Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-10-03 · Civilinė byla Nr. e2-41551-1012/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
e2-41551-1012/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25965-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Atsakovas
UAB „P.“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-41551-1012/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25965-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,sekretoriaujant J. A.,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. B.,atsakovo atstovui advokatui M. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S.“ ieškinį atsakovui UAB „P.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 1885, 18 Eur skolos, 8 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „P.“. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 13 d. – 2017 m. sausio 3 d. atsakovas UAB „P.“ iš ieškovo pirko įvairias šaldymo įrenginių detales. Nurodo, kad ieškovas atsakovui už parduotas prekes išrašė ir pateikė apmokėjimui tris PVM sąskaitas-faktūras: 2016 m. gruodžio 13 d. serija SJS Nr. 00810 (1 615, 35 Eur sumai), 2016 m. gruodžio 30 d. serija SJS Nr. 00846 (114, 95 Eur sumai) ir 2017 m. sausio 3 d. serija SJS Nr. 00852 (154, 88 Eur sumai). Nurodo, kad pretenzijų dėl prekių kokybės ar kitų parametrų ieškovas iš atsakovo nėra gavęs, tačiau atsakovas iki šiol nėra tinkamai atsiskaitęs su ieškovu, todėl yra skolingas 1 885, 18 Eur. Pažymi, kad minėtos ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra įtrauktos į atsakovo buhalterinę apskaitą ir nėra grąžintos ieškovui kaip išrašytos be pagrindo. Nurodo, kad atsakovas ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu buvo raginamas atsiskaityti, tačiau visi ieškovo bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi. Ieškinys grindžiamas rašytiniais įrodymais, ieškovas prašo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškovo UAB „S.“ ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „P.“ 1885, 18 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 444, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 16 d. priimti atsakovo UAB „P.“ prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose atsakovas nurodė, kad susidariusios skolos neginčija, tačiau ieškovo pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, atsakovas yra susidūręs su finansiniais sunkumais, todėl prašo priteistą skolą dalinti dalimis bei mažinti ieškovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas atsisakė savo prieštaravimų dalies dėl bylinėjimosi išlaidų, toliau palaikė atsakovo prašymą išdėstyti skolos mokėjimą dalimis ir prašė sumažinti procesines palūkanas iki 5 proc.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad ieškovas su prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą nesutinka, kadangi prašymas yra nepagrįstas. Sprendimo įvykdymo išdėstymas, nagrinėjamos bylos atveju, būtų akivaizdžiai neadekvatus ir neatitinkantis šalių lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas savo prašymą bei turtinės padėties sunkumą motyvavo iš esmės tik kitų kreditorinių įsipareigojimų buvimu ir neatgaunamomis skolomis iš savo debitorių. Tačiau, tokia atsakovo pozicija nelaikytina sąžininga, kadangi, tenkinant atsakovo prašymą, kiti tos pačios eilės (kaip ir ieškovas) atsakovo kreditoriai įgautų nepagrįstą pranašumą, nes jų kreditorinių reikalavimų vykdymas nebūtų išdėstytas. 2017 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovo reikalavimas sumažinti procesines palūkanas yra teisiškai nepagrįstas.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų pozicijų nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl teismo 2017 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu nustatytų aplinkybių, šalių sutartinių santykių kvalifikavimo ir ginčo išsprendimo iš esmės. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažįsta savo skolą ieškovui, teismas surašo sutrumpintus motyvus, nenurodant argumentų, dėl kurių kurie nors įrodymai yra atmetami. Kadangi atsakovas neginčija skolos fakto ir dydžio bei bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas dėl to nepasisako ir šioje dalyje preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas. Atsakovas ginčija procesinių palūkanų dydį bei prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, dėl ko teismas pasisako. Priimdamas galutinį sprendimą teismas pasisakys tik atsakovės ginčijamu klausimu.

Dėl procesinių palūkanų dydžio.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, numatytas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – MAPKSVPĮ). CK 6.210 straipsnio nuostatos suteikia teisę ieškovui prašyti įstatymuose numatyto dydžio palūkanų. Tai yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnio nuostatas, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Šalių sudaryta sutartis atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinės sutarties požymius, ieškovas reikalauja taikyti minėtame įstatyme nustatytas palūkanas, todėl teismas taiko šiame įstatyme nustatytą palūkanų normą. Pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas; pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio pateikimo teismui dieną galiojo 0 procentų dydžio fiksuotoji palūkanų norma, iš atsakovo priteisiamos 8 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 1885, 18 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to preliminarus sprendimas šioje dalyje taip pat paliktinas nepakeistas.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dėl to, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis sunki, nes atsakovas turi kitų kreditorinių įsipareigojimų ir neatgauna skolų iš savo debitorių.

Motyvuojamoji dalis

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais.

Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal atsakovės I. B. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, bylos Nr. 3K-3-626-378/2015 ).

Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymais nepagrindė savo prastos turtinės padėties, nenurodė ir neįrodė perspektyvų, kaip ateityje pasikeis jo padėtis, kad teismo sprendimo įvykdymą išdėsčius tai bus realiai vykdoma iš atsakovo pusės. Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie prastą atsakovo turtinę padėtį yra neįrodytos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, bei siekiant išlaikyti ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui, todėl jo prašymas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-32632-1012/2017 (naujas bylos Nr. e2-41551-1012/2017) palikti nepakeistą:

Priteisti ieškovui UAB „S.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „P.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1885, 18 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 18 ct) skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1885, 18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 444, 50 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė