- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-12
- Bylos Nr.
- TS-41-800/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24032-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Nuteistasis
- A. D.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2022 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 3 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmės pradžia – 2022 m. balandžio 1 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2022 m. balandžio 11 d.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl A. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, 2023 m. birželio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 357-197 netaikyti nuteistajam A. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam tęsti dalyvavimą Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 5 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nors lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą, jis turi įgijęs kvalifikaciją, turi pakankamai darbinių įgūdžių, dirba, nuostatos į darbą teigiamos, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Nors nuteistasis bausmę atlieka už neatsargaus nusikaltimo padarymą, tačiau nusikaltimo pasekmės neištaisomos – žuvo žmogus. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos sprendžia minimaliomis pastangomis, atskaičiuojant iš darbo užmokesčio, todėl maža perspektyva, kad bausmės atlikimo metu skolos bus padengtos. Turimi įsiskolinimai gali apsunkinti tolimesnį integracijos į visuomenę procesą. Vertinant nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus pastebima, kad gyvendamas laisvėje nuteistasis stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais, už administracinius nusižengimus buvo baudžiamas 45 kartus. Nuteistasis nesugebėjo pasimokyti iš ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiu, oficialiai nedirbo. Piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis neskatino nuteistojo prosocialaus elgesio laisvėje. Nors nuteistasis šiuo metu demonstruoja tam tikras pastangas spręsti alkoholio vartojimo problemas, tačiau nuteistajam sunkiai sekasi šias problemas spręsti ir struktūruotoje aplinkoje. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę pastebima, jog nuteistasis stokoja kritiškumo sau, savęs vertinimas remiasi ne visai tinkamais kriterijais, stebima ne visada adekvati savivertė. Nuteistasis ne visada geba paaiškinti savo veiksmus, neapsvarstydavo galimų savo veiksmų pasekmių. Nors nuteistasis savo kaltę ir pripažįsta, tačiau ją minimalizuoja. Nuteistasis turi išsikėlęs konkrečius tikslus, kurių stengiasi siekti, tačiau pripažįsta, kad ne visada pavykdavo įgyvendinti savo planus. Nors sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, yra labiau linkęs pasitikėti savo protu ir tiesioginiu patyrimu. Nuteistasis drausmine tvarka baustas 4 kartus, neskatintas. 2022 m. balandžio 27 d. buvo atliktas pirmas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir nustatyta žema pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, tačiau 2023 m. birželio 6 d. atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir nustatyta vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika su neigiama valdymo dinamika. Nors yra apsauginiai veiksniai, tokie kaip: turi draugę, su ja kuria ateities planus, jaučia palaikymą, turi darbo pasiūlymą po paleidimo, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. D., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tačiau šiuo skundu jis nekvestionuoja ir nesiekia sumenkinti savo padaryto nusikaltimo pavojingumo ir reikšmės, juo labiau visuomenės interesų, šiais aspektais jau pasisakė jo atžvilgiu nuosprendį priėmęs teismas, kuris, įvertinęs minėtas aplinkybes, paskyrė jam individualizuotą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, o šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo, t. y. ar galima jį toliau taisyti laikant neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint. Padaryta nusikalstama veika, už kurią atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali turėti lemiamos reikšmės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes nagrinėdamas šį klausimą teismas pagrinde turi vadovautis BVK ir spręsti, ar nuteistasis atitinka šiame straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Tuo tarpu padarytos nusikalstamos veikos sureikšminimas, neatsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir nuteistojo pavojingumą, prieštarautų aukščiau minėto įstatymo reikalavimams ir baudžiamosios politikos principams, nes prioritetu būtų laikomas nubaudimo tikslas, o lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę ir nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti. Nuteistasis nurodo, jog nors ir turi priteistą ieškinį draudimo bendrovei dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau visomis išgalėmis stengiasi jį atlyginti. Jis dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) ir pagal savo galimybes dengia finansinį įsipareigojimą. Taip pat turėjo nesumokėtų baudų už administracinius nusižengimus, tačiau šiuo metu visos skolos už administracinius nusižengimus yra padengtos. Jeigu nuteistasis būtų lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, jis galėtų daug didesne dalimi dengti įsipareigojimą draudimo bendrovei ir atlyginti visą turimą įsiskolinimą. Komisija daugiau dėmesio skiria nuteistojo ankstesnio gyvenimo laisvėje aspektams, tačiau turi būti vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Taip pat pažymėjo, kad lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nuteistasis lanko Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos kursus, kurie padeda jam spręsti turimą problemą susijusią su alkoholio vartojimu. Jis yra pasiryžęs atsisakyti alkoholio, todėl šiuos kursus lankys ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę ar būdamas paleistas lygtinai. Be to, laisvės atėmimo bausmės metu baigė socialinių įgūdžių kursus, gavo kursų pažymėjimą, todėl akivaizdu, kad jis nuo pat bausmės atlikimo pradžios sistemingai siekė taisytis, tinkamai ir aktyviai dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, jo požiūris į darbą tik teigiamas. Komisija nevertino nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo. Jis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones. Jis dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais – gyvenimo drauge V. T., po lygtinio paleidimo turės gyvenamąją vietą, darbą, jis savo kaltę pripažįsta, suvokia savo nusikaltimo pasekmes, prisiima atsakomybę už savo nusikaltimą, vykdo jam numatytas rekomendacijas. Turi konkrečius ateities tikslus ir siekia būti pilnavertis visuomenės narys. Keičiant elgesį į gerąją pusę, manytina, kad jam labiau padėtų teigiama aplinka (buvimas laisvėje, darbas, šeima), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, nes pirmenybė turėtų būti teikiama asmenų pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Jis paskirtų galiojančių nuobaudų neturi, visą laisvalaikį atiduoda visuomenei, tai yra savanoriauja gyvūnų prieglaudoje – vedžioja šunis ir jais rūpinasi, taip pat savanoriauja Alytaus miesto savivaldybėje (rūpinasi miesto aplinka ir dirba visuomenei naudingus darbus), kas parodo, jog jis savo elgesį nukreipė teigiama linkme ir padarė pažangą. Be to, jis nėra susijęs su kriminaline subkultūra ir diskriminacinėmis nuostatomis. Socialiniai ryšiai tvirti, pastovūs ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamo elgesio. Išdėstytos aplinkybės leidžia tikėtis, kad ir laisvėje jis vengs situacijų, kurios galėtų jį pastūmėti ryžtis pakartotinai nusikalsti, todėl aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir rodo, kad nuteistasis bausmės atėmimo metu pervertino ne tik savo elgesį, bet ir vertybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad jo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pažymima, kad visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o būtent nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma, jo elgesys bausmės atlikimo metu, nuostatų ir mąstymo pokyčiai turi būti akivaizdūs ir sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų galima siekti, nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimą.
Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. D. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Būtina atsižvelgti į tai, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam A. D. lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai.
Nuteistasis A. D. atlikęs įstatymo – BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Laisvalaikiu dalyvavo sportinėse varžybose, savanoriškai vyko į gyvūnų prieglaudą „Keturkojo viltis“, 2023 m. kovo 17 d. dalyvavo VšĮ paskaitoje „Hipnozė-mitai, tikrovė ir emocijų valdymas“, šiuo metu lanko Anoniminių alkoholikų grupę, lankė elgesio korekcijos grupę „Socialinių įgūdžių lavinimas“. Jo darbinė motyvacija teigiama, bausmės atlikimo metu dirba, pagal galimybes vykdo finansinius įsipareigojimus. Kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminacinių nuostatų neturi. Laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, lemiamą reikšmę turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. D. pirmas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2022 m. balandžio 27 d. ir buvo nustatyta žema pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. birželio 6 d. atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir nustatyta jau vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika su neigiama valdymo dinamika. Nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir /ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Tai tik patvirtina, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Šiame kontekste pažymima, kad A. D. atžvilgiu yra nustatyti apsauginiai veiksniai (turi draugę, su ja kuria ateities planus, laisvėje turi darbo pasiūlymą ), tačiau šie veiksniai, be kita ko nesusiję su elgesio bei mąstymo teigiamais pokyčiais bausmės atlikimo metu, neatsveria jau minėtų dinaminių kriminogeninių veiksnių ir statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, būdingas teisės pažeidimų modelis). Taigi, nuteistojo A. D. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kriminogeniniai veiksniai šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad elgesio, mąstymo ir nuostatų pasikeitimas bausmės atlikimo metu yra pakankamas jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai. Tokį teismo vertinimą patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad nuteistasis nesugebėjo pasimokyti iš ankstesnių klaidų ir, nepaisant jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą, jam trūksta kritiškumo, savęs vertinimas remiasi ne visai tinkamais kriterijais, stebima ne visada adekvati savivertė, jis išgėręs būna agresyvus, kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo, ne visada sugeba paaiškinti savo veiksmus, jo požiūris į priežiūrą nėra vienareikšmiai teigiamas, bausmės atlikimo metu darė drausmės pažeidimus. Kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta, tačiau ją minimalizuoja. Taigi akivaizdu, jog nuteistasis iki šiol nuostatų savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu pakankamai nepakeitė, jis pilnai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja. Pažymima, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Tuo tarpu asmuo, negalintis suvokti ir tinkamai įvertinti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Šiame kontekste pažymima, jog nuteistojo negalėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį trūkumas ir problemų tinkamų sprendimų įgūdžių trūkumas išlieka nuteistojo kriminogeniniais veiksniais, kas, be abejonės, tik patvirtina, jog jo elgesio nuostatų ir mąstymo korekcija šiuo metu nėra pakankama, kad probacija būtų sėkminga.
Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis bausmę atlieka tik daugiau nei metus – nuo 2022 m. balandžio 1 d., o drausmine tvarka buvo baustas keturis kartus, paskatintas nebuvo. Tai neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, jam sunku paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be kita ko, visos drausminės nuobaudos jam buvo paskirtos už alkoholio vartojimą, piktnaudžiavimas alkoholiu išlieka jo kriminogeniniu veiksniu, tai leidžia spręsti, jog bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo problemos jis dar neišsprendė. Taigi, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas teigiama linkme, nuo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nuteistojo nuoširdaus noro pasitaisyti, juolab kad ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog tik šiais metais stebimas nuteistojo siekis aktyviau įsitraukti į resocializacijos procesą, stebimas labiau disciplinuotas elgesys, ir, teismo vertinimu, laikotarpis nuo paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo (2022 m. gruodžio 23 d.) iki nuteistojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo, nėra pakankamas spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Vienas iš sėkmingos probacijos veiksnių yra finansinis stabilumas, geri socialiniai ryšiai. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad Alytaus kalėjime nuteistojo vardu gauta vykdomųjų raštų dėl 3 659,55 Eur išieškojimo, dalis skolos išskaičiuojama iš nuteistojo darbo užmokesčio. Taigi, finansinius įsipareigojimus šiuo metu sprendžia minimaliomis pastangomis, tuo tarpu turimi įsiskolinimai gali apsunkinti tolimesnį integracijos į visuomenę procesą. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo tvirti ir pastovūs socialiniai ryšiai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamo elgesio. Tačiau teismas šiuo atveju spręsti apie nuteistojo stiprius ir palaikančius socialinius ryšius su artimaisiais neturi pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo motina mirusi, brolių ar seserų neturi, su tėvu nebendrauja, iš artimųjų turi tik pusseserę bei tetą, artimiau bendrauja tik su teta. Nuteistasis teigia, kad turi draugę, su kuria buvo pažįstamas laisvėje su ja šiuo metu bendrauja telefonu, turi keletą artimų draugų, su kuriais taip pat bendravo telefonu. Tačiau duomenų, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra lankomas ir laisvėje turės palaikymą, nėra.
Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo sureikšminimas, neatsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, prieštarauja įstatymo reikalavimams ir baudžiamosios politikos principams, nes prioritetu tokiu atveju laikomas nubaudimo tikslas, o lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę ir nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Teismas sutinka, jog, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais ir nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šias aplinkybes privaloma vertinti tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Šiuo atveju teismas įvertina socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistojo ankstesni teistumai smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis yra jo statiniai kriminogeniniai veiksniai, šios aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, suponuoją pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymima, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, pagal pateiktus duomenis dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. D. atliktos bausmės dalis jau turėjo jam pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, visgi nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra gan didelė (bausmės pabaiga 2025 m. kovo 30 d.). Šiame kontekste taip pat pažymima, kad BVK nurodytos privalomos lygtiniam paleidimui bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas), kurių, teismo vertinimu, nuteistasis A. D. šiuo metu dar neatitinka.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. D. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2023 m. birželio 21 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo A. D. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.