- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-12-387/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-6-00002-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Evaldas Gražys, Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- R.
- Civilinis ieškovas
- THE ABSOLUT COMPANY AKTIEBOLAG
- Advokatai
- Nerijus Strazdas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
gynėjams advokatams Nerijui Strazdui, Dariui Pociui, Donatui Ramanauskui, Jonui Jasiulevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nuteistųjų R. Bi., R. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo
R. Bu. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Taip pat R. Bu. baudžiamoji byla pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 303 straipsnio 4 dalimi.
A. S. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Taip pat R. S. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 204 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. Bi. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 220 MGL (8 285,20 Eur) dydžio bauda.
R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), ir nuteistas 270 MGL (10 092,88 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš R. S. konfiskuota 4 200 Eur, automobilis „Fiat Scudo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio rakteliai, registracijos liudijimas, draudimo polisas, techninės apžiūros kortelė, grąžinti R. Bu..
Bendrovės „The Absolut Company Aktiebolag“ civilinis ieškinys dėl 13 275,36 Eur žalos, susijusios su bendrovei priklausančio prekių ženklo panaudojimu, paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. R. S., nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, R. Bi. ir R. Š. nuteisti už tai, kad pažeisdami nustatytą tvarką įgijo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent:
R. S., pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, 2.3 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti nedenatūruotą etilo alkoholį, 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimą, numatantį draudimą Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų, 2017 m. spalio 27 d., apytiksliai nuo 9.00 val., iš Kauno į Klaipėdą automobiliu „Fiat Scudo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno aštuonias 2,8 l talpos pakuotes nedenatūruoto etilo alkoholio, iš viso 22,4 l, pagaminto imituojant alkoholinį gėrimą, pavadintą „Black widow“, bei tris šimtus trisdešimt šešias 3 l talpos pakuotes nedenatūruoto etilo alkoholio, iš viso 1 008 l, pagaminto imituojant alkoholinį gėrimą, pavadintą „Absolut Country of Sweden Blue Light“, šį nedenatūruotą etilo alkoholį, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 9 784,68 Eur, atgabenęs prie R. Bi. priklausančio garažo (duomenys neskelbtini), apie 11.30 val. realizavo R. Bi. ir R. Š., o pastarieji, veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 straipsnio 4 dalį (2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-173 redakcija), numatančią draudimą fiziniams asmenims Lietuvos Respublikoje įsigyti alkoholinius gėrimus, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, nurodytą nedenatūruotą etilo alkoholį – aštuonias 2,8 l talpos pakuotes su 22,4 l bei tris šimtus trisdešimt šešias 3 l talpos pakuotes su 1 008 l, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 9 784,68 Eur, įgijo.
2. R. Bu. ir A. S. buvo kaltinami tuo, kad pažeisdami nustatytą tvarką įgijo, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent:
R. Bu. ir A. S., veikdami bendrininkų grupe su R. S., pažeisdami 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, 2.3 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti nedenatūruotą etilo alkoholį, 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimą, numatantį draudimą Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų, 2017 m. spalio 27 d., apie 9.00 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo aštuonias 2,8 l talpos pakuotes nedenatūruoto etilo alkoholio, iš viso 22,4 l, pagaminto imituojant alkoholinį gėrimą, pavadintą „Black widow“, bei tris šimtus trisdešimt šešias 3 l talpos pakuotes nedenatūruoto etilo alkoholio, iš viso 1 008 l, pagaminto imituojant alkoholinį gėrimą, pavadintą „Absolut Country of Sweden Blue Light“, šį nedenatūruotą etilo alkoholį, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 9 784,68 Eur, R. S. automobiliu „Fiat Scudo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabenus iš Kauno į Klaipėdą, o A. S. ir R. Bu. lydint krovinį, nugabeno prie R. Bi. priklausančio garažo (duomenys neskelbtini), ir apie 11.30 val. už 4 500 Eur pardavė bendrininkų grupe veikusiems R. Š. ir R. Bi..
3. R. S., R. Bu. ir A. S. buvo kaltinami tuo, kad neturėdami leidimo, pasinaudojo svetimu prekių ženklu, pateikė realizuoti didelį kiekį svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių ir dėl to padarė didelę žalą, o būtent:
veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu“, to paties įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti: siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas“, 2017 m. spalio 27 d., apie 11.30 val., prie R. Bi. priklausančio garažo (duomenys neskelbtini), neturėdami leidimo, pateikė realizuoti didelį kiekį prekių – tris šimtus trisdešimt šešias 3 l talpos pakuotes nedenatūruoto etilo alkoholio, iš viso 1 008 l, pagaminto imituojant alkoholinį gėrimą, pavadintą „Absolut Country of Sweden Blue Light“, pažymėto ženklais, pažeidžiančiais bendrovės „The Absolut Company Aktiebolag“, į.k. 556015-0178, teises į jai priklausančius prekių ženklus, tokiu būdu atimdami galimybę bendrovei parduoti savo prekes ir gauti pajamas, padarydami bendrovei didelę 13 275,36 Eur žalą.
4. R. Bu. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą, o būtent:
būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2016 m. vasario 10 d., būdamas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, siekdamas išvengti dalies nupirktos ir parduotos produkcijos įtraukimo į įmonės apskaitą, sąmoningai slėpdamas tikrąjį prekių tiekėją, įsigijęs iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio prekes, įmonės apskaitoje fiksavo įsigijimus iš realiai veiklos nevykdžiusių ir sandorių neatlikusių įmonių prekių įsigijimus iš viso už 161 429,70 Eur sumą: pagal 2015 m. rugpjūčio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą faktūrą BT-0907/1 už 10 000 Eur, pagal 2015 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą BT-0907/1 už 10 000 Eur, pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą BT-0907/1 už 8 000 Eur, pagal 2015 m. rugpjūčio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą BT-0907/1 už 6 000 Eur, pagal 2015 m. rugpjūčio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą BT-0907/1 už 8 000 Eur, pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą BT-0907/1 už 9 691,20 Eur, pagal 2015 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą faktūrą už 10 000 Eur, pagal 2015 m. spalio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą už 3 612,50 Eur, pagal 2015 m. spalio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą BT-0907/1 už 5 808 Eur, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), sąskaitas faktūras 2015 m. lapkričio 27 d. už 7 018,00 Eur, 2015 m. gruodžio 1 d. už 10 000 Eur, 2015 m. gruodžio 8 d. už 10 300 Eur, 2015 m. gruodžio 11 d. už 9 000 Eur, 2015 m. gruodžio 15 už 10 000 Eur, 2015 m. gruodžio 1 d. už 10 000 Eur, 2016 m. sausio 6 d. už 8 000 Eur, 2016 m. sausio 5 d. už 12 000 Eur, 2016 m. sausio 13 d. už 3 034,65 Eur, 2016 m. sausio 13 d. už 10 965,35 Eur. Tokiu būdu R. Bu. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą – apskaitos dokumentais įforminus neįvykusią ūkinę operaciją, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų – privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 13 straipsnio 1 dalies – privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. Dėl šių reikalavimų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. sausio mėnesio.
II. Apeliacinių skundų argumentai
5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Saulė Pučkienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Bu. ir A. S. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, R. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį:
1) R. Bu. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 204 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.
2) Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant bei paskirti R. Bu. subendrintą bausmę – 350 MGL (13 181 Eur) dydžio baudą. Į bausmę įskaičius laikino sulaikymo ir suėmimo laiką (2 paras), paskirti R. Bu. galutinę bausmę – 346 MGL (13 030,36 Eur) dydžio baudą.
3) A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 204 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 204 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.
4) Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 330 MGL (12 427,80 Eur) dydžio baudą. Į bausmę įskaičius laikino sulaikymo ir suėmimo laiką (2 paras), paskirti A. S. galutinę bausmę – 326 MGL (12 277,16 Eur) dydžio baudą.
5) R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
6) Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir paskirti R. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
7) Bendrovei „The Absolut Company Aktiebolag“ solidariai iš R. S., A. S. ir R. Bu. priteisti 13 275,36 Eur žalos atlyginimo.
8) Vadovaujantis BPK 105 straipsniu, iš R. S., A. S., R. Bu., R. Š., R. Bi. priteisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 556 Eur išlaidas už transporto priemonių laikymą ir transportavimą.
5.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti R. Bu. ir A. S. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įgijimo, gabenimo ir realizavimo bei R. S., R. Bu. ir A. S. išteisinti pagal BK 204 straipsnio 1 dalį dėl neturint leidimo pasinaudojimo svetimu prekių ženklu, pateikimo realizuoti didelį kiekį svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių ir taip padarant didelę žalą. Teigiama, kad skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi apygardos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nustatytus reikalavimus, iš esmės rėmėsi vien išteisintųjų parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, bet nevertino jų kitų įrodymų kontekste, visiškai neatsižvelgė į išteisintųjų kaltę patvirtinančius įrodymus, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padarius nepagrįstą išvadą, jog nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
5.2. Nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme numatytas bendrininkavimas pasireiškia tuo, jog nusikalstamos veikos vykdytojai, sujungę savo pastangas, įgyvendina objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. bendrais veiksmais pasiekia bendrą nusikalstamą rezultatą, ir atsako už tas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Apelianto nuomone, teisminio nagrinėjimo metu surinkti duomenys patvirtina buvus kruopščiai apgalvotą nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, pasiskirstymą vaidmenimis ir kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą, turint bendrą tikslą – gabenti akcizais apmokestinamas prekes, o tai patvirtina bendrininkų grupės egzistavimą. Byloje nustatyta, kad alkoholio norėjęs įsigyti R. Bi. kreipėsi į R. Š., šis į R. Bu., kuris per A. S. kreipėsi į alkoholį gabenusį R. S.. Taigi, nusikalstama veika buvo padaryta kiekvienam iš penkių asmenų atlikus savo vaidmenį ir bent vienam iš asmenų nedalyvavus, nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta.
5.3. Skunde teigiama, kad apygardos teismo išvada, jog byloje nepakanka duomenų konstatuoti A. S. ir R. Bu. kaltei dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis yra neteisinga. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, remdamasis R. Bu., A. S., R. S., R. Š. ir R. Bi. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kuriais jie kaltės nepripažino, nors šie parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja kitiems teismo nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams, klaidingai nustatė A. S. ir R. Bu. vaidmenį gabenant krovinį. Byloje neginčytinai nustatyta, kad R. S. vairuojamą automobilį su gabenamu kroviniu turėjo pasitikti prie užkandinės „Hesburger“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo laikomasi ypatingo saugumo – R. Š. atvyko su žmona ir vaiku bei automobilį paliko prie parduotuvės, R. Bi. atvyko automobiliu „Opel Zefira“, kurį paliko atokiau nuo garažų, vėliau prie parduotuvės atvykęs R. Bu. su R. Š. apžiūrėjo vietą, kur bus iškrautas atvežtas krovinys, taip įvertindami vietovės saugumą, po ko R. Bu. išvyko informuoti A. S. su R. S., kad saugu gabenti krovinį. Nors R. Bu. ir neigė savo kaltę, bet pagal bylos duomenis nustatyta, jog prie užkandinės „Hesburger“ vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“ atvyko būtent R. Bu.. R. S. tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie tai, jog saugu važiuoti, suprato iš automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojo pamojimo ranka, po ko jis su A. S. automobiliu „Fiat Scudo“ nuvažiavo iš paskos. R. Š. ir R. Bi. irgi patvirtino, jog automobiliu „Mercedes-Benz“ atvažiavęs vyriškis paaiškino, kad tuoj atvažiuos alkoholį gabenantis automobilis. Nors R. Š. vienu metu nurodė važiavęs kartu su R. Bu., bet tai neatitinka jo nuoseklių parodymų, kad iš visų asmenų jis pažinojo tik R. Bi.. Liudytojais apklausti pareigūnai V. P. ir R. Br. taip pat parodė, kad automobiliu „Mercedes-Benz“ važiavo vienas R. Bu., o R. Š. ir R. Bi. visą laiką laukė kol atvažiuos A. S. su R. S.. A. S. dalyvavimą darant nusikalstamą veiką patvirtina tai, kad A. S. prie garažų atvyko automobiliu „Fiat Scudo“, iš kurio krovė atgabentą krovinį, be to, A. S. mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas R. Bu. automobilyje paslėptas po kilimėliu. Apklausiamas R. Bi. parodė ir tai, kad automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas (R. Bu.) su aukštu vyriškiu su mėlyna striuke (A. S.) kalbėjosi, jog reikia pasiimti 6 tokias pat dėžes, bei matė kaip jie pradėjo jas krauti į automobilio „Mercedes-Benz“ bagažinę, kas be kita ko taip pat patvirtina, jog A. S. ir R. Bu. gabeno ir realizavo atvežtą krovinį. Be to, tai, kad R. S., R. Bu. ir A. S. gabeno akcizines prekes, patvirtina ir duomenys gauti iš telekomunikacijų bendrovės, nors mobiliojo ryšio telefonų duomenys yra be pokalbių turinio, visgi šie duomenys turėjo būti vertinami. Pagal mobilaus ryšio operatorių bokštų (celių) veikimo zonas galima nustatyti R. S. kelionės iš Kauno iki Klaipėdos maršrutą, kurio dalis sutampa su fiksuotais A. S. ir R. Bu. mobiliojo ryšio telefono prisijungimais prie mobilaus ryšio operatorių bokštų (celių).
5.4. Taip pat skunde nesutinkama su teismo išvada, jog ant pateiktų tirti produktų naudoti prekių ženklai tik panašūs į saugomą prekės ženklą, bet netapatūs jam ir dėl to jie neva negali būti BK 204 straipsnio nusikaltimo dalyku. Kaip nustatyta byloje, ženklai produktuose pavadinimu „Absolut Blue Light“, kurie nuosavybės teise priklauso bendrovei „The Absolut Company Aktiebolag“ ir buvo naudojami be savininko leidimo, nors ir neatitinka autentiškiems „Absolut Vodka“ produktų taikomų standartų ir reikalavimų, tačiau skirtumai akivaizdūs tik ekspertui. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota ir tai, kad neatsirado BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto didelės žalos požymio, nes prekės buvo sulaikytos. Cituojant teismų praktiką teigiama, kad BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia vienu ar keliais iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių būdų, o veika laikytina baigta nuo pavojingo veikimo pradžios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017). Nors apygardos teismas teisingai pažymėjo, jog elgdamasis atsakingai R. S. negalėjo nežinoti ir nesidomėti šio krovinio turiniu, turėjo galimybę patikrinti dėžes ir matyti pakuočių žymėjimus, visgi padarė tam prieštaraujančią ir niekuo nepagrįstą išvadą, kad tai savaime nereiškia, jog R. S. turėjo suvokti, kad neturėdamas leidimo pateikia realizuoti svetimu prekės ženklu pažymėtas prekes ir dėl to gali kilti nusikalstami padariniai, šių padarinių norėjo ar sąmoningai leido jiems kilti. Vertinant R. S. suvokimą apie gabentų prekių pobūdį nebuvo atsižvelgta į tai, kad prekės įgyjamos be įsigijimo dokumentų, realizuojamos taip pat be dokumentų, neaiškiame garaže. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylą nagrinėjant teisme R. S. nurodė, jog pripažintų savo kaltę dėl alkoholio gabenimo, jei jo veiksmai būtų kvalifikuojami pagal BK 201 straipsnį, kas akivaizdžiai patvirtina suvokimą apie gabentų prekių pobūdį. Pripažinus A. S. ir R. Bu. kaltais pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, jų atliktų veiksmų visuma yra pakankama kaltei pagal BK 204 straipsnio 1 dalį pagrįsti. Pripažinus R. S., A. S. ir R. Bu. kaltais pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, iš jų solidariai priteistinas 13 275 Eur dydžio žalos atlyginimas.
5.5. Be to, skundžiamame nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtų proceso išlaidų, susidariusių dėl automobilių „Mercedes-Benz“ ir „Fiat Scudo“ nuvežimo ir saugojimo. Pagal bylos duomenis, 36 Eur dydžio išlaidos buvo patirtos už transporto priemonių nuvežimą, taip pat po 2 Eur mokėtina už dviejų automobilių saugojimą, skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 19 d. (t. 14, b. l. 14-22). Vadovaujantis BPK 105 straipsniu, patirtos 556 Eur išlaidos priteistinos iš R. S., A. S., R. Bu., R. Š., R. Bi..
6. Nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – R. S. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba sušvelninti R. S. paskirtą bausmę.
6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame išdėstytos teismo išvados dėl R. S. kaltės, pažeidžiant nustatytą tvarką gabenus ir realizavus akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepagrįstos išsamia bylos aplinkybių analize, visapusišku įrodymu ištyrimu ir teisingu jų įvertinimu, dėl to buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryta esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.
6.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina R. S. tiesioginę tyčią dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimo ir perdavimo. Priešingai, byloje nėra patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad gabendamas bei perduodamas dėžes R. Š. ir R. Bi. nuteistasis R. S. suvokė jų turinį, t. y. apie akcizinių prekių buvimą jose. Kitų nuteistųjų ir išteisintųjų parodymai, liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai tik patvirtina faktą, kad automobilyje, kurį vairavo R. S., buvo rastos akcizinės prekės – alkoholiniai gėrimai, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 9 784,68 Eur, bet vien to nepakanka R. S. kaltei konstatuoti.
6.3. Kaip nurodoma skunde, nuteistojo R. S. parodymai byloje nebuvo paneigti. R. S. nuosekliai neigė, žinojęs, jog pakrautose nugabenti į Klaipėdą dėžėse yra akcizinės prekės – alkoholiniai gėrimai, tvirtino, kad vyko pirkti automobilio detalių ir būtent dėl to turėjo kratos metu iš jo paimtus pinigus. Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, jog talpos su alkoholiniais gėrimais buvo sudėtos į dėžes be užrašų, kurios buvo uždarytos. Tiek R. Bu., A. S., R. Bi., R. Š., tiek liudytojai V. P. ir R. Br. patvirtino, kad visos R. S. automobilyje buvusios ir iš jo kraunamos dėžės buvo uždarytos, kad R. S. jų nekrovė. Byloje nėra jokių duomenų, jog R. S. galėjo būti žinoma apie dėžių turinį. Nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio argumentu, jog R. S., turėdamas ankstesnės nusikalstamos patirties, negalėjo nežinoti ir nesidomėti šio krovinio turiniu, kadangi anksčiau R. S. buvo teistas tik vieną kartą ir už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taip pat visiškai nepagrįstai apygardos teismas kaip R. S. kaltę patvirtinančią aplinkybę vertino tai, kad pas R. S. buvo rasta ir paimta 4 200 Eur, kurie neva buvo gauti už tariamai nuteistiesiems R. Š. ir R. Bi. perduotas akcizais apmokestinamas prekes. Iš R. Bi. ir R. Š. parodymų matyti, kad už šias prekes turėjo būti sumokėta 4 500 Eur, kuriuos dvi dienas iki įvykio R. Bi. padavė R. Š.. Pastarasis irgi patvirtino iš R. Bi. gavęs 4 500 Eur, bet nurodė, kad pinigai liko namuose ir turėjo būti perduoti asmeniui, per kurį buvo užsakytos prekės. Šie aptarti parodymai byloje nebuvo paneigti, kaip ir nebuvo paneigtas R. S. tvirtinimas, jog pinigus jis turėjo automobilio detalių pirkimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. su savimi turėjo dar 800 Eur, kurių pareigūnai nepaėmė. Skundžiamo nuosprendžio argumentas, kad pakankamai didelio kiekio ir vertės alkoholis negalėjo būti perduotas be atsiskaitymo vietoje, tėra niekuo nepagrįsta prielaida. Taip pat ant nusikalstamos veikos objektų nebuvo rasta jokių pėdsakų (pirštų atspaudų, kraujo, seilių, plaukų), kurie susietų R. S. su jam inkriminuota nusikalstama veika. Byloje nėra užfiksuota ir jokių R. S. pokalbių su A. S. ar kitais nuteistaisiais, kurie nei tiesiogiai, nei netiesiogiai patvirtintų R. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Be to, tariamai R. S. kaltę patvirtinančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas pripažino ir tokius duomenis, kuriais nesivadovavo, dėl jų nepatikimumo, spręsdamas dėl A. S. ir R. Bu. kaltės pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (duomenys apie mobilaus ryšio telefonų prisijungimus prie tarnybinių stočių, parodymai apie nuteistųjų ir išteisintųjų judėjimą Klaipėdos mieste).
6.4. Skunde pažymima, kad būtinasis BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių vertė, viršijanti 250 MGL dydžio sumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo 37,66 Eur, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, įsigaliojusiu 2018 m. sausio 1 d., buvo patvirtintas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. R. S. inkriminuota, jog jis nusikalstamą veiką padarė 2017 m. spalio 27 d. ir akcizais apmokestinamų prekių vertė buvo apskaičiuota taikant 37,66 Eur dydį, nors nusikalstamos veikos padarymo metu šis dydis jau faktiškai buvo pakeistas, o skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu ir įsigaliojęs naujas dydis – 50 Eur, pagal kurį skaičiuojant R. S. inkriminuotų akcizinių prekių vertė nesiekia 250 MGL dydžio – sudaro tik 195 MGL ir atitinka šiuo metu galiojančios BK 199² straipsnio 1 dalies redakciją, kuri laikytina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančia ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, taikytina iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Be to, BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau šiuo metu galiojančioje BK 199² straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta nusikalstama veika, kurią galimai atitiko R. S. veiksmai skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis). Įvertinus nurodytas MGL dydžio pakeitimo ir baudžiamosios atsakomybės už BK 199² straipsnyje numatytas veikas pakeitimo aplinkybes, laikytina, kad R. S. veika kvalifikuota pagal sunkesnę BK normą.
6.5. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors R. S. inkriminuotų disponuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė nustatoma ir kvalifikuojama pagal įvykio metu galiojusias normas, tačiau priimdamas skundžiamą nuosprendį apygardos teismas turėjo atsižvelgti į anksčiau nurodytas aplinkybes dėl MGL dydžio pakeitimo ir tai įvertinti skirdamas bausmę, bet dėl to skundžiamame nuosprendyje net nepasisakė. Apelianto teigimu, skiriant bausmę turėtų būti įvertintos skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną galiojusioje BK 199² straipsnio 1 dalies redakcijoje numatytos bausmės ribos. Kvalifikavus R. S. veiką, kaip atitinkančią šiuo metu galiojančio BK 199² straipsnio 1 dalies sudėtį, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai neproporcinga nusikalstamos veikos pobūdžiui, mastui bei aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Nusikaltimas nėra smurtinis, realiai jokių žalingų pasekmių nesukėlė. Nors teismas ir konstatavo, kad R. S. padarė vienkartinę, keletą valandų trukusią nusikalstamą veiką, iki tos veikos padarymo ir po jos dirbo, tačiau motyvuodamas skiriamą bausmę nurodė, kad R. S. keletą kartų buvo baustas už administracinių teisės pažeidimų susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, padarymą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad R. S. nusikalstamą veiką padarė kaip recidyvistas. Tačiau, nuteistojo nuomone, vienintelį prieš aštuonis metus turėtą teistumą ir su nusikalstama veika nesusijusias administracines nuobaudas apygardos teismas pernelyg sureikšmino ir nepagrįstai pripažino vienomis iš aplinkybių, lemiančių pačios griežčiausios baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės paskyrimą. Įvertinus nurodytas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su R. S. asmenybe, nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, R. S. asmenybės savybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.
6.6. Be kita ko, skunde nurodoma ir tai, kad apygardos teismui ir buvo žinoma, jog R. S. yra suimtas kitoje byloje, tačiau skundžiamu nuosprendžiu vis tiek buvo palikta galioti kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nors yra akivaizdu, kad R. S. neturės galimybės laikytis šios kardomosios priemonės sąlygų.
7. Nuteistojo R. Bi. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – R. Bi. išteisinti.
7.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis R. Bi. atžvilgiu yra nepagrįstas, paremtas spėjimais ir prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos patikimais, neprieštaringais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Kaip teigiama skunde, R. Bi. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje turi būti išteisintas, kadangi nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
7.2. Pažymima, kad būtinasis BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis yra akcizais apmokestinamų prekių (daiktų) vertė, kuri viršija 250 MGL. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jo įsigytų prekių kiekį, o kartu ir jų vertę. Apygardos teismo išvada, jog R. Bi., veikdamas bendrininkų grupe su R. Š., įgijo aštuonias 2,8 litrų talpos pakuotes su 22,4 litrais bei tris šimtus trisdešimt šešias 3 litrų talpos pakuotes su 1 008 litrais, t. y. iš viso 1030,4 litro nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 9 784,68 Eur, neatitinka bylos aplinkybių. R. Bi. parodė, kad su R. Š. buvo susitaręs tik dėl 900 litrų degtinės įgijimo, dėl ko R. Š. perdavė 4 500 Eur, taip sumokėdamas po 15 Eur už vieną 3 litrų talpos degtinės pakuotę. Iš viso R. Bi. nupirko 300 pakuočių, o kam priklausė likusios alkoholio pakuotės, atgabentos automobiliu „Fiat Scudo“, R. Bi. nežino, tik girdėjo kitus asmenis kalbant, jog dalį pakuočių reikės „atkrauti“. Šias aplinkybes patvirtino ir R. Š.. Tuo tarpu R. S. iš viso neigė žinojęs, kokį krovinį ir kam gabeno automobiliu „Fiat Scudo“. Iš 2018 m. sausio 23 d. tarnybinio pranešimo ir priedo, 2018 m. balandžio 23 d. apžiūros protokolo, kuriuose užfiksuotas R. Bi. ir R. Š. susirašinėjimo SMS žinutėmis turinys nuo 2017 m. spalio 21 d. iki 2017 m. spalio 25 d., matyti, kad R. Bi. ir R. Š. tarėsi tik dėl prekių įsigijimo už 4 500 Eur, iš susirašinėjimo galima spręsti ir apie tai, kad bus iškrauta tik dalis prekių. Apžiūrint įvykio vietą, automobilyje „Fiat Scudo“ rasta į 15 kartoninių dėžių po 6 pakuotes sudėtų 3 litrų talpyklų su užrašu „Absoliut“ be nustatyto pavyzdžio banderolių, garaže rastos 35 dėžės su tokiu pačiu turiniu, šalia garažo stovėjusio automobilio „Mercedes-Benz“ bagažinėje rastos 6 dėžės su tuo pačiu turiniu bei viena kartoninė dėžė, kurioje sudėtos aštuonios 2,8 litrų pakuotės su užrašu „Black Widow“ be nustatyto pavyzdžio banderolių.
7.3. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad R. Bi. turėjo tikslą įgyti ir įgijo ne 1 030,40 litrų nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 9 784,68 Eur, o 900 litrų nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 8 546,40 Eur. Kadangi R. Bi. įgytų prekių vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos, todėl R. Bi. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija).
8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų R. Bi. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas N. Strazdas prašė nuteistojo R. S. apeliacinį skundą tenkinti, Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo R. Bi. gynėjas advokatas D. Pocius prašė nuteistojo R. Bi. apeliacinį skundą tenkinti, Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Išteisintųjų A. S. ir R. Bu. gynėjas advokatas D. Ramanauskas bei nuteistojo R. Š. gynėjas advokatas J. Jasiulevičius prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistųjų R. S. ir R. Bi. apeliaciniai skundai atmestini.
9. Prokurorės apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. S. ir R. Bu. išteisinimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį bei R. S., A. S. ir R. Bu. išteisinimo pagal BK 204 straipsnio 1 dalį ir prašoma šioje bylos dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistieji R. S. ir R. Bi. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jų pripažinimo kaltais pagal BK 199² straipsnio 1 dalį bei prašo jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, taip pat atlikus papildomą įrodymų tyrimą byloje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, įrodymų vertinimo klaidų ir kitų esminių BPK pažeidimų byloje nepadarė. Nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir dėl įrodymų vertinimo padarytomis išvadomis, kad A. S. ir R. Bu. veikoje nėra jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, požymių, o R. S., A. S. ir R. Bu. veikoje nėra jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teisėjų kolegijos nuomone, R. S. ir R. Bi. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės buvo nustatytos teisingai, nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, teisingai kvalifikuotų pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Tačiau prokurorės apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, jog skundžiamame nuosprendyje nebuvo išspręstas proceso išlaidų, susidariusių dėl automobilių nuvežimo ir saugojimo, klausimas, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.
Dėl prokurorės apeliacinio skundo
10. Prokurorės apeliaciniame skunde, ginčijant A. S. ir R. Bu. išteisinimą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį bei R. S., A. S. ir R. Bu. išteisinimą pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Teigiama, kad apygardos teismas įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, savo išvadas grindė vien išteisintųjų teisme duotais parodymais, neatsižvelgdamas į kitų įrodymų visumą, dėl to buvo padarytos faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančios išvados.
11. Tačiau tokie prokurorės apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, numatančios, jog būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nuostatų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Skundžiamas nuosprendis iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat aiškiai ir suprantamai išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, t. y. kodėl savo išvadas teismas grindė vienais įrodymais, o kitais nesivadovavo. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiais apie selektyvų įrodymų vertinimą priimant skundžiamą nuosprendį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl A. S., R. Bu. ir R. S. išteisinimo padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą. Būtent prokurorės apeliaciniame skunde akcentuojamos išimtinai tik kaltinimui palankios aplinkybės, siūloma vadovautis tik tais įrodymais ar jų dalimi, kurios neva patvirtina A. S., R. Bu. ir R. S. inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes.
12. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nesurinkus įrodymų, neginčijamai ir patikimai patvirtinančių nusikalstamos veikos sudėties požymius, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako (BK 2 straipsnio 4 dalis).
13. A. S. ir R. Bu. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe su R. S., pažeisdami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, 2017 m. spalio 27 d., apie 9.00 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedenatūruoto etilo alkoholio, pagaminto imituojant alkoholinius gėrimus „Black widow“ (viso 22,4 l) ir „Absolut Country of Sweden Blue Light“ (viso 1 008 l), kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 9 784,68 Eur, kurį R. S. automobiliu „Fiat Scudo“ atgabenus iš Kauno į Klaipėdą, o A. S. ir R. Bu. lydint krovinį, nugabeno prie R. Bi. priklausančio garažo ir už 4 500 Eur pardavė bendrininkų grupe veikusiems R. Š. ir R. Bi..
14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorės apeliaciniame skunde prašoma A. S. ir R. Bu. pripažinti kaltais pagal kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, aplinkybes. A. S. ir R. Bu. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką kartu su R. S. veikdami bendrininkų grupe. Skundžiamu nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, buvo nuteistas tik R. S., be to, R. S. iš nusikalstamos veikos aprašymo buvo pašalintos aplinkybės dėl akcizais apmokestinamų prekių įgijimo. Tačiau prokurorės apeliaciniame skunde nėra prašoma keisti pirmosios instancijos teismo nustatytų R. S. nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo papildomai inkriminuojant veikimą bendrininkų grupe kartu su A. S. ir R. Bu., o savo iniciatyva apeliacinės instancijos teismas to padaryti negalėtų, kadangi tai sunkintų R. S. teisinę padėtį.
15. Išteisintieji A. S. ir R. Bu., kaip ir nuteistieji R. S., R. Š. ir R. Bi. buvo sulaikyti įvykio vietoje. Tačiau vien faktinis išteisintųjų buvimas įvykio vietoje tuo metu, kai buvo iškraunamos R. S. atgabentos bei R. Š. ir R. Bi. įsigytos dėžės su alkoholiniais gėrimais, savaime nepatvirtina A. S. ir R. Bu. kaltės bei jiems inkriminuotų nusikalstamų veiksmų atlikimo.
16. Apklausiami A. S. ir R. Bu. savo kaltės dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė alkoholinių gėrimų neįsigiję, negabenę ir nerealizavę, taip pat neigė veikę bendrininkų grupe su R. S.. Priešingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, išteisintųjų A. S. ir R. Bu. parodymai, paaiškinantys jų buvimą įvykio vietoje, yra nepaneigti. Tiek vertinant byloje surinktus įrodymus kiekvieną atskirai, tiek jų visumą negalima neginčytinai spręsti apie A. S. ir R. Bu. nusikalstamus tikslus, bendrą veikimą kartu su R. S. gabenant ir lydint alkoholinių gėrimų krovinį. Prokurorės apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į atskiras R. Š. ir R. Bi. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, bet ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nelaikytini savarankišku įrodymu ir jais galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Be to, nagrinėjamoje byloje tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistųjų ir išteisintųjų parodymai yra nenuoseklūs, todėl kiekvieno iš jų parodymai vertintini atsargiai ir jais remtinasi tiek, kiek juos patvirtina kita bylos medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teisme A. S. parodė, kad 2017 m. spalio mėnesį, keletą dienų iki įvykio, telefonu susisiekė su R. S., kuris pasakė, jog atvažiuos į Klaipėdą pirkti automobilio detalių, bei prašė jį pasitikti, nes nepažįsta Klaipėdos. A. S. nurodė, kad įvykio dieną apie 10 val. susitiko su R. S. „Hesburger“ užkandinėje, trumpai pasikalbėję iš užkandinės išvažiavo R. S. automobiliu „Fiat Scudo“. R. S. nurodė, jog pirmiausia dar turės nuvežti siuntinį. Kaip teigia A. S., R. S. automobilyje buvo sudėta daug kartoninių dėžių, bet kas buvo jų viduje nesimatė. Anot A. S., nuo užkandinės „Hesburger“ R. S. važiavo paskui automobilį „Mercedes Benz“. Atvažiavus prie garažų, (duomenys neskelbtini), R. S. automobilį pastatė galu prie vieno iš garažų, kur iš automobilio „Mercedes Benz“ išlipę R. Bi. ir R. Š. pradėjo krauti dėžes iš automobilio „Fiat Scudo“ į garažą, A. S. pažįstamas R. Bu., vairavęs automobilį „Mercedes Benz“, dėžių nekrovė, tik stovėjo prie savo automobilio. A. S. neneigė, kad, pamatęs, jog viskas gali užtrukti, padėjo krauti dėžes R. Bi. ir R. Š..
18. Išteisintojo A. S. parodymus, kiek jie susiję su susitikimo su R. S. aplinkybėmis, patvirtino ir nuteistasis R. S.. Šioje dalyje analogiškus parodymus A. S. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Vien tai, kad apžiūros metu R. Bu. automobilyje „Mercedes Benz“ buvo rastas A. S. mobilaus ryšio telefonas, savaime nepatvirtina A. S. dalyvavimo bendroje nusikalstamoje veikoje. Kaip paaiškino A. S., matydamas, kad dėžių iškrovimas iš R. S. automobilio „Fiat Scudo“ gali užtrukti, jis nusprendė padėti R. Š. ir R. Bi., todėl prieš padėdamas iškrauti dėžes pasidėjo savo telefoną ant R. Bu. automobilio, o kaip jis atsirado automobilyje nežino. Šią aplinkybę paaiškino R. Bu., nurodęs, kad atvykus policijos pareigūnams A. S. telefoną įmetė į savo automobilio vidų. Prokurorės apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojami R. Bi. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 28 d. per pirminę apklausą duoti parodymai, kad iškraunant dėžes iš R. S. automobilio į garažą girdėjo kaip automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas ir A. S. kalbėjosi, jog reikia pasiimti šešias tokias pat dėžes, kurias ir įdėjo į automobilio „Mercedes Benz“ bagažinę (t. 18, b. l. 20-21). Šios aplinkybės apklausiamas teisme R. Bi. nepatvirtino, o ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 25 d. apklausiamas papildomai patikslino, kad būdamas garaže girdėjo kaip kažkuris iš lauke buvusių vyriškių, bet nematė kuris, pasakė, jog vieną ilgesnę dėžę reikia krauti į „Mercedes Benz“ automobilio bagažinę (t. 18, b. l. 26-28). R. Bu. parodė, kad būtent R. Š. paprašė porą dėžių įsidėti į R. Bu. automobilio „Mercedes Benz“ bagažinę, kad vėliau nusivežtų iki savo automobilio, palikto prie parduotuvės „Baldų jūra“. Analogiškus parodymus davė ir R. Š.. Įvertinus aptartus parodymus, darytina išvada, kad nors A. S. ir važiavo vienu automobiliu kartu su R. S., bet byloje apklaustų asmenų parodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, jog A. S. bendrininkavo su nuteistuoju R. S. ir atliko jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.
19. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. Bu. parodė, kad 2017 m. spalio 27 d. atsitiktinai sutiko pažįstamą R. Š. prie parduotuvės „Baldų jūra“, šis paprašė pavežti iki garažų, prie parduotuvės R. Š. buvo atvažiavęs savo automobiliu, kuriame buvo jo šeima. R. Bu. teigimu, jis savo automobiliu „Mercedes Benz“ su R. Š. nuvažiavo iki garažų, o paskui grįžo atgal prie parduotuvės „Baldų jūra“. Palaukus apie 10-15 minučių, atvažiavo automobilis „Fiat Scudo“, tada pas R. Bu. į automobilį įsėdo R. Š. ir R. Bi. bei visi kartu nuvažiavo iki garažų. Privažiavus garažą, iš automobilio „Fiat Scudo“ į garažą pradėtos krauti kartoninės dėžės.
20. Nuteistasis R. Š. viso proceso metu taip pat nuosekliai tvirtino, jog 2017 m. spalio 27 d., apie 10 val., su R. Bu. prie parduotuvės „Baldų jūra“ susitiko atsitiktinai, taip patvirtindamas išteisintojo R. Bu. parodymus. Kita vertus, tiek išteisintojo R. Bu., tiek nuteistųjų R. Š. ir R. Bi. parodymai dėl įvykių po R. Bu. ir R. Š. susitikimo yra nenuoseklūs ir prieštaringi.
20.1. R. Bu., priešingai nei apklausiamas teisme, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad susitikęs su R. Š. prie parduotuvės „Baldų jūra“ ir šio paprašytas pavežti iki garažų, atsakė, kad galės tai padaryti maždaug po valandos, apsipirkus ir išėjus iš parduotuvės, lauke laukė ne tik R. Š., bet ir R. Bi., kurie įlipo į R. Bu. automobilį bei visi nuvažiavo į garažų masyvą, kur netrukus privažiavo automobilis „Fiat Scudo“ (t. 17, b. l. 46-47).
20.2. R. Š. teisme parodė, kad prie parduotuvės „Baldų jūra“ susitikus su R. Bu., šio paprašė pavežti iki netoliese esančio garažų masyvo, ten nuvažiavus R. Š. apžiūrėjo aplinką ir paskui kartu parvažiavo atgal prie parduotuvės, kur susitiko R. Bi.. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 27 d. per pirminę apklausą R. Š. teigė, kad jis savo automobiliu „VW Sharan“ atvažiavo prie parduotuvės „Baldų jūra“, kur jau laukė R. Bi., netrukus automobiliu „Mercedes Benz“ atvažiavo R. Bu., o po kiek laiko ir automobilis „Fiat Scudo“ su alkoholinių gėrimų kroviniu, tada jie visi nuvažiavo prie R. Bi. garažo (t. 17, b. l. 109-110). Apklausiamas papildomai R. Š. jau tvirtino, kad atvažiavęs prie parduotuvės „Baldų jūra“ pirmiausia susitiko su R. Bu., šio paprašė jį nuvežti iki R. Bi. garažo, kur susitiko su R. Bi. ir visi trys R. Bu. automobiliu grįžo atgal prie parduotuvės „Baldų jūra“ (t. 17, b. l. 116-118).
20.3. R. Bi. teisme parodė, kad iš pradžių susitiko su R. Š., tik buvo nenuoseklus, ar susitiko prie garažo ar prie parduotuvės „Baldų jūra“, ir tik paskui atvažiavo R. Bu., po to sulaukę automobilio „Fiat Scudo“ R. Bu. automobiliu nuvažiavo prie garažų. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 28 d. per pirminę apklausą R. Bi. parodė, kad prie parduotuvės „Baldų jūra“ su R. Š. susitiko apie 10.50 val., apie 11.10 val. privažiavo automobilis „Mercedes Benz“, su kurio vairuotoju R. Š. kalbėjosi išlipęs, apie 11.20 val. atvažiavo automobilis „Fiat Scudo“, R. Š. nurodė lipti į automobilį „Mercedes Benz“ ir jie visi nuvažiavo prie garažų (t. 18., b. l. 20-21). Apklausiamas papildomai R. Bi. parodė, kad su R. Š. susitiko prie R. Bi. garažo, nuo kurio R. Š. automobiliu abu atvažiavo iki parduotuvės „Baldų jūra“, ten privažiavo automobilis „Mercedes Benz“, kurio vairuotojas kartu su R. Š. išlipę kalbėjosi, apytiksliai po 15 minučių atvažiavo automobilis „Fiat Scudo“, tada R. Š. liepė persėsti į automobilį „Mercedes Benz“ ir visi nuvažiavo prie garažo (t. 18, b. l. 26-28).
21. Taip pat nenuoseklūs nuteistųjų ir išteisintųjų parodymai dėl to, ar automobilis „Mercedes Benz“ buvo atvažiavęs iki „Hesburger“ užkandinės, kur buvo susitikę R. S. ir A. S., ir ar R. S. nuo užkandinės „Hesburger“ iki R. Bi. garažo važiavo iš paskos automobilio „Mercedes Benz“.
21.1. Nors nuteistasis R. S. tvirtino, kad nuo užkandinės „Hesburger“ iki R. Bi. garažo važiavo paskui automobilį „Mercedes Benz“, tačiau šių jo parodymų jokie kiti objektyvūs ir patikimi bylos duomenys nepatvirtina.
21.2. Išteisintasis R. Bu. kategoriškai neigė, kad po susitikimo su R. Š. ir R. Bi. prie parduotuvės „Baldų jūra“ dar važiavo prie užkandinės „Hesburger“ ir rodė kelią R. S..
21.3. A. S. tik pirmosios instancijos teisme davė parodymus, kad nuo užkandinės „Hesburger“ su R. S. iki garažų važiavo paskui automobilį „Mercedes Benz“. Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. apie važiavimą sekant automobilį „Mercedes Benz“ nieko nenurodė, teigė, kad pats R. S. pasakė, jog jau reikia važiuoti, nežino, iš kur R. S. žinojo kur važiuoti (t. 16, b. l. 80-81, 86-87).
21.4. Apklausiamas teisme R. Š. buvo nenuoseklus, iš pradžių nurodė, kad prie parduotuvės „Baldų jūra“ susitikę R. Bu. ir R. Bi., R. Bu. automobiliu „Mercedes Benz“ nuvažiavo iki užkandinės „Hesburger“, kur pamojo ranka automobilio „Fiat Scudo“ vairuotojui, bei visi nuvažiavo prie R. Bi. garažo, bet apklausiamas papildomai tvirtino tiksliai, nepamenantis, ar su R. Bu. važiavo prie užkandinės „Hesburger“. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. nenurodė, kad nuo parduotuvės „Baldų jūra“ R. Bu. automobiliu būtų važiavę iki užkandinės „Hesburger“, jie laukė prie parduotuvės kol atvažiavo automobilis „Fiat Scudo“ (t. 17, b. l. 109-110, 116-118).
21.5. R. Bi. nuosekliai viso proceso metu teigė, kad nuo parduotuvės „Baldų jūra“ R. Š. su R. Bu. iki užkandinės „Hesburger“ nevažiavo ir būdami prie parduotuvės laukė kol atvažiavo automobilis „Fiat Scudo“.
22. Esant tokiems nuteistųjų ir išteisintųjų parodymų neatitikimams, siekiant nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes, itin reikšmingi policijos pareigūnų, įvykio dieną stebėjusių garažų masyvo, į kurį buvo atvežti alkoholiniai gėrimai, parodymai. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad tikrinant kriminalinės žvalgybos informaciją apie galimą falsifikuotų alkoholinių gėrimų realizavimą, 2017 m. spalio 27 d. nuo 9.30 val. stebėjo įvažiavimo į garažų masyvą prieigas, apie 11 val. buvo pastebėtas prie parduotuvės „Baldų jūra“ stovintis automobilis, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, sėdėjo R. Š., prie šio automobilio apie 11.10 val. privažiavo automobilis „Mercedes Benz“, iš kurio išlipęs vairuotojas (R. Bu.) kalbėjosi su R. Š. apie 10 minučių, po to pastebėtas link parduotuvės atvažiuojantis automobilis „Fiat Scudo“, kuris stabtelėjo prie automobilių aikštelės, tuo metu R. Bu., R. Š. ir iš R. Š. automobilio išlipęs R. Bi. įsėdo į automobilį „Mercedes Benz“, po ko automobilis „Mercedes Benz“ ir automobilis „Fiat Scudo“ nuvažiavo į garažų masyvą. Kaip paaiškino V. P., R. Š. buvo stebimas nuo jo atvykimo į aikštelę prie parduotuvės iki išvažiavimo į garažų masyvą, per visą tą laiką R. Š. su R. Bu. nebuvo niekur išvažiavę iki kol savarankiškai, be jokios palydos atvažiavo automobilis „Fiat Scudo“. Kartu su V. P. dirbęs policijos pareigūnas R. Br. davė iš esmės analogiškus parodymus.
23. Taigi, įvertinus išdėstytų parodymų visumą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje negalima daryti neginčytinos išvados, kad R. Bu. visų pirma su R. Š. apžiūrėjo R. Bi. garažo prieigas, po to nuvažiavo iki „Hesburger“ užkandinės bei nurodė R. S. važiuoti iš paskos iki R. Bi. garažo. Pagal bylos nustatytas aplinkybes, iš pradžių susitiko R. Š. su R. Bi., jie laukė prie parduotuvės „Baldų jūra“, kai R. Š. atvykusio R. Bu. paprašė pavežti iki garažų. Pastarąją aplinkybę patvirtina tai, kad būtent R. Š., o ne R. Bu. liepė R. Bi. persėsti į automobilį „Mercedes Benz“.
24. Prokurorės apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistasis R. S., gabenęs alkoholinius gėrimus, ir nuteistieji R. Š. bei R. Bi., įsigiję alkoholinius gėrimus, būtų tiesiogiai kontaktavę. Išanalizavus nuteistųjų naudotų telefono numerių išklotines, nenustatyta R. S. kontaktų su R. Š. ar R. Bi. (t. 14, b. l. 83-86; t. 18, b. l. 91-93). Tai atitinka ir nuteistųjų parodymus. R. S. neigė, pažinojęs R. Š. ir R. Bi. ar su jais kontaktavęs, bei nurodė, kad alkoholinių gėrimų krovinį pervežti paprašė iš matymo pažįstamas asmuo. R. Bi. parodė, kad norėdamas pigiau įsigyti alkoholinių gėrimų, kreipėsi į R. Š.. Pastarasis pripažino, kad R. Bi. prašymu kreipėsi į iš matymo pažįstamą asmenį, nes žinojo, jog šis pažįsta asmenis, kurie pigiau parduoda alkoholinius gėrimus, būtent per šį asmenį jam buvo pranešta, kada ir kur bus atgabenti alkoholiniai gėrimai. Taigi, nors nuteistieji R. Š. ir R. Bi. neneigė, kad norėjo įsigyti alkoholinių gėrimų, bet byloje nėra nustatyta, su kuo konkrečiai buvo tartasi dėl alkoholinių gėrimų, kuriuos atvežė R. S., įsigijimo, kas perdavė alkoholinių gėrimų krovinį R. S. ir nurodė, kur šiuos gėrimus nuvežti ir kam perduoti.
25. Nuteistasis R. S. nurodė, kad iš sulaikytų asmenų pažįsta tik A. S.. Pastarasis teigė, pažinojęs R. Bu., o šis – R. Š., su kuriuo buvo pažįstamas R. Bi.. Tai iš esmės patvirtinta ir telefono numerių išklotinių analizė (t. 14, b. l. 83-86; t. 18, b. l. 91-93). R. S. kontaktai telefonu užfiksuoti tik su A. S., pastarojo kontaktai fiksuoti su R. Bu., o šio su R. Š., kuris bendraudavo su R. Bi.. Tačiau tiek išteisintųjų, tiek nuteistųjų atžvilgiu nebuvo atliekami neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo veiksmai, kontroliuojant tarpusavio pokalbių ir susirašinėjimo telefonu turinį, o iš telefono numerių išklotinių vienareikšmiškos išvados apie nuteistųjų ir išteisintųjų tarpusavio bendravimą daryti negalima. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 20 d. iki spalio 27 d., t. y. tuo metu kai pagal nustatytas bylos aplinkybes buvo derinami klausimai dėl įsigyjamo alkoholinių gėrimų kiekio ir kainos, pristatymo, intensyviausias tarpusavio bendravimas (pokalbiai, SMS žinutės) fiksuotas tarp R. Š. ir R. Bi., kurie ir neneigė tuo laikotarpiu bendravę dėl alkoholinių gėrimų įsigijimo. Minėtu laikotarpiu 2017 m. spalio 20 d. užfiksuota 11 kontaktų, spalio 21 d. – 8 kontaktai, spalio 22 d. – 15 kontaktų, spalio 23 d. – 6 kontaktai, spalio 24 d. – 8 kontaktai, spalio 25 d. – 6 kontaktai, spalio 26 d. – 5 kontaktai, spalio 27 d. – 5 kontaktai (t. 18, b. l. 91-93). Tačiau tuo pačiu laikotarpiu tarp kitų asmenų užfiksuoti tik A. S. ir R. Bu. tarpusavio kontaktai: 2017 m. spalio 20 d. – 3 kontaktai, spalio 23 d. – 1 kontaktas, spalio 26 d. – 2 kontaktai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji ir išteisintieji neneigė buvę pažįstami ir tarpusavyje bendravę, todėl iš užfiksuotų tarpusavio telefoninių kontaktų, išskyrus R. Š. ir R. Bi. atveju, nėra pakankamo objektyvaus pagrindo manyti, jog išteisintųjų bendravimas su kitais asmenimis buvo susijęs išimtinai su nusikalstamų veiksmų derinimu.
26. Prokurorės apeliaciniame skunde remiamasi tarnybinį pranešimą dėl telefono numerių išklotinių analizės surašiusio pareigūno apibendrinamaisiais teiginiais (t. 18, b. l. 91-93). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nors nebuvo nustatyta kaip tarpusavyje sukontaktavo R. S. su A. S. bei R. Bu. su R. Š., bet tikėtina, jog jie tarpusavyje bendravo „BlackBerry“ mobiliuosiuose telefonuose naudojama susirašinėjimo programėle, nes iš kitų telefono numerių išklotinių nematyti analizuojamų asmenų tarpusavio kontaktų. Toks prielaidos pobūdžio teiginys yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir juo negali būti grindžiama asmenų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Tai prieštarautų nekaltumo prezumpcijai ir iš jos kylantiems įrodymų vertinimo baudžiamajame procese reikalavimams. Be to, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad po A. S. ir R. Bu. 2017 m. spalio 26 d. pokalbių telefonu vėliau tiek tą pačią dieną, tiek kitą dieną fiksuotas R. Š. ir R. Bi. susirašinėjimas, iš ko daroma tikėtina išvada, jog įtariamieji kontaktavo tarpusavyje norėdami aptarti nusikalstamos veikos detales. Visgi intensyvus R. Š. ir R. Bi. susirašinėjimas vyko visą savaitę iki nusikaltimo padarymo, todėl jo sieti vien su A. S. ir R. Bu. 2017 m. spalio 26 d. pokalbiais telefonu nėra jokio pagrindo. Tuo labiau kad bylos duomenys nepatvirtina, ar tuo metu tarpusavyje kontaktavo R. Bu. su R. Š..
27. Taip pat nesutiktina su prokurorės apeliaciniu skundu, jog A. S. ir R. Bu. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina tarnybiniame pranešime telefono numerių išklotinių analize pagrįsta galima išteisintųjų buvimo vieta nusikalstamos veikos padarymo dieną (t. 14, b. l. 83-86). Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, telefono numerių prisijungimai prie mobilaus ryšio operatorių bokštų patikimai patvirtina nebent parodymus apie R. S. važiavimą iš Kauno iki Klaipėdos, sustojimą užkandinėje „Hesburger“ ir važiavimą iki R. Bi. garažo. Nustatyta, kad R. S. mobilaus ryšio telefonas 2017 m. spalio 27 d., apie 9.10 val. dar veikė Kauno miesto ribose, apie 9.30 val. jau veikė teis Kauno r. sav., Babtų sen., Kaniūkų k., apie 10.23 val. veikė ties Šilalės r. sav., Kadarių k., apie 10.56 val. – Klaipėdos r. sav., Sudmantų k., šio ryšio bokšto veikimo teritorijoje buvo užkandinė „Hesburger“, o apie 11.27 val. R. S. naudoto mobilaus ryšio telefonas užfiksuotas Klaipėdoje, Šilutės plente, kur yra garažų masyvas, į kurį buvo atvežti alkoholiniai gėrimai. Tačiau užfiksuoti mobiliojo ryšio telefono numerių prisijungimai prie mobilaus ryšio operatorių bokštų neleidžia patikimai ir neabejotinai spręsti apie išteisintųjų A. S. ir R. Bu. dalyvavimą bendroje nusikalstamoje veikoje su R. S.. Užfiksuota, kad A. S. mobilaus ryšio telefonas 9.29 val. dar veikė Klaipėdos mieste, apie 10.07 val. veikė Klaipėdos r., Gargždų miesto ryšio bokštų veikimo zonoje, o 10.50 val. veikė Klaipėdoje, Šilutės plento teritorijoje. R. Bu. mobilaus ryšio telefonas 8.44 val. veikė Klaipėdos mieste, apie 10.09 val. – Klaipėdos r., Gargždų miesto ryšio bokštų veikimo zonoje, vėliau iki sulaikymo suveikimų neužfiksuota. Taigi, nėra užfiksuota jokių išteisintųjų A. S. ir R. Bu. mobilaus ryšio telefonų prisijungimų tuo pačiu metu prie tų pačių ryšio bokštų su nuteistuoju R. S.. Nors panašiu laiku fiksuotas A. S. ir R. Bu. mobilaus ryšio telefonų veikimas Gargždų miesto teritorijoje, bet jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina, kad 2017 m. spalio 27 d. A. S. ir R. Bu. buvo susitikę iki atvykimo prie R. Bi. garažo, tai jiems neinkriminuota ir pareikštame kaltinime.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina kaltinimo versijos ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad A. S. ir R. Bu. bendrininkavo su nuteistuoju R. S., vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą lydėjo R. S., gabenantį alkoholinius gėrimus, ir kartu realizavo juos nuteistiesiems R. Bi. ir R. Š., todėl A. S. ir R. Bu. atžvilgiu pagrįstai buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Priešingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, atskirų įrodymų fragmentų negalima sujungti į vientisą loginę grandinę ir daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl išteisintųjų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, o vien prielaidų pobūdžio tikėtinomis išvadomis apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima.
29. Pagal BK 204 straipsnio 1 dalį R. S., A. S. ir R. Bu. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, neturėdami leidimo, pateikė realizuoti didelį kiekį nedenatūruoto etilo alkoholio, pagaminto imituojant alkoholinį gėrimą, pavadintą „Absolut Country of Sweden Blue Light“, pažymėto ženklais, pažeidžiančiais bendrovės „The Absolut Company Aktiebolag“ teises į jai priklausančius prekių ženklus, tokiu būdu atimdami galimybę bendrovei parduoti savo prekes ir gauti pajamas, padarydami bendrovei didelę 13 275,36 Eur žalą.
30. Kaltinimas pagal BK 204 straipsnio 1 dalį kildinamas iš alkoholinių gėrimų realizavimo R. Bi. ir R. Š., todėl nustačius, jog A. S. ir R. Bu. buvo pagrįstai išteisinti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, dėl prokurorės apeliacinio skundo šioje dalyje pasisakoma tik R. S. atžvilgiu.
31. BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia vienu ar keliais iš šių alternatyvių būdų: a) didelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekių ženklu neturint leidimo; b) svetimu prekių ženklu pažymėtų didelio prekių kiekio pateikimu realizuoti neturint leidimo; c) pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu neturint leidimo. Pagal baudžiamojo įstatymo dispozicijos konstrukciją, pavojingi padariniai – didelė žala, siejama tik su pasinaudojimu svetimu prekių ženklu, o didelio prekių kiekio reikalavimas priskiriamas tik svetimu prekių ženklu prekių pažymėjimui ar tų prekių pateikimui realizuoti. Pastaroji nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir veika laikytina baigta nuo pavojingo veikimo pradžios: didelio prekių kiekio pažymėjimo ir (ar) jų pateikimo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017).
32. Byloje nustatyta, kad R. Š. ir R. Bi. buvo parduota trys šimtai trisdešimt šešios 3 l talpos pakuotės nedenatūruoto etilo alkoholio, pagaminto imituojant alkoholinį gėrimą, pavadintą „Absolut Country of Sweden Blue Light“. Tiek iš apžiūros protokolo, tiek iš byloje pareikšto civilinio ieškinio ir kartu su jais pateiktų priedų matyti, kad ant sulaikytų alkoholinių gėrimų pakuočių naudojamas žodis ir grafiniai ženklai tapatūs prekių ženklams ar jų dalims („Absolut“, „Absolut Country of Sweden Vodka“, „Absolut Swedish Vodka Since 1879“), priklausantiems civiliniam ieškovui (t. 13, b. l. 53-57, 61-87, 110-113).
33. Tačiau asmeniui patraukti baudžiamojon atsakomybėn nepakanka vien objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymo, turi būti nustatyta, ar asmuo yra kaltas dėl jam inkriminuotų veikų padarymo. BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, todėl nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar R. S. alkoholinius gėrimus, pažymėtus svetimu prekės ženklu, pateikė realizuoti suvokdamas, jog atgabenti ir realizuoti alkoholiniai gėrimai yra pažymėti svetimu prekių ženklu be prekių ženklo savininko leidimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad R. S. nėra nuteistas už alkoholinių gėrimų pagaminimą ar įsigijimą, o tik už jų atgabenimą ir realizavimą. Byloje nėra nustatyta, kad R. S. būtų žymėjęs ar dalyvavęs žymint alkoholinius gėrimus svetimu prekės ženklu, nenustatytos ir tikslios alkoholinių gėrimų pagaminimo bei supakavimo aplinkybės. Pats R. S. teigė, kad tik atgabeno į jo automobilį pakrautas alkoholinių gėrimų dėžes, bet kas buvo jų viduje, nežinojo. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, taip pat apklaustų asmenų parodymų, alkoholinių gėrimų pakuotės buvo sudėtos į sandariai uždarytas kartonines dėžes. Vien alkoholinių gėrimų realizavimo aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad R. S. galėjo būti žinoma, kad alkoholinių gėrimų pakuotės yra pažymėtos konkrečiu prekės ženklu. Byloje nėra jokių kitų duomenų, leidžiančių teigti, kad R. S. būtų matęs alkoholinių gėrimų pakuotes ir būtų galėjęs suprasti, kad jos yra pažymėtos prekės ženklu be prekės ženklo savininko leidimo.
34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje nėra nustatyta R. S. tyčia realizuoti didelį kiekį svetimu prekės ženklu be prekės ženklo savininko leidimo pažymėtų alkoholinių gėrimų, todėl R. S. pagrįstai išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 204 straipsnio 1 dalį.
35. Prokurorės apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių motyvų dėl prašymo pripažinti R. Bu. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Šiaulių apygardos prokuroro 2017 m. birželio 21 d. nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi, R. Bu. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo nutrauktas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. Bu., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje ir 204 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 8 dalimi, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu, patvirtintu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi, ikiteisminis tyrimas dėl R. Bu. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo atnaujintas. Kadangi R. Bu. dėl kaltinimų pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. Bu. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą lieka galioti, ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukė.
36. Visgi prokurorės apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje nėra pasisakyta dėl proceso išlaidų. Kadangi R. Bu., kuris vairavo automobilį „Mercedes Benz“ dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisintas, todėl sprendžiama tik dėl nuteistojo R. S. naudoto automobilio „Fiat Scudo“ saugojimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis.
36.1. Pagal BPK 103 straipsnio 5 punktą, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.
36.2. Skundžiamu nuosprendžiu automobilis „Fiat Scudo, kuriuo buvo atgabenti alkoholiniai gėrimai, pripažintas nusikalstamos veikos priemone ir konfiskuotas pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 4 dalies 1 punktą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors automobilis „Fiat Scudo“ formaliai registruotas M. D. Z. vardu (t. 14, b. l. 11), bet faktinis automobilio savininkas buvo ir juo naudojosi nuteistasis R. S..
36.3. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad R. S. automobilis „Fiat Scudo“ buvo saugomas pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir IĮ „Jomamotors“ sutartį, pagal kurią numatytas 18 Eur įkainis už transporto priemonės nuvežimą ir 1 Eur už parą įkainis už transporto priemonės saugojimą (t. 14, b. l. 12-22). Automobilis „Fiat Scudo“ į IĮ „Jomamotors“ automobilių saugojimo aikštelę transportuotas 2018 m. birželio 19 d. ir ten saugomas (t. 14, b. l. 8-9).
36.4. Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma išlaidas už automobilių saugojimą priteisti bendrai iš R. S., A. S., R. Bu., R. Š. ir R. Bi., bet kaltu dėl BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo naudojantis automobiliu „Fiat Scudo“ pripažintas tik R. S., todėl išlaidos už šio automobilio saugojimą priteistinos tik iš R. S.. Be to, apeliaciniame skunde prašoma priteisti 556 Eur išlaidų suma už dviejų automobilių transportavimą ir saugojimą, todėl iš R. S. priteistina išlaidų suma mažintina per pusę iki 278 Eur.
36.5. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, proceso išlaidomis pripažįstant 278 Eur už automobilio „Fiat Scudo“ transportavimą ir saugojimą bei šias išlaidas išieškant iš nuteistojo R. S..
Dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo
37. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos aplinkybių, kad 2017 m. spalio 27 d. iš Kauno į Klaipėdą automobiliu „Fiat Scudo“ gabeno aštuonias 2,8 l talpos pakuotes nedenatūruoto etilo alkoholio, iš viso 22,4 l, pagaminto imituojant alkoholinį gėrimą, pavadintą „Black widow“, bei tris šimtus trisdešimt šešias 3 l talpos pakuotes nedenatūruoto etilo alkoholio, iš viso 1 008 l, pagaminto imituojant alkoholinį gėrimą, pavadintą „Absolut Country of Sweden Blue Light“, kurį realizavo R. Š. ir R. Bi.. Tačiau apeliaciniame skunde prašoma R. S. išteisinti, nes nebuvo nustatyta R. S. kaltė, t. y. kad R. S. tyčia gabeno akcizais apmokestinamas prekes, šiuo atveju alkoholinius gėrimus, ir jas realizavo R. Bi. ir R. Š..
38. Apklausiamas R. S. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino ir nurodė, kad 2017 m. spalio 27 d. į Klaipėdą važiavo ieškoti automobilio detalių, dėl to buvo susitaręs Klaipėdoje susitikti su A. S.. Anot nuteistojo, 2017 m. spalio 26 d. jis susitiko su iš matymo pažįstamu asmeniu, kuris paprašė tuo pačiu į Klaipėdą nuvežti siuntinį, 2017 m. spalio 27 d. rytą, prieš išvažiuojant iš Kauno, į automobilį „Fiat Scudo“ buvo pakrautos kartoninės dėžės. R. S. teigimu, jis nežinojo, kas yra dėžėse, jų turinio netikrino, bet buvo patikintas, kad krovinys yra legalus. Taip pat R. S. nurodė, kad nežinojo, kur reikės nuvežti dėžes, jį turėjo pasitikti užkandinėje „Hesburger“ ir palydėti iki reikiamos vietos kroviniui iškrauti, todėl bevalgant užkandinėje „Hesburger“ privažiavo sidabrinės spalvos automobilis „Mercedes Benz“, iš kurio jam pamojo ir tada R. S. kartu su A. S. automobiliu „Fiat Scudo“ nuvažiavo automobiliui „Mercedes Benz“ iš paskos.
39. Nors nuteistasis R. S. savo kaltės nepripažįsta, tačiau baudžiamojoje teisėje asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti bei kita.
40. Nuteistojo R. S. parodymų apie neva iš matymo pažįstamo asmens prašymą pervežti krovinį, kiti bylos duomenys nepatvirtina, pats R. S. taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie leistų patikrinti tokią nuteistojo versiją. Iš ankstesnės nutarties dalies matyti, kad nepasitvirtino ir R. S. parodymai apie tai, kad jis neva nežinojo, kur reikės pristatyti krovinį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, R. S. nuo užkandinės „Hesburger“ iki parduotuvės „Baldų jūra“ važiavo paskui automobilį „Mercedes Benz“. Pagal byloje nustatytas aplinkybes R. S. pats savarankiškai atvažiavo iki parduotuvės „Baldų jūra“ ir tik nuo ten sekė paskui R. Bu. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“.
41. Taip pat byloje paneigti R. S. parodymai, kad atvažiavus prie R. Bi. garažo su juo nebuvo atsiskaityta už atvežtus alkoholinius gėrimus, o pas jį rasti ir paimti pinigai yra jo asmeniniai, kuriuos buvo pasiėmęs automobilio detalėms pirkti. Apklausiami teisme R. Bi. ir R. Š. nurodė, kad kelios dienos iki 2017 m. spalio 27 d. R. Bi. perdavė R. Š. 4 500 Eur, skirtus atsiskaityti už alkoholinius gėrimus, bet R. Š. tvirtino, kad 2017 m. spalio 27 d. pinigų su savimi nebuvo pasiėmęs, nes juos buvo palikęs namuose. Šiame kontekste reikšmingos apžiūrėjus R. Bi. mobilaus ryšio telefone rastos R. Š. 2017 m. spalio 22 d. 15.51 ir 16.01 val. rašytos SMS žinutės, jog R. Bi. turi paduoti 4 500 Eur, nes nesurinkus pinigų nebus prekės (t. 17, b. l. 162). Taigi, nesumokėjus pinigų R. Š. ir R. Bi. alkoholinių gėrimų nebūtų gavę. Be to, R. Bi. ir R. Š. parodymai dėl pinigų perdavimo fakto yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 27 d. per pirminę apklausą R. Š. parodė, kad atvykus prie R. Bi. garažo, prieš pradedant krauti dėžes su degtine, R. Bi. jam padavė pluoštą pinigų 50 Eur banknotais (t. 17, b. l. 109-110). Apklausiamas papildomai R. Š. teigė, kad R. Bi. pinigus jam padavė porą dienų iki įvykio, bet R. S. jų neperdavė, nes pinigus buvo palikęs savo automobilyje prie parduotuvės „Baldų jūra“ (t. 17, b. l. 116-118). R. Bi. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. spalio 27 d. susitikus su R. Š. prie parduotuvės „Baldų jūra“, būnant automobilyje, perdavė šiam 4 500 Eur, pinigai buvo po 50 Eur banknotais, susukti į ritinėlį ir perrišti gumyte (t. 18., b. l. 20-21, 26-28). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pas R. S. rasti pinigai taip pat buvo po 50 Eur banknotais, susukti į ritinėlį ir perrišti gumyte. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 2017 m. spalio 27 d. už atvežtus alkoholinius gėrimus R. S. buvo sumokėta ir šie pinigai buvo rasti ir paimti pas R. S.. Šios išvados nepaneigia tai, jog pas R. S. rasta ir paimta 4 200 Eur, t. y. mažiau nei R. Bi. buvo perdavęs R. Š.. Ši aplinkybė paaiškintina tuo, kad nuteistieji buvo sulaikyti ne iš karto po pinigų perdavimo, pats R. S. neneigė, kad su savimi turėtoje piniginėje taip pat buvo pinigų, kurių policijos pareigūnai nepaėmė, todėl dalis pinigų iš bendros sumos galėjo būti išimti.
42. Kaip nurodė R. S., alkoholiniai gėrimai į jo automobilį buvo pakrauti aikštelėje iš kito automobilio. R. S. atgabenus alkoholinius gėrimus, jų dėžės iš R. S. automobilio buvo kraunamos tiesiai į R. Bi. garažą. R. S., priėmęs pinigus už atvežtus alkoholinius gėrimus, jokių krovinio dokumentų neperdavė, sumokėjimą patvirtinančių dokumentų neišdavė. Įvertinus alkoholinių gėrimų pakrovimo, gabenimo ir realizavimo aplinkybes, akivaizdu, jog R. S. bent jau bendrais bruožais buvo suprantamas nusikalstamas veikos pobūdis. Apklausiamas R. S. nurodė, pastebėjęs, jog į automobilį „Fiat Scudo“ buvo pakrautas pakankamai sunkus krovinys. Pats R. S. teigė, jog klausė iš matymo pažįstamo asmens, ar krovinys yra legalus. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kriminalinė R. S. patirtis leidžia kritiškai vertinti R. S. paaiškinimus, jog jam neva pakako žodinio patikinimo apie krovinio teisėtumą. Atsižvelgtina ir į paties R. S. poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų, nurodant, jog jis pripažintų savo kaltę dėl alkoholio gabenimo, jei jo veiksmai būtų kvalifikuojami pagal BK 201 straipsnį, kas patvirtina suvokimą apie gabentą krovinį.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. S. neabejotinai žinojo, kokį krovinį gabena, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir sąmoningai savo veiksmais siekė nusikalstamų tikslų įgyvendinimo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) numatytą nusikaltimą.
44. Atmetamas kaip nepagrįstas nuteistojo R. S. apeliacinio skundo argumentas, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką turėjo būti taikomas 50 Eur MGL dydis, dėl to R. S. gabentų ir realizuotų prekių vertė neviršytų 250 MGL dydžio sumos.
44.1. BK 199² straipsnio 1 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už pažeidžiant nustatytą tvarką akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą, kai jų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
44.2. Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
44.3. Nusikaltimo padarymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (2014 m. rugsėjo 3 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) buvo nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, įsigaliojusio nuo 2018 m. sausio 1 d., patvirtintas bazinio bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.
44.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Todėl šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, Nr. 2K-348/2008, Nr. 2K-64/2011, Nr. 2K-1-697/2019, Nr. 2K-2-693/2019).
44.5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kvalifikuojant nuteistojo R. S. veiką nėra pagrindo vadovautis nusikalstamos veikos padarymo metu dar negaliojusiu, nors ir priimtu, 50 Eur dydžio baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog R. S. gabentų ir realizuotų akcizais apmokestintų prekių vertė buvo didesnė negu 250 MGL bei teisingai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 199² straipsnio 1 dalies redakciją.
45. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka taip pat buvo pašalintos nuteistojo R. S. gynėjo keliamos abejonės dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo R. S. veiką kvalifikuojant ne pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, o pagal BK 201 straipsnio 1 dalį.
45.1. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistieji Lietuvos Respublikoje neteisėtai disponavo aštuoniomis 2,8 l talpos pakuotėmis nedenatūruoto etilo alkoholio, iš viso 22,4 l, pagaminto imituojant alkoholinį gėrimą, pavadintą „Black widow“, bei trimis šimtais trisdešimt šešiomis 3 l talpos pakuotėmis nedenatūruoto etilo alkoholio, iš viso 1 008 l, pagaminto imituojant alkoholinį gėrimą, pavadintą „Absolut Country of Sweden Blue Light“.
45.2. Nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, pripažinus nedenatūruotą etilo alkoholį akcizu apmokestinama preke, bet baudžiamoji atsakomybė už disponavimą nedenatūruotu etilo alkoholiu numatyta ir BK 201 straipsnyje.
45.3. Dėl BK 199² straipsnyje ir BK 201 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų atribojimo pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje. Aiškinant nagrinėjamai baudžiamajai bylai reikšmingas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas konstatuota, kad etilo alkoholis Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungos muitų teritorijoje, yra akcizinė prekė, be kita ko, etilo alkoholiu laikomi Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2207 ir 2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, todėl tiek denatūruotas, tiek nedenatūruotas etilo alkoholis taip pat gali būti akcizo objektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485/2010).
45.4. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus sulaikytų skysčių tyrimą surašytoje 2017 m. gruodžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 17MLC0051 nurodyta, kad tirtose talpose esantys skysčiai savo sudėtyje turi etilo alkoholio, ištirtų mėginių alkoholio koncentracija nuo 33,3 iki 34,2 % tūrio neatitinka koncentracijos nurodytos etiketėse, padaryta išvada, kad skysčius galima laikyti nedenatūruotu etilo alkoholiu, pagamintu imituojant etiketėse nurodytus alkoholinius gėrimus, atitinkamai pagal nustatytą alkoholio koncentraciją ištirtas nedenatūruotas etilo alkoholis buvo priskirtas akcizų objektui, klasifikuojamam KN 2208 90 99 subpozicijoje, nacionalinis papildomas kodas – X107 (t. 14, b. l. 51-52).
45.5. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklaustas tyrimą atlikęs ir specialisto išvadą surašęs Muitinės laboratorijos Maisto, plastikų ir kitų medžiagų tyrimo skyriaus vyriausiasis inspektorius V. D. patvirtino savo surašytą specialisto išvadą. Papildomai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklausta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos Akcizų administravimo departamento patarėja O. S. – A. iš esmės analogiškai paaiškino, jog alkoholio produktai, kuriais disponavo nuteistieji, atitiko KN 2207 ir 2208 pozicijose kvalifikuojamus produktus, todėl jie yra laikytini akcizo objektu.
45.6. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialaus tyrimo metu nustatyta alkoholio koncentracija ištirtuose skysčiuose, jų priskyrimu nedenatūruotam etilo alkoholiui ir akcizo mokesčiais apmokestinamam objektui. Apklausti specialistai išsamiai paaiškino byloje surašytą specialisto išvadą ir ištirtų objektų priskyrimą akcizui apmokestinamomis prekėmis. Tiek nuteistieji, tiek jų gynėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti specialisto išvados ir paaiškinimus davusių specialistų objektyvumu ir teisingumu.
45.7. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nuteistųjų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.
46. Nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde taip pat prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę. Tačiau įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas R. S. bausmę pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.
46.1. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
46.2. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.
46.3. BK 199² straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu R. S. buvo paskirta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
46.4. Nuteistojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas baigtas tyčinis sunkus nusikaltimas. Nuteistasis iš savanaudiškų paskatų neteisėtai gabeno ir realizavo didelį kiekį nedenatūruoto etilo alkoholio, nors nusikalstama veika ir buvo užkardyta policijos pareigūnų. Įvertinta ir tai, kad R. S. turėjo darbą, bet anksčiau buvo baustas administracine tvarka, nusikalto neišnykus teistumui.
46.5. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu ženkliai mažesnės nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kuri neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą bei negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta.
47. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamą nuosprendį naikinti ar keisti nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Dėl nuteistojo R. Bi. apeliacinio skundo
48. Nuteistasis R. Bi. neneigia, kad per R. Š. norėjo įsigyti alkoholinių gėrimų, tačiau apeliaciniame skunde prašoma R. Bi. išteisinti, kadangi jis norėjo įsigyti ne visą įvykio vietoje rastą alkoholinių gėrimų kiekį – 1 030,40 litrų, o tik 900 litrų, kurio vertė atitinkamai yra mažesnė ir nesiekia ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.
49. Tačiau įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, byloje surinktų įrodymų pakanka teismo išvadoms pagrįsti ir R. Bi. kaltei dėl bendro 1 030,40 litrų nedenatūruoto etilo alkoholio kiekio įgijimo konstatuoti.
50. Apklausiamas teisme R. Bi. parodė, kad norėjo pigiau nusipirkti 50 pakuočių po 3 litrus degtinės, dėl to kreipėsi į R. Š., bet pastarasis atsakė, kad tokio mažo kiekio niekas neatveš, todėl nusprendė pirkti didesnį kiekį. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir R. Š.. Nuteistieji tvirtino, kad vėliau buvo sutarta pirkti 300 pakuočių, vienos pakuotės kaina 15 Eur, kas atitinka 4 500 Eur.
51. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. spalio 27 d. susitikus prie parduotuvės „Baldų jūra“ R. Bi. perdavė R. Š. 4 500 Eur, todėl pagal nuteistųjų parodymus R. Bi. turėjo būti visiškai atsiskaitęs už sutartą įsigyti alkoholinių gėrimų kiekį. Tačiau tai neatitinka R. Bi. ir R. Š. tarpusavio susirašinėjimo telefonu. Apžiūrėjus R. Bi. mobilaus ryšio telefoną rastose R. Š. 2017 m. spalio 22 d., 15.45 ir 16.01 val., siųstose SMS žinutėse nurodyta, kad R. Bi. reikia surinkti 4 500 Eur, o dėl kitos dalies R. Š. suderins su asmenimis, iš kurių ketinama įsigyti alkoholinių gėrimų (t. 17, b. l. 160-162). Taigi, akivaizdu, jog buvo sutarta įsigyti alkoholinių gėrimų už didesnę pinigų sumą nei R. Bi. surinkti ir R. Š. perduoti 4 500 Eur. Apklausiamas R. Bi. negalėjo paaiškinti, ar jis buvo likęs skoloje už perkamus alkoholinius gėrimus. Tuo tarpu R. Š. nurodė, kad sau irgi užsisakė alkoholinių gėrimų papildomai prie R. Bi. norimo įsigyti alkoholinių gėrimų kiekio. Kaip jau buvo nurodyta, savaitę iki įvykio vyko intensyvus R. Bi. ir R. Š. tarpusavio bendravimas telefonu. Iš R. Bi. mobilaus ryšio telefone likusių SMS žinučių matyti, kad abu nuteistieji tarpusavyje tariasi dėl alkoholinių gėrimų pristatymo laiko ir vietos, taip pat derinama, kokią pinigų sumą turi paduoti R. Bi.. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagal susitarimą R. Bi. turėjo paduoti tik dalį už atgabentus alkoholinius gėrimus mokėtinos pinigų sumos, o likusią dalį sumokėti turėjo R. Š..
52. Kadangi R. Bi. ir R. Š. bendrai tarėsi dėl alkoholinių gėrimų įsigijimo, R. Bi. perduoti 4 500 Eur buvo tik dalinis atsiskaitymas už įsigyjamus alkoholinius gėrimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog R. Bi. su R. Š. veikė kaip bendrininkai ir turėjo vieningą nusikalstamą sumanymą įsigyti visą įvykio vietoje rastų alkoholinių gėrimų kiekį. Tai, kad dalis alkoholinių gėrimų buvo rasti perkrauti į garažą, dalis – R. S. automobilyje „Fiat Scudo, o dalis – R. Bu. automobilyje „Mercedes Benz“, nepaneigia, jog visas atgabentas alkoholinių gėrimų kiekis buvo skirtas R. Bi. ir R. Š.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, nuteistieji buvo užklupti bekraunantys dėžes su alkoholiniais gėrimais, todėl akivaizdu, jog automobilyje „Fiat Scudo“ liko nesuspėtas iškrauti alkoholinių gėrimų kiekis. Dėl alkoholinių gėrimų, rastų R. Bu. automobilio „Mercedes Benz“ bagažinėje, ankstesnėje nutarties dalyje jau buvo pasisakyta, kad šiuos gėrimus atsidėjo R. Š., nes savo automobilį buvo palikęs prie parduotuvės „Baldų jūra“.
53. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo R. Bi. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Pripažinus, jog R. Bi. pagrįstai nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), nėra pagrindo spręsti klausimo dėl R. Bi. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes pagal BK 40 straipsnio 1 dalį laidavimas negalimas kai padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti proceso išlaidomis ir iš nuteistojo R. S. priteisti Tauragės vyriausiojo policijos komisariato patirtas 278 Eur išlaidas už automobilio „Fiat Scudo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistųjų R. S. ir R. Bi. apeliacinius skundus atmesti.