr. 3 ir 2022 m. birželio 7 d. susitarimo dėl maksimaliosios hipotekos sutarties pakeitimo Nr. 5 – dalis dėl hipotekos objekto – Turto –įkeitimo.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovui A. K. nuosavybės teisę į Turtą, kurį jis įgijo Sutarties pagrindu, nuo Turto kainos sumokėjimo dienos (nuo 2022 m. balandžio 26 d.); pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovių UAB „Alpra“, „Estateguru tagatisagent Oü“ ir UAB „Algirdo namai“ 2021 m. lapkričio 11 d. sudarytos maksimaliosios hipotekos sutarties ir jos pakeitimų – 2022 m. vasario 21 d. susitarimo dėl maksimaliosios hipotekos sutarties pakeitimo Nr. 1, 2022 m. balandžio 22 d. susitarimo dėl maksimaliosios hipotekos sutarties pakeitimo Nr. 3 ir 2022 m. birželio 7 d. susitarimo dėl maksimaliosios hipotekos sutarties pakeitimo Nr. 5 – dalis dėl hipotekos objekto – Turto – įkeitimo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovių UAB „Algirdo namai“, „Estateguru tagatisagent Oü“ ir UAB „Alpra LT“ po 6 285,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė „Estateguru tagatisagent Oü“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo A. K. ieškinys, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti; atsisakius panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, perskirstyti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ji yra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, nes atsakovėms UAB „Algirdo namai“ ir UAB „Alpra LT“ yra iškeltos bankroto bylos.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatė atsakovei „Estateguru tagatisagent Oü“ terminą per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti 6 297 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese. Antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, 18 punktas).

Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamą bylą yra inicijavęs ne bankrutuojantis asmuo, kuris, be kita ko, už ieškinį yra sumokėjęs 6 297 Eur žyminį mokestį, teismas padarė išvadą, kad atsakovei „Estateguru tagatisagent Oü“ CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata netaikytina, ir nustatė šiai atsakovei terminą sumokėti 6 297 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Atsakovė „Estateguru tagatisagent Oü“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovei „Estateguru tagatisagent Oü“ negali būti pritaikyta CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta žyminio mokesčio lengvata. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir teismų praktika, nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus atleidžiami visi byloje dalyvaujantys asmenys, jeigu byloje dalyvauja bankrutuojanti arba restruktūrizuojama įmonė. Šios lengvatos taikymas siejamas su specialiu šalies statusu (bankrotu ar restruktūrizavimu), o ne su tuo, kas inicijavo bylą ar kokiame procese pateikiamas skundas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši norma taikoma tiek tada, kai bankrutuojanti įmonė yra ieškovė, tiek tada, kai ji yra atsakovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014, 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024). Kadangi byloje kaip atsakovės dalyvauja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Algirdo namai“ ir LUAB „Alpra LT“, atsakovė „Estateguru tagatisagent Oü“ turi būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Byloje pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su LUAB „Algirdo namai“ bankroto procesu, todėl yra pagrindas taikyti ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą atleidimą nuo žyminio mokesčio. Ieškovo reikalavimai dėl sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi, nuosavybės teisės į Turtą pripažinimo ir hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra nukreipti į bankrutuojančios bendrovės turtą ir gali turėti tiesioginės įtakos bankroto masei bei kreditorių reikalavimų tenkinimui. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovas, tiek atsakovė „Estateguru tagatisagent Oü“ yra LUAB „Algirdo namai“ kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, todėl bylos baigtis gali lemti kreditorių reikalavimų apimtį ir jų tenkinimo eilę.

Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-183-790/2026 pagal ieškovės UAB „Urban Investment“ ieškinį atsakovėms LUAB „Algirdo namai“, LUAB „Alpra LT“ ir „Estateguru tagatisagent Oü“ dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine, nuosavybės teisės į Turtą ir hipotekos sutarčių panaikinimo. Byloje UAB „Urban Investment“ pateikė apeliacinį skundą, kuris buvo priimtas, nesumokėjus žyminio mokesčio, remiantis tuo, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes reikalavimai reiškiami LUAB „Algirdo namai“ ir LUAB „Alpra LT“.

Jei teismas nuspręstų, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nustatytos lengvatos atsakovei „Estateguru tagatisagent Oü“ netaikytinos, už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis negalėtų viršyti 115 Eur, nes apeliacinio skundo reikalavimas susijęs tik su reikalavimu dėl hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o toks reikalavimas pagal kasacinio ir apeliacinio teismų praktiką yra neturtinio pobūdžio, kadangi jo išsprendimas nesukeltų tiesioginių turtinių padarinių atsakovės „Estateguru tagatisagent Oü“ turtinei padėčiai. Dėl to šiuo atveju turėtų būti taikomas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas fiksuoto dydžio (115 Eur) žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei (atsakovei) „Estateguru tagatisagent Oü“ nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 6 297 Eur dydžio žyminį mokestį – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pareigos sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1–11 punktus. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Siekiant palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), ar asmenims, kurių turtinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), taip pat su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais CPK 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai.

Kasacinio teismo yra pabrėžta, kad žyminio mokesčių lengvatų paskirtis, be kita ko, yra užtikrinti tam tikrų lengvatą apibrėžiančioje normoje nurodytų asmenų teisę kreiptis į teismą. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad išimtinės taisyklės būtų taikomos tik tiems asmenims, kuriems jos skirtos, ir nebūtų aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, 16 punktas).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą reglamentavimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma atspindi bankroto proceso pagrindinius tikslus, t. y. siekį apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą. Pirma, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurių atžvilgiu vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese. Antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, 18 punktas).

Kasacinio teismo yra nurodyta ir tai, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą reikėtų taikyti ne tik tais atvejais, kai bendrovė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, bet ir tais atvejais, kai tokia bendrovė byloje užima atsakovės procesinę padėtį. Tokią išvadą patvirtina sisteminis teisės normų aiškinimas, nes tais atvejais, kai nuo žyminio mokesčio atleidžiamas tik ieškovas, ši aplinkybė būna tiesiogiai įvardyta (pavyzdžiui, CPK 83 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). Priešingas šios teisės normos aiškinimas, t. y. kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikytinas tik tose bylose, kuriose įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, nulemtų situaciją, jog tais atvejais, kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, būtų atsakovė ir paduotų toje byloje apeliacinį ar kasacinį skundą, ji nuo žyminio mokesčio nebūtų atleista. Toks aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams. Kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad tais atvejais, kai atsakovai byloje yra ne tik įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, bet ir daugiau asmenų, kuriems bankroto byla neiškelta, tai kiti byloje dalyvaujantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus tik dėl tų reikalavimų dalies, kurie pareikšti įmonei, kuriai iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 174 punktas).

Apeliantė (atsakovė) „Estateguru tagatisagent Oü“ atskirajame skunde teigia, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu, nes atsakovėms LUAB „Algirdo namai“ ir LUAB „Alpra LT“ pareikšti turtiniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su bendrovių bankroto procesu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai.

Apeliantė teisingai pažymi, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindas taikomas ne tik tais atvejais, kai juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, yra ieškovas, bet ir tais atvejais kai jis užima atsakovo procesinę padėtį. Tačiau, jau nurodyta, kad kasacinio teismo yra išaiškinta ir tai, jog tais atvejais, kai atsakovai byloje yra ne tik asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, bet ir daugiau asmenų, kuriems bankroto byla neiškelta, tai kiti byloje dalyvaujantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus tik dėl tų reikalavimų dalies, kurie pareikšti įmonei, kuriai iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 174 punktas).

Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) „Estateguru tagatisagent Oü“ yra viena iš trijų atsakovių, jai nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, taip pat jos atžvilgiu nevykdoma neteisminė bankroto procedūra. Taigi, apeliantė nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų subjektų, kurie nuo žyminio mokesčio atleidžiami dėl savo specialiojo teisinio statuso, kategoriją. Be to, ieškinio reikalavimai apeliantei yra pareikšti nebankrutuojančio fizinio asmens, o apeliaciniu skundu apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovo, o ne likviduojamų dėl bankroto bendrovių reikalavimai. Nors nagrinėjamoje byloje kaip atsakovės taip pat dalyvauja LUAB „Algirdo namai“ ir LUAB „Alpra LT“, kurioms yra iškeltos bankroto bylos, vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo atleisti nuo žyminio mokesčio nebankrutuojančią ir nerestruktūrizuojamą atsakovę, siekiančią paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto ieškovo, kuris yra nebankrutuojantis fizinis asmuo, naudai.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantė neturi teisinio pagrindo remtis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta žyminio mokesčio lengvata ir nemokėti žyminio mokesčio už siekiamą paduoti apeliacinį skundą.

Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, kad žyminio mokesčio ji neturi mokėti vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Apeliacinės instancijos teismas tokią apeliantės poziciją taip pat pripažįsta nepagrįsta.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus atvejus. Šioje normoje įtvirtintu reglamentavimu siekiama sumažinti ieškovų ir turtinius reikalavimus pareiškiančių asmenų patiriamas papildomas išlaidas, susijusias su reikalavimais dėl bankrutuojančių bendrovių skolinių įsipareigojimų.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, jog bankrutuojanti įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, nurodytu reglamentavimu užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios ir restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-253-464/2015).

Jau nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė nėra ieškovė, ji užima atsakovės procesinę padėtį. Šioje byloje ji nėra pareiškusi turtinių reikalavimų LUAB „Algirdo namai“ ar LUAB „Alpra LT“. Jai, kaip vienai iš atsakovių, reikalavimą yra pareiškęs fizinis asmuo, kuriam nėra iškeltos fizinio asmens bankroto bylos. Aplinkybė, kad apeliantė yra atsakovių LUAB „Algirdo namai“ ir LUAB „Alpra LT“ kreditorė joms iškeltose bankroto bylose, taip pat tai, jog ginčo dėl hipotekos sandorių galiojimo baigtis gali turėti įtakos likviduojamų dėl bankroto kitų dviejų atsakovių turtui ar kreditorių interesams, nereiškia, kad apeliantė atitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte apibrėžto subjekto, kuriam taikoma žyminio mokesčio lengvata, statusą.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos žyminio mokesčio lengvatos paskirtis yra apsaugoti ieškovą ar kitą turtinį reikalavimą bankrutuojančiai bendrovei reiškiantį asmenį nuo rizikos patirti papildomų išlaidų, kurios dėl bankrutuojančios bendrovės nemokumo galėtų likti neatlygintos. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai dėl nuosavybės teisės į Turtą pripažinimo ir hipotekos sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis, todėl šiame procese ji gina savo, kaip atsakovės ir hipotekos kreditorės, materialiąsias teises, o ne reiškia savarankišką turtinį reikalavimą bankrutuojančioms bendrovėms. Vien siekis išvengti galimų neigiamų bylos baigties padarinių savo, kaip hipotekos kreditorės, interesams negali būti prilyginamas turtinio reikalavimo pareiškimui bankroto byloje. Be to, apeliacinį skundą patenkinus, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos iš ieškovo, o ne iš bankrutuojančių bendrovių – LUAB „Algirdo namai“ ar LUAB „Alpra LT“.

Apeliantė netinkamai remiasi Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėta civiline byla Nr. e2A-183-790/2026, kurioje, apeliantės teigimu, apeliacinis skundas buvo priimtas nereikalaujant sumokėti žyminio mokesčio. Kiekvienu atveju žyminio mokesčio mokėjimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, procesinio dokumento turinį, dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį. Apeliantė nepagrindė, kad nurodytoje civilinėje byloje žyminis mokestis už apeliacinį skundą buvo nemokėtas analogiškomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kokios susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės „Estateguru tagatisagent Oü“ argumentais, kad, netaikant CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose įtvirtintų atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų, jos už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis negalėtų viršyti 115 Eur. Nors apeliantė teigia, kad ji apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais ginčo turto hipotekos sandoriai ir reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimą, tokie argumentai neatitinka nei apeliacinio skundo turinio, nei juo siekiamo apginti apeliantės turtinio pobūdžio intereso – kad galiotų jos naudai sudaryti ginčo turto hipotekos sandoriai ir ji savo reikalavimus galėtų patenkinti iš jos naudai įkeisto turto.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į Turtą, įgytą pagal Sutartį, taip pat pripažino iš dalies negaliojančiomis maksimaliosios hipotekos sutartį ir jos pakeitimus dėl Turto įkeitimo. Apeliantė „Estateguru tagatisagent Oü“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Įvertinus apeliacinio skundo turinį, pažymima, kad apeliantės argumentai yra nukreipti ne tik į hipotekos sandorių teisėtumą, bet pirmiausia – į pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo Turtą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.401 straipsnio 5 dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovas neatitiko CK 6.401 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų, nes Turtą įsigijo ne siekdamas patenkinti savo ar šeimos gyvenamojo būsto poreikį, o investavimo tikslais, todėl jam negalėjo būti taikoma vartotojo apsauga ir šioje teisės normoje nustatytas specialus nuosavybės teisės pripažinimo mechanizmas. Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą nuosavybės teisės atsiradimo momentą, nurodydama, kad vien visos Turto kainos sumokėjimas savaime nesukūrė ieškovui nuosavybės teisės, nes Turtas tuo metu nebuvo suformuotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Apeliaciniame skunde keliami hipotekos sandorių teisėtumo klausimai yra išvestiniai iš ginčo dėl ieškovo nuosavybės teisės į Turtą įgijimo, nes apeliantė nurodo, kad, nenustačius ieškovo teisės į Turtą pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį, nebūtų pagrindo pripažinti negaliojančiomis hipotekos sandorių nuostatas dėl Turto įkeitimo. Taigi, apeliantė kvestionuoja ne tik sprendimo dalį dėl hipotekos sandorių, bet ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui pripažinta nuosavybės teisė į konkretų nekilnojamąjį turtą.

Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikomas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 23–27 punktai).

Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšti reikalavimai neapsiribojo vien abstrakčiu siekiu pašalinti teisinį neapibrėžtumą dėl hipotekos sandorių galiojimo. Ieškovas prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į konkretų nekilnojamąjį turtą, taip pat pripažinti negaliojančiais hipotekos sandorius, kuriais šis turtas buvo įkeistas apeliantei. Taigi, ieškinio reikalavimai susiję tarpusavyje ir nukreipti į konkretaus turto teisinio statuso pakeitimą – ginčo turto nuosavybės teisės pripažinimą ieškovui ir šio turto išlaisvinimą nuo suvaržymo hipoteka. Nagrinėjamu atveju ginčo turto hipotekos panaikinimas reikštų, kad apeliantė neteks teisės turimą turtinį reikalavimą patenkinti iš ginčijamais hipotekos sandoriais įkeisto turto, o tai yra turtinio pobūdžio teisinis padarinys.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-21-567/2026 pateiktais išaiškinimais. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl reikalavimų pripažinti hipotekos sandorius pasibaigusiais (įvykdytais), kai pagal ieškinio reikalavimų turinį nebuvo sprendžiama dėl konkretaus turto nuosavybės teisės perleidimo ar turto teisinio statuso pakeitimo. Nagrinėjamoje byloje hipotekos sandorių ginčijimas yra neatsiejama ieškovo siekio pripažinti jam nuosavybės teisę į konkretų turtą dalis. Dėl to šių bylų faktinės aplinkybės ir nagrinėjamų reikalavimų turinys nėra tapatūs.

Be to, nustatant už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydį, būtina atsižvelgti į konkretaus apeliacinio skundo dalyką. Pagal apeliantės suformuluotą apeliacinio skundo dalyką ji neprašo peržiūrėti tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl hipotekos sandorių, bet prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinys, ir ieškinį atmesti visa apimtimi. Taigi, apeliacinio skundo dalykas nėra vien savarankiškas neturtinio pobūdžio reikalavimas dėl hipotekos sandorių galiojimo.

Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog siekiamu paduoti apeliaciniu skundu apeliantė reiškia reikalavimą, kuris kvalifikuotinas kaip turtinis, ir pagrįstai nustatė apeliantei pareigą sumokėti proporcinį žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepagrindžia apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Apeliantė nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytų asmenų, atleistų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ratą, o vien ginčo sąsaja su bankrutuojančių bendrovių turtu ar jų kreditorių interesais nesudaro pagrindo atsakovei taikyti šiomis teisės normomis nustatytas žyminio mokesčio lengvatas. Taip pat nenustatyta pagrindo apeliacinį skundą vertinti kaip susijusį tik su neturtinio pobūdžio reikalavimu dėl hipotekos sandorių, nes apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl nuosavybės teisės į konkretų turtą pripažinimo ir hipotekos sandorių panaikinimo. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantei pareigą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista.

Kadangi šios nutarties priėmimo metu jau yra pasibaigęs procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatomas naujas terminas – iki 2026 m. birželio 26 d. (imtinai) sumokėti 6 297 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei „Estateguru tagatisagent Oü“, juridinio asmens kodas 12766368, terminą iki 2026 m. birželio 26 d. (imtinai) Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodytam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 6 297 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį ir Vilniaus apygardos teismui pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.