Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis, vykdo individualią veiklą, sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis – el. paštu: (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent 2023 metų spalio 7 d. apie 12.35 val. Mažeikių mieste (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – J. G. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, t. y. 2023 m. spalio 7 d. 13.00 val. alkotesteriu „Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0198“ (patikrinimo Nr. 20490), jam nustatytas 2,26 ‰ (promilių) neblaivumas.

Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent 2023 m. gruodžio 29 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, šiuo nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 9 d., 2024 m. sausio 16 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje Mažeikiuose, būdamas pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 23.35 val. Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie 15 numeriu pažymėto namo automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo L. A. priklausančią transporto priemonę - keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,09 ‰ (promilių) neblaivumas), ir tokiu būdu piktybiškai, tyčia vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

- 2024 m. spalio 10 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius raštu informavo, kad V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), į Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus registrą įrašytas 2024 m. sausio 11 d., vykdant 2023 m. gruodžio 29 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartį, kuria atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, pagal laidavimą vienerių metų terminui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, termino pabaiga 2025 m. balandžio 9 d. V. G. 2024 m. sausio 16 d. pasirašytinai supažindintas su jam teismo skirta baudžiamojo poveikio priemone, teisine atsakomybe už vengimą vykdyti (t. 1, b. l. 178);

- 2024 m. sausio 16 d. bausmės, aklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-414, kuriame nurodyta, kad 2024 m. sausio 16 d. V. G. pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo sąlygomis ir tvarka, nevykdymo pasekmėmis (t. 1, b. l. 179-185);

- 2023 m. gruodžio 29 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi, kurioje nutarta ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-38689-23 nutraukti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, V. G., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos I. G. atsakomybei, vienerių metų terminui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: uždrausti V. G. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metus ir 6 mėnesius, draudimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 9 d. (t. 1, b. l. 132-137);

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog V. G. du kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2023 metų spalio 7 d. apie 12.35 val. Mažeikių mieste (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, kai jam nustatytas 2,26 ‰ (promilių) neblaivumas; bei 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 23.35 val. Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 2,09 ‰ (promilių) neblaivumas. Paminėtina, jog V. G. tiek įvykio vietoje, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino vairavęs transporto priemones būdamas neblaivus bei sutiko su nustatyto neblaivumo parodymais. Pirmu atveju: 2023 m. spalio 7 d. policijos pareigūnai V. G. 13.00 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,26 promilių neblaivumą, o po 19 minučių, t. y. 13.19 val. V. G. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas didesnis, t. y. 2,30 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 56, 57). Antru atveju: 2025 m. rugsėjo 19 d. policijos pareigūnai V. G. 00.04 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,10 promilių neblaivumą, o po 20 minučių, t. y. 00.24 val. V. G. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažesnis, t. y. 2,09 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 170-171). Aplinkybę, jog V. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, byloje patvirtina pats kaltinamasis, asmens blaivumo testo rezultatai, liudytojų parodymai, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai, savanoriško daiktų pateikimo protokolai, vaizdo ir garso medžiaga bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl jis baustinas už šių dviejų neteisėtų veikų padarymą.

Dėl veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-815-491/2014; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-332/201; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog V. G. 2024 m. sausio 16 d. būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimu naudotis specialiąja teise, suteikiančia vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams (t. 1, b. l. 179-181), 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 23.35 val. Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 2,09 ‰ (promilių) neblaivumas. Paminėtina, jog minėtą veiką V. G. padarė ypatingai piktybiškai, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,09 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės bei neturėdamas neatidėliotino poreikio, visiškai be priežasties, taip pat žinodamas ir suvokdamas, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones bei jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė draudžianti vairuoti transporto priemones. Tai rodo ypatingą jo piktybiškumą nesilaikyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, suteikiančia vairuoti kelių transporto priemones, todėl jis baustinas už neteisėtos veikos padarymą.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 243 straipsnyje, buvimą kaltinamojo V. G. veikoje, kadangi jis 2023 metų spalio 7 d. apie 12.35 val. Mažeikių mieste (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, kai jam nustatytas 2,26 ‰ (promilių) neblaivumas, taip pat vengė atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 23.35 val. Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 2,09 ‰ (promilių) neblaivumas, todėl jo nusikalstamos veikos pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos) kvalifikuotos teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 243 straipsnio sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - bauda arba areštas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (BK 12 straipsnis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti. Kaltinamasis anksčiau teismo neteistas (t. 2, b. l. 42-44), ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu turėjo galiojantį baustumą, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (t. 2, b. l. 34-38), nėra įvykdęs paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turto vertės konfiskavimo (t. 2, b. l. 9), kaltinamasis Sodros duomenimis nuo 2023 m. gruodžio 19 d. vykdantis individualią veiklą (t. 2, b. l. 39-40), tačiau pats teigia, jog nedirbantis bei neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, išsituokęs, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilanko (t. 2, b. l. 47). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes į tai, jog kaltinamasis šiuo metu negauna jokių pajamų, paskirtų baudų nemoka, kaip ir nemoka konfiskuotos automobilio vertės, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. G. paskyrus už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikas) ir 243 straipsnyje numatytą veiką, griežtesnę arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo požiūriu, tokios bausmės bus proporcingos tiek padarytoms veikoms, tiek kaltinamojo asmenybei ir atitiks proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia ir įvertina tai, kad jo nusikalstamos veikos sunkesnių pasekmių nesukėlė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos, bausmes paskirtas už veikas padarytas 2024 m. rugsėjo 18 d., jas apimant, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes bei iš dalies pridedant bausmę paskirtą už veiką padarytą 2023 m. spalio 7 d.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis V. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paskirtoji subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Pažymėtina, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju pozityvūs kaltinamojo požiūrio pokyčiai, pastangos keisti savo gyvenimo būdą teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. V. G. atitinka visas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas jam paskirtos subendrintos arešto bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. padarė du nesunkius nusikaltimus bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, jog buvo nusikalstamų veikų vykdytoju, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams be intensyvios priežiūros bei paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktuose numatytas pareigas. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams su suderintomis pareigomis nenutrauks kaltinamojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, tai yra pasirūpinti darbine veikla, taip pat maksimaliai užtikrins, kad V. G. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, kaltinamajam gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

Vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi bausmės vykdymo, atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. G. išaiškintina, jog jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Kaltinamajam V. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 8 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 99-101).

Teismas nepasisako dėl 2023 m. spalio 9 d. kaltinamajam V. G. paskirtų kardomųjų priemonių rašytinio pasižadėjimo neišvykti specialios teisės sustabdymo bei dokumentų paėmimo (t. 2, b. l. 85-95), kadangi šių kardomųjų priemonių galiojimas išspręstas 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi (t. 1, b. l. 132-137).

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis V. G. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą V. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja kelių transporto priemonę būdamas neblaivus (už analogiškos veikos padarymą anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti, todėl šiuo atveju jam nustatomas didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytos specialios teisės atėmimo termino vidurkis – penkeri metai (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Draudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog V. G. vairavo L. A. priklausančią transporto priemonę (t. 1, b. l. 174), t. y. automobilis priklauso tretiesiems asmenims. Transporto priemonės savininkui nebuvo žinoma apie transporto priemonės paėmimą ir naudojimą nusikalstamai veikai vykdyti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 6190 Eur (t. 1, b. l. 175). Atsižvelgiant į teisingumo protingumo ir proporcingumo kriterijus iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 6190 Eur.

V. G. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus - automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei užvedimo rakteliai, kurie ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 4 d. nutarimu grąžinti teisėtai savininkei L. A. (t. 2, b. l. 11-13), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, paliktini gražinti teisėtam savininkui L. A.; 2 DVD su vaizdo įrašais, esantys voke prisegtame prie baudžiamosios bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Teismas nepasisako dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo, kadangi šio daiktinio įrodymo grąžinimas teisėtam savininkui J. G. yra išspręstas 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi (t. 1, b. l. 132-137).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. spalio 7 d. veika), ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

V. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. rugsėjo 18 d. veika), ir paskirti jam 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, už veikas padarytas 2024 m. rugsėjo 18 d. paskirtas bausmes apimant bei bausmės dalį paskirtą už veiką padarytą 2023 m. spalio 7 d. pridedant prie apimtos bausmės ir V. G. paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. skirti sumažintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, V. G. paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu uždrausti V. G. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkerius) metus, terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 6190,00 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimties eurų), konfiskavimą.

Išaiškinti V. G., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą V. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. G. privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti V. G. 2024 m. spalio 8 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jos užvedimo raktelius, palikti gražintus savininkei L. A.;

- 2 (dvi) DVD, su vaizdo ir garso įrašais, palikti baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.