Kauno apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovės patikslintu ieškiniu (b. l. 99-100) prašė pripažinti jas A. M. A. šeimos narėmis su teise gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį tokiu būdu: įrašyti G. J. pirmine šio buto nuomininke vietoje buvusio pirminio nuomininko A. M. A.; ieškovę K. M. ir atsakovą A. M. A. įrašyti į buto nuomos sutartį kaip šeimos narius, turinčius teisę gyventi ginčo bute; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinis nuomininkas yra atsakovas A. M. A.. Butas priklauso Kauno miesto savivaldybei. Šiame bute ieškovė G. J. kartu su savo nepilnamete dukra K. M. apsigyveno 1992 metais, pagrindiniam nuomininkui atsakovui M. A. sutikus kaip jo sugyventinė, (tam tikrą laiko tarpą ir kaip jo išlaikytinė) ir nuo to laiko gyveno kartu kaip faktinė šeima, bendrai tvarkė visą namų ūkį, visas buto išlaikymo, komunalinių paslaugų išlaidas. 2007 metais M. A. buvo nustatytas neįgalumas su dideliais specialiais kasdieniais poreikiais, todėl jis buvo patalpintas į Prienų senelių globos namus su pilnu valstybės išlaikymu. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , liko gyventi ieškovė su dukra ir gyvena iki šiol. Jokios kitos gyvenamosios patalpos nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais ieškovės neturi. Šis butas yra vienintelė ieškovių gyvenamoji vieta jau 17 metų, kuriuo jos rūpinasi, prižiūri, moka visus mokesčius. Ieškovė G. J. nuolat lanko A. M. A. globos namuose, rūpinasi, bendrauja su juo kaip su šeimos nariu. Pagrindinis buto nuolinkas A. M. A. perspektyvoje nebepasveiks, ir visą laiką turės gyventi slaugomas globos namuose, todėl ieškovė G. J. kreipėsi į atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl buto nuomos sutarties pakeitimo įrašant ją pirmine buto nuomininke. Atsakovas atsisakė motyvuodamas tuo, jog nepateiktas dokumentas, įrodantis, kad G. J. yra pagrindinio nuomininko atsakovo A.M. A. šeimos narė. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad bute (duomenys neskelbtini), nuolat gyveno nuo 1992-jų metų, jame deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 1993 metų, su pagrindiniu nuomininku gyveno kaip sugyventinė, vedė bendrą ūkį, jų pajamos ir išlaidos buvo bendros, iš kurių pragyveno ir mokėjo visus buto mokesčius. Pagrindiniam buto nuomininkui išvykus į globos namus savivaldybė priima jos vardu mokamus už butą mokesčius ir jų negrąžina. Prašyme savivaldybei dėl nuomos sutarties pakeitimo A.M. A. nurodžiusi kaip dėdę, nes taip jai padiktavo savivaldybės darbuotoja pateikiant prašymą. A. M. A. nurodęs, kad juo rūpinasi krikšto dukra iš gėdos, nenorėdamas nurodyti, kad ji yra jo sugyventinė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

1. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, jog įstatyminė norma (CK 6.588 str. 1 d.) aiškiai apibrėžia, kas yra nuomininko šeimos nariai - kartu gyvenantis sugyventinis ir nereikalauja įrodinėti papildomos sąlygos - bendro ūkio vedimo. Teismas pripažino ieškovę G. J. pagrindinio nuomininko A. M. A. šeimos nare (sugyventinės statusu) neišsiaiškinęs kai kurių faktinių aplinkybių, t.y. ieškovės šeimyninės padėties. 1995 m. birželio 10 d. santuokos akto įraše Nr. 1006 nurodyta, jog 1995 m. birželio 10 d. G. J. ir A. J. yra sudarę santuoką. Vadovaujantis CK 3.16 str., ieškovė G. J. sudariusi šią santuoką ir jos nenutraukusi, negalėjo būti pripažinta sugyventine. Be to, nei ieškovė G. J., nei atsakovas A. M. A., byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose nėra nurodę, jog yra sugyventiniai, priešingai, ieškovė G. J. 2008 m. rugsėjo 29 d. prašyme Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriui yra nurodžiusi, jog A. M. A. yra jos dėdė, 2007 m. gegužės 8 d. asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo pažymoje atsakovas A. M. A. nurodė, jog yra vienišas ir neturi kas juo rūpinasi, artimų giminaičių neturi, rūpinosi krikšto dukra - J. G., kuri dėl motyvuotų priežasčių prižiūrėti negali. Taip pat teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus - liudytoja Joana D. B. patvirtino, jog ieškovė atsakovo sugyventinė nebuvo. Taip pat liudytojas V. A. L. paaiškino, jog jis nežino ar ieškovė buvo atsakovo sugyventinė. Remiantis nurodytais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais ir klaidindama tiek valstybinės institucijos darbuotojus, tiek teismą, ieškovė negalėjo būti pripažinta sugyventine. Be to, teismas, pripažindamas K. M. nuomininko A. M. A. šeimos nariu, pripažinimo motyvų sprendime nenurodė. LR CK 6.588 str., reglamentuojantis nuomininko šeimos narius, nenumato, jog nuomininko sugyventinio pilnamečiai vaikai gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Apelianto nuomone, kadangi ieškovės nėra pripažintinos atsakovo A. M. A. šeimos narėmis, CK 6.602 str. 1 d. numatytas susitarimas taip pat negalėtų būti realizuotas.

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006 yra pasisakęs, kad teismas įpareigodamas atsakovą sudaryti su ieškove ginčo buto nuomos sutartį, privalo taikyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 8 straipsnio ir 11 straipsnio 3 dalį, nes nuomos sutarties pakeitimas yra vienas iš aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis būdų. Pagal minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį teisę į savivaldybės socialinį būstą, t.y. nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamas savivaldybės gyvenamąsias patalpas, skirtas mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio įstatymo nustatytas sąlygas, turi šiame įstatyme nurodyti asmenys (šeimos), jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto. Nagrinėjamoje byloje pateikta tik ieškovės G. J. pažyma apie nuosavybės teise įregistruotus nekilnojamus daiktus.

3. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, jog faktiniais buto nuomotojo Kauno miesto savivaldybės veiksmais pripažintina, jog ieškovė G. J. su nepilnamete dukra K. M. apsigyveno ginčo bute šeimos nario teisėmis nuomotojui ir nuomininkui sutikus, t. y. pagal tuo metu galiojusią tvarką 1993-07-13 leidus prisiregistruoti ginčo bute. Tiek CK (1964 m.) 331 str., tiek LR CK 6.590 str. 1 d. numatyta, jog pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ar buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Byloje nėra pateikta duomenų, jog Savivaldybė yra davusi sutikimą gyventi ieškovėms ginčo patalpose (CPK 178 str.).

Šalies argumentai

2. Ieškovės nuomone, pats apelianto nurodytos santuokos faktas neturi teisinės reikšmės šiame ginče. Apeliantas, remdamasis skunde šiuo faktu kaip teisiškai reikšmingu bylai, neteisingai aiškina ir taiko materialinės teisės normas, remiasi CK 3.16 str. nuostata, draudžiančia pažeisti monogamijos principą. Tačiau byloje dėl to ginčo ir nebuvo, ieškovė G. J. neįrodinėjo, kad ji ruošiasi sudaryti santuoką su atsakovu A. M. A., o tuo labiau - nenutraukus prieš tai anksčiau sudarytos santuokos. Pati jos santuoka su formaliu sutuoktiniu seniai iširusi, ir nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų, nei pats atsakovas, priešingų aplinkybių nenurodė.

3. Apeliantas nepagrįstai remiasi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu, nes ginčo butas nėra socialinis būstas, kaip reglamentuojama šiame įstatyme. Tai butas, kuris A.M. A. buvo suteiktas ir nuomos sutartis su juo buvo sudaryta pagal Butų Kodeksą, galiojusį iki 1998-06-16,o taip pat ir remiantis 1964 m. red. CK nuostatomis (329, 330 str.). Be to, teismas nepažeidė CK 6.602 str. l d. nuostatų, nes, kaip matyti iš rezoliucinės sprendimo dalies, ieškovės pirmiausiai buvo pripažintos atsakovo A. M. A. šeimos narėmis, o tik po to pakeista pati buto nuomos sutartis, t.y. sprendimo rezoliucinė dalis išdėstyta logiška seka.

4. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad savivaldybė niekada neleido ieškovėms apsigyventi ginčo bute, tačiau kaip pagrįstai pabrėžiama teismo sprendime, tokie teiginiai nuginčyti bylos įrodymais: registravimo nuo 1993 m. faktu, realaus gyvenimo šiame bute faktu, taip pat tuo, kad savivaldybė, žinodama apie tai, kad abi ieškovės ilgus metus gyvena jai priklausančiame bute, nesiėmė jokių priemonių tam, kad iškeldintų jas iš buto, t.y. sąmoningai negynė tariamai pažeistų teisių, o pripažino faktines aplinkybes.