- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- 2-318-1004/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Atsakovas
- E. G.
- Trečiasis asmuo
- A. L.
- Ieškovas
- BUAB „Komforto pasaulis“
dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Komforto pasaulis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ATENERGO“, atstovui pagal pavedimą A. M. ir atsakovui E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Komforto pasaulis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „ATENERGO“, patikslintą ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5408,34 Eur skolą, 3154,65 Eur administravimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (I t., b.l. 34-36). Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2011-09-01 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Komforto pasaulis“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „ATENERGO“. 2014 m. vasario 10 d. buvo gautas atsakovo pasiūlymas pirkti iš ieškovo baldus, išdėstant apmokėjimą dalimis. 2014 m. gruodžio 10 d. ieškovo kreditorių susirinkimas nutarė įmonės turtą (baldus) parduoti atsakovui pagal jo pasiūlymą, 28962 Eur mokėtiną už baldus sumą išdėstant dalinėmis įmokomis. Atsakovas savo įsipareigojimus vykdė iš dalies ir ieškovui liko skolingas 5408,34 Eur. Kadangi atsakovas laiku neapmokėjo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigytus už baldus, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-31 ieškovas patyrė 3154,65 Eur dydžio administravimo išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovo. 2016 m. gegužės 3 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu už akių ieškovo patikslintas ieškinys patenkintas visiškai. 2016 m. liepos 12 d. teismo nutartimi buvo netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2016 m. spalio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi panaikinta 2016 m. liepos 12 d. teismo nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – panaikintas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Ieškovas turi teisę rinktis atsakovą, todėl atsakovas E. G. yra skolingas dėl nesumokėtų dalinių įmokų už baldus bei patirtų administravimo įmokų. Atsakovas yra patvirtinęs, jog pasirašė vieną iš siūlymų pirkti baldus, todėl nėra įvykdęs pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiu, kad tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, o mokėjimų už baldus atsakovas nedarė. Paprašytas A. L., atsakovas 2014 m. vasario 10 d. pateikė ieškovui tik pasiūlymą pirkti visus BUAB „Komforto pasaulis“ baldus, išdėstant mokėjimą dalimis. Tačiau pasiūlymas nėra įsipareigojimas pirkti baldus. Kiek jam žinoma, už pirktus baldus atsiskaitė kitas asmuo, jokios skolos ieškovui neliko, už administravimo išlaidas taip pat nėra atsakingas, nes tarp šalių nesusiklostė prekybiniai santykiai. Trečiojo asmens A. L. atžvilgiu teisme yra užvesta civilinė byla, kurioje iš jo prašoma priteisti skola už tuos pačius baldus.
Trečiasis asmuo A. L. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovo patikslintą ieškinį (II t., b.l. 25-26). Pažymėjo, jog ieškovas pateikė atsakovui nepagrįstą ieškinį A. L. nesutinka su ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyta atsakovo skola. Nurodė, jog E. G. baldų nepirko.
Nors atsakovas atvyko į teismo posėdį 2017 m. liepos 3 d. 10.00 val. ir svarstant ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo pareiškė nuomonę, tačiau į nutarties paskelbimą jis neatvyko neatvykimo ir nedalyvavimo teismo posėdyje svarbių priežasčių nenurodė. Po nutarties paskelbimo bylos nagrinėjimas iš esmės vyko toliau, todėl situaciją dėl trečiojo asmens neatvykimo į nutarties paskelbimą ir nedalyvavimą teismo posėdyje teismas prilygina trečiojo asmens nedalyvavimui teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės. Įstatyme yra įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku teismui pateikti argumentus ir įrodymus ir pan., todėl trečiajam asmeniui nepasinaudojus galimybe dalyvauti teismo posėdyje ir būti išklausytam bei tuo nepasinaudojus procesinėmis teisėmis tinkamai, teismas bylą iš esmės išnagrinėjo trečiajam asmeniui A. L. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 str. 2 d., 42 str. 5 d., 246 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2014 m. vasario 10 d. surašytas E. G. pasiūlymas pirkti visus BUAB „Komforto pasaulis“ baldus, išdėstant apmokėjimą dalimis (I t., b.l. 22). 2014 m. gruodžio 10 d. BUAB „Komforto pasaulis“ kreditorių susirinkimas protokolu Nr. 10 nutarė turtą (baldus) parduoti pagal administratoriui 2014 m. vasario 10 d. pateiktą E. G. pasiūlymą pirkti visus baldus už 100000 Lt, išdėstant mokėjimus dalimis – 50000 Lt po priimto nutarimo „už“ ir likusią sumą – 50000 Lt prieš pasirašant priėmimo – perdavimo aktą (I t., b.l. 7-8). Byloje kilo ginčas dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo/nesudarymo, tai yra ar sutarties šalis siejantys teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip preliminarūs ar pagrindiniai pirkimo – pardavimo santykiai. Siekiant šias sutartis atskirti lemiamą įtaką turi susitarimą sudariusių šalių valia, t.y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį.
Dėl ginčo esmės
Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 str. ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-3-233/2012; kt.). Tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, laikantis universalaus sąžiningumo principo (CK 6.193 str.). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis Nr. 3K-3-323/2010).
Iš CK 6.165 str. įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos nustatyta, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių aspektu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Tuo labiau, kad byloje nėra duomenų apie galimai parduotų prekių (baldų) perdavimą pirkėjui E. G..
Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine sutartimi, ypač svarbu įvertinti sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais. Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.159 str., 6.165 str. 1,2 d.). Nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį Nr. 3K-3-521/2012; kt.).
Įvertinus liudytojos N. Ž. parodymus, kad pinigus į įmonės kasą perduodavo įmonės direktorius, o ne atsakovas, atsakovui pripažinus, jog tik 2014 m. vasario 10 d. siūlymą jis pasirašė paprašytas A. L., atsižvelgiant, kad tuometinis įmonės vadybininkas A. L. negalėjo patvirtinti prekių perdavimo pirkėjui fakto bei įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis, teismo posėdžio metu šalių pasisakymus, trečiojo asmens A. L. atsiliepimo motyvus, konstatuotina, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis su tikslu vėliau, kai bus gautas leidimas kreditorių susirinkime, sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 str., bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka. Kilnojamojo turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Turto pirkimo – pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nustatyta tvarka registruojant pirkimo – pardavimo sutartis. Šiuo atveju ieškovas nepateikė duomenų, kad buvo pasirašytas prekių priėmimo – perdavimo aktas, liudytojos N. Ž. parodymai, trečiojo asmens A. L. atsiliepimo motyvai, dėl pinigų ar prekių perdavimo, nepatvirtina, jog atsakovas yra atsakingas dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių ieškovui neįvykdymo. Taip pat nesant į bylą ieškovo pateiktų įrodymų, kad pinigus už prekes įmokėjo atsakovas, o prekės jam buvo perduotos, negalima daryti ir sekančios išvados, jog susitarimas dėl baldų pirkimo yra pagrindinė baldų pirkimo –pardavimo sutartis. Įvertinus aukščiau išdėstytą vertintina, jog byloje nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo likusį įsiskolinimą. Nesant duomenų, kad ieškovas atsakė į atsakovo 2014 m. gegužės 16 d. paklausimą dėl perkamo turto vertės sumažėjimo (I t., b.l. 165), vertintina, kad atsakovas nepriėmė ieškovo pasiūlymo, nes šalies tylėjimas ar neveikimas pats savaime nėra laikomas akceptu, išskyrus tam tikras išimtis. Teismas nevertina trečiojo asmens išsakytų abejonių dėl atsakovo skolos ieškovui dydžio, nes įvertinus išdėstytas aplinkybes, šios aplinkybės nėra reikšmingos.
Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine sutartimi, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika. Pavyzdžiui, kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 3K-P-382/2006).
Ieškovas 2016 m. spalio 11 d. teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti prekių priėmimo – perdavimo aktą dėl ginčo prekių, tikslius duomenis apie atsakovo mokėjimus už ieškinyje minimus baldus, tačiau šių duomenų nepateikė. Teismui pateiktos tik galimai E. G. rašytų prašymų pirkti baldus ar atidėti įmokų mokėjimą kopijos bei galimai sumokėtų avansinių mokėjimų skaičiuotės kopijos (I t., b.l. 165-167, 173-175). Iš atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad jokių pirkimo sutarčių jis nepasirašė, pinigų ieškovui į kasą neįnešė, baldų neperėmė.
Atsakovui neigiant pasirašius šiuos įsipareigojimus atlikti mokėjimus pagal sutartį, trečiajam asmeniui atsiliepime patvirtinus, kad atsakovas baldų nepirko, teismas negali remtis prielaidomis ir nustatyti, kad minėtu įsipareigojimu buvo nutarta sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėtina, jog Šiaulių apylinkės teisme ieškovo yra užvesta civilinė byla, kurioje dėl skolos, susijusios dėl minimų baldų pirkimo – pardavimo, priteisimo ieškinys pareikštas atsakovui A. L., tačiau 2016 m lapkričio 25 d. teismo nutartimi nutarta civilinių bylų nesujungti (I t., b.l. 148-149). Kai šalys susitaria dėl visos pardavimo kainos sumokėjimo, tai gali būti pagrindas pripažinti, kad ikisutartiniai santykiai modifikavosi į sutartinius pirkimo - pardavimo santykius, tačiau šiuo atveju įmonės buhalterė negalėjo patvirtinti, kad pinigus į įmonės kasą įmokėjo būtent atsakovas, juos perduodavo įmonės direktorius, todėl teismas vertina tikėtinais atsakovo argumentus, kad pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis vis tiktai nebuvo sudaryta.
Sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo ir nesant sudarytos pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, nesant duomenų apie perduotas pirkėjui prekes, kreditorius (pardavėjas) laikomas pažeidusiu prievole perduoti perkamus daiktus, tokiu atveju skolininkas negali būti laikomas skolingu už neperduotas/nesuteiktas prekes (CK 6.64 str. 3 d.), t.y. negalima teigti, kad pirkėjas gavo iš sutarties tai, kas buvo sutarta. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas, nevertinant ieškovo susijusio reikalavimo iš atsakovo priteisti prašomo dydžio administravimo išlaidas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų atlyginimo valstybei klausimai
Ieškovo patikslintas ieškinys buvo atmestas, todėl iš ieškovo atsakovui priteistinos 28,00 Eur dydžio patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos (I t., b.l. 109) bylinėjimosi išlaidos, kurias sudarė žyminis mokestis dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą, nors ieškovas ir atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 80 str. 3 d., 93 str. 1 d.).
Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), kad ieškovai ir turtinius reikalavimus bankroto byloje pareiškiantys asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Todėl net ir atmetus ieškovo patikslintą ieškinį, iš ieškovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendė:
ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Komforto pasaulis“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „ATENERGO“, į.k. (duomenys neskelbtini), 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nepriteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.