Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1A-147-768/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-07-30
Bylos Nr.: 1A-147-768/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-05289-2020-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Algirdas Gaputis
Nuteistasis: D. L., G. V.
Advokatai: Egidijus Labuckas, Arvydas Penelis, Paulius Svirkis, Paulius Svirs

Kategorijos

2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-768/2021Proceso Nr. 1-01-1-05289-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,

nuteistųjų gynėjams advokatams Arvydui Peneliui, Egidijui Labuckui, Raimondai Venckutei, Pauliui Svirskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. gynėjo advokato Pauliaus Svirkio, Š. P., G. S., N. B., jos gynėjo advokato Egidijaus Labucko apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo

D. L. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 258 straipsnio 1 dalį – 20 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir D. L. paskirta subendrinta bausmė – 2 metų 10 dienų laisvės atėmimas.

Š. P. nuteistas:

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 20 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir Š. P. paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, Š. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant, kad po teismo nuosprendžio nedelsiant atliktinos bausmės dydis Š. P. yra 6 mėnesiai. Likusios bausmės dalies vykdymas Š. P. atidėtas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, Š. P. bausmės atidėjimo laikotarpyje skirti įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose (gyvenamojoje vietoje) nuo 20.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su G. V. ir D. L..

G. S. nuteistas:

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams.

N. B. nuteista:

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas G. V. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl šio nuteistojo nuosprendis nėra skundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. V., Š. P., N. B., G. S. ir D. L. 2020 m. sausio 13 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami nešaunamuoju D kategorijos fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniu pistoletu TDP 45 Nr. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į nukentėjusiajam G. S. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė nukentėjusiajam G. S. priklausančius 250 Eur, 20 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną “NOKIA”, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su 1 Eur vertės SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir 21 Eur vertės 12 vnt. butelių, po 0,5 l talpos, vyno “AKDAM”, bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį cigarečių su nelietuviškomis banderolėmis, be vertės, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam G. S. dėl žaizdos dešinės akies apatiniame voke ir poodinės kraujosruvos dešinės akie vokuose nežymų sveikatos sutrikdymą bei dėl pagrobtų daiktų 292 Eur turtinę žalą.

2. Be to, G. V. 2017 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, radęs pramoniniu būdu pagamintą kastetą – smogiamojo – triuškinamojo poveikio (tipo) nešaunamąjį ginklą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktą Lietuvos Respublikoje civilinėje apyvartoje draudžiamas, jį neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre “ (duomenys neskelbtini)”, savo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. vasario 27 d., apie 07.00 val., kur bet kuriuo metu galėjo jį panaudoti, kol kastetą, kratos metu, rado ir paėmė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.

3. Be to, Š. P. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia daugiabučio gyvenamojo namo, kuris pažymėtas numeriu 47, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, neteisėtai iš D. L. įsigijo nešaunamąjį D kategorijos fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletą TDP 45 Nr. (duomenys neskelbtini), po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, iki 2020 m. sausio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos valandos, jis neteisėtai nešiojo nešaunamąjį D kategorijos fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletą TDP 45 Nr. (duomenys neskelbtini) su savimi bei vėliau jį laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. vasario 27 d., apie 07.20 val., kol nešaunamąjį D kategorijos fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletą TDP 45 Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu, rado ir paėmė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.

4. Be to, D. L. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., parduotuvėje “(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), įsigijo nešaunamąjį D kategorijos fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletą TDP 45 Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 12 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, neteisėtai pardavė Š. P.

II. Apeliacinių skundų argumentai

5. Nuteistojo D. L. gynėjas advokatas P. Svirskis apeliaciniu skundu prašo: 1) dalyje dėl D. L. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – D. L. išteisinti, kadangi jis nepadarė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos; 2) arba skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo D. L. pakeisti - bausmes pagal BK 258 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu ir skirti ne didesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą iš dalies atidedant pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, nustatant minimalią nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį. Skunde nurodo:

5.1. Teismo posėdžio metu nuteistieji iš esmės prisipažino dėl jiems reiškiamų kaltinimų ir, be kita ko, parodė, kad plėšimą suorganizavo D. L., tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kitų nuteistųjų parodymus vertino formaliai ir jų tyrimo rezultatų skundžiamajame nuosprendyje neišdėstė. Skundžiamame nuosprendyje net gi nenurodyti nuteistųjų teisme duoti parodymai, apsiribojant teiginiais, kad nuteistieji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu;

5.2. Cituodamas G. V. parodymus teigia, jog jis iš karto po sulaikymo 2020-02-27 parodė, kad „...susitikau su D. L. ir Š. P., ... kažkuris iš mano draugų pasiūlė apvožti G. S., kadangi pas jį yra taškas ... Š. pasiūlė pasiimti jo mama N. B. ... nuvažiavome pas Š. mamą ten jis su ja susitarė ...”. Šie nuteistojo G. V. parodymai nepatvirtina, kad D. L. būtų organizavęs plėšimą. Priešingai, iš tokių parodymų akivaizdu, kad aktyviausias organizatorius buvo Š. P.. Todėl vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme G. V. duoti parodymai, neva plėšimą organizavo D. L., vertintini kritiškai. Kita vertus, duodamas teisme parodymus G. V. nesugebėjo tiksliai įvardinti, kas, kada ir kaip pasiūlė padaryti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį, kaip konkrečiai dėl to buvo tartasi. Todėl D. L. atžvilgiu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį šio asmens parodymais nėra pagrindo;

5.3. Cituodamas Š. P. parodymus teigia, jog jis iš karto po sulaikymo 2020-02-27, be kita ko, parodė, kad „...važiuodami link nusikaltimo vietos tarėmės kas ką darysim, aš su mama turėjau eiti į namo vidų, o „G. ” su G. turėjo laikyti „G.”. Tokie parodymai iš esmės patvirtina D. L. poziciją, kad jis plėšimo nepadarė, kadangi dėl to niekada nesitarė. Toje pačioje apklausoje Š. P. taip pat parodė, kad D. L. „...pabijojo eiti kartu su mumis”. Apklausiamas 2020-09-15 Š. P., duodamas paaiškinimą apie ginklą, vėl parodė, kad D. L. plėšime nedalyvavo: „...ginklą turėjau, kuomet aš, mano mama N. B., G. S. ir G. V. buvome nuvykę apiplėšti G. S.”. Apklausiamas 2020-10-12 Š. P. taip pat iš esmės patvirtino, kad plėšime D. L. nedalyvavo: „...nuvykus jis persigalvojo”. Esant aptartoms aplinkybėms, D. L. atžvilgiu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį šio asmens parodymais teisme nėra pagrindo, kadangi jie yra prieštaringi ir iš esmės skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų;

5.4. Teigia, jog N. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino D. L. parodymus, kad jis su niekuo nesitarė dėl plėšimo. G. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės patvirtino D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad D. L. kitus kaltinamuosius vežė pas pažįstamą nusipirkti alkoholio, o kelionės metu nebuvo tariamasi apie jokios nusikalstamos veikos vykdymą;

5.5. Visų nuteistųjų parodymų kontekste kyla ir kitų abejonių dėl jų patikimumo – keliamas klausimas, jeigu D. L. viską organizavo, iš kur jis žinojo apie nukentėjusįjį? Tokių duomenų byloje nėra, ir pirmosios instancijos teismas apie tai nieko nepasisakė. Tuo tarpu iš byloje esančių telefoninių įrašų (2020-02-27 V. P. pokalbiai su R. B. ir E. P.) matyti, kad kiti nuteistieji ne kartą yra buvę pas nukentėjusįjį, jį pažįsta ir galimai jau buvo kartą sumušę bei apiplėšę. Todėl tik jie galėjo pasirinkti taikiniu būtent nukentėjusįjį, o kaukes jei pasiėmė, kad nukentėjusysis jų neatpažintų, nes juos pažinojo;

5.6. pirmosios instancijos teismas akcentavo kitų nuteistųjų parodymus, kad jie neturi pagrindo apkalbėti D. L. - tokie jų paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių, o priežastis apkalbėti D. L. galimai buvo kitų nuteistųjų siekis jam pakenkti, kadangi kiti nuteistieji buvo sulaikyti netrukus po D. L. liudytojo apklausos ir galvojo, kad jis juos įskundė policijos pareigūnams. Kitų nuteistųjų galimą siekį apkalbėti nuteistąjį netiesiogiai patvirtina ir jau minėti V. P. telefoniniai pokalbiai - 2020-02-27 kalbėdama su E. P. ji, be kita ko, teigia: „Aš Š. [Š. P.] sakiau sakyk... sakyk, kad buvo D. [D. L.]”.

5.7. Teisme apklaustų liudytojų parodymai taip pat neduoda pagrindo laikyti D. L. padarius plėšimą, kadangi duodami parodymus apie tariamai nuteistojo atliktus kurstymo padaryti nusikalstamą veiką veiksmus atvykus į N. B. namus, liudytojai negalėjo įvardinti, ką konkrečiai, kur ir kaip siūlė daryti D. L. name buvusiems asmenims. Be to, liudytojų teigimu jie patys tą vakarą buvo neblaivūs, todėl jų parodymais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio nuteistojo atžvilgiu taip pat negalima;

5.8. pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nepagrįstai nenustatė D. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepagrįstai skyrė jam didesnę bausmę nei kai kuriems kitiems nuteistiesiems, nors pastarieji ženkliau prisidėjo prie nusikaltimo padarymo, ir nepagrįstai bausmės vykdymo neatidėjo. Be to, bausmės D. L. nepagrįstai subendrintos dalinio sudėjimo būdu - skundžiamu nuosprendžiu D. L. nuteistas už vieną nesunkų ir už vieną sunkų nusikaltimą. Šie nusikaltimai labai skiriasi pagal savo pavojingumo laipsnį ir yra priskiriami skirtingoms, ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, todėl teismas privalėjo taikyti bausmių apėmimą - pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė turėjo apimti ir pagal BK 258 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę;

5.9. pažymėtina, kad būtent D. L. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie tai, kada ir kokius asmenis jis pavežė iki nukentėjusiojo namo. Būtent ši informacija padėjo pareigūnams išaiškinti nusikalstamą veiką ir visus joje dalyvavusius asmenis. Todėl ši aplinkybės turėjo būti pripažinta kaip D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir į ją turėjo būti atsižvelgta skiriant bausmę;

5.10. be to, jeigu laikyti, kad D. L. žinojo apie rengiamą ir daromą nusikalstamą veiką, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo mažareikšmis, kadangi jis jokių nusikaltimo vykdymo veiksmų neatliko. Todėl neteisinga jam skirti didesnę bausmę nei pavyzdžiui, nuteistajam Š. P., kuris, tiek G. V., tiek paties Š. P. teigimu, taip pat organizavo nusikaltimą, turėjo bei panaudojo ginklą ir buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas;

Šalies argumentai

5.11. pirmosios instancijos teismas D. L. atžvilgiu netaikė dalinio bausmės vykdymo atidėjimo, iš esmės motyvuodamas tai neprisipažinimu. Pažymėtina, kad D. L. parodymų iš esmės nedavė. Tai yra kaltinamojo ir teisiamojo procesinė teisė, įtvirtintina tiek BPK, tik LR Konstitucijoje, todėl neatitinka BPK reikalavimų tokia teisinė situacija, kai asmeniui kyla neigiamos pasekmės dėl to, kad jis naudojasi savo konstitucine teise. Be to, teisminio nagrinėjimo metu G. V., be kita ko, parodė, kad eiti daryti nusikaltimo jis nusprendė, kadangi norėjo pasirodyti vyriškesnis ir t.t. O Š. P. teisme, be kita ko, parodė, kad viską organizavo kartu su kitais. Kas vėlgi patvirtina išvadą, jog D. L. vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo toks reikšmingas, kaip tai nepagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas.

6. Apeliaciniais skundais nuteistoji N. B., jos gynėjas advokatas E. Labuckas prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajai N. B. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirti jai su realiu laisvės atėmimu ar areštu nesusijusią bausmę arba, kaip galim suprasti iš skundų turinio, atidėti bausmės vykdymą iš dalies. Skunde nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad nuteistoji iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajam G. S. atlygino dalį turtinės žalos, todėl šią aplinkybę teismas turėjo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teigiama, jog teismas netinkamai įvertino nuteistosios vaidmenį nusikaltime – nuteistoji nebuvo nusikaltimo organizatorė, buvo mažiau aktyvi ir realizavo tik dalį plėšimo įsibraunant į gyvenamąją patalpą objektyviosios pusės požymių, ji fizinio smurto nenaudojo, nukentėjusiajam negrasino, jos vaidmuo antraeilis. Byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistoji įtraukė į nusikaltimą nepilnametį G. V. Teigia, jog nors anksčiau teista, tačiau tai buvo 2005 ir 2006 metais, teistumas išnykęs. Nauja nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Pažymi, jog augina mažametė sūnų, vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, ji auginą ji viena, sūnus turi regos ir klausos sutrikimą, pačiai nuteistajai konstatuotas onkologinis susirgimas. Mano, jog egzistuoja visos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį. Nesutinkama su teismo sprendimu netaikyti BK 75 straipsnio 3 dalies.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. P. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam paskirtos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant, kad po teismo nuosprendžio nedelsiant atliktinos bausmės dydis Š. P. yra 6 mėnesiai, o likusios bausmės dalies vykdymas Š. P. atidėtas 2 metams ir prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Teigia, jog yra dirbantis, neteistas, serga progresuojančia sąnarių liga. Padarė klaidą, dėl kurios gailisi ir pergyvena.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir šią bausmę sušvelninti bei, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, prašoma atidėti paskirtos bausmės vykdymą iš dalies. Teigiama, jog teismas buvo šališkas skirdamas bausmę, kadangi tas pats teisėjas anksčiau skyrė kardomąją priemonę suėmimą, kuris buvo panaikintas. Prokurorė teismo posėdyje teigė, jog jo vaidmuo buvo antraeilis. Mano, jog jo ankstesnis teistumas nėra priežastis neatidėti bausmės vykdymo, kadangi bausmės už ankstesnius nusikaltimus jau atliktos. Pažymi, jog turi sugyventinę, kuri yra neįgali, jai reikalinga priežiūra, o jis yra vienintelis jos globėjas.

9. Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai advokatai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė – nuteistojo D. L. gynėjo advokato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, kitų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo D. L. gynėjo advokato P. Svirkio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistųjų Š. P., N. B. ir jos gynėjo advokato E. Labucko, G. S. apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti.

Dėl D. L. kaltės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį

12. Apeliaciniame skunde prašymas nuteistąjį D. L. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį išteisinti grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, t. y., nuteistųjų G. V., N. B., Š. P. bei liudytojų parodymus, todėl padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai D. L. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

13. Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir padarytas išvadas, sprendžia, kad D. L. šiuo atveju pagrįstai ir teisingai buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiojo G. S. plėšimo. Nepaisant to, jog skundžiamo nuosprendžio motyvai yra labai lakoniški, tačiau teismas pripažindamas nuteistąjį D. L. kaltu vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y., paties nuteistojo D. L. parodymus, kitų nuteistųjų parodymus, liudytojų parodymus, nurodė, kad nurodytais įrodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina jų visuma.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nuteistųjų G. V., N. B. ir Š. P. parodymais, kadangi jie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Teisėjų kolegija su tuo iš esmės nesutinka – jokių esminių prieštaravimų teisėjų kolegija minėtuose nuteistųjų parodymuose nenustatė. Nuteistieji G. V. ir Š. P. vienodai ir aiškiai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinime nurodytu metu jiems važinėjantis automobiliu kartu su D. L. kilo mintis apvogti nukentėjusįjį G. S., kadangi jis prekiauja cigaretėmis ir alkoholiu, todėl tikėjosi pas jį rasti pinigų. Viską organizavo D. L.. Pakeliui važiuojant nuteistieji G. V., Š. P. ir D. L. pasiėmė kitus nuteistuosius - N. B. bei G. S. Važiuodami link nukentėjusiojo G. S. namų visi tarėsi, kas ką darys. Į nukentėjusiojo namus nuėjo N. B., G. V., G. S. ir Š. P., o D. L. liko automobilyje, pavažiavo toliau ir laukė skambučio iš nuteistųjų. Nukentėjusiajam G. S. atidarius duris, G. S. bandė jam trenkti lazda, tačiau nepataikė, tada G. V. trenkė nukentėjusiajam kumščiu, ištempė į lauką, trenkė jam keliu į veidą, uždėjo maišą ant galvos ir grasino ginklu. Šalia stovėjo nuteistasis G. S., o kiti nuteistieji - Š. P. ir N. B. nukentėjusiojo namuose ieškojo pinigų, vėliau prie jų prisijungė ir G. V.. Po plėšimo nuteistasis G. V. paskambino D. L. ir pastarasis juos visus paėmė automobiliu. Tiek pinigus, tiek alkoholį ir cigaretes nuteistieji išsidalino nuvykę pas nuteistąją N. B. (4 t., b. l. 36-38, 68, 143-144, 168, 173; 7 t., 33-35). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo pritarti nuteistojo D. L. apeliacinio skundo argumentui, jog nuteistasis D. L. laukdamas kitų nuteistųjų automobilyje savanoriškai atsisakė baigti nusikalstamą veiką pagal BK 23 straipsnio 1 dalį, kadangi toks nuteistojo D. L. elgesys rodo tik jo pasirinktą vaidmenį nusikalstamoje veikoje. Analogiškas aplinkybes apie nukentėjusiojo G. S. plėšimą viso proceso metu nurodė ir nuteistieji N. B. bei G. S. (5 t., b. l. 57-58, 78, 81, 132-133, 158; 7 t., b. l. 35-36). Juolab, šiuos nuteistųjų parodymus dėl D. L. dalyvavimo plėšime taip pat, kitaip nei tvirtinama D. L. gynėjo apeliaciniame skunde, patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas E. P. ir V. P. pokalbis, kurio metu kalbant apie nukentėjusiojo G. S. plėšimą V. P. E. P. patvirtina, jog „<...> D. (D. L.) čiuju viską išožino, nes jis irgi buvo, jis tik mašinoj sėdėjo“ (2 t., b. l. 200). Taigi pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog nuteistųjų parodymai nekito nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, jog nuteistųjų parodymai tarpusavyje vienas kitam neprieštarauja, o atvirkščiai – vienas kitą papildo bei juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, pagrindo nesivadovauti jais neturėjo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog minėtų nuteistųjų parodymai neturėtų būti laikomi patikimais dar ir dėl to, jog minėti nuteistieji D. L. apkalba, tačiau teisiamojo posėdžio metu pats nuteistasis D. L. patvirtino, jog jokio pykčio su nuteistaisiais jis nėra turėjęs (7 t., b. l. 99). Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistųjų parodymų nepatikimumą patvirtina ir tai, kad neįrodyta, jog nuteistasis D. L. pažinojo nukentėjusįjį G. S. prieš plėšimą – ši aplinkybė neturi esminės reikšmės. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistojo D. L. gynėjas apeliaciniame skunde tik selektyviai pateikia atskiras nuteistųjų parodymų ištraukas ir nurodo subjektyvų jų vertinimą, tačiau tokia interpretacija nesudaro pagrindo šių parodymų vertinti kitaip.

14.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų (kaip galima suprasti O. P., E. Š., V. N.) parodymais kaip patvirtinančiais nuteistojo D. L. kaltę, kadangi liudytojai negalėjo įvardyti ką konkrečiai, kur ir kaip siūlė daryti D. L., be to, įvykio vakarą liudytojai buvo neblaivūs. Teisėjų kolegija sutinka, jog nors minėti liudytojai reikšmingesnių duomenų, galinčių padėti atskleisti įvykio aplinkybes nepateikė, nes jie nusikalstamos veikos tiesiogiai paprasčiausiai nematė, tačiau šie liudytojai patvirtino, jog D. L. kvietė juos visus tą vakarą važiuoti kartu su kitais nuteistaisiais, o tai leidžia spręsti, kad nuteistieji buvo nuoseklūs dėl D. L. dalyvavimo nukentėjusiojo G. S. plėšime. Taip pat, nepaisant to, kad minėti liudytojai buvo neblaivūs įvykio vakarą, tačiau duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, aplinkybes, susijusias su nusikalstama veika, nurodė labai aiškiai ir nuosekliai, todėl tai rodo, kad liudytojų neblaivumas konkrečiu atveju realios įtakos neturėjo ir jie reikšmingas detales iš tikrųjų atsimena. Be kita ko, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. L. kaltę grindė ne vieninteliu įrodymu (liudytojų O. P., E. Š., V. N. parodymais), o jau ir anksčiau analizuotų nuteistųjų parodymais, todėl nesivadovauti šiuo įrodymu, kuris kartu su kitais byloje esančiais įrodymais patvirtina nuteistojo D. L. kaltę dėl dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaltinime nurodytu metu ir vietoje, nėra pagrindo.

15. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai D. L. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių ir kitų klausimų

16. Nuteistasis D. L. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme teigdamas, jog ji yra per griežta bei prašo atidėti paskirtos laisvės bausmės vykdymą iš dalies.

16.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. L. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Individualizuodamas bausmę nuteistajam atsižvelgė ir įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertino, kad nuteistasis padarė 2 nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių, o kita nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Teismas nustatė vieną D. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tai, kad nusikalstamą veiką numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo D. L. vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme, kitaip nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo aktyvus – bylos duomenys patvirtina, jog jis buvo pagrindinis nusikalstamos veikos organizatorius, atvežė visus nuteistuosius į nusikaltimo vietą, ten jų laukė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šioje vietoje nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę nuteistojo atžvilgiu turėjo pripažinti ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. L. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje nepripažino, kaip teisingai pažymi jo gynėjas apeliaciniame skunde, nuteistasis pasinaudojo savo procesine teise ir parodymų iš esmės nedavė. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės D. L. atžvilgiu pripažinti ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir D. L. asmenybę, t. y., tai, kad nuteistajam šis nuosprendis yra pirmasis bei tai, kad D. L. baustas administracine tvarka ir, kaip pastebi teisėjų kolegija, ne visos paskirtos nuobaudos (baudos) yra įvykdytos. Įvertinęs šiuos D. L. charakterizuojančius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką pagal BK 258 straipsnio 1 dalį skirtina arešto bausmė, o už BK 180 straipsnio 2 dalį turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminą teismas parinko artimą sankcijos minimumui.

16.2. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir pritaria nuteistojo D. L. gynėjo apeliacinio skundo argumentui, jog nuteistajam turi būti taikomos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidedamas iš dalies. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo vienas iš motyvų, kuriuo nuteistajam buvo nuspręsta netaikyti BK 75 straipsnio 3 dalies, buvo tas, jog nuteistasis dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 180 straipsnio 2 dalies nesigailėjo ir neprisipažino, tačiau ši aplinkybė yra svarbi skiriant nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį, t. y., nustatant ar nuteistojo atžvilgiu yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai teismas ir padarė nustatydamas, jog tokios aplinkybės nuteistojo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, nėra. Esminė aplinkybė, kurią teismas turėjo įvertinti BK 75 straipsnio 3 dalies kontekste yra ta, ar bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistajam D. L. šis teistumas yra pirmasis, nuteistasis yra labai jauno amžiaus (21 m.), mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos II-o kurse. Nuteistojo nusikalstama veika padaryta turtinė žala nėra didelė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, yra verta jaunam asmeniui suteikti jo prašomą galimybę ir bausmės vykdymą jam atidėti iš dalies, t. y., nuteistąjį izoliuoti nuo visuomenės daug trumpesniam nei jam skirtinas bausmės laikas. Nuteistajam D. L. minimalus 6 mėnesių laikas ir tam tikri įpareigojimai padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui, ir leis įgyvendinti teisingumo principą. Taigi šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

16.3. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistajam D. L. skirtos bausmės yra subendrintos pažeidus baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo. D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas) bei pagal BK 258 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas). Tai reiškia, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas skirtas bausmes turėjo subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, kadangi D. L. nusikalstamos veikos yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Taigi šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

17. Nuteistasis G. S. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme teigdamas, jog ji yra per griežta bei, kaip galima suprasti iš skundo turinio, prašo atidėti paskirtos laisvės bausmės vykdymą iš dalies. Teisėjų kolegija nelaiko šių apeliacinio skundo argumentų pagrįstais.

17.1. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą G. S., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nusikalstamą veiką – tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą. Teismas įvertino nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje bei nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai) bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, kitaip nei apeliantas nurodo skunde, apylinkės teismas teisingai įvertino G. S. asmenybę, t. y., jo ankstesnius teistumus, administracines nuobaudas ir kitas aplinkybes, kurios neleidžia apelianto apibūdinti kaip pozityvios, linkusios pasimokyti iš savo klaidų bei ankstesnio patyrimo asmenybės. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdama į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo G. S. paskirtą bausmę laikyti neteisinga.

17.2. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam G. S. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą iš dalies. Svarstant BK 75 straipsnio 3 dalies taikymo galimybes nuteistajam G. S., svarbūs bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jų padarymą taikytų bausmių poveikis. G. S. nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas dar jaunas, yra ne kartą teistas, jo teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus mažiau nei 2 metams po išėjimo iš pataisos įstaigos. G. S. elgesio nepakeitė ir jam taikytos baudžiamosios teisės priemonės – bausmės vykdymo atidėjimas bei realus laisvės atėmimas. Patikrinus administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad apeliantas 2015-2020 m. laikotarpiu administracine tvarka baustas 14 kartų ir byloje nėra duomenų apie nei vieną iš jam paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) tinkamą įvykdymą. Iš visų šių duomenų darytina išvada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, jis sistemingai elgiasi neteisėtai. Kitaip tariant, G. S. valstybės parodyto pasitikėjimo jam nepateisino ne vieną kartą ir toliau elgėsi neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo G. S. apeliacinio skundo prašymas taikyti jam BK 75 straipsnio 3 dalį negali būti tenkinamas.

17.3. Taip pat G. S. apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teisėjas skirdamas bausmę buvo šališkas, kadangi nuteistajam anksčiau skirta bylą nagrinėjusio teisėjo kardomoji priemonė – suėmimas buvo panaikinta aukštesniojo teismo nutartimi. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami, nes pagrindo konstatuoti, jog teisėjas buvo šališkas, akivaizdžiai nėra. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę, byloje nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad šią bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio nepalankumu, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiu teismo sprendimo surašymo ydingumu.

18. Nuteistoji N. B. apeliaciniu skundu nesutinka su jai paskirta bausme teigdama, jog ji yra per griežta arba, kaip galima suprasti iš skundo turinio, prašo atidėti paskirtos laisvės bausmės vykdymą iš dalies. Teisėjų kolegija nelaiko šių apeliacinio skundo argumentų pagrįstais.

18.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai N. B. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Individualizuodamas bausmę nuteistajai atsižvelgė ir įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertino, kad nuteistoji N. B. padarė nusikaltimą, kuris įstatyme priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas nustatė vieną N. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką nuteistoji padarė veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistosios N. B. vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme, kitaip nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo aktyvus – pastaroji įsibrovė į nukentėjusiojo G. S. namus ir ten ieškojo nukentėjusiajam priklausančio turto. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė vieną nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šioje vietoje nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas jos atžvilgiu turėjo pripažinti dar vieną aplinkybę lengvinančia jos baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y., kad kaltininkas pats savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis G. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 292 Eur turtinės žalos. Nukentėjusysis 2021 m. kovo 19 d. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jam turtinės žalos jau atlyginta – 120 Eur (pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje padarė klaidą ir nurodė, jog atlyginta suma yra 180 Eur), ją atlygino G. V. ir N. B. (7 t., b. l. 36). G. V. atlygino 60 Eur (1 t., b. l. 124), tai reiškia, kaip ir teigiama apeliaciniame skunde, N. B. atlygino taip pat 60 Eur. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, kad nuteistoji N. B. atlygino šiek tiek daugiau nei penktadalį turtinės žalos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino N. B. atžvilgiu BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę taip pat įvertino ir N. B. asmenybę, t. y., tai, kad nuteistoji anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs bei tai, kad N. B. bausta administracine tvarka ir, kaip pastebi teisėjų kolegija, paskirtos nuobaudos (baudos) yra neįvykdytos. Įvertinęs šiuos N. B. charakterizuojančius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nuteistajai už nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminą teismas parinko mažesnį nei sankcijos vidurkis. Aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, pagrindžiančių galimybę taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, kitaip nei nurodo nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde, šiuo atveju nenustatyta. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta , bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir : 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų buvimą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-289/2011). Nuteistosios N. B. atveju nustatyta tik viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat pažymėtina, jog jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų teismui, jog nuteistajai paskirta bausmė yra neteisinga ir tai leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, byloje nėra.

18.2. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai N. B. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą iš dalies, tačiau pastebėtina, kad teismas motyvuodamas šį sprendimą iš esmės padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas – teismas nurodė, jog nuteistoji įtraukė į nusikaltimą savo du sūnus, iš kurių vienas buvo nepilnametis. Nuoseklūs nuteistųjų parodymai patvirtina, jog būtent jos sūnų – G. V. ir Š. P. iniciatyva nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir nuteistoji N. B. Kita vertus, ši aplinkybė nepaneigia teismo išvados dėl nuteistajai netaikytino bausmės vykdymo atidėjimo iš dalies, kadangi nuteistoji N. B. būdama suaugusi, taip pat praeityje teista už analogiškas nusikalstamas veikas, nesutrukdė, nesipriešino ir neatkalbėjo savo sūnų nuteistųjų G. V. ir Š. P. nuo tokio nusikaltimo padarymo, kas iš esmės tik padidino šių nuteistųjų pasiryžimą tokiam nusikaltimui. Taip pat atsakant į nuteistosios apeliacinio skundo argumentą, jog paskyrus jai realų laisvės atėmimą nebūtų kam prižiūrėti jos mažamečio neįgalaus sūnaus, nes jį augina ir prižiūri nuteistoji viena, pastebėtina, jog nusikalstama veika buvo padaryta naktį – apie 00.30 val. ir mažamečio neįgalaus sūnaus turėjimas nesutrukdė nuteistajai padaryti nusikalstamos veikos. Visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atlikus tik jos dalį.

19. Nuteistasis Š. P. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme teigdamas, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, jog ji yra per griežta. Teisėjų kolegija nelaiko šių apeliacinio skundo argumentų pagrįstais.

19.1. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą Š. P., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, įvertino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir Š. P. asmenybę, t. y., tai, kad nuteistajam šis nuosprendis yra pirmasis, jog nuteistasis baustas administracine tvarka ir, kaip pastebi teisėjų kolegija, didžioji dauguma nuobaudų (baudų) yra netinkamai vykdomos. Įvertinęs šiuos Š. P. charakterizuojančius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką pagal BK 258 straipsnio 2 dalį skirtina arešto bausmė, o už BK 180 straipsnio 2 dalį turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminą teismas parinko artimą sankcijos minimumui. Be kita ko, teismas įvertinęs tai, jog byloje yra duomenų, kurie iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį (teisiamas pirmą kartą, dirbantis), tačiau pagal BK 75 straipsnio 2 dalį bausmės vykdymo atidėjimas yra negalimas nuteistiesiems už sunkius nusikaltimus, vadovavosi minėto straipsnio 3 dalimi ir bausmės vykdymą nuteistajam Š. P. atidėjo iš dalies paskirdamas tam tikrus įpareigojimus. Su šia pagrįsta teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

19.2. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistajam Š. P. skirtos bausmės yra subendrintos taip pat pažeidus baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo. Š. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas) bei pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (baudžiamasis nusižengimas). Tai reiškia, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas skirtas bausmes turėjo subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, kadangi Š. P. nusikalstamos veikos yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Taigi šioje dalyje nuosprendis taip pat keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

20. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog nuteistajam G. V., kuris šioje byloje nėra padavęs apeliacinio skundo, skirtos bausmės yra subendrintos taip pat pažeidus baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo.

20.1. G. V. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas) bei pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (baudžiamasis nusižengimas). Tai reiškia, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas skirtas bausmes turėjo subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, kadangi nuteistojo G. V. nusikalstamos veikos yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Taigi šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pirminę pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį G. S. yra 183,00 Eur, o nuteistąją N. B. yra 210,41 Eur ir šios išlaidos turi būti išieškotos iš nuteistųjų valstybei.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad asmenys, kurie turi finansinių galimybių apmokėti gynėjo dalyvavimo išlaidas, jas atlygintų ir būtino gynėjo dalyvavimo atveju. Manytina, kad minėta nuostata atitinka teisės į gynybą ir teisės turėti advokatą principų turinį, kadangi, pirma, asmuo visais atvejais savo gynyba gali pasirūpinti savarankiškai sudarydamas privatų susitarimą su advokatu, o valstybės garantuojama teisinė pagalba skiriama tik, kai asmuo nėra pasikvietęs savo gynėjo, antra, išlaidų atlyginimas klausimas yra susietas su nuteistojo turtine padėtimi. Taigi atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji G. S. ir N. B. yra nedirbantys, jokių duomenų apie jų turimą turtą byloje nėra, proceso išlaidos iš jų nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistųjų G. S., Š. P., N. B. ir jos gynėjo advokato Egidijaus Labucko apeliacinius skundus atmesti.

D. L. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. L., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir D. L. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir D. L. paskirti bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, D. L. iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti D. L. įpareigojimus: tęsti mokslą per tris mėnesius po laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo arba pradėti dirbti, o darbo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir vienerius metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Š. P., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ,4 dalimis, 65 straipsniu subendrintos bausmės iš dalies jas sudedant ir Š. P. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir Š. P. paskirti bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. V., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, 65 straipsniu subendrintos bausmės iš dalies jas sudedant ir G. V. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir G. V. paskirti bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo iš G. S. ir N. B. atitinkamai išieškoti 183,00 Eur ir 210,41 Eur išlaidas dėl jiems suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GaputisDonatas JatužisDaina Vaidachavičienė