- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-28
- Bylos Nr.
- e2-13425-433/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- Z. R.
- Atsakovas
- MB „(duomenys neskelbtini) sodai“
- Advokatai
- Eduardas Zaleskis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Z. R. ieškinį atsakovui MB „(duomenys neskelbtini) sodai“ dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad vykdo individualią veiklą, individualios veikos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kodai pagal EVRK 2 red.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas MB „(duomenys neskelbtini) sodai“ (toliau - Atsakovas) kreipėsi į jį telefonu dėl lyginimo darbų (toliau - Darbai) dviejuose objektuose (i) (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. ir (ii) (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau - Objektai) atlikimo. Jis atsakovo nurodytuose Objektuose atliko atsakovo nurodytus statybos Darbus. Darbų atlikimo faktą objekte (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. patvirtina pridedamos fotonuotraukos. Kadangi jis objekte (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. darbus atliko per sąlyginai trumpą laiką, nematė poreikio fiksuoti darbų eigos fotonuotraukomis. Už atliktus Darbus atsakovui išrašė dvi PVM sąskaitas - faktūras: (i) 2021 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija ZR Nr. 012, išrašyta 677,60 Eur sumai (įskaitant PVM), kurios apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. gruodžio 22 d. (toliau - Sąskaita Nr. 1) ir (ii) 2021 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija ZR Nr. 013, išrašyta 84,70 Eur sumai (įskaitant PVM), kurios apmokėjimo terminas taip pat suėjo 2021 m. gruodžio 22 d. (toliau - Sąskaita Nr. 2). Taigi bendra atsakovui išrašytų sąskaitų suma yra 762,30 Eur. Atsakovas, dar prieš jam išrašant sąskaitas už atliktus darbus, 2021 m. gruodžio 14 d. atliko avansinį mokėjimo pavedimą, sumokėdamas 300 Eur sumai (toliau - Mokėjimo pavedimas). Taigi bendra atsakovo neapmokėta pagal Sąskaitą Nr. 1 ir Sąskaitą Nr. 2 suma yra 462,30 Eur. Atsakovui paprašius išrašytą vieną PVM sąskaitą - faktūrą išskaidyti į dvi PVM sąskaitas - faktūras pagal atitinkamus Objektus, jis 2021 m. gruodžio 17 d. atsakovui el. paštu išsiuntė Sąskaitą Nr. 1 ir Sąskaitą Nr. 2. 2022 m. sausio 18 d. el. paštu jis priminė atsakovui apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas priminimą ignoravo. Nagrinėjamu atveju tarp jo ir atsakovo susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atlygintinų paslaugų sutarčiai taikytinas reguliavimas nenustato specialių taisyklių atlygintinų paslaugų sutarties formai. Tai reiškia, kad šios sutarties sudarymui pakanka veiksnių šalių susitarimo, išorinio valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais. Taigi tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų sutartis. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.720 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Jis atsakovo nurodytuose Objektuose laiku ir tinkamai atliko Darbus. Atsakovas nustatytais terminais pilnai neapmokėjo jam išrašytų ir pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, darbų Objektuose atlikimo fakto taip pat neginčija. Atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles laiku ir pilnai neapmokėdamas už Darbus išrašytų sąskaitų, todėl iš atsakovo priteistina pagal Sąskaitą Nr. 1 ir Sąskaitą Nr. 2 suma - 462,30 Eur. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau - MAPKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šiuo metu pagal MAPKSVPĮ taikytina palūkanų norma lygi 8 proc. Nagrinėjamu atveju Ieškovo Atsakovui išrašytose Sąskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra nustatyti nei delspinigiai, nei palūkanos. Todėl pradelstų mokėjimų sumoms, atsakovo mokėtinoms pagal Sąskaitas Nr. 1 ir Nr. 2, taikytinos MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, pagal Sąskaitą Nr. 1 ir Sąskaitą Nr. 2 atsakovo mokėtina palūkanų sumą sudaro 11,15 Eur.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 462,30 Eur skolą, 11,15 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog ieškovas neteisingai pateikia buvusias faktines aplinkybes ir elgiasi nesąžiningai. Atsakovas su ieškovu 2021 m. gruodžio viduryje tarėsi dėl žemės sklypo lyginimo darbų atsakovo valdomose žemės sklypuose esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., toliau Sklypas1 ir (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., toliau Sklypas2. Kiekvieno sklypo bendras plotas yra po 6 arus, kadangi sklypai yra sodininkų bendrijos teritorijose. Sklype1 tuo metu stovėjo pastatytas statinys, o Sklype 2, reikėjo nuimti augalinį žemės sluoksnį, kad būtų galima pradėti statinio statybos darbus. Ieškovas su atsakovu iki darbų pradžios apžiūrėjo ir įsivertino norimų atlikti darbų apimtį ir sutarė, jog už numatomą darbą (2 žemės sklypų lyginimą) atsakovas sumokės ieškovui bendrą 300 Eur sumą, nes šių darbų apimtis nebuvo didelė, bei sklypai yra šalia vienas kito. Kadangi šalys iki tol nebuvo dirbę kartu, ieškovas pareikalavo/pageidavo, jog atsakovas jam sumokėtu visą sutartą sumą už darbus iki šių darbų pradžios. Kadangi bendro darbo tarp šalių patirties nebuvo, ieškovas norėjo/pageidavo apmokėjimą už darbus gauti grynais, tačiau atsakovas sutiko mokėti tik pavedimu, nes kaip minėta, bendro darbo tarp šalių patirties nebuvo, o ir grynais pinigais atsakovas neoperuoja, todėl buvo sutarta, jog 300 Eur suma ieškovui bus sumokėta pavedimu į ieškovo nurodytą sąskaitą. Atsakovas šį šalių susitarimą įvykdė ir pavedimu ieškovui sumokėjo visą šalių už numatomą atlikti darbą sutartą sumą. Pavedimas buvo atliktas į ieškovo sąskaitą 2021-12-14 dieną, o darbai pradėti ir atlikti tik gavus apmokėjimą t. y. 2021-12-15. Po atsakovo atlikto mokėjimo, ieškovas turėjo pateikti šiam mokėjimui sąskaitą, tačiau atsakovas gavo sąskaitą tik vėliau ir visai kitai nei buvo sutarta sumai, dėl ko atsakovas nurodė, kad šios ieškovo sąskaitos nepriima ir laukia sąskaitos pagal šalių sutartą sumą. Ieškovas žadėjo pakeisti savo pradinę sąskaitą į 300 Eur, tačiau to nepadarė, ėmė vengti bendrauti su atsakovu, o vėliau iš viso nutrūko šalių bendravimas. Dar vėliau atsakovas gavo teismo įsakymą, dėl kurio pareiškė prieštaravimą, o vėliau ir ieškinį. Šalys buvo sutarusios dėl labai konkrečios sumos už konkrečius darbus t. y. 300 Eur., ir ši suma atitiko šalių sutartą ir prašomų atlikti bei atliktų darbų apimtį. Sutartą šalių sumą už darbus atsakovas iki darbų pradžios sumokėjo, todėl atsakovas ieškovui neturi daugiau jokių įsipareigojimų. Matomai dėl vienam ieškovui žinomų priežasčių, ieškovas esamoje situacijoje elgiasi nesąžiningai ir nepagrįstai siekia prisiteisti iš atsakovo pinigų sumą už nepaaiškinamus darbus, kas yra netoleruotina. Tai, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, ir kaip pats sau vienašališkai susigalvojęs, yra akivaizdu. Išanalizavus ieškovo pateiktas sąskaitas, matyti, kad pirmoje ieškovo rašytoje sąskaitoje serija ZR Nr. 012, jis deklaruoja, kad dirbo 20.99 val., valandos įkainis 30 Eur., ir bendra sąskaita 762,00 Eur. Kokie duomenys patvirtina jo šioje sąskaitoje nurodytus duomenis, ieškovas nenurodo. Vėliau ieškinyje (6 p.) ieškovas teigia, kad neva atsakovo buvo paprašytas išskirti sąskaitas pagal objektą, ir jas perrašė naujai, t. y. išrašė naujai sąskaitą ZR Nr. 012, kur deklaruoja, jog jau dirbo tik 16 val., ir valandos įkainis nurodomas 35 Eur, o bendra sąskaita 677,60 Eur, o pagal kitą sąskaitą serija ZR Nr. 013, deklaruoja, kad dirbo 2 val., valandos įkainis 35 Eur., ir bendra sąskaita 84,70 Eur. Natūraliai kyla klausimas, pagal ką čia pas ieškovą keičiasi tiek valandų kiekis, tiek valandinis įkainis, ir kas fiksavo tokį valandų kiekį koks yra nurodomas ieškovo sąskaitose, ir darbo valandos įkainį. Ieškovas savo ieškinyje šių aplinkybių nepateikia ir nepaaiškina. Akivaizdu, jog ieškovas pats sau vienašališkai kaip jis nori pradėjo rašinėti sąskaitas atsakovui, o ne pagal tai kaip buvo sutarta. Pagal šalių sutartą kainą, t. y. 300 Eur., už numatytą darbų apimtį, t. y. pralyginti du nedidelio ploto sklypus, kuriame yra statinys, o kitame nėra, šalių sutarta kaina už šiuos darbus jau jų susitarimo metu buvo didesnė nei tuo metu esantis tokių darbų vidurkis už tokios apimties darbus. Atkreiptinas dėmesys, jog kai yra sutariama dėl kainos už konkrečius darbus, kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, kai šalys sutarė dėl 300 Eur bendros kainos už darbus, kuriuos ieškovas prieš pasakydamas savo kainą apžiūrėjo ir įvertino, niekas neskaičiuoja darbo valandų ir jų nefiksuoja, nes yra sutarta bendra kaina už darbus. Kai subjektai tariasi dėl valandinio darbų įkainio, tai tokiu atveju, yra fiksuojama kada technika įvažiuoja į objektą, fiksuojamas objekte dirbtas laikas, t. y. pildomas darbų atlikimo laiko žiniaraštis, kurį pasirašo abi pusės, kuriame fiksuojamas objekte technikos faktiškai dirbtas laikas, nes priešingu atveju būtų nepagrįstų prirašymų. Šiuo konkrečiu atveju, šalys buvo susitarusios dėl konkrečių darbų apimties ir kainos už tuos darbus, todėl nebuvo fiksuojami jokie statybinės technikos darbo laiko apskaitos tabeliai. Net hipotetiškai modeliuojant situaciją, jog šalys buvo susitarusios dėl darbo valandų apmokėjimo, ko tikrai nebuvo, pastebėtina, jog darbų apimtis objekte tikrai nebuvo tokia, kad objekte reikėtų dirbti ieškovo nepagrįstuose sąskaitose nurodomą laiko tarpą, t. y. pagal ieškovo pateiktas versijas, jis vienu atveju deklaruoja jog objekte dirbo 20.99 val., kitu atveju 18 val., kas yra visiška nesąmonė ir niekuo nepagrįsti darbo laiko skaičiai. Kaip buvo nurodyta aukščiau, ieškovas lygino du sklypus, t. y. Sklypą1 ir Sklypą2, ką ieškovas ir pats labai aiškiai nurodo tiek ieškinyje, tiek ir sąskaitose, t. y. žemės lyginimo darbai. Sklypas1 yra 6 arų bendro ploto ir jame ieškovo darbo metu stovėjo statinys (namas), todėl jam reikėjo aplink statinį aplinkui pralyginti sklypą, dėl ko šio sklypo darbinis plotas dar sumažėjęs. Darbo sąnaudos šiame sklype maksimaliai galėjo siekti 1 (vieną ) valandą, nes daugiau laiko šiame objekte nebuvo ką veikti, nes darbo apimtis nedidelė. Kad šiame sklype nebuvo ką veikti, pripažįsta ir pats ieškovas, ir tai atspindi ir jo sąskaitoje, kurios atsakovas nepriėmė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo traktorius yra didelio našumo, tai ieškovas šiame objekte realiai daugiau nei vieną valandą ir neužtruko. Sklypas2, kuris taip pat yra 6 arų ploto, buvo ruošiamas statybų darbų pradžiai. Šiame sklype reikėjo nuimti augalini žemės sluoksnį ir jį sustumti į vieną vietą, kad nebūtų trukdoma statybos darbams statant statinį. Atsakovo įsitikinimu, pagrįstu veiklos patirtimi, net labai lėtai dirbant, su tokia technika kokią turi ieškovas, šį darbą galima buvo padaryti per 5 valandas. Bet kokia ekspertizė patvirtintų, jog su tokia technika kaip pas ieškovą, atsižvelgiant į darbų pobūdį, objekto plotą, t. y. augalinio sluoksnio nuėmimas ir sustūmimą į vieną sklypo vietą, realus darbo laikas netruktų daugiau 3 val. Taigi neaišku iš kur ieškovas ima 16 darbo valandų, 6 arų sklypui. Taigi, įvertinant darbų apimtį, ir kiek darbams atlikti gali užtrukti laiko, ieškovas nurodė, jog darbus abiejuose sklypuose atliks už 300 Eur., sumą, su kuria atsakovas sutiko ir kurią atsakovas iki darbų pradžios pilnai ir sumokėjo ieškovui. Šalys nesitarė dėl valandinio darbo laiko tarifo, nes jei būtų šalys sutarusios dėl valandinio darbo tarifo, tai darbai būtų kitaip organizuojami ir būtų pildomas darbo laiko atlikimo žiniaraštis, fiksuojama, kada ieškovas atvyko į objektą, kada iš jo išvyko, kiek dirbta kiekviename objekte, ant kurio turėtų pasirašyti abiejų šalių atstovai, būtų skiriamas darbų prižiūrėtojas, kuris kontroliuotų kaip ir kiek laiko ieškovas dirba objektuose, ar nevyksta objekte prastova. Kadangi atsakovas už sutartus darbus atsiskaitė iki jų pradžios, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nėra pažeidimo. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus motyvus bei argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais bei liudytojo J. M. parodymais nustatyta, kad atsakovas MB „(duomenys neskelbtini) sodai“ su ieškovu Z. R. sudarė sutartį, pagal kurią, ieškovas Z. R. įsipareigojo atlikti žemės lyginimo darbus dviejuose objektuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. ir adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau - Objektai), o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Ieškovas 2021-12-14 ir 2021-12-15 atliko darbus pagal atsakovo užsakymą, o atsakovas 2021-12-14 mokėjimo pervedimu sumokėjo ieškovui 300,00 Eur., pavedime nurodydamas, kad mokėjimo paskirtis – ratinio ekskavatoriaus paslaugos. Darbus atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)sodai“ vadovo pavedimu ieškovui Z. R. užsakė J. M.. Už atliktus darbus ieškovo atsakovui buvo išrašytos trys PVM sąskaitos-faktūros: 2021-12-15 Serija ZR Nr. 012 viso 762,00 Eur sumai; 2021-12-15 Serija ZR Nr. 012 viso 677,60 Eur sumai; 2021-12-15 Serija ZR Nr. 013 viso 84,70 Eur sumai.
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Pažymėtina, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 5 d. nutartis Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. e3K-3-112-421/2020, 23 punktas).
Pažymėtina, kad rašytinė sutartis tarp ieškovo Z. R. ir atsakovo MB „(duomenys neskelbtini) sodai“ dėl žemės lyginimo darbų atlikimo sudaryta nebuvo. Įvertinęs šalių paaiškinimus bei liudytojo parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovo Z. R. ir atsakovo MB „(duomenys neskelbtini) sodai“ susiklostė rangos teisiniai santykiai.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus.
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyręs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas nepilnai atsiskaitė su ieškovu už atliktus darbus, nes ši aplinkybė faktiškai įrodinėjama tik paties ieškovo paaiškinimais ir nepagrįsta jokiais kitais leistinais įrodymais.
Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalies nuostatas, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalies nuostatomis rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.
Ieškovas įrodinėja, kad su atsakovu buvo susitarta, jog už atliekamus darbus jam bus mokama po 30,00 Eur už kiekvieną darbų atlikimo valandą. Ieškovas gi tvirtina, kad su ieškovu buvo susitarta dėl konkrečios bendros 300,00 Eur sumos už visus atliktus darbus.
Ieškovas savo reikalavimui pagrįsti teismui pateikė tokius įrodymus: trys PVM sąskaitas-faktūras: 2021-12-15 Serija ZR Nr. 012 viso 762,00 Eur sumai; 2021-12-15 Serija ZR Nr. 012 viso 677,60 Eur sumai; 2021-12-15 Serija ZR Nr. 013 viso 84,70 Eur sumai; darbų atlikimo faktą patvirtinančias fotonuotraukas.
Pažymėtina, kad jokių kategoriškų išvadų iš teismui pateiktų fotonuotraukų teismas daryti negali, nes iš pateiktų fotonuotraukų neįmanoma nustatyti atliktų darbų apimties (pagal ieškovo paaiškinimus, fotonuotraukos buvo padarytos viename Objekte po darbų atlikimo), nes teismui nepateiktos fotonuotraukos, kur būtų užfiksuota padėtis Objektuose iki darbų atlikimo. Taip pat iš fotonuotraukų neįmanoma nustatyti per kiek valandų buvo atlikti darbai, nes kaip minėta, fotonuotraukos viename Objekte buvo padarytos jau po darbų atlikimo.
Apklaustas liudytojas J. M., kuris atsakovo MB „(duomenys neskelbtini) sodai“ vadovo pavedimu ir užsakė ieškovui darbus, bendravo su ieškovu, paneigė ieškovo Z. R. nurodytas aplinkybes, jog su ieškovu buvo susitarta dėl valandinio apmokėjimo už atliekamus darbus.
Teismas kritiškai vertina teismui pateiktas trys PVM sąskaitas-faktūras: 2021-12-15 Serija ZR Nr. 012 viso 762,00 Eur sumai; 2021-12-15 Serija ZR Nr. 012 viso 677,60 Eur sumai; 2021-12-15 Serija ZR Nr. 013 viso 84,70 Eur sumai dėl tokių motyvų. Iš teismui pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad visose sąskaitose nurodyti prieštaringi duomenys. Pirmoje 2021-12-15 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje Serija ZR Nr. 012, viso 762,00 Eur sumai, nurodoma, kad lyginimo darbai buvo atlikti per 20,99 val. ir įkainis yra 30,00 Eur už 1 valandą. Tačiau 2021-12-15 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje Serija ZR Nr. 012, viso 677,60 Eur, bei 2021-12-15 PVM sąskaitoje-faktūroje Serija ZR Nr. 013, viso 84,70 Eur, jau nurodoma, kad lyginimo darbai buvo atlikti atitinkamai per 16 valandų ir 2 valandas (viso darbai buvo atliekami 18 valandų), o įkainis už 1 valandą yra 35,00 Eur. Logiškai paaiškinti dėl kokių priežasčių sąskaitose nurodytas skirtingas darbų atlikimo laikas ir įkainis už vieną valandą nei ieškovas nei jo atstovė paaiškinti negalėjo.
Pažymėtina, kad visos teismui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos ne paties ieškovo Z. R., o jo atstovės R. R. ir visi duomenis į sąskaitas ji įrašė iš ieškovo žodžių, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti per kiek valandų ieškovas atliko užsakytus darbus.
Jokių kitų įrodymų, kur būtų fiksuotas darbų atlikimo laikas, atvykimas į Objektus, išvykimas iš Objektų, teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atmetus reikalavimą dėl skolos priteisimo, nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai palūkanas, todėl ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo taip pat atmetamas.
Ieškinį atmestus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo nepriteisiamos.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Atsakovas MB „(duomenys neskelbtini) sodai“ advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo viso 650,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovui MB „(duomenys neskelbtini) sodai“ iš ieškovo Z. R. priteistinos 650,00 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 22,40 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos. Ieškinį atmetus iš ieškovo Z. R. valstybei priteistinos 22,40 Eur dydžio pašto išlaidos.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui MB „(duomenys neskelbtini) sodai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 650,00 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt eurų) už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovo Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22,40 Eur (dvidešimt du eurai 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.