Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. S. pareikštą ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. S. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio pareiškime nurodytus prašymus. Papildomai paaiškino, jog su (duomenys neskelbtini) susipažino Žaliakalnyje, prie Zanavykų turgaus 2007 m. sausį. Pradžioje susitikinėjo, o vėliau pastarasis pasiūlė jai apsigyventi kartu su juo. 2007 pavasarį apsigyveno adresu (duomenys neskelbtini), konkretaus laiko neprisimena. Teigia jog tuo metu turėjo darbą, dirbo (duomenys neskelbtini), o R. R. buvo pensininkas, ji jį išlaikė, rūpinosi juo, skalbdavo, virdavo. Gyveno kaip sugyventiniai. Mergaitė nuo 2007 metų pradėjo lankyti darželį (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji turėjo nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini). 2008 metų birželio pradžioje ji susipyko su R. R., dėl to, kad pastarasis vartojo alkoholį ir palikusi daiktus išėjo. Po kurio laiko jai kaimynė pranešė, kad R. R. mirė. Teigia laidotuvėse nedalyvavusi. Po pastarojo laidotuvių ji apie 4-5 mėnesius (duomenys neskelbtini) negyveno. Dirbo nelegaliai. Vėliau ją A. D. įleido į butą, davė raktus. Vienintelį šeimos turtą- butą esantį (duomenys neskelbtini) ir gautus pinigus- 20000 Lt perdavė nekilnojamojo turto agentui (duomenys neskelbtini), kad pastarasis jai išpirktų butą esantį (duomenys neskelbtini) iš savivaldybės. Likusius pinigus panaudojo remontui. Tačiau po kurio laiko ji grįžusi į butą, negalėjo patekti, nes rado užplombuotą butą. Savivaldybėje paaiškino, jog ji negali gyventi šiame bute, nes šis butas yra savivaldybės. Į policiją dėl apgaulės nesikreipė, nes bijo A. D..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismas išnagrinėjęs pareikštus ieškinio reikalavimus, atsiliepimą į ieškinį, išklausęs ieškovės, jos atstovės bei atsakovo atstovės paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs rašytinius įrodymus, nustatė šias reikšmingas faktines bylos aplinkybes: Gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), yra 1 kambario, 25,70 kv. m bendrojo ploto. Ginčo gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei( b.l. 28). Vadovaujantis Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986-06-30 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) 1986-07-03 buvo išduotas Gyvenamosios patalpos apsikeitimo orderis Nr. 1053p ir 2002-08-05 buvo sudaryta ginčo nuomos sutartis su R. R.( b.l. 9-10,31-33), kuris 2008-06-17 mirė ir buvo išregistruotas. Tai patvirtina Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro 2008-06-18 mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija( b.l. 8,30). 2010-05-05 duomenimis, asmenų deklaravusių savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nėra(b.l. 29). 2010-02-10 ieškovė kreipėsi į atsakovą prašydama pakeisti nuomos sutartį jos vardu, mirus jos sugyventiniui R. R.(b.l. 34). 2010-03-22 raštu, ieškovei buvo atsakyta jog sudaryti su ja gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nėra teisinio pagrindo(b.l. 35). Iš AB “City service” 2010-03-15 rašto matyti, jog 2010-03-05 lankydami butus (duomenys neskelbtini) nustatė, jog butas (duomenys neskelbtini) nuo 2008m.rugpjūčio 27d. buvo tuščias, butą perdavė mirusio nuomininko dukra. Rado pakeistą buto durų spyną, butui pajungtas elektros energijos tiekimas, kuris buvo atjungtas nuo 2008 m. (b.l. 36). J. S. rašydama AB „City service“ paaiškinimą, nurodė, jog šiame bute ji su dukra B. K. gyvena nuo 2009-12-23, nes ją į šį butą įleido gyventi A. D. pažadėjęs butą išpirkti iš savivaldybės. Už tai ji jam sumokėjo 27 000 Lt(b.l.37). Gyvenamųjų patalpų apžiūros aktu nustatyta, kad bute nuo 2009-12-23 gyvena J. S. su mažamete dukra. Bute atliktas remontas, pakeista grindų danga, įrengtas tualeto ir vonios kambarys, vandens šildymo kolonėlė, pakeisti kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai, išdažytas butas, sienos išklijuotos tapetais, sutvarkytos lubos, apšiltinta(b.l.38-39). Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento gyvenamojo fondo administravimo skyrius raštu informavo, jog nuo 2008-06-17 mokesčiai už gyvenamųjų patalpų nuomą, neskaičiuojami(b.l.54). Ieškovės teigimu ji paveldėjimo būdu buvo įgijusi butą (duomenys neskelbtini), kurį 2009-08-17 mainų sutarties pagrindu iškeitė į gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) mieste 1/6 dalį, kurį 2009-11-19 pirkimo pardavimo sutartimi pardavė (b.l. 11-13). Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, jog ji yra registruota darbo biržoje nuo 2009-05-25(b.l.56). Nuo 2010-09-22 ji įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b.l.3). Pateikti mokėjimai už įvairias paslaugas, patvirtinantys mokesčių mokėjimą už vandenį elektrą, nuo 2009m.liepos mėnesio ir vėlesni mokėjimai(b.l. 14-20).

LR CK 6.588 str. 1 d. nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Šio straipsnio 2 d. yra nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu teisiniai pagrindai reglamentuoti LR CK 6.588 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai ar kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį. Nuomininko sugyventinis, kuris prašo pripažinti jį nuomininko šeimos nariu kaip sugyventinį, turi įrodyti, kad jis tokiomis teisėmis apsigyveno gyvenamojoje patalpoje ir ne mažiau kaip vienerius metus išgyveno kartu ir bendrai su nuomininku tvarkė namų ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS nutartis 2005-09-15 civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2005). Toje pačioje nutartyje taip pat konstatuojama, kad sugyventinio sampratą reikia sieti ne pagal galiojančio LR CK 3.229 straipsnio apibrėžimą (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis), o kaip sugyventinį, kurį tik sieja nuomininko šeimos nario teisės į nuomininko nuomojamą gyvenamąją patalpą, nurodydami, kad jis turėjo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje, išgyventi joje ne mažiau kaip vienerius metus ir tvarkyti bendrai su nuomininku namų ūkį, ir šias aplinkybes turi įrodyti ieškovas. Teismas sutinka su atsakovo atstovės nuomone, kad ieškovė šių aplinkybių neįrodė, todėl ieškinys atmestinas. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškindama ieškinio aplinkybes negalėjo tiksliai įvardyti laiką nuo kurio laiko iki kurio laiko ji vedė bendrą ūkį su R. R.. Ieškovė teisme paaiškino, jog ji nustojo su R. R. gyventi kartu apie 2008-m. birželio mėnesio pradžią. Apie pastarojo mirtį sužinojo iš kaimynų, laidotuvėse nedalyvavo, tame bute ji apsigyveno praėjus keletui mėnesių. Teigiama, jog jai bute leido apsigyventi A. D.. Neginčijamai nustatyta, jog buto spyna buvo pakeista, siekiant patekti į butą ir jame apsigyventi( b.l. 36). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog ji su R. R. iki pastarojo mirties nustojo kartu gyventi, išėjo ir R. R. nesirūpino, bendro ūkio nevedė. Be to po R. R. mirties ji butu taip pat nesirūpino, jame negyveno ir tai patvirtina ta aplinkybė, kad 2008m.rugpjūčio 27 d. butas buvo tuščias, jį atsakovui pridavė mirusio nuomininko dukra( b.l. 36). Be to pati J. S. 2010-03-05 AB City service raštu paaiškino, jog bute apsigyveno 2009-12-23, kai jai apsigyventi šiame bute leido A. D., paaiškinęs jog butas priklauso savivaldybei ir pažadėjo šį butą išpirkti iš savivaldybės, už tai ji pastarajam sumokėjusi 27 000 Lt( b.l.37). Į bylą ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog ji su R. R. buvo sugyventiniai, jog pragyveno kartu daugiau nei metus laiko, vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius, ir tai, jog ji turėjo pajamas, jas kartu leido su sugyventiniu pirkdami maistą, rūbus, vaistus ir pnš., teismo neprašė tokius įrodymus išreikalauti (Civilinio proceso kodekso 12, 13, 178 straipsniai). Ieškovė naudojosi kvalifikuoto advokato pagalba, jai ne kartą buvo išaiškinta, jog ieškinio aplinkybes ji privalo įrodyti. Be to, ieškovės prašymu ne kartą buvo atidėti posėdžiai, jog ji galėtų tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, tačiau savo teisėmis ji nepasinaudojo, siekė proceso vilkinimo. Tos aplinkybės, jog jos dukra B. K. nuolatos lankė (duomenys neskelbtini) lopšelį- darželį, o ne darželį Žaliakalnio rajone, leidžia pagrįstai manyti, jog J. S. su R. R. kartu negyveno, bendro ūkio nevedė( b.l.60), o ginčo bute ji su dukra apsigyveno tik nuo 2009-12-23( kaip ji pati nurodė paaiškinime), pardavus vienintelį šeimos turtą- namo dalį (duomenys neskelbtini), bei savavališkai užėmus ir atlikus ginčo bute remontą. Pagal LR CK 6. 602 str. 2 d. nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per 2 mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Nustatyta ir tai, jog ieškovė dėl nuomos sutarties pakeitimo kreipėsi praėjus įstatymo nustatytam terminui, tik po to, kai apsigyveno ginčo bute, tai yra 2010m. vasario mėnesį. Atmetus ieškinio reikalavimą, dėl ieškovės pripažinimo R. R. šeimos nare, taip pat atmestini ir ieškinio reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti su ieškove ginčo patalpų nuomos sutartį kadangi šie reikalavimai galėtų būti tenkinami tiktai ieškovės pripažinimo R. R. šeimos nare atveju.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei buvo suteikta 100 proc. nemokama teisinė pagalba, iš jos bylinėjimosi išlaidos Valstybės naudai nepriteistinos( CPK 96str.4d.).

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 42, 178, 270, 279, 307, 310 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. J. S. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, dėl pripažinimo nuomininko šeimos nare, įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, atmesti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Kauno miesto apylinkės teismą.