Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1592-759/2017 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017-09-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-11-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-266/2011 nustatytą išlaikymo nepilnametei K. M. dydį ir iš atsakovo T. M. jo nepilnametės dukros išlaikymui priteisė periodines išmokas kas mėnesį po 250 Eur, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017-06-13) iki dukros pilnametystės. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę J. M.. Pakeitė Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-11-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-266/2011 nustatytą bendravimo su nepilnamete K. M. tvarką, nustatant kad atsakovas T. M. bendraus su dukra K. M. tokia tvarka: 1) I-ą ir III-ą mėnesio savaitgaliais, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 17 val., prieš dvi dienas susitariant, ar vaiką paims ir jį parveš į motinos gyvenamąją vietą tėvas, ar vaiką tėvui nuveš ir jį paims motina; 2) Nelyginiais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujųjų metų pirmąją dieną, t. y. gruodžio 24 d., gruodžio 25 d. ir gruodžio 31 d., tėvo gimimo dieną, tėvo dieną, vaiko gimimo dieną, nuo 10 val. iki 17 val., pasiimant dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant, apie būsimą bendravimą pranešant vaiko motinai J. M. iki vakaro 20 val.; 3) Dukra K. M. motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos su tėvu T. M., darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais ir nelyginiais metais, bendrauja su motina J. M.. 4) Dukros kasmetinių mokyklinių atostogų (pavasario, vasaros, rudens, žiemos) metu, tėvas T. M. su dukra K. M. praleidžia ne ilgiau nei 2 savaites atostogų kiekvienais metais, prieš bet kokias atostogas pranešant motinai J. M. apie konkrečią datą ir pageidaujamų atostogų trukmę prieš dvi savaites, prieš dvi dienas susitariant, ar vaiką paims ir jį parveš atgal į jo gyvenamąją vietą tėvas, ar vaiką tėvui nuveš ir jį paims motina. Susitarus, kad tėvas pasiima dukrą, jis dukrą K. M. paima pirmąją atostogų dieną 11.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina paskutiniąją atostogų dieną 18.00 val. motinos gyvenamosios vietos adresu. 5) Tėvas T. M. dalyvauja vaiko auklėjime, ugdyme, religiniame švietime, papročių perdavime. 6) Motina J. M. nedelsiant informuoja tėvą T. M. apie vaiko ligą, o tėvas turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugoma ji motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydytojo įstaigoje. 7) Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo. 8) Tėvas T. M., negalėdamas bendrauti su dukra aukščiau nurodytu grafiku dėl objektyvių priežasčių (pvz. liga, komandiruotė ar kita), ne vėliau nei prieš 3 dienas iki numatyto susitikimo su dukra, telefonu informuoja motiną J. M.. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2011-11-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-266/2011 patvirtino ginčo šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje šalys susitarė, kad atsakovas skirs nepilnametės dukters K. M. išlaikymui po 86,89 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat susitarė, kad turimas skolas įsipareigoja grąžinti ieškovė. Ieškovė dirba Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės padėjėja, jos pajamos, atlikus išskaitas pagal vykdomuosius dokumentus, 2012 m. buvo apie 193 Eur (666 Lt), 2013 m. – apie 192 Eur (662 Lt), 2014 m. – apie 234 Eur (807 Lt), 2015 m. – apie 234 Eur, 2016 m. – apie 285 Eur, 2017 m. – apie 115 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal vykdomuosius dokumentus yra išskaitoma 70 procentų darbo užmokesčio, todėl jai išmokamas apie 260 Eur dydžio atlyginimas. Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių, lėšų AB Šiaulių bankas, AB SEB bankas sąskaitose neturi, ieškovės AB Swedbank sąskaitoje galutinis likutis yra 6.516,42 Eur. Atsakovas dirba UAB „Narbutas Furniture Company“, jo darbo užmokestis yra apie 952,41 Eur neatskaičius mokesčių. Transporto priemonių, įregistruotų atsakovo vardu, nėra. Atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, sandėlis, garažas ir kiti statiniai bei žemės sklypas, esantys Lauko (duomenys neskelbtini), taip pat ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo nepilnametei dukrai šalių susitarimu nustatyto išlaikymo dydžio praėjo beveik 6 metai. Išlaikymas buvo nustatytas nutraukiant santuoką 2011 m. lapkričio mėn. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo 2017-06-13. Pirmiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad per beveik 6 metus, nuo 2011 m. lapkričio mėn. nustatyto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio, pablogėjo ieškovės materialinė padėtis, tuo tarpu atsakovo – iš esmės pagerėjo. Teismo manymu, atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė negu ieškovės, dėl ko jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą padidinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį motyvuoja tuo, jog augant vaikui, ypatingai brangstant pragyvenimui, per 6 metų laikotarpį vaiko poreikiai žymiai išaugo, padidėjo išlaidos drabužiams, maistui, mokymuisi, gebėjimų ugdymui, laisvalaikiui, atsirado papildomos išlaidos vaiko sveikatai. Akivaizdu, kad nuo 2011-11-21, praėjus daugiau nei penkiems metams, vaikas išaugo, turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais ir pan., vaiko poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų ir 86,89 Eur dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Ieškovė nurodė nepilnametės dukters poreikius ir išlaidas, iš kurių matyti, kad maitinimas mokykloje per mėnesį sudaro 60 Eur, maistas namuose – 80 Eur, drabužiai, avalynė (žieminiai, sezoniniai, vasariniai, uniforma) – 50 Eur, mokyklos reikmenys (pratybos, sąsiuviniai ir t.t.) – 27 Eur, higienos prekės – 12 Eur, muzikos mokykla – 15 Eur, karatė būrelis bei kitos būrelio lankymo išlaidos (sportinė kimono apranga, varžybos, egzaminai stovykla ir t. t.) – 33 Eur, vaistai dėl žvynelinės, vitaminai, lankymasis pas medikus ir t.t. – 154 Eur, internetas – 8 Eur, telefonas – 10 Eur, laisvalaikis (kultūriniai renginiai, atostogos prie ežero ir pan.) – 50 Eur, atostogos prie jūros, išvykos į muziejus, prie ežero ir pan. – 30 Eur, komunalinės paslaugos, tenkančios vienam asmeniui – 59 Eur, baseinas du kartus per mėnesį – 10 Eur, stomatologo paslaugos – 10 Eur, skalbimo priemonės, patalynė, rankšluosčiai – 20 Eur, lavinimosi priemonės, žaislai – 20 Eur, kuras vežiojant į mokyklą, būrelius, bažnyčią – 30 Eur, iš viso iš abiejų tėvų vaikui reikalinga suma – 678 Eur. Ginčo šalių dukra (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, baigė pradinio ugdymo programą, lanko Anykščių karatė sporto klubą (sutartis sudaryta iki 2017-12-31). Iš medicininių išrašų matyti, kad dukrai diagnozuota psoriazė (L40.0) galvos odoje, ieškinyje ieškovė nurodo, kad šios ligos gydymui reikalingos 154 Eur lėšos per mėnesį. Ieškovė pateikė medicinos dokumentų išrašus/siuntimus, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių 154 Eur išlaidas per mėnesį šios ligos gydymui. Ieškovės paskaičiavimais, išlaidos dukters laisvalaikiui (teatras, kinas, koncertas) sudaro 50 Eur per mėnesį; vasaros atostogos prie jūros, kelionės prie ežero, išvykos į muziejus, išlaidos kurui ir maistui būnant prie jūros – 30 Eur. Teismo nuomone, išvykos prie ežero ar jūros priskirtinos laisvalaikiui ir tenkinamos iš laisvalaikiui priskirtų lėšų. Nors teismas sutiko, jog vaiko visapusiškam vystymuisi būtinas lavinimas, pramoginė veikla, tačiau ši veikla bei jos kiekis (būreliai, spektakliai, ekskursijos) turėtų būti pasirenkamos atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie karatė būrelio papildomas išlaidas, muzikos mokyklos lankymo išlaidas. Ieškovei neįrodžius visų nurodytų dukters poreikių būtinybės bei patiriamų išlaidų jiems tenkinti, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis mažintinas. Atsakovo materialinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad pakeitus išlaikymo dydį bus labiau apsaugoti vaiko interesai, teismas ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkino iš dalies, pakeičiant Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-11-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-266/2011 iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir priteisiant iš atsakovo nepilnametei dukrai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-06-13) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194 str. straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir vaiko tėvų galimybių pusiausvyrą, ši suma, teismo vertinimu, užtikrins minimalius būtinus vaiko poreikius, nepažeis atsakovo interesų bei proporcingumo principo (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimai priteisti būsimas vaiko gydymo išlaidas: vienkartinę išmoką už papildomas išlaidas už danties gydymą ir vežimą – 100 Eur, būsimas gydymo išlaidas Vilniuje gydant III lygyje ligą pas dermatologus, alergologus – 250 Eur, taip pat būsimas išlaidas fortepijono pirkimui – 150 Eur, nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Nėra pagrindo priteisti tikėtinas, būsimas išlaidas ateityje, nesant šiuo metu tokias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, tuo labiau, kad išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas iš naujo ir vėliau, jį sumažinant ar padidinant (CK 3.201 straipsnis). Todėl minėtus ieškovės reikalavimus priteisti būsimas vaiko gydymo išlaidas, taip pat reikalavimą priteisti patirtas komunijos išlaidas, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat nustatė, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-11-21 nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalys nustatė atskirai gyvenančio atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą bendrauti su dukra ir pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, motyvuodama tuo, kad atsakovas nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikė, su dukra nebendravo. Atsakovas teismo posėdžio metu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo sutiko, nurodė, kad su vaiku bendrauti nori ir naujos bendravimo tvarkos laikysis, tačiau nesutiko dėl reikalavimo pateikti ieškovei duomenis iš darbovietės apie atostogas bei įrodymus tuo atveju, jeigu jis pagal grafiką negalėtų bendrauti su dukra. Remiantis išdėstytu, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą bendrauti su dukra nėra pagrįstas, todėl atmestinas, tačiau tikslinga pakeisti ankstesniu teismo sprendimu nustatytą bendravimo su dukra tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė J. M. apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai bei nustatyti vaiko lėšas ieškovei sumokėti iki mėnesio 15 dienos, taip pat priteisti atsakovui nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – namo dalį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dukrai K. M. ir nustatyti uzufrukto teisę ieškovei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas neatsižvelgė į ginčo šalių dukros gebėjimus – ji 3 metus lanko muzikos mokyklą, groja pianinu, 5 metus lanko karatė būrelį, dalyvauja varžybose, visada laimi prizines vietas, yra gabi mokslams, mokosi vien aukščiausiais rezultatais, dalyvauja olimpiadose. Teismas pasisakė, kad dukrai nereikia lankyti kultūros renginių, spektaklių ar užsiėmimų, nes turi atsižvelgti į finansines galimybes. Teismas prieštarauja įstatymui ir žlugdo vaiko gebėjimus. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė motyvuotai dėl atsakovo elgesio siekiant uždirbti ir gauti didesnes pajamas dukrai išlaikyti. Teismas vadovavosi atsakovo pasakymu, kad jis baigė 9 klases ir dirba, tačiau ieškovės žiniomis jis nėra baigęs pagrindinio išsilavinimo (9 klasių). Buvo prašoma pristatyti teismui baigimo pažymėjimą, tačiau nei teismas, nei atsakovas nepaisė šitų prašymų. Teismas sprendime neišanalizavo šalių turtinės padėties, vaiko poreikių ir nenustatė konkrečiai faktinių aplinkybių dėl vaiko poreikių. Neįvertino karatė papildomų išlaidų, 33 Eur per mėnesį, nors jos pagrįstos įrodymais, ir nurodė, kad dukrai nereikia lankyti būrelių, spektaklių, vykti į ekskursijas, nes, pasak teismo, reikia atsižvelgti į finansines galimybes. Teismas nustatė, kaip matyti iš sprendime esančios motyvacijos, kad vaiko išlaikymas kainuoja 645 Eur, atmetus karatė papildomas išlaidas 33 Eur, taip pat kad atsakovo geresnė turtinė padėtis, tačiau iš atsakovo priteisė 250 Eur dukters išlaikymui, o ieškovei tenka apie 400 Eur vaiko išlaikymui. Teismas pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.Taip pat teismas nekreipė dėmesio, kad ieškovei tenka kasdieninis rūpinimasis dukra, o tai sąlygoja pastovias ir didesnes patiriamas išlaidas dukros interesų tenkinimui ir didesnį jos asmeninį indėlį į dukros auklėjimą ir išlaikymą. Atsakovas nuo 2011-12-20 nesilaikė bendravimo tvarkos su dukra, praktiškai per 7 metus su ja nebendravo, nesidomėjo jos mokslais, pasiekimais, užklasine veikla, nedalyvaudavo vaiko šventėse, nevykdavo į tėvų susirinkimus, niekada nesirūpino dukters sveikata. Teismas į tai nekreipė dėmesio ir vaiko išlaikymą priteisė pusantro karto mažesne suma negu tenka ieškovei. Ieškovės nurodyta dukters išlaikymo suma yra atitinkanti vaiko poreikius ir viskas išvardinta minimaliomis sumomis, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie papildomas išlaidas už dukters danties gydymą, taip pat už dukters gydymą III lygyje pas dermatologus, alergologus, apie išlaidas fortepijono pirkimui, todėl jos nepriteistinos, nors ieškovė tokius įrodymus pateikė.Atsakovas gali išvykti į užsienį, taip vengdamas mokėti vaikui išlaikymą, kadangi, jo manymu, iš jo dukters išlaikymui priteista 250 Eur suma per didelė. Nors toks reikalavimas nebuvo pareikštas ieškinyje, tačiau teismo iniciatyva ieškovė prašo pripažinti ginčo šalių dukrai nuosavybės teisę į atsakovui priklausančią namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), bei nustatyti uzufrukto teisę ieškovei. Toks teismo sprendimas užtikrintų vaiko teisę į būstą, saugias ir stabilias gyvenimo sąlygas, nes atsakovui išvykus į užsienį ir vengiant mokėti išlaikymą dukra netektų lėšų ir gyvenamosios vietos. Taip pat dukra galėtų naudotis patogumais – nusimaudyti. Ieškovė taip pat prašo nustatyti mėnesio datą, kad iki mėnesio 15 d. būtų sumokamos vaiko išlaikymo lėšos, nes atsakovas lėšas moka kada nori.Ieškovė papildomai pateikia įrodymus, pagrindžiančius išlaidas dėl karatė būrelio, bei įrodymus apie dukters pasiekimus.Atsakovas T. M. atsiliepimu teismo prašo atmesti ieškovės J. M. apeliacinį skundą, paliekant nepakeistą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 200 Eur turėtas advokato išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė nenurodė, dėl kokių priežasčių ji apeliaciniame skunde reiškia reikalavimus dėl išlaikymo vaikui sumokėjimo iki mėnesio 15 dienos ir dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios namo dalies priteisimo nepilnametei dukrai, kurių nebuvo pareiškusi pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.Ieškovė nepagrįstai, nepateikdama teismui įrodymų, nurodo, kad yra duomenų, jog atsakovas gali išvykti į užsienį, taip vengdamas mokėti išlaikymą vaikui. Atsakovas teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai moka reguliariai, nėra duomenų, kad būtų išlaikymo įsiskolinimas. Tai patvirtina teismui pateiktas AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-10-14. Atsakovas sutiko su teismo priteistu padidintu išlaikymu, teismo sprendimo neskundė, moka teismo priteistą išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nors sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Atsakovas turi nuolatinį darbą, dirba UAB „Narbutas Furniture Company“. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis mokamas laiku, atskaičius mokesčius yra apie 650 Eur. Tai patvirtina teismui pateikiama darbo užmokesčio pažyma už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė reikalavimus, kurių nereiškė ieškinyje pirmosios instancijos teismui, atsakovas pateikia teismui papildomus dokumentus, kurių nėra pateikęs pirmosios instancijos teismui: darbo sutartį, sudarytą 2013-07-02 Nr. 577, kuri pakeista 2017-01-02 Nr. 9, yra neterminuota. Sutartyje nurodyta, kad atsakovas priimtas į darbą šlifuotoju, jam mokama pagal valandinį tarifą, galimi priedai ir priemokos. Atlyginimas mokamas du kartus per mėnesį, avansas – einamojo mėnesio 4-ą penktadienį, likusi dalis – kito mėnesio 2-ą penktadienį, todėl atsakovas negali sumokėti išlaikymo vaikui už einamą mėnesį iki 15 d. Atsakovas pateikė teismui pažymėjimą 1997-01-23 Nr. 001893, kuriame nurodyta, kad jam suteikta suvirintojo elektra ir dujomis ketvirta kategorija. Šiuo metu atsakovas dirba šlifuotoju, tai įrodo, kad įgijo dar vieną specialybę. Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas nesistengia gauti didesnių pajamų, yra nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo motina A. M.. Po motinos mirties atsakovas paveldėjo gyvenamąjį namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis 7.5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja pagal 2017-10-3 d. žemės nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Lietava“. Už nuomojamą žemės sklypą numatyta metinė nuomos kaina 790 Eur, iš kurių 15 procentų reikės sumokėti mokesčius Valstybei. Atsakovas rūpinasi paveldėtu nekilnojamuoju turtu, prižiūri kapus. Jeigu atsakovas neteiktų išlaikymo vaikui, išieškojimas galėtų būti nukreiptas į atsakovo nekilnojamąjį turtą, taip pat CK 3.201 straipsnis numato, kad pagal vaiko motinos ieškinį teismui gali būti pakeista teismo priteisto išlaikymo forma. Todėl ieškovė turėtų teisę kreiptis į teismą pakeisti teismo priteistą išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, priteisiant išlaikymą vaikui nekilnojamuoju turtu. Šiai dienai nėra jokio teisinio pagrindo priteisti išlaikymą vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir nekilnojamuoju turtu. Po santuokos nutraukimo nuo 2011 m. iki 2017 m. birželio mėn., t. y. iki ieškovė kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovas bendravo su dukra tik jos gyvenamojoje vietoje Anykščiuose, nes ieškovė neleisdavo paimti dukrą pas save į Ukmergę. Nuo 2017 m. birželio mėn. atsakovas paima dukrą du kartus per mėnesį savaitgaliais į Ukmergę. Į Anykščius paimti dukrą važiuoja savo lėšomis autobusu arba nuveža draugas. Tai patvirtina pateikiami teismui bilietai. Ieškovė nė karto nėra pati atvežusi dukros pas atsakovą į Ukmergę. Dukra būna pas atsakovą du savaitgalius per mėnesį. Būna atvejų, kai atsakovas skambina ieškovei susitarti dėl bendravimo su vaiku, tačiau ir ieškovės, ir dukters telefonai būna išjungti. Kai dukra būna pas atsakovą, jis ją maitina, nuperka reikiamų daiktų, kartais duoda pinigų – apie 10 Eur. Ginčo šalių santuoka buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės atsakovo iniciatyva, nes ji be atsakovo žinios pastoviai ėmė kreditus jos asmeniniams poreikiams tenkinti. Kreditų lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams, buities pagerinimui. Ieškovė, sužinojusi, kad po motinos A. M. mirties atsakovas paveldėjo gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir žemės sklypą, iš karto atsakovui nuolat darė spaudimą, kad jis parduotų žemės sklypą ir sumokėtų jos skolas, tuomet ji nebereikalautų iš atsakovo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai iki pilnametystės. Dar prieš mirtį motina atsakovui yra sakiusi, kad neparduotų žemės, kurios dalis nuosavybės teise priklauso dėdei G. K.. Toks ieškovės elgesys įrodo, kad jai rūpi tik jos asmeniniai interesai ir skolų gražinimas, o ne vaiko interesai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Dėl naujų įrodymų pateikimoIeškovė J. M. ir atsakovas T. M. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus rašytinius įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl teisėjų kolegija priima šalių teikiamus rašytinius įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Dėl naujų reikalavimų iškėlimo CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti. Remiantis tuo, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl ieškovės J. M. apeliaciniame skunde keliamų naujų reikalavimų, kurie nebuvo iškelti pirmosios instancijos teisme, t. y. dėl ieškovės reikalavimų nustatyti, kad atsakovas T. M. išlaikymą dukrai K. M. turi sumokėti sumokėti iki mėnesio 15 dienos, taip pat priteisti atsakovui nuosavybes teise priklausančią namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), dukrai K. M. ir nustatyti uzufrukto teisę ieškovei.Dėl apeliacinio skundo argumentųIš ieškovės J. M. apeliacinio skundo matyti, kad ji ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tik toje dalyje, kuri susijusi su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimu ir taikymu, o su kita teismo sprendimo dalimi, kuri susijusi su tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimu, sutinka. Atitinkamai teisėjų kolegija pasisako tik dėl ieškovės ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (straipsnio 3 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas, ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).Byloje nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-11-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-266/2011 atsakovas T. M. buvo įpareigotas teikti ginčo šalių nepilnametei dukrai K. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,88 Eur) nuo 2011-10-01 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei J. M.. 2017-06-13 pareikštu ieškiniu ieškovė pirmosios instancijos teismo, be kita ko, prašė padidinti minėtu teismo sprendimu iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą nuo 86,89 Eur iki 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo minėto teismo sprendimo priėmimo iki šios dienos ginčo šalių dukters poreikiai yra pasikeitę (padidėję), priteistas išlaikymas yra nepakankamas jos poreikiams tenkinti, o atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, todėl teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, padidino iš atsakovo priteistą kas mėnesį mokamą išlaikymą dukrai iki 250 Eur sumos. Ieškovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuris grindžiamas tuo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su ginčo šalių dukters poreikiais ir ginčo šalių turtine padėtimi, bei pažeidė įstatymu įtvirtintą vaiko teisių ir interesų prioriteto principą. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teisėjų kolegija, išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų ginčo šalių dukters poreikiams tenkinti pagrįstumą, atsižvelgusi į dukters amžių, sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą dukters poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, turi pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl ginčo šalių dukrai reikalingo išlaikymo padidinimo būtinumo iki 250 Eur, bet ne iki 400 Eur sumos, kurią prašė ieškovė priteisti iš atsakovo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė ginčo šalių dukters poreikių patenkinimui išleidžia kas mėnesį po 678 Eur, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog tokio dydžio išlaidos yra nepagrįstos ir neprotingai didelės. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ginčo šalių dukters išlaikymui per mėnesį reikalainga būtent ieškovės nurodyta 678 Eur suma, nes teismas tokios išvados nepriėjo, priešingai, nurodė, kad ieškovei neįrodžius visų nurodytų dukters poreikių būtinybės bei patiriamų išlaidų jiems tenkinti, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis mažintinas. Kritiškai vertintini ieškovės teiginiai, kad ji per mėnesį tik ginčo šalių dukters lavinimo priemonėms (knygoms, žaislams, neįtraukiant mokymosi priemonių) išleidžia po 20 Eur, skalbimo priemonėms, patalynei ir ranškluočiams – po 20 Eur, laisvalaikiui (teatrui, kinui, koncertams) – po 50 Eur, sveikatos priežiūros išlaidoms – po net po 154 Eur. Šios išlaidos, viena vertus, yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais (pateikta tik dalis įrodymų), kita vertus, aiškiai per didelės ir perteklinės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors ginčo šalių dukters visapusiškam vystymuisi būtinas lavinimas, pramoginė veikla, užsiėmimų lankymas, tačiau ši veikla bei jos kiekis turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, todėl dalis ieškovės nurodytų išlaidų yra laikomos neprotingai didelėmis ginčo šalių turtinės padėties aspektu, o kita dalis išlaidų, tarp jų sveikatos priežiūros išlaidos, – pilnai nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių dukters poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti reikalingas didesnis nei minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau ne didesnis nei apie 450 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dirba Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės padėjėja, jos pajamos, atlikus išskaitas pagal vykdomuosius dokumentus, 2012 m. buvo apie 193 Eur (666 Lt), 2013 m. – apie 192 Eur (662 Lt), 2014 m. – apie 234 Eur (807 Lt), 2015 m. – apie 234 Eur, 2016 m. – apie 285 Eur, 2017 m. – apie 115 Eur. Pagal vykdomuosius dokumentus yra išskaitoma 70 procentų darbo užmokesčio, todėl ieškovei išmokamas apie 260 Eur dydžio atlyginimas. Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių, lėšų AB Šiaulių bankas, AB SEB bankas sąskaitose neturi, ieškovės AB Swedbank sąskaitoje galutinis likutis yra 6.516,42 Eur. Atsakovas dirba UAB „Narbutas Furniture Company“, jo darbo užmokestis yra apie 952,41 Eur neatskaičius mokesčių. Transporto priemonių, įregistruotų atsakovo vardu, nėra. Atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, sandėlis, garažas ir kiti statiniai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuo Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-11-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-222-266/2011 priėmimo iki nagrinėjamos bylos inicijavimo (2017-06-13) ieškovės turtinė padėtis nepasikeitė, o atsakovo pagerėjo, dėl ko jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie ginčo šalių dukters išlaikymo, mokėdamas jai kas mėnesį iki pilnametystės po 250 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs ginčo šalių turtinę padėtį, teisingai nustatė išlaikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporciją. Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas nededa pastangų daugiau uždirbti ir taip mokėti didesnį išlaikymą dukrai, yra nepagrįsti, nes atsakovas dirba ir, įvertinus jo amžių, išsilavinimą bei turimą patirtį, gauna pakankamai didelį atlyginimą, be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad bendrauja su dukra pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką ir tuo metu ją išlaiko papildomai.Pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, jog tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo ieškovei 84 Eur išlaidų, patirtų ginčo šalių dukros komunijai, ir 500 Eur išlaidų būsimiems dukters poreikiams, kurias sudaro 100 Eur būsimos išlaidos už danties gydymą ir keliones į Vilnių, 250 Eur būsimos išlaidos gydymui pas dermatologus, alergologus, 150 Eur būsimos išlaidos fortepijono pirkimui. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nurodytos išlaidos yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).Kiti ginčo šalių argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui bei bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimoAtmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.