Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Laimai Pušinskienei, atsakovui A. J., nedalyvaujant trečiajam asmeniui R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. J. pareikštą ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo, ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei V. J. ir atsakovui A. J. dėl iškeldinimo, tretysis asmuo R. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. J. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, o priešieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad sumokėjo R. Š. skolas už butą ir atliko remontą iš savo lėšų. Su R. Š. negyveno kaip sutuoktiniai, tačiau ieškovė jį išlaikė, gamino valgyti, skalbė. Jos vardu užregistruotas butas jai nepriklauso. A. J. yra jos sutuoktinis, tačiau santuoka nuo 1996 m. buvo faktiškai iširusi, kartu nebegyveno, bendro ūkio nebevedė. Oficialiai ištuoka nebuvo registruota. Vyras vėl ją lankyti pradėjo tik 2005 m., jau išvykus R. Š..

Trečiojo asmens R. Š. paskutinė gyvenamoji vieta pagal Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenis yra Kauno miesto savivaldybė (b. l. 92). Apie teismo posėdį jam pranešta vadovaujantis LR CPK 123str.3d. per seniūniją, pagal paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Darytina išvada jog informuotas tinkamai, bylos nagrinėjime jis nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nėra žinomos, todėl šalims prašant byla išnagrinėta jam nedalyvaujant ( LR CPK 247str.2d.).

Liudytoja A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) parodė, kad ieškovė ir atsakovas A. J. yra jos tėvai, kurie išsiskyrė apie 1996 – 1997 ir kartu negyveno daugiau kaip dešimt metų. Mama persikėlė gyventi pas R. Š., pasiimdama kartu ir ją. R. Š. jas priregistravo kaip subnuomininkes. R. Š. su mama gyveno kaip vyras ir žmona – ieškovė jam darė valgyt, šnekėdavosi, pirkdavo kartu produktus. Apie 2003 m. R. Š. išėjo. Remonto darbus atliko ir apmokėjo ieškovė.

Liudytoja G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) parodė, kad atsakovas A. J. jos sūnus. Pas ją yra vienas kambarys, o kitam kambaryje gyvena svetima moteris. Sūnus gyvenao pas ją, o 2010 m. išėjo. Dabar jis gyvena kartu su ieškove.

Liudytoja O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) parodė, kad ieškovė ir R. Š. buvo jos kaimynai. R. Š. priėmė pas save gyventi ieškovę su dukra, bet paskui dingo, tada grįžo ieškovės vyras. Ieškovė su R. Š. gyveno daug metų. Ieškovė juo rūpinosi – skalbdavo, valgyt darydavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Teismas išnagrinėjęs pareikštus ieškinio reikalavimus, atsiliepimą į ieškinį, išklausęs ieškovės, jos atstovės bei atsakovo atstovės paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs rašytinius įrodymus, nustatė šias reikšmingas faktines bylos aplinkybes: ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Kauno miesto savivaldybei (b. l. 31-32). Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad ginčo butas yra socialinis būstas (b. l. 27). Šis butas pagal Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį 1998-01-15 buvo išnuomotas R. Š., kuris ten buvo deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 1992-10-22 (b. l. 5-8, 10). Iš 2005-08-08 Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ pažymėjimo matyti, kad ieškovė V. J. ir A. J. buvo ten pat įregistruotos nuo 1998-10-05 (b. l. 4). Šiuo adresu yra deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta ir šiuo metu (b. l. 9, 12, 33). Su R. Š. nuomos sutartis buvo nutraukta ir jis 2005-06-02 metais buvo išdeklaruotas. R. Š. nuo 2006-03-20 yra deklaruotas prie Kauno miesto savivaldybės (b. l. 13). Šalių paaiškinimais ir liudytojos A. J. parodymais nustatyta, kad ieškovės dukra A. J. taip pat nebėra deklaruota ginčo buto adresu. Iš AB „City Service“ apžiūros aktų matyti, kad 2009 metais ieškovė bute gyveno viena, o 2010 m. kartu su ja gyveno jos vyras A. J. (b. l. 46-49). Šį faktą pripažino rašytiniame paaiškinime ir ieškovė (b. l. 50). 2009-04-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštu ieškovė buvo paprašyta pateikti dokumentus, įrodančius jos teisę gyventi nurodytame bute (b. l. 53), tačiau ji to nepadarė. 2009-10-22 ieškovė gavo įspėjimą iki 2009-11-20 patuštinti nurodytą gyvenamąją patalpą (b. l. 51). 2009-10-28 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl nuomos sutarties pakeitimo (b. l. 34). 2009-11-09 raštu jai buvo atsakyta, jog jai nepateikus prašytų dokumentų, ji kartu su A. J. turi atlaisvinti butą (b. l. 30). Byloje nėra jokio ginčo dėl fakto, kad atsakovas A. J. ginčo bute apsigyveno be teisėto pagrindo.

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti ją R. Š. šeimos nare, nurodydama jog ji su R. Š. buvo sugyventiniai. Apsigyvenimo momentu galiojusi CK 329 str. 3 d. (1964 m. redakcija) numatė, kad giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismine tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ. byloje Nr. 3K-3-871/1999 yra konstatavęs, kad sugyventiniai – tai faktiniai sutuoktiniai, kurių faktinė padėtis atitinka šeimos nario kaip sutuoktinio padėtį, nes jį su nuomininku turi sieti bendri dvasiniai, asmeniniai ir turiniai interesai, tačiau jų santuokiniai santykiai nėra juridiškai įteisinti, t.y. santykiai neįforminti bažnyčioje ar valstybiniuose Civilinės metrikacijos organuose, norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Posėdžio metu, ieškovė neigė gyvenus su R. Š. kaip žmona su vyru. Nurodė, jog ji faktiškai nustojusi gyventi su sutuoktiniu apsigyveno pas savo tėvą, kuris gyveno tuo pačiu adresu, kaip ir R. Š., tik kitame bute. Kadangi R. Š. gyveno vienas, ji apsigyveno jo bute, jį prižiūrėjo, ruošdavo maistą, skalbdavo. Liudytoja A. J. parodė, jog ieškovė R. Š. darė valgyt, šnekėdavosi, pirkdavo kartu produktus, o liudytoja O. Z. parodė, kad ieškovė R. Š. rūpinosi, tačiau ar jie buvo sugyventiniai ji patvirtinti negali. Kauno apygardos teismas įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1651-395/2010, kuria rėmėsi atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovė, yra pažymėjęs, kad šeimos nariu negalima laikyti asmens, kuris turi oficialiai įregistruotą santuoką su trečiu asmeniu. Iš Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro išduoto santuokos liudijimo matyti, jog ieškovė ir A. J. susituokė 1982-01-22 (b. l. 70). Ieškovė ir atsakovas A. J. teisme patvirtino, jog jie oficialiai nėra nutraukę santuokos. Ieškovės šeimą sudaro vyras A. J., kuris yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno mieste (b. l. 71). Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad santuoka su atsakovu A. J. nuo 1996 m. buvo faktiškai iširusi, nepanaikina santuokos teisinių pasekmių. Vadovaujantis CK 3.16 str. ieškovė sudariusi santuoka su A. J. ir jos nenutraukusi negali būti pripažinta kito vyro , t.y. R. Š. sugyventine.

Atmetus ieškinio reikalavimą dėl ieškovės pripažinimo R. Š. šeimos nare, atmestinas ir ieškinio reikalavimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės įpareigojimo sudaryti su ieškove ginčo patalpų nuomos sutartį.

Ieškovė prašydama įpareigoti atsakovą sudaryti su ja ginčo patalpų nuomos sutartį taip pat rėmėsi registravimo bute faktu, realaus gyvenimo šiame bute faktu, tuo, kad mokėjo mokesčius, savo sąskaita atliko buto remontą, taip pat tuo, kad savivaldybė, žinodama apie tai, kad ieškovė gyvena jai priklausančiame bute, nesiėmė jokių priemonių tam, kad iškeldintų ją iš buto, t.y. sąmoningai negynė tariamai pažeistų teisių, o pripažino faktines aplinkybes. Byloje nėra pateikta įrodymų apie buto remonto darbus ir kas už juos mokėjo, tačiau iš ieškovės pateiktų apmokėtų sąskaitų ir kvitų matyti, kad ji 2006-2007 ir 2009 m. mokėjo mokesčius už butą (b. l. 14-17). Ši aplinkybė, o taip pat ir registracijos faktas, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio, nes pagrindinio ginčo nuomininko R. Š. nuomos santykiai nutrūko. Nuomos mokestis nebuvo skaičiuojamas ieškovės vardu, o už teikiamas paslaugas ji privalėjo susimokėti, nes faktiškai ten gyveno. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-10-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010, nurodė, kad ilgalaikis socialinio būsto patalpų faktinis naudojimas, jas remontuojant, prižiūrint, atsiskaitant už atitinkamas komunalines paslaugas, suformuoja pareigą vietos savivaldos institucijai spręsti tokių asmenų teisės į būstą klausimą, tačiau nesukuria teisės į nuomą. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė reagavo į AB „City Service“ patikrinimo metu nustatytus faktus, sudarė sąlygas ieškovei pateikti dokumentus įrodančius jos teisę gyventi nurodytame bute, o jų negavusi liepė atlaisvinti ginčo butą. Paminėtos aplinkybės rodo, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė nepripažino nuomos fakto, tačiau sprendė ieškovės teisės į būstą klausimą. Ieškovės minimas Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ 2005-08-08 pažymėjime (b. l. 11) esantis prierašas, kad ieškovė ir jos dukra A. J. yra registruotos “pagal sutartį”, laikytinas netiksliu pažymėjimą surašiusio tarnautojo išsireiškimu, nes nenustatyta, kad būtų buvusi kokia nors sutartis, kurios pagrindu ieškovė ir jos dukra būtų įgavusios teises į ginčo butą. Pats savaime toks įrašas tokiame pažymėjime nesukuria jokių papildomų teisinių pasekmių. Tiek CK (1964 m.) 331 str., tiek CK 6.590 str. 1 d. numatyta, jog pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ar buvę šeimos nariai, kurie yra įvardinti sutartyje, o ginčo atveju jokių įrodymų patvirtinančių Kauno miesto savivaldybės sutikimą leisti ieškovėms gyventi ginčo patalpose nėra (CPK 178 str.).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006 yra pasisakęs, kad teismas įpareigodamas atsakovą sudaryti su ieškove ginčo buto nuomos sutartį, privalo taikyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 8 str. ir 11 str. 3 d., nes nuomos sutarties pakeitimas yra vienas iš aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis būdų. Pagal minėto įstatymo 8 str. 1 d. teisę į savivaldybės socialinį būstą, t.y. nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamas savivaldybės gyvenamąsias patalpas, skirtas mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio įstatymo nustatytas sąlygas, turi šiame įstatyme nurodyti asmenys (šeimos), jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto. Tačiau iš Valstybės įmonės Registrų centro duomenų matyti, kad V. J. ir A. J. priklauso 2/3 dalis dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sąlyga turto perleidėją išlaikyti iki gyvos galvos (b. l. 98-100). Laikytina, jog ir ši faktinė aplinkybė paneigia teisę reikalauti atlikti nuomos sutarties pakeitimą. Kauno miesto savivaldybė nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo buto išnuomojimo nei ieškovei V. J., nei atsakovui A. J.. Jie pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti neįrašyti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p. numatyta, kad savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma yra savivaldybės savarankiškoji funkcija. Kadangi minėtas būstas nėra atlaisvintas, Kauno miesto savivaldybė negali jo išnuomoti asmenims, įrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti. Taigi, tokias veiksmais ieškovė ir atsakovas pažeidžia ne tik Kauno miesto savivaldybės, kaip minėtos gyvenamosios patalpos savininkės, bet ir eilėje socialiniam būstui išsinuomoti įtrauktų asmenų, kuriems laikantis eiliškumo šios gyvenamosios patalpos galėtų būti išnuomotos, teises.

Ieškovė prašydama neiškeldinti jos iš ginčo patalpų rėmėsi savo sunkia socialine, materialine padėtimi. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus pateiktos pažymos už laikotarpį nuo 1998-01-01 iki 2004-12-31 matyti, kad ieškovei nuo 2003 m. sausio mėnesio buvo mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija, kurios dydis kito nuo 6,47 Lt iki 158,73 Lt per mėnesį (b. l. 19-20). Iš ieškovė pateiktų Neįgaliojo pažymėjimų ir darbingumo lygio pažymos matyti, kad nuo 2010-03-29 iki 2010-09-28 jai buvo nustatytas 40 proc. darbingumas, o nuo 2010-09-29 iki 2014-08-15 nustatytas 50 proc. darbingumas (b. l. 21, 84-85). Kauno Medicinos universiteto klinikų išrašas Nr. A-1123856 rodo, kad ieškovei yra nustatyta epilepsija (b. l. 63). Jai buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 22, 86). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, spręstina, kad iškeldinimas nebūtų neproporcinga priemonė ginant Kauno miesto savivaldybės, kaip socialinio būsto valdytojo, teises. Ieškovės teiginys, kad jos vardu užregistruotas butas jai nepriklauso, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas remiasi oficialias nuosavybės dokumentais.

Priešieškinis yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovė V. J. ir atsakovas A. J. iškeldintini iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Iš Kauno valstybinės garantuojamosios teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. TP-7-(2.10)-160 matyti, jog už teisinę pagalbą ieškovei valstybės išlaidas sudaro 850 Lt (b. l. 97). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei buvo suteikta 100 proc. nemokama teisinė pagalba, iš jos bylinėjimosi išlaidos Valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.). Priešieškinį atmetus, iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis Valstybei- 66 Lt.

Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus, iš atsakovo A. J.( tenkančios jo daliai) priteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 7,24 Lt (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 178 str., 270 str., 279 str., 307 str., 310 str., teismas

nusprendė:

Ieškovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, kodas 111106319, dėl pripažinimo nuomininko šeimos nare, įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, atmesti.

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, priešieškinį ieškovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl šių asmenų iškeldinimo tenkinti.

Iškeldinti V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 66 Lt žyminio mokesčio ir 7,24 Lt (septynis litus 24 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Kauno miesto apylinkės teismą.