- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- II-432-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01722-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pareiškėjas
- K. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17655-2018 administracinio nusižengimo byloje dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) K. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių, už tai, kad 2018 m. birželio 19 d., apie 7.45 val., Vilniuje, Viršupio g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį Audi A4 (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,41 promilės neblaivumo laipsnis.
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. R. prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir panaikinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neneigia, tačiau mano, kad jam paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių. Pareiškėjo teigimu, jam nustatytas 0,41 promilės neblaivumo laipsnis leistiną neblaivumo laipsnį viršija tik 0,01 promilės, todėl vairuodamas automobilį jis negalėjo įtarti, kad liko alkoholio kiekis nuo išgerto išvakarėse. Jis teigia iš karto prisipažinęs dėl pažeidimo, nuoširdžiai gailisi ir padėjęs išaiškinti šį pažeidimą. Be to, byloje nustatytos tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Dėl šių priežasčių K. R. mano, kad jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir administracinio poveikio priemonė neskiriama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į K. R. skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas R. I. prašo skundą atmesti.
Institucijos atstovo teigimu, K. R. skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pareiškėjas linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymą, baustas 16 kartų, 2017 m. spalio 1 d. pripažintas įtariamuoju baudžiamojoje byloje pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Be to, vairuodamas neblaivus jis buvo pradedančiuoju vairuotoju, kas rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, įpročių nekeičia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas K. R. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo informuotas telefonu apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Išsiuntus teismo šaukimus darbdaviui, jokios informacijos apie pareiškėjo informavimą nepateikta. Teismas įvertinęs faktą, kad skundas paduotas paties pareiškėjo, tai, kad jis turi turėti interesą domėtis procesu, taip pat tai, kad jis buvo informuotas ir apie ankstesnį posėdį, sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog skundas nagrinėtinas jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo K. R. skundas netenkinamas.
Šioje byloje K. R. neginčija kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nesutinka su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria jam taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas dvylikai mėnesių. Pareiškėjo manymu, skunde nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo.
Pažymėtina, kad iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog K. R. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda bei taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje nustatytam terminui, t. y. dvylikai mėnesių. Teismas sprendžia, kad toks pareiškėjui nustatytos administracinio poveikio priemonės terminas nėra neproporcingas jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ar jo asmenybei, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos, t. y. administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-188-211/2018, AN2-198-870/2018 ir kt.).
Šioje byloje teismas sprendžia, kad pareiškėjas K. R. iš esmės nenurodė jokių ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo prasme išskirtinių ir reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina, kad tai, jog K. R. nustatytas 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, nesudaro pagrindo vertinti, kad jam minimalios sankcijoje numatytos baudos skyrimas bei administracinio poveikio priemonės nustatymas minimaliam terminui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatė administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pradedantiesiems vairuotojams administracinę atsakomybę užtraukia vairavimas net ir tais atvejais, kai alkoholio koncentracija viršija 0 promilių. Taigi, minimali leistina neblaivumo riba pradedančio vairuotojo K. R. (b. l. 21) atveju yra ne 0,4 promilės, o būtent 0 promilių alkoholio vairuotojo iškvepiamame ore. Šiuo atveju alkoholio koncentracija K. R. iškvepiamame ore viršijo net 422 straipsnio 5 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, kurią viršijus, ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta pareiga skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi K. R. iškvepiamame ore buvo gana ženkliai, jam, kaip pradedančiajam vairuotojui leistina alkoholio koncentracijos riba, todėl jam taikytina atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 ir 9 dalyse nustatyta apimtimi. Teismas pažymi, kad deklaratyvūs K. R. teiginiai, kad jam nustatytas 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, kuris objektyviai leistiną ribą viršija 0,01 promilės, rodo, kad jis negalėjo įtarti, jog jo organizme liko nors kiek alkoholio nuo išgerto išvakarėse. Šiame kontekste teismas pažymi, kad K. R. pats nurodo, jog įvykio išvakarėse vartojo alkoholį, taigi, jis suvokė, jog buvo neblaivus ir galėjo būti neblaivus kitą dieną, be to, matyti, kad jis už automobilio vairo sėdo ankstyvą rytą, t. y. 7.45 val. Teismo vertinimu, vien tokios aplinkybės normalaus protinio išsivystymo asmeniui turėtų būti pakankamos kilti abejonei dėl jo galimo neblaivumo laipsnio. Pažymėtina, kad net ir nedaug leistiną ribą viršijanti alkoholio koncentracija pareiškėjo iškvepiamame ore nemažina jo padaryto nusižengimo pavojingumo. Priešingai, tiek visuomenėje, tiek teismų praktikoje tokio pobūdžio nusižengimai pripažįstami vienais šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių realią grėsmę tiek paties pažeidėjo, tiek ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Turint omenyje, kad net ir dėl nedidelio kiekio alkoholio poveikio sutrinka orientacija aplinkoje, koordinacija, balansas, sulėtėja reakcijos laikas, o K. R. padarytas KET pažeidimas užfiksuotas gana judrioje gatvėje, darbo dienos ankstyvą rytą, jis pats nėra patyręs vairuotojas, neabejotina, kad, šiuo atveju tokia grėsmė išties buvo kilusi ir dėl to negalima laikyti šios veikos mažareikšme ar nepavojinga.
ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis ir tie faktai, kad K. R. iš karto prisipažino dėl pažeidimo, nuoširdžiai gailisi ir, teigia padėjęs išaiškinti šį pažeidimą, o byloje nustatytos tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad šios pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, sudaro pagrindą skirtinos baudos dydį bei administracinio poveikio priemonės terminą individualizuoti atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatančio ANK straipsnio sankcijos ribose, kas ir buvo šiuo atveju padaryta Institucijos priimtame nutarime K. R. nustatant minimalius tiek baudos, tiek administracinio poveikio priemonės dydžius už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Tuo tarpu administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pritaikymas įstatyme numatytam terminui, o kartu ir iš to išplaukiantys padariniai yra sudėtinė nuobaudos ir taikomos poveikio priemonė dalis, natūrali pasekmė, kylanti būtent dėl padaryto administracinio nusižengimo. Kartu pažymėtina, kad K. R. nėra itin teigiamai apibūdinamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis net 16 kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus. Teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad net ir esant K. R. kritiniam požiūriui į savo elgesį, ir kitas šio klausimo svarstymui aktualias aplinkybes, prevenciniai nuobaudos tikslai negali būti nuvertinami, iškeliant privatų administracinį nusižengimą padariusio asmens interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, kuriuos lemia teisės vairuoti netekimas.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal K. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17655-2018 administracinio nusižengimo byloje dalies, konstatuoja, kad šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti K. R. skunde nurodomais pagrindais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalimi, 617, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniais,
nutaria:
K. R. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. birželio 28 d. dalies nutarimą Nr. 10-ANR_N-17655-2018 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.