Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-06 · Civilinė byla Nr. e2S-783-480/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-06
Bylos Nr.
e2S-783-480/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03708-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-783-480/2021 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03708-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-470-570/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Marijampolės butų ūkis“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės A. S. priteisti 1 875,14 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 42 Eur žyminį mokestį ir 163,35 Eur išlaidas už teisines paslaugas.

2. 2021 m. sausio 26 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė po ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl prašo priimti ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) grąžinti ieškovei 31,50 Eur žyminio mokesčio.

4. 2021 m. vasario 4 d. teisme gautas atsakovės prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sugrąžinti atsakovei iš ieškovės jos iš anksto padengtą visų bylinėjimosi išlaidų sumą (205,35 Eur), įpareigojant kiekvieną šalį pasidengti savo pačios išlaidas, nesant byloje laimėjusios ir pralaimėjusios šalies. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė nepasinaudojo alternatyviais teisių gynimo būdais, iš karto kreipėsi į teismą pasitelkdama advokatą, nors tokios išlaidos laikytinos nebūtinos, perteklinės ir neprotingos, nes įmonė turi juristą. Bylinėjimosi išlaidos buvo atlyginamos tik vienai pusei (ieškovei) vien dėl to, kad ji jų prašė, nors atsakovė taip pat turėjo išlaidų, tai jų priteisti neprašė. Byloje iškilo specifinis individualus klausimas dėl situacijos, kai atsakovė iš anksto yra sumokėjusi visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą vien dėl to, kad ieškinyje atsakovei nebuvo suteikta galimybė atskirti procesinį reikalavimą (dėl bylinėjimosi išlaidų) nuo pagrindinio (materialinio) reikalavimo (padengti pagrindinę skolą). Atsakovė pradinėje ginčo stadijoje nesiėmė spręsti dėl procesinio reikalavimo teisėtumo ir jo kvestionuoti, nes šį klausimą galutinėje nutartyje sprendžia teismas. Dėl šių aplinkybių atsakovė padengį visą ieškinio sumą. Laikydamasi civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką, iš anksto padengė visas bylinėjimosi išlaidas, turėdama pagrįstą teisėtą lūkestį, kad nutartimi teismas išspręs jų grąžinimo atsakovei klausimą, tačiau tikroji atsakovės valia yra ta, kad ji visiškai nesutinka, jog ieškovei būtų paliktos jos vien dėl sąžiningo procesinio elgesio sumokėtos bylinėjimosi išlaidos. Tokio pobūdžio bylose netaikomas išlaidų atlyginimo principas „pralaimėjęs moka“, bet priežasties principas – dėl netinkamo procesinio elgesio šaliai tenka neigiamos teisinės pasekmės – bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos, siekiant proceso normomis neskatinti procese lengvabūdiško bylinėjimosi ginčo tvarka. Teismas nutartimi išsprendė tik žyminio mokesčio grąžinimo klausimą ieškovei, tačiau nesprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims. Teismas turėjo pareigą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, o palikdamas visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (iš anksto padengtą atsakovės) tik ieškovei, teismas suteikė jai privilegijuotą padėtį ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 17 ir 94 straipsnių nuostatas, nes ieškovė turėjo sau didesnės naudos atsakovės sąskaita, kompensuojant jai, nors nepagrįstai, visas jos prašytas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė.

6. Teismas konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo išspręstas, pavedant VMI prie LR FM grąžinti ieškovei 31,50 Eur žyminio mokesčio.

7. Teismas nurodė, kad kitos bylinėjimosi išlaidos ieškovei buvo sumokėtos, ginčo dėl to nekilo, todėl teismas to klausimo savo iniciatyva nenagrinėjo.

8. Teismas pažymėjo, kad kreditorius (ieškovas) turi diskrecijos teisę pasirinkti savo pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdą.

Šalies argumentai

9. Teismas, nustatęs, kad atsakovė dar nuo 2016 m. iki ieškinio pateikimo dienos turėjo sumokėti 2 525,81 Eur, tačiau buvo sumokėjusi 650,67 Eur, konstatavo, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą ir pasirinko savo pažeistos teisės gynimo būdą – paduoti teismui ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo papildomam sprendimui priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovė A. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį abiem šalims pačioms pasidengiant savo bylinėjimosi išlaidas, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus (netinkamai taikytas CPK 94 straipsnio 1 dalies, 434 straipsnio 4 dalies nuostatas). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, užbaigęs bylą nepriimant galutinio sprendimo dėl bylos esmės, visai nesiėmė spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutartyje. Tai sudaro absoliutų tokios nutarties negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turėjo būti atliktas teismo ex officio (iš lot. savo iniciatyva) nepriklausimai nuo to, ar yra šalių prašymai. Kadangi atsakovė sąžiningai padengė ieškovės šalies nepagrįstai prašomas bylinėjimosi išlaidas, atsakovė turėjo teisėtą lūkestį, kad teismas išspręs šį klausimą savo iniciatyva, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl buvo pateiktas prašymas, kuris liko nenagrinėtas.

1.2. Atsakovė neturėjo pasirinkimo nepadengti iš anksto bylinėjimosi išlaidų, nes byla nebūtų buvusi nutraukta ir procesas būtų užsitęsęs.

1.3. Teismas žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei procesinį veiksmą vadina bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimu, visiškai nekreipdama dėmesio, kad visą žyminį mokestį atsakovė yra ieškovei padengusi.

1.4. Dėl tinkamo ir sąžiningo procesinio elgesio siekdama sutrumpinti bylinėjimosi procesą su ieškove, atsakovė, paisydama koncentracijos ir ekonomiškumo principo, byloje tapo pralaimėjusia šalimi, iš kurios buvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės pateikti savalaikiai prašymai byloje nebuvo nagrinėti ir galiausiai teismo buvo įvertinta, kad ginčo dėl bylinėjimosi išlaidų nėra, nors ginčo byloje nebuvo tik dėl materialaus (pagrindinės skolos) reikalavimo.

1.5. Nepagrįstai priskaičiuotos bendrovės skolos, išpūstos iki neįveikiamų žmogui dydžių, negali būti finansiškai įveikiamos vartotojui. Duomenys, kaip skaičiuojamos šios sumos, neprieinami, tik reikalaujama sumokėti. Teismas nutartyje neanalizavo akivaizdaus ieškovės nesąžiningumo ir neadekvačių priskaičiavimų vartotojos atžvilgiu pagal bylos duomenis ir negynė viešo intereso (vartotojos finansinių interesų pažeidimo), bet akcentavo tik atsakovės neįvykdytą prievolę ieškovei. Teismas šališkai palaikė ieškovę, visiškai neginant viešo vartotojos intereso, tuo pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintas jos saugomas ir ginamas vertybes dėl vartotojų prioritetinio gynimo. Nors kasacinis teismas išaiškinęs, kad vartotojų teisės yra viešasis ginamas interesas, tačiau teismas visiškai netaikė vartotojos gynimo apsaugos taisyklių.

1.6. Teismas visiškai nevertino šalių procesinio elgesio ir dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, kurios gavosi dėl kraštutinio ir logiškai nepagrįsto ieškovės pasirinkimo pasirinkti ginčo teiseną ten, kur ginčo iš atsakovės pusės iki nutarties priėmimo visai nebuvo.

1.7. Teismas netinkamai taikė tiek 94 straipsnio 1 dalies, tiek 434 straipsnio 4 dalies normos, kurios yra tokiems atvejams paraleliai taikomos specialiosios normos, kurių pagrindu ieškovei negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, taikant priežasties teorijos principą, o ne atlyginimo teorijos principą (pralaimėjęs moka), kurį netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas. Šiame procese nebuvo nei laimėjusios, nei pralaimėjusios šalies, todėl visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei vien dėl ieškovės statuso suteikė ieškovei privilegijuotą padėtį ir pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus.

Atsiliepimas

12. Ieškovė UAB „Marijampolės butų ūkis“ pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirojo skundo netenkinti, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai nurodė, kad 2021 m. sausio 27 d. teismo nutartimi, kuri atsakovės nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi, teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pavedė VMI prie LR FM grąžinti ieškovei 31,50 Eur žyminio mokesčio. Kitas bylinėjimosi išlaidas atsakovė atlygino ieškovei po ieškinio pateikimo teismui dienos, ginčo dėl to nekilo.

2.2. Ieškovė viso atsakovės skolos susidarymo laikotarpiu siuntė atsakovei sąskaitas (atsakovė net yra atlikusi kelis atsiskaitymus su ieškove), todėl atsakovei buvo žinoma apie egzistuojančią prievolę kiekvieną mėnesį atsiskaityti su ieškove bei didėjančią skolą, t. y. atsakovei buvo labai gerai žinoma, kad patalpų savininkai, kurių naudai paimtas lengvatinis kreditas projektui įgyvendinti, privalo kiekvieną mėnesį apmokėti jiems tenkančią kredito ir palūkanų dalį pagal kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką, tačiau atsakovė pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2016-6102-18 savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė jau nuo 2016 m. iki ieškinio pateikimo dienos, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo iš atsakovės – ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą ir pasirinko savo pažeistos teisės gynimo būdą – paduoti teismui ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

2.3. Būtent atsakovės elgesys, kai ilgus metus yra vengiama vykdyti prievoles, neatitinka apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo asmens standartų (lot. bonus pater familias). Bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl atsakovės kaltės, būtent atsakovės elgesys privertė ieškovę kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, atsakovė pripažino ieškinį ir visiškai atsiskaitė su ieškove, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė tinkamai ir nėra jokio teisinio pagrindo šį klausimą spręsti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestas

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą. Nagrinėjamu atveju byla buvo baigta teismo nutartimi bylą nutraukus, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl papildomas procesinis sprendimas šioje byloje buvo priimtas tokios pačios formos kaip ir bylą užbaigęs – papildoma nutartimi.

17. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2014).

Taigi, skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsisakė ieškinio, yra svarbu nustatyti ieškinio atsisakymo priežastis, t. y. ar ieškinio atsisakymas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 1 875,14 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 42 Eur žyminį mokestį ir 163,35 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pripažįsta pateiktą kreditorės reikalavimą, todėl iki atsiliepimo pateikimo dienos ieškinio reikalavimus įvykdė visa apimtimi. Ieškovė tuo pagrindu pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi bylą nutraukė.

19. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą iš esmės sąlygojo atsakovės veiksmai, nes atsakovė su ieškove atsiskaitė tik po to, kai buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių elgesį, skundžiama nutartimi atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo atmetė būtent dėl to, jog nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo papildomam sprendimui priimti, nes ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą pasirinkdama tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, kai atsakovė žinodama apie savo prievolę ieškovei, jos tinkamai nevykdė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė apie jos prievolę ieškovei žinojo, nes ją iš dalies vykdė. Įsiskolinimas, kurį ieškiniu buvo prašoma priteisti, susidaręs nuo 2016 m., taigi ieškovė tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis – pateikė ieškinį, todėl jos veiksmai negali būti pagrindu konstatuoti, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl netinkamo ieškovės procesinio elgesio, nes priešingai – tokia situacija susiklostė dėl atsakovės veiksmų, t. y. neveikimo nevykdant prievolės ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė išskirtinai tik dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), ji įgijo teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju atsakovė teikdama atsiliepimą jau buvo atlyginusi ne tik ieškiniu prašomą priteisti skolą, bet ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsiliepime net nebuvo nurodžiusi, jog su bylinėjimosi išlaidomis nesutinka. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad teismas visiškai nevertino šalių procesinio elgesio ir dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, atmestini kaip nepagrįsti.

21. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog teismas, užbaigęs bylą nepriimant galutinio sprendimo dėl bylos esmės, visai nesiėmė spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutartyje. Tai sudaro absoliutų tokios nutarties negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Šie apeliantės argumentų teismas nenagrinėja, nes minėta nutartis, kuria, anot atsakovės, nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, t. y. 2021 m. sausio 27 d. nutartis, įsiteisėjo 2021 m. vasario 6 d., atsakovės apskųsta nebuvo, todėl nagrinėjant atskirąjį skundą dėl 2021 m. vasario 10 d. nutarties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl absoliučių įsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų.

22. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su tuo, jog teismas nutartyje neanalizavo akivaizdaus ieškovės nesąžiningumo ir neadekvačių priskaičiavimų vartotojos atžvilgiu pagal bylos duomenis ir negynė viešo intereso (vartotojos finansinių interesų pažeidimo), bet akcentavo tik atsakovės neįvykdytą prievolę ieškovei. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad šie argumentai yra keliami tik atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyti, atsakovė atsiliepime nurodė, jog su ieškinio reikalavimais sutinka, pati sumokėjo visą įsiskolinimą, nesutikimo neišreiškė, todėl pirmosios instancijos teismas iš atsakovės veiksmų neturėjo pagrindo analizuoti ieškovės nesąžiningumo, kuris, anot atsakovės, atsirado apskaičiuojant atsakovės įsiskolinimą. Pažymėtina, kad visus nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentus atsakovė galėjo nurodyti atsiliepime į ieškinį, o ir ieškiniu prašomo priteisti įsiskolinimo niekas nevertė atsakovės mokėti, jei ji su juo nesutiko, tačiau dėl teismui nesuprantamų priežasčių atsakovė sumokėjusi įsiskolinimą, vėliau nusprendė su juo nesutikti, tačiau šia nutartimi yra sprendžiama, ar buvo pagrindas priimti papildomą sprendimą, o ne nagrinėti bylą iš esmės atsakovei pakeitus nuomonę dėl ginčo byloje.

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė