- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-11
- Bylos Nr.
- 1S-450-954/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24032-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- A. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. liepos 12 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnį buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 6 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2022 m. balandžio 1 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 30 d. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai (2023 m. birželio 21 d.) – 1 metai 9 mėnesiai 9 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 357-197, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 85 straipsniu, nutarė netaikyti nuteistajam A. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, lygtinai nepaleidžiant nuteistojo nuo neatliktos 1 metų 9 mėnesių 9 dienų (nutarimo priėmimo dienai) laisvės atėmimo bausmės, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors pirmuoju vertinimu buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą, piktnaudžiauja alkoholiu. Komisijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje A. D. nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2023 m. liepos 12 d. nutartimi nuteistojo A. D. skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnį buvo atmestas. Visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius, apylinkės teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jos A. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. D. prašo panaikinti 2023 m. birželio 21 d. Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. liepos 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartį byloje Nr. TS-41-800/2023, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o per lygtinio paleidimo laikotarpį nustatyti baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas.
5.1. Nuteistasis nurodo, kad atitinka visus BVK 82 straipsnyje nurodytus kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistasis, jog būtų svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo: yra atlikęs įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl visus formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus atitinka, taip pat kaip ir materialų kriterijų, kurį sudaro žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant. Apylinkės teismas neteisingai konstatavo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, nes tai prieštarauja nuteistojo socialinėje išvadoje nurodytiems jį teigiamai charakterizuojamiems duomenims, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad jis būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir normų, ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
5.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Laisvalaikiu dalyvavo sportinėse varžybose, savanoriškai vyko į gyvūnų prieglaudą, dalyvavo paskaitoje, lankė elgesio korekcijos grupę, šiuo metu lanko anoniminių alkoholikų grupę. Jo dabartinė motyvacija teigiama, bausmės atlikimo metu dirba, pagal galimybes vykdo finansinius įsipareigojimus. Kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminacinių nuostatų neturi. Laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą.
5.3. Nuteistasis prašo atsižvelgti į aplinkybes, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali padėti pasiekti daugelio tikslų tiek nuteistųjų elgesiui, integracijai į visuomenę, tiek valstybei, nes institucijos gali matyti kaip asmuo elgiasi laisvėje, yra taupomi valstybės kaštai, mažinamas kalinių skaičius, sprendžiamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos. Svarbu tai, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės - padaręs nusikalstamą veiką ar pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, gali būti pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Komisijos nutarime nuteistajam siūlomi skirti įpareigojimai yra pakankami, kad nuteistasis ir toliau jaustų jam pritaikytos baudžiamosios atsakomybės poveikį.
5.4. Nuteistasis nurodo, kad lygtinio paleidimo komisijos nutarimas yra neteisėtas, nes neatitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų vertinimo“ patvirtintų Komisijos nuostatų 22 punkto reikalavimų. Komisijos nutarime iš septynių komisijos narių dalyvavo tik penki, priežastys kodėl dviejų asmenų komisijoje nebuvo, nėra nurodytos. Tuo tarpu pagal minėtų nuostatų 22 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai, Komisija gali dirbti, jei kuris nors jos narys nedalyvauja dėl svarbių priežasčių. Net formaliai Komisijos posėdžio protokole nebuvo nurodyta, kad komisijos nariai nedalyvauja dėl svarbių priežasčių. Taigi, šis pažeidimas yra esminis ir komisijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad pradinėje lygtinio paleidimo klausimo svarstymo stadijoje buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurių teismas ištaisyti negali, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas - panaikinti Komisijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutartį ir nuteistajam A. D. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo A. D. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. D. skundas atmestinas.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi A. D., savaime nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo atžvilgiu.
8. Atsižvelgiant į skundo argumentus pirmiausia reikia pastebėti, kad vadovaujantis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154, 2 punktu, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, Komisijos nutarimo nedaro neteisėtu ta aplinkybė, kad svarstyme nedalyvavo visi Komisijos nariai, kuomet dalyvavo narių dauguma.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Šiuo konkrečiu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai šiuo metu nesuteikia.
11. Įvertinus visą skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo nepritarti nuteistojo skundo argumentams dėl teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių buvimo, į kurias atsižvelgta ir skundžiamoje nutartyje: nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvalaikiu dalyvavo sportinėse varžybose, savanoriškai vyko į gyvūnų prieglaudą, 2023 m. kovo 17 d. dalyvavo VšĮ paskaitoje „Hipnozė-mitai, tikrovė ir emocijų valdymas“, šiuo metu lanko Anoniminių alkoholikų grupę, lankė elgesio korekcijos grupę „Socialinių įgūdžių lavinimas“, jo darbinė motyvacija teigiama, bausmės atlikimo metu dirba, pagal galimybes vykdo finansinius įsipareigojimus, kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminacinių nuostatų neturi, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja A. D. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau šios korekcijos nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo jo atžvilgiu galimybės. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra veiksminga.
12. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad, kaip nurodyta 2023 m. birželio 6 d. Socialinio tyrimo išvadoje, pirmu nusikalstamos elgesio rizikos vertinimu, atliktu 2022 m. balandžio 27 d., A. D. buvo nustatyta žema pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, tačiau atlikus pakartotinį vertinimą 2023 m. birželio 6 d., nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika su neigiama valdymo dinamika. Neigiamą nusikalstamo elgesio rizikos valdymo dinamiką mąstymo ir elgesio srityje lėmė tai, kad nuteistasis už alkoholio vartojimą bausmės atlikimo metu baustas 4 kartus (2022 m. birželio 23 d., 2022 m. rugpjūčio 4 ir 26 dienomis, 2022 m. gruodžio 23 d.). Be to, A. D. nustatyti šie statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima nusikalstamumą skatinančia veikla; piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus, agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Pastebėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarbu tai, kad kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors A. D. skunde nurodo savo elgesį teigiama linkme pakeitęs pakankamai, apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimo vertino išlikusius nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų ypatumus. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistajam būdingas impulsyvus bei agresyvus elgesys. Elgesyje įprastinėmis situacijomis impulsyvumas nepasireiškia, tačiau išgėręs tampa impulsyvus, kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Ne visada geba paaiškinti savo veiksmus ir kartais įsiveldavo į problemas, nes neapsvarstydavo galimų savo veiksmų pasekmių. Yra naudojęs smurtą artimoje aplinkoje (prieš sugyventinę). Savo kaltę nors ir pripažįsta, tačiau minimizuoja, alkoholio vartojimo problemą pripažįsta, dabartiniame gyvenimo laikotarpyje teigia padaręs pažangą (lanko AA, visiškai nebevartoja alkoholio ir ateityje stengsis to išvengti). Svarbu pažymėti tai, kad šioje srityje nuteistojo daromą pažangą paneigia laisvės atėmimo vietų įstaigoje užfiksuoti alkoholio vartojimo atvejai. Užfiksuoti duomenys pagrindžia, kad pataisos procesas nuteistajam A. D., priešingai nei teigiama jo skunde apygardos teismui, dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus. Teismo vertinimu, socialinių įgūdžių lavinimo programų trumpalaikis lankymas šiuo metu negali būti vertinamas kaip pakankama pastanga ir pažanga valdant intervencijos reikalingas asmenybės sritis, kadangi mąstymo keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas.
13. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad šis teistumas A. D. nėra pirmasis. Pirmą kartą teistas už smurtą artimoje aplinkoje (prieš sugyventinę). Abu nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šiuo metu atlieka bausmę už tai, kad vairuodamas automobilį neblaivus (nustatytas 3,04 promilių girtumas) pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Be to, nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos sumokėtos. Šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai ir rodo, jog jo polinkis nusikalsti jau buvo susiformavęs iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jo įvykdymas vertinamu atveju buvo tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė, dėl kurios atsakomybę ir kylančias neigiamas pasekmes šiuo atveju turi prisiimti pats nuteistasis. Apygardos teismo vertinimu, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo, svarbiu aspektu išlieka tolesnis intervencinių priemonių taikymas bei tęstinumas alkoholio vartojimo įpročių valdymo srityje, kas turėtų ne tik prevencinį, bet ir pataisomąjį poveikį nuteistajam.
14. Iš 2023 m. birželio 6 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimo metu nuteistajam nustatyti šie apsauginiai veiksniai: artimi socialiniai ryšiai su drauge, su kuria ateities planus; galimybė įsidarbinti. Tikėtina, kad artimi ryšiai su artimaisiais ir darbinės veiklos turėjimas gali palengvinti asmens integraciją visuomenėje bei motyvuoti nenusikalsti ateityje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokie ryšiai egzistavo ir iki nusikalstamos veikos bei jos padarymo, nesudaro pagrįsto pagrindo manyti, jog šiuo atveju jie sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Įvertinus dar išlikusius A. D. kriminogeninius rizikos veiksnius, apygardos teismas abejoja, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, jis sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija, ar apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, jo asmenybės korekcija nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. D. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. liepos 12 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.