- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-878-569/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00342-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- E. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1156-1003/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Komforto pasaulis“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“, patikslintą ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Atsakovas E. G. pateikė teismui pareiškimą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1156-1003/2016, peržiūrėjimo.
2. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, kad neatvyko į teismo posėdį dėl sveikatos, kadangi buvo atlikta kojos operacija. Nurodė, kad apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį teismui pranešė elektroniniu paštu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi netenkino atsakovo E. G. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
4. Teismas sprendė, jog atsakovo išdėstytos neatvykimo į teismo posėdį aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis aplinkybėmis, pateisinančiomis šalies pasyvumą byloje. Iš anksto žinodamas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovas nesielgė rūpestingai, nesiėmė visų galimų priemonių nustatytu laiku atvykti arba informuoti teismą apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie atliktą kojos operaciją. Teisme nebuvo gautas joks atsakovo prašymas, siųstas elektroniniu paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis.
5. Teismas vertino, kad atsakovas nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Teismo vertinimu, atsakovo pareiškime išdėstyti teiginiai, jog tarp šalių nesusiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, atsakovas nedarė mokėjimų už baldus, o pasiūlymas pirkti prekes negali būti laikomas įpareigojimu pirkti baldus ir už juos atsiskaityti, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas E. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
6.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 str. 1 d. nuostatą, pagal kurią teismas gali priimti sprendimą už akių tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. 2016 m. gegužės 3 d. iki 10 val. elektroniniu paštu pateikiau teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui, nes atlikta kojos operacija. Apelianto nuomone, teismo posėdžių sekretorė prieš posėdį nepatikrino elektroninio pašto, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą už akių. Atsižvelgdamas į atsakovo motyvuotą prašymą, teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant galimybę apsiginti nuo nesąžiningo ieškovo reikalavimo.
6.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai. Mokėjimų už baldus atsakovas neatliko. Atsakovas 2014 m. vasario 10 d. pateikė ieškovui tik pasiūlymą pirkti visus bankrutavusios UAB „Komforto pasaulis“ baldus išdėstant apmokėjimą dalimis. Tokių pasiūlymų gali pateikti bet kuris juridinis ar fizinis asmuo. Neišaiškinus šių aplinkybių priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, kuris suvaržė atsakovo procesines teises. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, atsakovas prašys skirti ekspertizę išaiškinti klausimus, kam buvo parduoti baldai, kokie baldai, ir ar visi baldai parduoti ir kiek ieškovas už baldus gavo pinigų, nes ieškovo reikalavimas yra nesąžiningas, ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė bankrutavusi UAB „Komforto pasaulis“ prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir skirti atsakovui E. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
7.1. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad elektroniniu paštu buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pareiškime minima apie atliktą kojos operaciją, bet nėra pateikti dokumentai, įrodantys, kad operacija buvo atlikta. Jei atsakovas apie būsimą operaciją žinojo, o tokios operacijos yra iš anksto planuojamos, tai atsakovas turėjo pakankamai laiko tinkamai pranešti teismui dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje. Atsakovas pateikdamas atskirąjį skundą taip pat nepateikė dokumentų, kurie įrodytų pagrįstas priežastis dėl nedalyvavimo teismo posėdyje. Atsakovas vengia pilnai atsiskaityti su ieškovu. Tokiais veiksmais atsakovas klaidina teismą ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina teismo procesą, tuo pačiu sudaro kliūtis bankroto administratoriui užbaigti bankroto procesą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1156-1003/2016 2016 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą už akių. Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui neatvykus į teismo posėdį 2016-05-03. Tada teismas nustatė, kad atsakovui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą yra pranešta tinkamai, o iki teismo posėdžio pradžios negauti dokumentai, pateisinantys atsakovo neatvykimą. Ieškovės atstovas pateikė prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo.
10. Vadovaujantis civilinio proceso įstatymo nuostatomis, sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikią atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
11. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. turi įsitikinti, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Jeigu teismas įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, jis priima sprendimą už akių; toks teismo įsitikinimas CPK yra vadinamas „formaliu pateiktų įrodymų vertinimu“. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs bei neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
12. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius. CPK 288 str. 4 d. įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
13. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo be kitų reikalavimų, numatytų CPK 287 str. 2 d., turi būti nurodomos aplinkybės, patvirtinančios šiuo atveju neatvykimo į teismo posėdį svarbumą, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Pažymėtina, kad teismų praktika formuojama ta linkme, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010, ir kt.).Tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo atvykta į teismo posėdį ar nepateiktas atsiliepimas, svarbos.
14. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas apie teismo posėdį, kuris vyko 2016 m. gegužės 3 d. buvo tinkamai ir asmeniškai informuotas teismo šaukimu. Kad apie 2016 m. gegužės 3 d. 10.00 val. vyksiantį posėdį žinojo byloje neneigia ir atsakovas. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad neatvyko į teismo posėdį dėl sveikatos, kadangi buvo atlikta kojos operacija. Nurodė, kad apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį teismui pranešė elektroniniu paštu, tačiau teismo posėdžių sekretorė prieš posėdį nepatikrino elektroninio pašto, todėl teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių.
15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie neatvykimo į 2016 m. gegužės 3 d. teismo posėdį priežastis. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pažymėtina, jog atsakovas nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų (pvz. medicininių dokumentų išrašai), kad jam buvo atlikta kojos operacija ir, kad dėl to jis 2016 m. gegužės 3 d. 10.00 val. negalėjo atvykti į teismo posėdį. Nepateikė ir įrodymų (pvz. pranešimo teismui apie negalėjimą atvykti į 2016 m. gegužės 3 d. teismo posėdį kopija, atsakovo el. laiško kopija ir pan.), kad 2016 m. gegužės 3 d. iki 10 val. siuntė Šiaulių apylinkės teismui apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį. Iš bylos duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovas 2016-05-03 į civilinę bylą Nr. 2-1156-1003/2016 nesiuntė jokių prašymų apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinėse instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu turėjo pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju formaliai yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
16. Tačiau kaip jau anksčiau paminėta, teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai. Taip pat pažymėtina, jog vertinti, kad atsakovas byloje yra visiškai pasyvi šalis, negalima. Byloje atsakovas yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir teigia, kad tarp šalių nėra susiklostę pirkimo – pardavimo santykiai, kad mokėjimų už baldus atsakovas nedarė. Nors teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs bei neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. CPK 285 str. 2 d. nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 288 str. 4 d. numatyti bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o minėtos dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti argumentai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 str. 1 d. 4 p.). Be to, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Sutiktina su atskirąjame skunde ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytais argumentais, jog byloje trūksta įrodymų, kad tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje trūksta įrodymų apie pirkimo – pardavimo sandorio egzistavimą, nėra byloje prekių priėmimo-perdavimo akto, nėra tikslių duomenų apie atsakovo mokėjimus už ieškinyje minimus baldus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybes, galinčios patvirtinti sprendimo neteisingumą.
18. Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – naikintinas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimas už akių ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.