Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis tinkuotoju įmonėje (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį galutine 20 parų arešto bausme (bausmę atliko 2020 m. gruodžio 7 d., teistumas neišnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2023 m. liepos 10 d. apie 18.25 val. Panevėžio mieste vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,51 promilių alkoholio, iki kol policijos pareigūnai ties namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, jį sustabdė ir patikrino jo blaivumą (18.29 val. jam buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, o 18.49 val. jam buvo nustatytas – 2,24 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi pirmiau paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis K. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

3.3. Iš bylos duomenų matyti, tai teisingai pažymėta ir prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kad K. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai pripažino, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo veiksmais žala nebuvo padaryta, be to, byloje yra jo patėvio A. V. prašymas perduoti K. A. jo atsakomybei pagal laidavimą. Tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamajam K. A. negalimas BK 40 straipsnyje nustatyto teisinio instituto – atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – taikymas, nes K. A. neatitinka visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų.

3.4. Viena iš būtinų sąlygų laidavimo instituto taikymui – asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti omenyje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-117-976/2020, 2K-142-697/2022).

3.5. Teismo vertinimu, priešingai nei teigiama prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, K. A. teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad K. A. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 26 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį galutine 20 parų arešto bausme (t. 1, b. l. 92–101). Pažymėtina, kad asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, laikomi teistais bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Šis terminas skaičiuojamas nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 5 dalis). Suėjus šiam terminui, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 26 d. baudžiamuoju įsakymu K. A. buvo nuteistas už apysunkį nusikaltimą, paskirtą arešto bausmę jis atliko 2020 m. gruodžio 7 d. Esant minėtoms aplinkybėms, K. A. teistumas būtų išnykęs ir jis būtų laikomas neteistu praėjus trims metams po bausmės atlikimo. Duomenų, kad K. A. teistumas būtų panaikintas anksčiau nurodyto termino arba sutrumpintas jo laikas, byloje nėra. Kaip numatyta BK 97 straipsnio 8 dalyje, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Naują nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamasis padarė 2023 m. liepos 10 d., t. y. turėdamas teistumą. Taigi teistumo išnykimo eiga nutrūko.

3.6. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamasis negali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką ir neatitinka būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos.

3.7. Kita būtina sąlyga laidavimo taikymui yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

3.8. Šioje byloje K. A. padarytas nusikaltimas pasireiškė itin šiurkščiu KET pažeidimu, kuris ne tik kėlė realią grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. Kaltinamasis prie vairo sėdo būdamas neblaivus, nesant jokios būtinybės, jam nustatytas girtumo laipsnis (pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, o antru – 2,24 promilių neblaivumas) žymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis praeityje tris kartus teistas. Skirtos įvairios bausmės – viešieji darbai, laisvės atėmimas, areštas. Administracinių nusižengimų registro išraše už tris metus fiksuota 7 ANK pažeidimai, net už 6 iš jų nuobaudos paskirtos 2023 metais. Teismui pateikti duomenys patvirtina paskutinės baudos sumokėjimą, duomenų apie kitų baudų sumokėjimą nėra. Didžioji dalis nuobaudų skirta už tai, kad K. A. neturėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo viešajame eisme dalyvaujančiai transporto priemonei, vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, viena nuobauda skirta už greičio viršijimą mieste. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimai padaryti dėl tuo metu buvusios prastos finansinės padėties, teismo vertinimu, fiksuoti pažeidimai rodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, atsainų požiūrį į saugumą kelyje. Visos nurodytos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3.9. Kadangi kaltinamasis neatitinka minėtų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nėra pagrindo vertinti, ar egzistuoja kitos anksčiau neaptartos laidavimo taikymo sąlygos bei spręsti laiduotojo tinkamumo klausimą.

3.10. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teismo teisę, o ne pareigą taikyti laidavimo institutą, teismas sprendžia, kad BK 40 straipsnio nuostatos, nesant sąlygų visumos (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatytų sąlygų), kaltinamojo K. A. atžvilgiu netaikytinos. Toks teismo sprendimas neprieštarauja ir teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-788/2019, Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-221-693/2017 ir kt.).

4. Bausmės skyrimas

4.1. Skirdamas bausmę kaltinamajam K. A. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų eismo saugumui; kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumas; būdamas neblaivus kaltinamasis automobiliu važiavo mieste), į padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis teistas, aptariamo įvykio metu jis buvo baustas administracine tvarka, be kita ko, už transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimus bei nustatyto greičio viršijimą, didžiosios dalies paskirtų baudų savanoriškai nemoka; dirba; psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas (t. 1, b. l. 75, 79, 82, 83–90, 72–100, 103–174 b. l.).

4.2. Kaltinamojo K. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo K. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

4.3. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai pat tai, kad kaltinamasis nurodė vykstantis dirbti į Vokietiją (byloje pateikta darbo sutartis), teismo vertinimu, kaltinamajam tikslinga skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu. Nors kaltinamajam skirtina bauda yra artima minimaliai, įvertinus tai, kad kaltinamasis nurodė mokantis išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, turi nesumokėtų baudų už administracinius pažeidimus, taip pat byloje sprendžiamas klausimas dėl turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 12 mėnesių.

4.4. Kadangi šiuo nuosprendžiu kaltinamajam inkriminuojama veika padaryta šiam jau atlikus ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, bausmės nebendrinamos.

5.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

5.2. Šiuo atveju kaltinamasis K. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis K. A. įstatymų reikalavimus pažeidžia nebe pirmą kartą – nuo 2022 m. gruodžio 16 d. jis buvo baustas administracine tvarka 7 kartus, visus šiuos kartus jis buvo nubaustas už KET pažeidimus, kuriuos jis padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis, teismui pateiktais duomenimis, savanoriškai yra sumokėjęs vieną 100 Eur baudą, šios aplinkybės kaltinamąjį K. A. charakterizuoja kaip asmenybę, linkusią pažeisti KET reikalavimus vairuojant transporto priemones. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamojo padarytų teisės pažeidimų intensyvumą, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą nustatant mažesnį nei vidurkis, t. y. 2 metams.

5.3. 2023 m. liepos 13 d. nutarimu kaltinamajam K. A. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (t. 1, b. l. 69–70), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, 2023 m. liepos 13 d.

6.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo 1,51 prom. ir daugiau alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

6.2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nusprendus iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę, prašytų išdėstyti mokėjimus. Tuo metu jo gynėjas prašė konfiskuoti tik dalį automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, atsižvelgiant į prastą automobilio būklę. Teismo vertinimu, šie prašymai nepagrįsti.

6.3. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

6.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ir registruota Z. P. vardu, jos valdytojas – E. A. G.. Kaltinamojo teigimu, E. A. G. mašiną jam buvo paskolinęs ilgesniam laikui ir nežinojo, kad kaltinamasis jo automobilį vairuos neblaivus. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Nustatydamas išieškomos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydį, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą seka, jog aptariamo įvykio metu kaltinamojo K. A. vairuoto automobilio vidutinė kaina Lietuvoje buvo 1340 Eur (su PVM) (t. 1, b. l. 22). Byloje nėra jokių kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kaltinamojo K. A. vairuoto automobilio vertę. Svarbu tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką tais atvejais, kai byloje nėra kitų duomenų, turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies turto vidutinę vertę (Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-169-334/2020 ir kt.). Taigi teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konfiskuoti patį automobilį, tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė (kaina su PVM) nusikaltimo padarymo dieną, t. y. 1340 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pats automobilis ir jo dokumentai jau grąžinti 2023 m. liepos 25 d. nutartimi ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. pakvitavimu.

6.5. Dėl gynėjo pareikšto prašymo konfiskuoti dalį transporto priemonės vertės teismas pažymi, kad atsižvelgiant į transporto priemonės vidutinę kainą nusikalstamos veikos padarymo metu, nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo nurodytą gaunamą darbo užmokestį, byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad visos transporto priemonės vertės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

6.6. Kartu pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje numatyta baudos, kaip bausmės, išdėstymo tvarka bei sąlygos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginamas baudos bausmei ir negali būti vykdomas BVK 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš K. A. teismas nutarė konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų suma, tačiau vien tokio konfiskavimo būdo parinkimas jo išdėstymo dalimis, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nesuponuoja. Teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę (ar jos dalį) atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas. Tokia pati pozicija atsispindi ir aukštesniojo teismo praktikoje (Panevėžio apygardos teismo 2018-10-23 nutartis byloje Nr. 1S-187-491/2018).

7.1. Kaltinamajam K. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 65–66), paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

7.2. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas (t. 1, b. l. 69–71) paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinama, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant saugoti VĮ „Regitra“.

7.3. Automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelis (t. 1, b. l. 25–26, 29), grąžinti automobilio savininkui (valdytojui), todėl šis klausimas pakartotinai nespręstinas.

7.4. Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. A. galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti K. A., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB“ bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, ar kitą VMI interneto svetainėje skelbiamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti K. A., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2023 m. liepos 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti valstybės naudai iš K. A. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 340 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant saugoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.