Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Komforto pasaulis“ (toliau – BUAB „Komforto pasaulis“) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-318-1004/2017 pagal ieškovės BUAB „Komforto pasaulis“ ieškinį atsakovui E. G. dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Komforto pasaulis“ pateikė teismui ieškinį, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo E. G. 8 562,99 Eur įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad BUAB „Komforto pasaulis“ kreditorių susirinkimas nutarė UAB „Komforto pasaulis“ turtą – baldus parduoti pagal administratoriui 2014-02-10 pateiktą E. G. pasiūlymą pirkti visus baldus už 100 000,00 Lt, išdėstant mokėjimus dalimis. Tokiu būdu tarp pirkėjo ir pardavėjo susiklostė sutartiniai santykiai pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. BUAB „Komforto pasaulis“ nurodė, kad E. G. vykdė įsipareigojimus sutarties pagrindu, tačiau liko neapmokėta už baldus suma – 5 408,34 Eur, o atsakovui laiku neapmokėjus už baldus, įmonė BUAB „Komforto pasaulis“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-01 patyrė 3 154,65 Eur administravimo išlaidas. Atsakovas E. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių pirkimo – pardavimo santykiai nesusiklostė. Atsakovas E. G. 2014-02-10 ieškovui pateikė tik pasiūlymą pirkti visus BUAB „Komforto pasaulis“ baldus išdėstant mokėjimą dalimis, tačiau minėtas pasiūlymas negali būti laikomas įsipareigojimu nupirkti baldus.Trečiasis asmuo A. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. A. L. nurodė, kad ieškovas ieškinį atsakovui E. G. pareiškė nesąžiningai, analogiškas ieškinys yra pareikštas A. L. dėl tų pačių baldų likučio civilinėje byloje Nr. 2-5029-291/2016. A. L. nurodė, kad visi BUAB „Komforto pasaulis“ baldai yra parduoti, ieškovas neparduotų baldų nebeturi. Be to, E. G. iš ieškovo baldų nepirko, nes pastarieji buvo nelikvidūs ir su defektais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė iš ieškovo BUAB „Komforto pasaulis“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „ATENERGO“, 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. G..Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojos N. Ž. parodymus, šalių ir trečiojo asmens A. L. paaiškinimus, konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis su tikslu vėliau, kai bus gautas leidimas kreditorių susirinkime, sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog buvo pasirašytas prekių priėmimo – perdavimo aktas, byloje nėra įrodyta, kad atsakovas yra atsakingas dėl pirkimo – pardavimo sutartinių įsipareigojimų ieškovui neįvykdymo, taip pat, kad pinigus už prekes mokėjo E. G., o prekės jam buvo perduotos. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo ir nesant sudarytos pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, nesant duomenų apie perduotas pirkėjui prekes, pardavėjas laikomas pažeidusių prievolę perduoti perkamus daiktus, tokiu atveju skolininkas negali būti laikomas skolingu už neperduotas/nesuteiktas prekes, t. y. negalima teigti, kad pirkėjas gavo iš sutarties tai, kas buvo sutarta. Atsižvelgdamas į bylos duomenis teismas sprendė, kad atsakovas nepriėmė ieškovo pasiūlymo, nes šalies tylėjimas ar neveikimas pats savaime nėra laikomas akceptu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Ieškovas BUAB „Komforto pasaulis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sandorio sudarymo nustatymą reglamentuojančias CK 1.63 str., 1.71 str., 6.63 str. nuostatas, pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 3 str., 14 str. 1 d., 176 str., 177 str., 185 str., 260 str., 263 str., 270 str.). Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes priimdamas skundžiamą sprendimą nenagrinėjo ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų ir jų visumos, rėmėsi tik deklaratyviais atsakovų teiginiais.Sudarant sandorį atsakovo valia buvo išreikšta raštu ir atsakovas įsipareigojo sandorį įvykdyti kreditorių nustatyta tvarka. Sutartinius santykius tarp šalių patvirtina ir tai, kad atsakovas didžiąją dalį sumos už baldus jau yra apmokėjęs. Sutarties sudarymo ir baldų perdavimo atsakovui faktą patvirtina apmokėjimai už baldus, prašymai išdėstyti ir atidėti apmokėjimą, pavedimuose nurodyta mokėjimų paskirtis.Trečiasis asmuo A. L. atsiliepimu į ieškovo BUAB „Komforto pasaulis“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovas 2016 m. spalio 11 d. teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti prekių priėmimo – perdavimo aktą dėl ginčo prekių, pateikti tikslius duomenis apie atsakovo mokėjimus už baldus, tačiau tokių duomenų nepateikė.Atsakovas E. G. baldų nepirko, nes kai kurie baldai buvo nelikvidūs ar su defektais nuo baldų transportavimo ir jų perrikiavimo iš vienos prekybos salės į kitą. Nelikvidūs ir su defektais baldai buvo parduoti kitiems asmenims. Teismas tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą.Atsakovas E. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už parduotą bankrutavusios UAB „Komforto pasaulis“ turtą. Byloje nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 10 d. BUAB „Komforto pasaulis“ kreditorių susirinkimas protokolu Nr. 10 nutarė turtą (baldus) parduoti pagal administratoriui 2014 m. vasario 10 d. pateiktą E. G. (atsakovo) pasiūlymą pirkti visus baldus už 100 000 Lt, išdėstant mokėjimus dalimis – 50 000 Lt po priimto nutarimo „už“ ir likusią sumą – 50000 Lt prieš pasirašant priėmimo – perdavimo aktą (1 t., b. l. 7-8). BUAB „Komforto pasaulis“ bankroto administratorius nurodo, kad už baldus sumokėta 23 555 Eur, likusią sumą – 5 408,34 Eur prašo priteisti iš atsakovo E. G.. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo BUAB „Komforto pasaulis“ ieškinį atsakovui E. G. konstatavęs, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo ir nesant sudarytos pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, nesant duomenų apie perduotas pirkėjui prekes, kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę perduoti perkamus daiktus, tokiu atveju skolininkas negali būti laikomas skolingu už neperduotas/nesuteiktas prekes.Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nenagrinėjo ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų visumos, o išskirtinai rėmėsi tik deklaratyviais atsakovo teiginiais, be to, teismas nebuvo aktyvus įrodinėjimo procese, neištyrė byloje esančių įrodymų, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.Nagrinėjamos bylos specifika yra ta, kad ieškovas BUAB „Komforto pasaulis“ (pardavėjas) yra bankrutuojanti įmonė. ĮBĮ 33 straipsnis nustato bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas parduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka, nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o kito ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Turto pirkimo-pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (ĮBĮ 33 straipsnio 3 dalis).Ieškovas savo ieškinį grindė 2014-02-10 atsakovo E. G. pasiūlymu pirkti bankrutavusios UAB „Komforto pasaulis“ baldus už 100 000 Lt. Minėta, kad šio pasiūlymo pagrindu buvo priimtas 2014 m. gruodžio 10 d. BUAB „Komforto pasaulis“ kreditorių susirinkimo nutarimas dėl baldų pardavimo E. G. (13 nutarties punktas). Bankroto administratorius taip pat pateikė teismui 2015-01-06, 2015-02-03, 2015-04-20, 2015-07-16, 2015-09-10, 2015-11-12 pranešimus, adresuotus E. G., kuriuose nurodoma, kad bankroto administratorius yra paruošęs priėmimo – perdavimo aktą ir pasiruošęs perduoti baldus, taip pat E. G. prašymus išdėstyti mokėjimus. Byloje pateiktas 2015-05-29 BUAB „Komforto pasaulis“ kreditorių susirinkimo protokolas, kuriuo buvo nutarta pirkėjui E. G. nustatyti terminą iki 2015 m. liepos 1 d. atsiskaityti už baldus, sumokant 14 508,34 Eur, pirkėjui neatsiskaičius už baldus – šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo. Bankroto administratoriaus pateiktoje įmonės sąskaitos „Swedbank“ AB išraše nėra duomenų, kad avansą už baldus mokėjo atsakovas E. G..Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, neobjektyviai vertino ar visiškai ignoravo ieškovo į bylą pateiktus duomenis, nebuvo aktyvus įrodinėjimo procese, o išvadas byloje teismas padarė remdamasis prielaidomis. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Kaip žinia, dispozityvumo principas reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba nebuvimą, o jie nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo bei garso įrašais ir kitomis priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 3 d.), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky W. T. Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, ar buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas reikalavo atsakovo apmokėti už prekes. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių pirkimo – pardavimo sandorio tarp šalių egzistavimą, pirmosios instancijos teismas 2016-10-11 nutartimi įpareigojo bankroto administratorių pateikti ginčo prekių priėmimo-perdavimo aktą, tikslius duomenis apie atsakovo E. G. mokėjimus už prekes, tačiau ieškovas šių duomenų teismui nepateikė.Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, liudytojos parodymus, nurodė pakankamus argumentus, kurie leidžia spręsti, jog ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo susiklostę bankrutavusios įmonės turto pirkimo – pardavimo santykiai. Tokia išvada, teismo vertinimu, yra pakankamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne dėl visų įrodymų pasisakyta vienodai išsamiai, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Apeliantė, nesutikdama su teismo padarytų įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus. Taigi, apeliantė BUAB „Komforto pasaulis“ iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.