Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Viktorija Vėliuvienė, valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-06-27 nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo senatį, kadangi vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą, turėtų būti taikomas 2 metų senaties terminas. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas vengė sumokėti baudą. Pareiškėjas nevengė sumokėti pakirtų baudų, kadangi nuo 2014-09-01 iki 2016-01-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam nebuvo žinoma apie vykdymo veiksmus, nes antstolė jo neinformavo, antstolė tik 2017-02-08 priėmė patvarkymą išieškoti baudas iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nors pareiškėjas bausmę atlieka nuo 2015-04-23. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės Viktorijos Vėliuvienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė Viktorija Vėliuvienė vykdo tris vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. L. išieškotojos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, naudai – Nr. 0162/12/02644, Nr. 0162/13/02712, Nr. 0162/14/00023. Pareiškėjas 2017-03-31 antstolei pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2017-02-08 antstolės Viktorijos Vėliuvienės priimtą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0162/12/02644, Nr. 0162/13/02712, Nr. 0162/14/00023 dėl senaties termino suėjimo, grąžinti pareiškėjui visas išieškotas sumas vykdomosiose bylose, kurios buvo išieškotos po atitinkamo senaties termino pabaigos, išieškojimą nukreipti tik į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančias sumas, kurios viršija 1 MMA, tai yra 380 EUR, išieškojimą vykdyti vadovaujantis CPK 733–743 straipsnių nuostatomis.Antstolė 2017-04-07 patvarkymu Nr. 5R-3882 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, tenkino prašymą leisti disponuoti 380 EUR suma, esančia skolininko sąskaitoje (duomenys neskelbtini)“, tačiau netenkino skolininko skundo reikalavimų dėl vykdomųjų bylų nutraukimo dėl senaties ir neteisėtai išieškotų lėšų grąžinimo (vykdomoji byla Nr. 0162/12/02644, b. l. 93). Pareiškėjas 2017-05-02 antstolei pateikė skundą, kuriuo prašė 2017-04-07 antstolės patvarkymą Nr. 5R-3882 pakeisti, nurodant, kad skundo dalis dėl netenkintų reikalavimų su vykdomąja byla perduodama apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė, perduoti vykdomąją bylą su netenkintais skundo reikalavimais apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė. Antstolė 2017-05-03 patvarkymu pareiškėjo 2017-05-02 skundą laikė prašymu, kurio netenkino. Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolės Viktorijos Vėliuvienės veiksmų, kuriuo prašė 2017-04-07 antstolės Viktorijos Vėliuvienės patvarkymą Nr. 5R-3882 vykdomosiose bylose Nr. 0162/12/02644, Nr. 0162/13/02712, Nr. 0162/14/00023 pakeisti, nurodant, kad skundo dalis dėl netenkintų reikalavimų su vykdomąja byla perduodama apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, išreikalauti iš antstolės minėtas vykdomąsias bylas ir jas, remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutraukti suėjus išieškojimo senaties terminui. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2017-06-12 nutartimi nutarė pareiškėjo skundą nagrinėti, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 4 dalimi, nustatęs, jog antstolė, 2017-04-07 patvarkymu iš dalies patenkinusi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, skundo dalies dėl reikalavimų, kurie nebuvo patenkinti, su vykdomosiomis bylomis neperdavė pirmosios instancijos teismui. Todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pasisakė iš esmės dėl pareiškėjo 2017-03-31 skundo reikalavimų dėl vykdomųjų bylų nutraukimo suėjus senaties terminui bei po atitinkamo senaties termino pabaigos išieškotų piniginių lėšų grąžinimo.Atskirąjį skundą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo senatį. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.Iš vykdomosiose bylose esančių įrodymų nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0162/12/02644 užvesta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-09-11 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pareiškėjui paskirta 2 500 Lt (724,05 EUR) bauda, pagrindu. Vykdomoji byla Nr. 0162/14/00023 užvesta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-30 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pareiškėjui paskirta 1 250 Lt (362,03 EUR) bauda, pagrindu. Vykdomoji byla Nr. 0162/13/02712 užvesta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pareiškėjui paskirta 1 000 Lt (289,62 EUR) bauda, pagrindu. Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Kadangi nutarimai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, priimti 2012–2013 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, baudos nebuvo perkvalifikuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vykta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalies) redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, jog, kadangi nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Taigi, dėl pareiškėjo priimtų nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).Iš vykdomosiose bylose esančių įrodymų nustatyta, kad nutarimai skirti pareiškėjui administracines nuobaudas – baudas pateikti vykdyti, nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad vykdomojo dokumento padavimo vykdyti terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, nebuvo pažeistas. Vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, iš vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/02712 esančių įrodymų nustatyta, kad prašymas pradėti baudos priverstinį išieškojimą gautas antstolės kontoroje 2013-12-06, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas 2013-12-09. Iš vykdomoje byloje Nr. 0162/14/00023 esančių įrodymų nustatyta, kad prašymas pradėti baudos priverstinį išieškojimą gautas antstolės kontoroje 2014-01-07, patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą priimtas 2014-01-07. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0162/12/02644 esančių įrodymų nustatyta, kad prašymas pradėti baudos priverstinį išieškojimą gautas antstolės kontoroje 2012-11-26, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas 2012-11-26, laikotarpiu nuo 2012-11-26 iki 2012-11-30 antstolė teikė užklausas apie pareiškėjo gaunamas pajamas, pareiškėjui priklausančias banko sąskaitas, pareiškėjui bei jo sutuoktinei priklausantį kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą, Hipotekos registro duomenis, Turto arešto aktų registro duomenis, Valstybinio ginklų registro duomenis. Antstolė 2012-11-30 priėmė patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriais areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias banko sąskaitose, ir įpareigojo kredito įstaigas šias lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, tą pačią dieną priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2014-01-20 patikrinti duomenys apie pareiškėjo gaunamas pajamas bei turimas sąskaitas bankuose, tačiau matyti, jog pareiškėjas minėtu laikotarpiu niekur nedirbo. Antstolė 2014-11-19 nustatė, jog pareiškėjas nuo 2014-09-01 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015 metų antstolė reguliariai tikrino duomenis apie pareiškėjo gaunamas pajamas, turimas banko sąskaitas, sudarytas pensijų kaupimo sutartis, taip pat jo sutuoktinės gaunamas pajamas, 2016-10-24 antstolė nustatė, jog pareiškėjas nebedirba, 2017-02-08 patikrinti duomenys apie pareiškėjo bei jo sutuoktinės pajamas, 2017-02-08 nustatyta, kad pareiškėjas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Antstolė nedelsdama 2017-02-08 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog dėl aplaidumo ar kitų priežasčių antstolė neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, kadangi nustatyta, jog per visą vykdymo laikotarpį nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad antstolė epizodiškai atliko vykdymo veiksmus vienoje vykdomojoje byloje, bet ne atskirai kiekvienoje vykdomojoje byloje, taip nedidindama vykdymo išlaidų, nėra pagrindas pripažinti, jog 2 metus dėl aplaidumo ar kitų priežasčių antstolė neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudų įvykdymo.Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pareiškėjui nebuvo žinoma apie antstolės atliekamus vykdymo veiksmus, pažymėtina, jog CPK 604 straipsnis numato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Vykdomojoje byloje Nr. 0162/12/02644 procesiniai dokumentai išsiųsti pareiškėjui vykdomojoje byloje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau iš pašto dokumentų matyti, kad procesinių dokumentų nepavyko įteikti, kadangi buvo atsisakyta juos priimti. Vykdomosiose bylose Nr. 0162/13/02712, Nr. 0162/14/00023 procesiniai dokumentai išsiųsti vykdomojoje byloje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau jų įteikti nepavyko, pašto dokumentuose nurodyta, kad adresatas persikraustė, tačiau vadovaujantis šios nutarties 23 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, procesiniai dokumentai laikytini tinkamai įteiktais. Papildomai pažymėtina tai, kad iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjui apie paskirtas nuobaudas buvo žinoma, kadangi dar iki antstolei priimant 2017-02-08 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pareiškėjas su 2017-02-07 prašymu kreipėsi į antstolę, nurodydamas, jog dėl jo vykdomos trys vykdomosios bylos, informavo, jog yra nemokus, įsiskolinimus padės dengti artimieji, be to, paprašė antstolės pateikti vykdomųjų bylų kopijas, 2017-03-02 pateikė prašymą leisti disponuoti 380 EUR suma, esančia skolininko sąskaitoje (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės įrodo, jog pareiškėjui buvo žinoma apie prasidėjusį vykdymo procesą, tačiau pareiškėjas dėl nežinomų priežasčių vengė sumokėti paskirtą baudą, nors apeliantas privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su išieškojimo veiksmus atliekančia antstole (CPK 644 straipsnis). Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pareiškėjas nevengė mokėti paskirtų baudų, nes nuo 2014-09-01 iki 2016-01-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažymėtina, kad antstolei nebuvo objektyvių galimybių išieškoti paskirtą baudą, kadangi nors ir esant taikytam areštui pareiškėjui priklausančioms sąskaitoms, pareiškėjas nuo vykdomųjų dokumentų pateikimo priverstinai vykdyti dienos dirbo tik trumpą laikotarpį, jo pajamos siekė tik 150 EUR, kitokios rūšies pajamų negavo, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo, išieškoma suma sudarė 1 726,77 EUR.Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog antstolė dirbo aplaidžiai, nes tik 2017-02-08 priėmė patvarkymą išieškoti baudas iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nors pareiškėjas bausmę atlieka nuo 2015-04-23, pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui buvo žinoma apie jo pareigą sumokėti baudas, vadovaujantis CPK 644 straipsniu, pareiškėjas turi pareigą pranešti antstolei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl daryti išvadą, jog antstolė netinkamai atliko vykdymo veiksmus, nėra teisinio pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus nustatyto trijų mėnesių termino, vykdymo procese nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, darytina išvada, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas dėl vykdymo senaties termino suėjimo, kadangi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas vengė vykdyti jam paskirtą nuobaudą ir baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl jo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl vykdomųjų bylų nutraukimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino skundo reikalavimo dėl išieškotų piniginių lėšų grąžinimo.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminus, dėl to pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį.

Vykdomąsias bylas Nr. 0162/12/02644, Nr. 0162/14/00023, Nr. 0162/13/02712 grąžinti antstolei Viktorijai Vėliuvienei.